- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-11-13
- Bylos Nr.
- 1-3399-1108/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38859-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaiva Nevardauskienė
- Kaltinamasis
- D. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Editos Sangavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą krovinių pervežimo srityje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. B. 2019 m. rugsėjo 9 d. apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini) gatve iki 2 numeriu pažymėto namo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu „Alkotest 6810“ Nr. ARZH-0077 nustatytas 1,93 promilių neblaivumas.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė (b. l. 107), kad 2019 m. rugsėjo 9 d. apie 17.00 val. prieš išvažiuojant iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), išgėrė 350 ml automobilyje turėtos „Dainava“ degtinės ir vyko jam priklausančiu automobiliu „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) ligoninės, esančios (duomenys neskelbtini), aplankyti ten gulinčios mamos. Kadangi tuo metu turėjo daug rūpesčių, todėl išgėrė, o netrukus teko važiuoti į ligoninę, todėl ir vairavo neblaivus. Iš namų jis važiavo autostrada, po to nusuko į vakarinį apvažiavimą, ties parduotuve „(duomenys neskelbtini)“ ir važiavo link (duomenys neskelbtini) mikrorajono. Įsukęs į (duomenys neskelbtini) prospektą juo važiavo iki minėtos ligoninės. Atvažiavęs prie ligoninės sustojo aikštelėje priešais pagrindinį pastatą. Įvykio metu suprato savo veiksmų pavojingumą, žinojo ir žino, kad negalima vairuoti neblaiviam, tačiau pasitikėjo savo gerais vairavimo įgūdžiais ir vis tiek važiavo neblaivus. Atvykęs prie ligoninės jis parūkė ir netrukus prie jo priėjo policijos pareigūnai. Jie patikrino jo dokumentus, vėliau alkoholio matuokliu nustatė jo girtumą, su kurio parodymais jis sutinka. Pareigūnams teigė, kad jis išgėręs nevairavo, kad gėrė automobilyje jau atvykęs ir nežino, kur padėjo išgertą butelį. Vėliau prisiminęs patikslino, kad jis minėtą degtinę išgėrė prieš išvažiuodamas iš namų, o ne prie ligoninės. Dėl savo poelgio labai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai – liudytojų parodymai, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, kita rašytinė bylos medžiaga.
Iš liudytojo K. K. parodymų (b. l. 28-29) matyti, kad 2019 m. rugsėjo 9 d. apie 17.30 val. jis savo automobiliu važiuodamas pagrindiniu keliu iš (duomenys neskelbtini) link Kauno miesto ties prekybos centru „(duomenys neskelbtini)“, esančiu (duomenys neskelbtini), matė, kad iš šalutinio kelio į tą patį pagrindinį kelią, kuriuo važiavo jis, nori sukti automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojas pradėjo jam mosikuoti, manė, kad norėdamas, jog jį praleistų. Jis matė, kad už automobilio vairo sėdi vyriškis, apie 45 metų amžiaus. Šis vairuotojo gestas jam pasirodė įtartinas, jis praleido minėtą automobilį ir važiavo jam iš paskos. Buvo automobilių spūstis, minėto automobilio vairuotojas stovėdamas vietoje be perstojo gazavo, todėl tai jam kėlė įtarimą ir jis pradėjo važiuoti paskui minėtą automobilį. Apie šią situaciją iškart pranešė bendruoju pagalbos numeriu 122. Jam važiuojant paskui automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo vairuotojas įtartinai manevravo po kelią, blaškėsi, vis didindavo greitį, o po to jį staigiai sulėtindavo, kėlė avarines situacijas, nepraleidinėjo kitų automobilių, važiuojančių pagrindiniu keliu. Automobilį jis sekė iki (duomenys neskelbtini) ligoninės aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kur pastarasis sustojo. Automobilio vairuotojas jame buvo vienas, jis iš jo neišlipo, jam matant alkoholio nevartojo, tik sėdėjo. Nuo to laiko, kai pastebėjo minėtą automobilį, jo nebuvo paleidęs iš akių ir visą laiką jį stebėjo, kol atvyko policijos pareigūnai. Atvykus policijos pareigūnams, jis nurodė visas įvykio aplinkybes, minėtą automobilį ir išvyko.
Iš liudytojos S. M. parodymų (b. l. 34-35) matyti, kad ji yra Kauno apskrities VPK Santakos PK vyr. tyrėja. 2019 m. rugsėjo 9 d. apie 17.35 val. patruliuojant kartu su kolega E. M. Santakos PK teritorijoje iš Kauno apskrities VPK gavo pranešimą, kad nuo PC „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) gatvės link važiuoja automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairuoja galimai neblaivus vairuotojas. Gavę nurodymą vykti patikslinti gautą informaciją, jiems būnant (duomenys neskelbtini) gatvėje, gavo papildomą informaciją, kad minėtas automobilis sustojo prie (duomenys neskelbtini) ligoninės ir vairuotojas nelipa iš automobilio. Iš budėtojo žinojo, kad pranešėjas vyksta paskui minėtą automobilį ir jį stebi, todėl praneša, kur jis yra. Nuvykusi į ligoninės aikštelę pamatė, kad minėtas automobilis stovi stovėjimo vietoje, vairuotojo vietoje sėdi vyras, vairuotojo durelės buvo atidarytos. Jai su kolega išlipus iš automobilio, kolega nuėjo prie minėto automobilio vairuotojo, o prie jos priėjo vyras, kuris teigė, kad jis yra šio įvykio pranešėjas ir visą laiką sekė minėtą automobilį. Vyras prisistatė K. K.. Jis nurodė, kad vyrą sekė ir pranešė policijai, kadangi vairuotojas visą kelią rodė necenzūrinius gestus, vairavo pavojingai ir tai jam sukėlė įtarimą. Tuo metu jos kolega bendravo su automobilio vairuoju ir nustatė jo asmens duomenis, o netrukus atvykę patruliai nustatė jo girtumą. Automobilį vairavęs vyras buvo labai agresyvus, matėsi, kad yra neblaivus, tikrintis blaivumo nenorėjo, teigė, kad automobilio nevairavo, tačiau kas vairavo automobilį, nenurodė. Sulaukę papildomo ekipažo ji su kolega E. M. išvyko ir jokių procesinių veiksmų neatliko.
Iš alkotesteriu (Alcotest 6810, Nr. ARZH-0077, patikros sertifikato Nr. 0971537) įtariamajam D. B. 2019 m. rugsėjo 9 d. 17.45 val. užfiksuotų duomenų matyti, jog jam nustatytas 2,08 promilių girtumas. 2019 m. rugsėjo 9 d. 18.00 val. nustatytas 1,93 promilių girtumas (b. l. 46).
Iš įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolo (b. l. 14-15, 17-24) matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta ir automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš VšĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymos matyti, kad automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas ir savininkas D. B. (b. l. 51).
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Byloje ištirtais įrodymais, kaltinamojo parodymais, rašytiniais įrodymais ir objektyviais duomenimis nustatyta, kad D. B. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio matuokliu buvo nustatytas 1,93 promilių neblaivumas, tai yra daugiau negu 1,51 promilės alkoholio. Kaltinamasis paaiškino, jog važiavo į (duomenys neskelbtini) ligoninę aplankyti ten gulinčios mamos. Kadangi tuo metu turėjo daug rūpesčių, todėl išgėrė, o netrukus teko važiuoti į ligoninę, todėl taip nutiko, kad vairavo neblaivus. Šie jo parodymai patvirtina, kad jis suprato, kad sėda prie automobilio vairo neblaivus ir kad vairuos būdamas neblaivus bei norėjo taip elgtis, todėl vertinama, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimą. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes.
Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (b. l. 69-70), nuobaudos negalioja. Registruotas psichiatrinėje įskaitoje (b. l. 77). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos pateiktame ekspertizės akte Nr. 83TPK-579/2019 nurodyta, kad įtariamajam D. B. konstatuoti psichikos sutrikimai – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, ūminė intoksikacija, paranoidinė šizofrenija, tačiau jis nusikalstamos veikos metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu D. B. konstatuojamas psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija (ilgalaikė remisija), bet jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, duoti objektyvius paaiškinimus, būti teisiamas. D. B. skirti priverčiamąsias medicinos priemones netikslinga (b. l. 92-94).
Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog prokurorės siūloma baudos bausmė yra tinkama sulaikyti kaltinamąjį D. B. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, ši bausmė užtikrins ir teisingumo principo įgyvendinimą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. B. su prokurorės kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – bauda iš esmės sutiko (b. l. 116-119). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.
Byloje neginčytinai įrodyta, jog D. B. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį, todėl siekiant bausmės tikslų, byloje yra pagrindas skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones 2 metams.
BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 75 straipsnio 3 dalis numato, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Tuo tarpu kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 75 straipsnio 4 dalis).
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad D. B. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas jam pačiam priklausantį automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 43), todėl automobilis konfiskuotinas.
Kaltinamajam D. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į D. B. priklausantį turtą – automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 53, 54), t. y. procesinė prievartos priemonė, paliktina galioti iki konfiskacijos vykdymo pradžios.
Vairuotojo pažymėjimas Nr. 01239274, išduotas D. B., saugomas voke prie bylos medžiagos (b. l. 42), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“
Automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos medžiagos (b. l. 42), perduotinas automobilio konfiskaciją vykdančiai institucijai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 51 MGL (2550,00 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir skirti 34 MGL (1700 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 3 dalimi 68 straipsnio 2, 3 dalimis, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti D. B. baudžiamojo poveikio priemones:
- uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 10 dienos;
- iš D. B. konfiskuoti automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarimą, kuriuo laikinai apribotos nuosavybės teisės į automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir 2019 m. lapkričio 5 d. nutarimą, kuriuo laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės bylos nagrinėjimui – automobilio registracijos liudijimą Nr. H749022, saugomą baudžiamojoje byloje (voke), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti automobilio konfiskaciją vykdančiai institucijai. Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. B., saugomą voke prie bylos medžiagos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.
Įpareigoti D. B. šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.
Išaiškinama, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jiems įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.