Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-10-14 · Administracinė byla Nr. A-143-29-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-14
Bylos Nr.
A-143-29-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gudynas (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Artūras Drigotas
Pareiškėjas
J. A. P.
Atsakovas
Priešgaisrinės apsaugos
Advokatai
Edvinas Sergaitis
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A143 – 29/2008Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. spalio 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,dalyvaujant pareiškėjai J. A. P.,pareiškėjos atstovui advokatui Edvinui Sergaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. A. P. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno miesto priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja J. A. P. (toliau – pareiškėja, apeliantė) skundu (b. l. 4 – 5) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti atsakovą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno miesto priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą (toliau – atsakovas, Kauno miesto priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba) nedelsiant duoti jai siuntimą į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją (toliau – ir Komisija) tam, kad būtų nustatyta, ar ji dėl sveikatos būklės yra tinkama tarnauti vidaus reikalų sistemoje.

Pareiškėja nurodė, kad nuo 2005 m. lapkričio 2 d. iki 2006 m. gegužės 5 d. be pertraukos sirgo, todėl atsakovas privalėjo duoti jai siuntimą į Komisiją. Jau penkis kartus raštu kreipėsi į atsakovą dėl siuntimo gavimo, tačiau atsakovas atsisakė tokį siuntimą išduoti, motyvuodamas tuo, kad ji laikinai nušalinta nuo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos (toliau – Valstybinė priešgaisrinės priežiūros inspekcija) inspektorės pareigų Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 9 d. nutartimi baudžiamojoje byloje. Pareiškėja pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 1996 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 500 patvirtintų Centrinės medicininės ekspertizės komisijos veiklos taisyklių (toliau – Taisyklės) 1.1 punktą į Komisiją gali būti siunčiami ir buvę pareigūnai, todėl atsakovo atsisakymas išduoti siuntimą yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 18 – 19) prašė skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėja buvo laikinai nušalinta nuo Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos inspektorės pareigų Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 9 d. nutartimi baudžiamojoje byloje ir nuo nušalinimo momento neteko pareigūnės statuso, o nuo 2006 m. kovo 21 d. atleista iš tarnybos. Be to, Taisyklės numato, kad į Komisiją nustatyti, ar tinkami tarnauti vidaus reikalų sistemoje dėl sveikatos būklės, siunčiami tik į tarnybą naujai priimami pareigūnai bei pareigūnai tarnybos pakeitimo atveju, pervedant į vadovaujamas pareigas, atleidžiant iš tarnybos ar stojant į vidaus reikalų sistemos mokymo įstaigas. Nesant šių pagrindų, sveikatos tikrinimą Komisijoje reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 41 straipsnio 4 dalis. Atsakovo manymu, šiuo atveju pareiškėją ne jis, o sveikatos priežiūros įstaigos Gydytojų konsultacinė komisija turėjo siųsti į Komisiją.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 25 d. sprendimu (b. l. 151 – 153) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėja dirbo Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos inspektore. Iš šių pareigų ji buvo atleista Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas) direktoriaus 2006 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. T-102 nuo 2006 m. kovo 21 d. Nuo 2005 m. lapkričio 2 d. iki 2006 m. gegužės 5 d. pareiškėja sirgo, jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Nušalinimo laikotarpiu – 2006 m. sausio – vasario mėnesiais – ji keletą kartų kreipėsi į atsakovą, prašydama išduoti jai siuntimą į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją nustatyti, ar ji tinkama dėl sveikatos būklės tarnauti vidaus reikalų sistemoje. Atsakovas 2006 m. vasario 24 d. raštu atsisakė išduoti siuntimą, kadangi pareiškėja buvo nušalinta nuo Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos inspektorės pareigų Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 9 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-109-05. Teismas vadovavosi Taisyklių 1.1, 2.4, 2.5 punktais. Teismo konstatavo, kad bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, jog šiuo atveju sąlygų išduoti pareiškėjai siuntimą į Komisiją nebuvo. Teismas taip pat vadovavosi Statuto 28 straipsnio 3, 4, 6 dalimis, 24 straipsnio 3 punktu. Teismas nurodė, jog nuo nušalinimo momento pareiškėja neatliko jokių savo pareigų, jai nebuvo mokamas atlyginimas, ji neteko pareigūnės statuso, todėl nebuvo pagrindo, vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, ją siųsti į Komisiją nustatyti, ar ji yra tinkama dėl sveikatos būklės tarnauti vidaus reikalų sistemoje, todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai atsisakė išduoti tokį siuntimą. Teismas konstatavo, kadangi pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 patvirtintų Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau – Pažymėjimų išdavimo taisyklės) 4 punktą vidaus sistemos pareigūnams nedarbingumo pažymėjimai išduodami ir atitinkamos išmokos mokamos tik pateikus galiojantį tarnybinį pažymėjimą, o pareiškėja, nušalinta nuo pareigų, privalėjo pareigūnės pažymėjimą grąžinti ir nuo nušalinimo pradžios neteko pareigūnės statuso, jai nedarbingumas tęsiamas ne kaip vidaus tarnybos pareigūnei, o kitais pagrindais. Todėl nėra pagrindo jai taikyti Statuto (2004 m. lapkričio 2 d. įstatymo Nr. IX-2526 redakcija, įsigaliojusi nuo 2005 m. sausio 1 d.) 41 straipsnio 4 dalies normų, numatančių, kad pareigūnų, kai jų laikinojo nedarbingumo trukmė atitinka nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarkoje nustatytus maksimalius terminus arba anksčiau, nei šie terminai nustatyti, jeigu yra invalidumo požymių, sveikata tikrinama Komisijoje, bei Pažymėjimų išdavimo taisyklių 86 punkte numatytų reikalavimų, pagal kuriuos vidaus tarnybos sistemos pareigūnai sveikatos priežiūros įstaigos Gydytojų konsultacinės komisijos yra siunčiami į Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Centrinę medicinos ekspertizės komisiją.

III.

Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 157 – 160) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apie nušalinimą nuo pareigų jai pranešta nebuvo (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 157 str. 1 d.). Į tarnybą nėjo ne dėl nušalinimo nuo pareigų, o dėl sveikatos būklės. Iš jos nebuvo paimtas nei pareigūnės pažymėjimas, nei Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnės skiriamasis ženklas, nei tarnybiniai dokumentai (baudos kvitų knygelė). Į teismą 2006 m. kovo 1 d. ji kreipėsi būdama pareigūnė ir pareigūnės statuso neteko ne nuo sprendimo laikinai nušalinti ją nuo pareigų priėmimo momento, o nuo to momento, kai buvo atleista iš pareigų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus 2006 m. kovo 20 d. įsakymu Nr.TE-102 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS1-452/2006).

2. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus 2006 m. kovo 20 d. įsakyme Nr. TE-102 vienareikšmiškai nurodoma, jog 2006 m. kovo 20 d. ji ėjo Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos inspektorės pareigas, buvo vidaus tarnybos vyresniąja leitenante. Statuto 28 straipsnyje pavartota sąvoka „nušalintas nuo pareigų pareigūnas“ akivaizdžiai rodo, jog asmuo nepraranda pareigūno teisinio statuso vien dėl to, kad jis yra laikinai nušalintas nuo pareigų.

3. Taisyklių 1.1 punktas vienareikšmiškai įvardina, jog ir buvę pareigūnai gali būti siunčiami medicininiam patikrinimui į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją (jokių išimčių šiose taisyklėse nėra numatyta).

4. Atsižvelgiant į Taisyklių 1.1 punkte įvardintus medicininio tikrinimo tikslus bei tai, kad, prašydama išduoti siuntimą, ji jau buvo pripažinta neįgalia, buvo akivaizdus pagrindas abejoti jos tinkamumu tolesnei tarnybai vidaus reikalų sistemoje bei nustatyti, ar jos susirgimas yra susijęs su tarnyba vidaus reikalų sistemoje, tarnybos pareigų vykdymu.

5. Pagal Taisyklių 1.1 punktą, šios taisyklės taikomos ir buvusiems pareigūnams.

Atsiliepimas

6. Atsakovas 2006 m. vasario 8 d. raštu Nr. 13-129, pareikalaudamas iš jos medicininių dokumentų, paaiškindamas, jog pagal juos bus sprendžiama dėl jos tolimesnio tinkamumo eiti pareigas, pripažino, kad net po laikino nušalinimo nuo pareigų jai taikomos Taisyklių nuostatos.

7. Pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pareigūnas, jeigu jis negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai, atleidžiamas iš vidaus tarnybos. Pagal Taisyklių 2.4 punktą, siuntimus medicininiam tikrinimui išduoda tik vidaus reikalų sistemos kadrų tarnybos. Teismas eliminavo galimybę jai būti atleistai iš tarnybos, vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkte aptartu pagrindu, grubiai pažeisdamas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės prieš įstatymą principą.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 164 – 165) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad teismas, išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, įvertinęs visus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog jis neturėjo teisinio pagrindo išduoti pareiškėjai siuntimą į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos matyti, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus 2007 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. TE-154 pareiškėja atleista iš vidaus tarnybos nuo 2006 m. kovo 21 d. pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punktą (dėl laikino nedarbingumo jai neatvykus į tarnybą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės). Šiame punkte (nurodyto įsakymo priėmimo metu galiojusi redakcija) nurodyta, jog pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei dėl laikinojo nedarbingumo neatvyko į tarnybą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės <...>, jeigu įstatymų nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką, jei susirgimas nesusijęs su sužeidimu, suluošinimu ar kitu sveikatos sutrikimu vykdant tarnybos pareigas. Pažymėtina, kad šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas yra alternatyvus kitam atleidimo dėl sveikatos būklės pagrindui – numatytam Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkte (kai pareigūnas negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai). Kolegija taip pat pažymi, kad pagal pareiškėjos nurodyto atleidimo iš tarnybos metu galiojusio Statuto 41 straipsnio 4 dalį, pareigūnų, kai jų laikinojo nedarbingumo trukmė atitinka nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarkoje nustatytus maksimalius terminus arba anksčiau, nei šie terminai nustatyti, jeigu yra invalidumo požymių, sveikata tikrinama Centrinėje medicinos ekspertizės komisijoje. Nurodytos materialinės teisės normos suponuoja galimybę pareigūnui gauti siuntimą į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją, o pastarajai padarius išvadą apie pareigūno negalimumą tarnauti dėl sveikatos būklės, būti atleistam iš vidaus tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Tačiau pažymėtina, kad pagal nurodytą Statuto 41 straipsnio 4 dalį, siuntimui į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją buvo būtini sergančio pareigūno invalidumo požymiai, t. y. tik šie požymiai (nustačius, kad pareigūno laikino nedarbingumo trukmė siekia ar pasiekė nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarkoje nustatytus maksimalius terminus) būtų pagrindu išduoti pareiškėjai minėtą siuntimą į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją.

Iš bylos, kurioje yra pareiškėjos prašymai išduoti minėtą siuntimą (pažymėtina, kad jie buvo pateikti dar nesuėjus 120 kalendorinių dienų pareiškėjos sirgimo iš eilės terminui), matyti, kad pareiškėja būtų nurodžiusi kokius nors galimo invalidumo požymius. Tokių požymių buvimo nepatvirtina ir byloje esantys medicininiai dokumentai. Nors apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo, kad minėti siuntimai jai buvo reikalingi siekiant būti atleista iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą, tačiau byloje esantys dokumentai rodo kitką: kad pareiškėja (ginčydama teisme jos atleidimą iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 str. 1 d. 7 p. –atleidimą už pareigūno vardo pažeminimą) siekė ir reikalavo būti atleistai iš vidaus tarnybos būtent pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punktą, t. y. dėl užtrukusiosio ilgiau negu 120 kalendorinių dienų iš eilės laikino nedarbingumo. Tai matyti iš byloje esančio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A4-232/2007. Tai akcentuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A756-690/2008, kuriuo galutinai buvo išspręstas pareiškėjos atleidimo iš vidaus tarnybos teisinio pagrindo klausimas (b. l. 179-184).

Išvardintos faktinės aplinkybės, įvertinant jas Statuto 41 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu, leidžia daryti išvadą, kad faktinio pagrindo išduoti pareiškėjai jos prašomą siuntimą į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją nebuvo. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas iš esmės yra pagrįstas.

Kolegija taip pat pažymi, kad, atleidus pareiškėją iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punktą ir minėtu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 5 d. sprendimu pripažinus, kad toks atleidimas iš vidaus tarnybos buvo pagrįstas ir teisėtas, išnyko pareiškėjos šioje byloje prašomo išduoti siuntimo teisinė reikšmė, t.y. pareiškėjos šioje byloje ginama (tariamai pažeista) teisė objektyviai negali būti apginta pareiškėjos nurodytu būdu, o tai taip pat yra pagrindas atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. ir 3 d. 1 p., 88 str. 1 p.).

Atsižvelgdama į pateiktus argumentus, kolegija konstatuoja, kad tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAnatolijus BaranovasArtūras Drigotas Stasys Gudynas