- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-11
- Bylos Nr.
- ATP-325-174/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00502-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė administracinio teisės pažeidimo byloje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi J. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 12 d. nutarimo, kuriuo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 45 straipsnio 1 dalį 500 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas Svajūnas Mačiulskis 2012 m. vasario 7 d. J. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji savavališkai pastatė metalinius vartus ir metalinio tinklo tvorą, užtverdama dalį sklypo (apie 98 kvadratinius metrus), esančio Vilties g. 7, Klaipėdoje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 12 d. nutarimu J. P. pripažino kalta padarius ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir, taikydamas ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, paskyrė 500 Lt baudą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. P. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-12 nutarimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą bei administracinio teisės pažeidimo bylą jai nutraukti. Apeliantės teigimu, ji be pagrindo buvo nubausta už tai, kad savavališkai užėmė žemę, nes to nepadarė. Apeliantė pripažįsta, jog ji neteisėtai pastatė metalinius vartus ir metalinio tinklo tvorą, tačiau tokiu atveju, J. P. nuomone, ji turėjo būti baudžiama už naujo nesudėtingo statinio savavališką statybą (ATPK 159 straipsnio 1 dalis), o ne už savavališką žemės užėmimą, nes tvora ir vartais yra tik užtvertas įvažiavimas, bet paties žemės sklypo ji nėra užėmusi, t. y. nėra užstačiusi kokiais nors daiktais ar kitaip juo nesinaudoja. Vartai ir tvora pastatyti tam, kad pašaliniai asmenys neužstatytų jos gyvenamojo namo, esančio Vilties g. 9, Klaipėda, kiemo savo automobiliais, nes kol įvažiavimo kelias į kiemą nebuvo užtvertas tvora ir vartais, pašaliniai asmenys, neradę vietos Vilties g. pastatyti automobilių, juos statydavo jų kieme, todėl namo gyventojams nelikdavo vietos ne tik kad pasistatyti savo automobilius, bet dažnai net nepavykdavo išvažiuoti iš kiemo. Apeliantė aiškina, jog ji tvorą ir vartus norėjo įteisinti, dėl to daug kartų kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę, tačiau savivaldybėje jai buvo paaiškinta, jog tai yra daugelio Klaipėdos miesto centre esančių gyvenamųjų namų problema, tačiau dėl procedūrų sudėtingumo jos išsprendimas yra labai brangus ir ilgas (reikia rengti detalųjį planą, suformuoti žemės sklypą ir jį nusipirkti visiems namo gyventojams, daryti vartų projektą ir gauti statybos leidimą), todėl rekomendavo paprasčiausiai palikti savavališką statinį, ir jei niekas iš kaimynų tam neprieštaraus, t. y. nerašys skundų, tai pati savivaldybė tikrai nesiims jokių veiksmų dėl šios tvoros ir vartų. Taip minimi vartai prastovėjo apie 10 metų ir niekam netrukdė. Tačiau gretimo gyvenamojo namo, esančio Vilties g. 7, Klaipėda (įvažiavimas į šio namo kiemą yra ir visą laiką buvo iš kitos namo pusės), gyventojams, formuojant šį žemės sklypą, jis buvo pamatuotas per įvažiavimo į jų namą, adresu Vilties g. 9, Klaipėda, vidurį, ir dėl to buvo pradėtos kelti pretenzijos dėl įvažiavimo į kiemą vartų ir tvoros. Apeliantė pažymi, kad gyvenamojo namo, adresu Vilties g. 7, Klaipėda, gyventojai vis tiek negali patekti į savo kiemą per Vilties g. 9 daugiabučio namo įvažiavimą, nes tam trukdo bordiūrai, taigi ne vartai ir tvora trukdo patekti į minėtą žemės sklypą. Be to, J. P. nurodo, kad šiuo metu yra kilęs ginčas dėl žemės sklypų, esančių Vilties g. 7 ir Vilties g. 9, Klaipėdoje, ribų, nes žemės sklypas, esantis Vilties g. 7, Klaipėdoje, buvo pamatuotas ne pagal buvusį faktinį valdymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnis). Taigi iki šiol nėra aišku, ar iš tiesų žemės sklypo, adresu Vilties g. 7, Klaipėda, riba eis per jų įvažiavimo į kiemą kelio vidurį, nes tai paaiškės tik pabaigus ginčus dėl sklypo ribų, todėl, apeliantės nuomone, šiuo atveju nebuvo pagrindo konstatuoti pažeidimo ir ją nubausti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamame 2012-03-12 nutarime konstatavo, kad ji – J. P. – nurodė, jog tvora ir vartai stovi jau maždaug 10 metų, tačiau daugiau šios aplinkybės netyrė, nors galimo pažeidimo laikas, kaip vienas ir pažeidimo objektyviosios pusės elementų, šiuo atveju yra labai svarbus dviem aspektais, t. y.: 1) nustatant, ar nėra suėję patraukimo administracinėn atsakomybėn terminai; 2) ar pažeidimo padarymo metu buvo svetimas žemės sklypas. Remiantis ATPK 35 straipsnio 1 dalimi, administracinė nuobauda turi būti skiriama per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Apeliantė nurodo, jog ji tvorą ir vartus pastatė prieš 10 metų, taigi tada galbūt ir padarė pažeidimą. Tvora ir vartai yra pastatyti aiškiai matomoje vietoje, todėl tvirtinti, kad tik dabar paaiškėjo pažeidimas, nėra pagrindo. Be to, remiantis ATPK 35 straipsnio 4 dalimi, administracinė nuobauda negali būti skiriama, jeigu nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip dveji metai, taigi administracinės nuobaudos paskyrimui buvo praleistas ir šis galutinis naikinamasis terminas. Be to, apeliantė nurodo, jog prieš 10 metų net nebuvo atlikti žemės sklypo, esančio Vilties g. 7, Klaipėdoje, matavimai, neaišku, ar tuo metu sklypas iš viso buvo suformuotas (J. P. teigia nežinanti, ar yra visiškai suformuotas ir dabar, o jei yra, neaišku, kada), todėl, J. P. teigimu, ji negalėjo padaryti teisės pažeidimo – savavališko žemės užėmimo, nes svetimo žemės sklypo, statant įvažiavimo tvorą ir vartus, nebuvo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į J. P. apeliacinį skundą Nacionalinės žemės tarnybos atstovė Regina Vladykina prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-12 nutarimą palikti nepakeistą, o J. P. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, inkriminuotas savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimas.
Administracinei atsakomybei pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį atsirasti būtina nustatyti savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą.
Apeliantė neneigia, jog ji savavališkai pastatė metalinius vartus ir metalinio tinklo tvorą ant bendro Vilties g. 7 ir Vilties g. 9 namų įvažiavimo, tačiau tvirtina, jog dėl to neužėmė kitiems asmenims priklausančios žemės, nes Vilties g. 7 namo gyventojai į savo kiemą įvažiuoja per kitą įvažiavimą, be to, teigia, jog terminas skirti administracinę nuobaudą yra pasibaigęs. Tokie J. P. apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.
Nors J. P. nepripažįsta, kad padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 straipsnio 1 dalyje, tačiau jos kaltė padarius minėtą pažeidimą yra įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei pačios pažeidėjos paaiškinimais.
2011 m. lapkričio 10 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte nurodyta, kad Vilties g. 9, Klaipėdoje, esančių patalpų savininkai savavališkai pastatė metalinius vartus ant bendro įvažiavimo į sklypus, Vilties g. 7 ir Vilties g. 9, Klaipėdoje, bei metalinio tinklo tvora užtvėrė dalį (apie 98 kv. m) žemės sklypo, esančio Vilties g. 7, kurio 153/1143 dalis priklauso J. R., 162/1143 dalis – V. M. (V. M.), 828/1143 dalis – Lietuvos Respublikai nuosavybės teise (b. l. 5).
Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išraše nurodyta, kad J. R. nuosavybės teise valdo 153/1143 dalį žemės sklypo, esančio Vilties g. 7, Klaipėdoje, V. M. – 162/1143 dalį, Lietuvos Respublika – 828/1143 dalį. Sklypą J. R. įsigijo 2008 m. lapkričio 6 d. sudarius valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. K1RM-9996, V. M. – 2008 m. spalio 8 d. sudarius valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. K1AK-15753, 828/1143 dalis žemės sklypo, esančio Vilties g. 7, Klaipėdoje, nuosavybės teise priklausančio Lietuvos Respublikai (2008-02-15 apskrities viršininko įsakymas Nr. 4-1019-(13), ją valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (įregistravimo pagrindas – 2012-06-18 Žemės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-912).
Institucijos – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus atstovas Svajūnas Mačiulskis bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškino, jog buvo gautas DNSB „Sėkmės namas“ skundas, kurį patikrinus buvo nustatyta, kad yra neteisėtai užimta valstybinė ir Vilties g. 7 namo gyventojų nuosavybė, t. y. pastato Vilties g. 9 patalpų savininkai yra savavališkai užėmę apie 98 kv. m Vilties g. 7 žemės sklypo ir metaliniais vartais užtvėrę bendrą įvažiavimą, nes joje yra pastatyti metaliniai vartai ant bendro įvažiavimo į sklypus, esančius Vilties g. 7 ir Vilties g. 9, Klaipėdoje, ir metalinio tinklo tvora, kuri užtvėrė dalį (apie 98 kv. m) Vilties g. 7 žemės sklypo, kuris nuosavybės teise priklauso J. R., V. M. ir Lietuvos Respublikai. Remiantis šiais duomenimis buvo ir surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.
J. P. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu patvirtino, kad įsigijus nuosavybę, vartų ir tvoros įvažiuojant į kiemą, esantį Vilties g. 9, Klaipėdoje, nebuvo, juos pastatė maždaug prieš 10 metų be leidimo.
Nuosavybės teise valdomo sklypo ribų teisingumo J. P. neginčija ir pripažįsta, kad tvora ir metaliniai vartai buvo pastatyti savavališkai, t. y. negavus leidimo, ir liko stovėti ant bendro įvažiavimo į Vilties g. 7 ir Vilties g. 9 namų kiemą. Taigi šiuo atveju akivaizdu, jog J. P., neturėdama Nacionalinės žemės tarnybos, kuri valstybinės žemės patikėjimo teise valdo 828/1143 dalį žemės sklypo, esančio Vilties g. 7, Klaipėdoje, bei Vilties g. 7 namo gyventojų ir šio žemės sklypo savininkų J. R. ir V. M. sutikimų, savavališkai pastatė metalinius vartus ir metalinio tinklo tvorą , taip užimdama dalį (apie 98 kv. m) žemės sklypo, esančio Vilties g. 7, kuris nuosavybės teise priklauso J. R., V. M. ir Lietuvos Respublikai, taip pažeisdama pastarųjų teises netrukdomai naudotis bendru įvažiavimu į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Taigi byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina išvadą, kad J. P. padarė jai inkriminuojamą pažeidimą.
Apeliantės J. P. skundo argumentas, kad Vilties g. 7 namo savininkai į kiemą įvažiuoja per kitą įvažiavimą, neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant veikos kvalifikavimo klausimą, nes šiuo atveju aktualus yra tik žemės užėmimo faktas. Byloje esančiais įrodymais patvirtinta, kad vartai ir tvora stovi ne ant J. P. priklausančios žemės, šia tvora užimama dalis valstybei bei kitiems asmenims priklausančios žemės. Taigi J. P. yra žinoma, kad ji neteisėtai užima svetimą žemę ir nepastatydama tvoros ant savo žemės, tą žemės dalį neteisėtai užima, aiškiai suprasdama, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas, nepriklausomai nuo to, ar neteisėtai užimta dalimi naudojasi.
Apeliantės J. P. skundo argumentai, kad ji neturi atsakyti už neteisėtą žemės užėmimą, nes tvora ir vartai buvo pastatyti seniai, sklypų, esančių Vilties g. 7 ir Vilties g. 9, Klaipėdoje, ribų tikslinimas dar vyksta, nepašalina šiuo metu nustatytos faktinės padėties. J. P. užima didesnę žemės dalį nei jai priklauso pagal nustatytas žemės sklypo ribas, todėl neteisėtai naudojasi dalimi jai nepriklausančios žemės, ir ši jos veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį.
Atsižvelgdamas į šiuos faktinius duomenis, apygardos teismas konstatuoja, jog objektyvusis požymis – savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimas, administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu egzistavo ir buvo pakankamas pagrindas dėl J. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį.
Apeliantės skundo argumentas, jog terminas skirti administracinę nuobaudą yra pasibaigęs, yra nepagrįstas. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Teisės pažeidimas, dėl kurio J. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, pagal savo pobūdį yra trunkamasis teisės pažeidimas. Iš bylos medžiagos akivaizdu, jog savavališkai užimtos žemės faktas paaiškėjo 2011 m. spalio 18 d. Nacionalinėje žemės tarnyboje gavus DNSB „Sėkmės namas“ skundą dėl neteisėtų J. P. veiksmų savo tikslais naudojant valstybinę žemę, pastačius tvorą ir metalinius vartus. Vadinasi, šeši mėnesiai nuo šio pažeidimo paaiškėjimo dienos suėjo ne vėliau kaip 2012 m. balandžio 18 d., nes nagrinėjamu atveju minėtas nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, t. y. nuo 2011 m. spalio 18 d., kai buvo atliktas patikrinimas ir nustatytas savavališkas žemės užėmimo faktas. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas buvo priimtas 2012 m. kovo 12 d., taigi nesuėjus administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį J. P. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
J. P. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.