Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Ninos Raugienės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje E. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 208 straipsnio 1 dalį, perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, prokurorui pavesta iš naujo spręsti klausimą dėl baudžiamosios bylos perdavimo teismui pagal teritorinį teismingumą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme su kaltinamuoju aktu buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje E. K. kaltinamas BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu.

1.1. E. K. kaltinamas tuo, kad nuo 2015-02-04 iki 2015-04-30 laikinai vykdydamas UAB „E.“, (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), juridinių asmenų registre įregistruotos 2011-06-17 adresu – (duomenys neskelbtini)) direktoriaus funkcijas, tačiau būdamas faktiniu UAB „E.“ savininku, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 2000-07-13 Nr. VIII-1835 19 straipsnio 6 dalį: „Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas“ ir to paties įstatymo 12 dalies 1 punktą: „Bendrovės vadovas atsako už: bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“ būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, dėl sunkios ekonominės padėties ir nemokumo, nuo 2015-03-31 akivaizdžiai gresiant bankrotui, nes UAB “E.” veiklos rezultatas nepadengė šios veiklos sąnaudų ir viršijo pajamas, dėl ko bendrovė negalėjo sukurti reikiamo savo skolų ekonominio padengimo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio „Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas” 1 dalies nuostatą, kad „skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka ir 2 dalyje nurodyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka“, neturėdamas lėšų patenkinti visų kreditorių reikalavimų, pasinaudodamas jo paties kontroliuojamos bendrovės - UAB „B.“, kurioje turi 100 procentų akcijų, taip pat UAB „D.“, kurioje jo sūnus T. K. ir dukra J. K. turi 90 procentų akcijų, taip pat UAB „A.“, kurios pagrindinis akcininkas buvo jo sūnus T. K., sąskaitomis, tai yra 2015-04-02 ir 2015-08-06 atlikdamas išankstinį mokėjimą UAB „B.“ 25445,26 Eur sumai, o vėliau šiuos pinigus naudodamas atsiskaitymams su pasirinktais UAB „E.“ kreditoriais ir tokiu būdu aplenkdamas UAB „E.“ sąskaitas, suvokdamas, kad tokiais jo veiksmais bus padaryta turtinė žala kitiems kreditoriams ir sąmoningai jai leisdamas atsirasti, patenkino tik keleto kreditorių reikalavimus, nes pagal 2015-04-07 reikalavimo teisių perleidimo sutartį, reikalavimo teises 11522,87 Eur sumai iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos perleido naujiesiems kreditoriams - UAB „M.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)), be to, aplenkiant bendrovės sąskaitas ir pažeidžiant mokėjimo eiliškumą, UAB „E.“ vardu tretiems asmenims – UAB „B.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)), UAB “A.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)), pateikė prašymus skolos sąskaita apmokėti UAB „E.“ tiekėjams: UAB „Be.“ (į. k. 123018186), UAB „L.“ (į. k. 110441713), UAB „Transvilda“ (į. k. 303007686), UAB „Ly.“ (į. k. 133370289), UAB „Diktum“ (į. k. 302491394), UAB „Omnitel“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) už prekes bei paslaugas ir taip patenkino tik keleto kreditorių reikalavimus, o būtent:

pagal 2015-04-07 reikalavimų perleidimo sutartį be numerio, bendrovei UAB „M.“ perleido reikalavimo teisę į 11522,87 Eur M. skolą bendrovei UAB „E.“, susidariusią pagal UAB „E.“ išrašytą M. PVM sąskaitą faktūrą 2015-01-30 EKV Nr. 000271 sumai 12851,55 Eur, po ko 2015-04-30 M. 11522,87 Eur sumą sumokėjo UAB „M.“;2015-04-10 UAB „E.“ vardu bendrovei UAB „B.“ pateikė prašymą be numerio, skolos sąskaita apmokėti žemiau nurodytiems tiekėjams: UAB „Be.“ – 1257,27 Eur, UAB „L.“ – 100 Eur, UAB „T.“ – 382,36 Eur, po ko UAB „B.“ 2015-04-11 mokėjimo nurodymu 0000001889 iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB DNB banke bei 2015-04-10 mokėjimo nurodymu Nr.0000001880 iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) EUR banke AB SEB bankas sumokėjo prašomas sumas;2015-04-21 UAB „E.“ vardu bendrovei UAB „B.“ pateikė prašymą Nr.2 skolos sąskaita apmokėti žemiau nurodytiems tiekėjams: UAB „Be.“ – 843,86 Eur, UAB „L.“ – 400 Eur, UAB „Ly.“ – 175,24 Eur, po ko UAB „B.“ 2015-04-21 mokėjimo nurodymais: 0000001907, 0000001908 iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB DNB banke bei 2015-04-22 mokėjimo nurodymu Nr. 000117 iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) EUR banke AB SEB bankas sumokėjo prašomas sumas;2015-04-27 UAB „E.“ vardu UAB „A.“, atstovaujamai direktoriaus T. K. pateikė prašymą Nr. 6 skolos sąskaita apmokėti UAB „D.“ 448,52 Eur, po ko UAB „A.“ 2015-04-27 iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) SEB banke sumokėjo prašomą sumą;2015-05-04, nuo 2015-04-30 nebebūdamas susijęs darbo santykiais su UAB „E.“, kaip laikinai einantis šios bendrovės direktoriaus pareigas, pasirašė ir UAB „E.“ vardu bendrovei UAB „B.“, kurioje turėjo 100 procentą akcijų, pateikė prašymą Nr.4 skolos sąskaita apmokėti žemiau nurodytiems tiekėjams: UAB „Be.“ – 173,24 Eur, R. J. – 580 Eur, UAB „Ly.“ – 48,93 Eur, UAB „L.“ – 208 Eur, UAB „O.“ – 462,20 Eur, po ko UAB „B.“ 2015-05-04 mokėjimo nurodymu 0000001827, 0000001828 bei 0000001826 iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB DNB banke bei 2015-05-04 mokėjimo nurodymu 000123 ir 2015-05-05 mokėjimo nurodymu 0000001929 iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) EUR banke AB SEB bankas sumokėjo prašomas sumas;2015-05-07, nuo 2015-04-30 nebebūdamas susijęs darbo santykiais su UAB „E.“, kaip laikinai einantis šios bendrovės direktoriaus pareigas pasirašė ir UAB „E.“ vardu bendrovei UAB „B.“, kurioje turėjo 100 procentą akcijų pateikė prašymą Nr. 5 skolos sąskaita apmokėti žemiau nurodytiems tiekėjams: S. bendrijai – 255 Eur, UAB „S.“ – 148,76 Eur, po ko UAB „B.“, mokėjimo nurodymu Nr.0000001934 iš AB SEB bankas, bei pervedimu Nr.0000001933 iš DNB banko sąskaitos pervedė prašomas sumas;2015-05-12, nuo 2015-04-30 nebebūdamas susijęs darbo santykiais su UAB „E.“, tačiau faktiškai kontroliuodamas šios bendrovės, taip pat UAB „B.“, kurioje turėjo 100 procentų akcijų ir dirbo vedančiojo direktoriaus pareigose veiklą, nurodė laikinai vykdančiam UAB „E.“ direktoriaus funkcijas V. R. pasirašyti 2015-05-12 prašymą Nr. 6 skolos sąskaita apmokėti žemiau nurodytiems tiekėjams: UAB „L.“ – 300 Eur, UAB „S.“ – 262,41 Eur, po ko pateikė šį prašymą UAB „B.“, o UAB „B.“ 2015-05-12 mokėjimo nurodymu Nr. 0000001942 iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB DNB banke pervedė 262,41 Eur;2015-05-27, nuo 2015-04-30 nebebūdamas susijęs darbo santykiais su UAB „E.“, tačiau faktiškai kontroliuodamas šios bendrovės, taip pat UAB „B.“, kurioje turėjo 100 procentų akcijų ir dirbo direktoriaus pareigose veiklą, nurodė laikinai vykdančiam UAB „E.“ direktoriaus funkcijas V. R. pasirašyti 2015-05-27 prašymą Nr. 7 skolos sąskaita apmokėti žemiau nurodytiems tiekėjams: UAB „L.“ – 200 Eur, M. B. – 178,48 Eur, įmonei „Ž.“ – 459,36 Eur, UAB „C.“ – 72,54 Eur, UAB „Ly.“ – 59,74 Eur, po ko pateikė šį prašymą UAB „B.“, o UAB „B.“ 2015-05-27 mokėjimo nurodymais 000134, 000135, 000136, 000137 iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) EUR banke AB SEB bei 2015-05-27 mokėjimo nurodymu Nr. 0000001962 iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB DNB banke pervedė nurodytas sumas;2015-06-03, nuo 2015-04-30 nebebūdamas susijęs darbo santykiais su UAB „E.“, tačiau faktiškai kontroliuodamas šios bendrovės, taip pat UAB „B.“, kurioje turėjo 100 procentų akcijų ir dirbo direktoriaus pareigose veiklą, nurodė laikinai vykdančiam UAB „E.“ direktoriaus funkcijas V. R. pasirašyti 2015-06-03 prašymą Nr. 7 skolos sąskaita apmokėti žemiau nurodytiems tiekėjams: UAB „L.“ – 200 Eur, M. P. – 688,52 Eur, po ko pateikė šį prašymą UAB „B.“, o UAB „B.“ 2015-06-15 mokėjimo nurodymu Nr. 000151 iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) EUR banke AB SEB bei 2015-06-03 mokėjimo nurodymu Nr. 0000001970 iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB DNB banke pervedė nurodytas sumas;2015-06-04, nuo 2015-04-30 nebebūdamas susijęs darbo santykiais su UAB „E.“, tačiau faktiškai kontroliuodamas šios bendrovės veiklą, taip pat dirbdamas UAB „D.“, kurioje jo sūnus T. K. ir dukra J. K. turi 90 procentų akcijų, direktoriaus plėtrai pareigose, nurodė laikinai vykdančiam UAB „E.“ direktoriaus funkcijas V. R. pasirašyti 2015-06-04 prašymą Nr. 8 skolos sąskaita apmokėti už medžiagas UAB „S.“ –360 Eur, po ko pateikė šį prašymą UAB „D., o UAB „D.“ 2015-06-04 mokėjimo pavedimu Nr.000790 iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) banke Swedbank AB pervedė prašomą sumą;2015-06-09, nuo 2015-04-30 nebebūdamas susijęs darbo santykiais su UAB „E.“, tačiau faktiškai kontroliuodamas šios bendrovės, taip pat UAB „B.“, kurioje turėjo 100 procentų akcijų ir dirbo direktoriaus pareigose veiklą, nurodė laikinai vykdančiam UAB „E.“ direktoriaus funkcijas V. R. pasirašyti 2015-06-09 prašymą Nr. 9 skolos sąskaita apmokėti žemiau nurodytiems tiekėjams: UAB „L.“ – 200 Eur, UAB „C.“ – 24,18 Eur, UAB „K.“ - 68 Eur ir 23,80 Eur, po ko pateikė šį prašymą UAB „B., o UAB „B.“ 2015-06-12 mokėjimo nurodymu Nr.000144, 2015-06-12 mokėjimo nurodymu Nr.000145 iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) EUR banke AB SEB bei 2015-06-10 mokėjimo nurodymu Nr. 0000001977, 2015-06-11 mokėjimo nurodymu Nr. 0000001982 iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB DNB banke pervedė nurodytas sumas ir dėl to padarė 20103,28 Eur turtinės žalos likusiems UAB „E.“ kreditoriams, kurių bendri reikalavimai 2015-09-18 dienai sudarė 161619,24 Eur,

1.2. E. K. kaltinamas savo veiksmais padaręs nusikaltimą, numatytą BK 208 straipsnio 1 dalyje.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi, susipažinęs su baudžiamąja byla, nutarė grąžinti ją prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, taip pat pavedė prokurorui iš naujo spręsti klausimą dėl baudžiamosios bylos perdavimo teismui pagal teritorinį teismingumą. Teismas pažymėjo, kad iš surašyto kaltinamojo akto matyti, jog jame nenurodyta nusikaltimo padarymo vieta, t. y. kur kaltinamasis E. K. veikė ir kur atsirado nusikalstamos veikos padariniai (žala), nenurodytas nusikalstamų veiksmų atlikimo laikas, kur ir kokiu būdu E. K. atliko 2015-04-02 ir 2015-08-06 išankstinį mokėjimą UAB „B.“ 25 445,26 Eur sumai, kokio dydžio išankstiniai mokėjimai buvo kiekvieną iš paminėtų dienų, neaišku kaip kaltinamasis 2015-08-06 atliko išankstinį mokėjimą, jeigu laikinai vykdė UAB „E.“ direktoriaus funkcijas tik iki 2015-04-30. Iš surašyto kaltinamojo akto neaišku kurios eilės ir kokiems kreditoriams buvo padaryta 20 103,28 Eur turtinė žala. Dėl BK 208 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjekto nutartyje pažymima, kad E. K. nedirbo UAB „E.“ nuo 2015-04-30 ir nebuvo šios įmonės savininkas, todėl neaišku kokiu pagrindu jis faktiškai kontroliavo įmonės veiklą. Iš kaltinimo neaišku kuo pasireiškė sunki įmonės padėtis ir nemokumas, kodėl UAB „E.“ akivaizdžiai grėsė bankrotas, neaišku kokia buvo UAB „E.“ kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Dėl teritorinio baudžiamosios bylos teismingumo nutartyje pažymima, kad galimai neteisėti veiksmai, susiję su UAB „E.“ finansine veikla, galėjo būti atlikti Mažeikiuose, o ne Vilniuje, kur buvo tik registruota įmonė, įmonė buvo skolinga kreditoriams, esantiems ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose (didžiausios įsiskolinimo sumos buvo darbuotojų atlyginimams, VSDFV bei įmonėms iš Mažeikių, Skuodo ir Šiaulių rajonų), todėl galimai neteisėtos veikos padariniai (žala) galėjo atsirasti ne vienoje vietoje.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Nina Raugienė (toliau – prokurorė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį, perduoti bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Prokurorės skundas atmetamas.

Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, bylos medžiaga, skundo argumentais, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti prokurorės skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.BPK 232 straipsnio 3 punkte, kaip viena iš bylos parengimo nagrinėti teisme metu priimamų nutarčių rūšių numatyta nutartis perduoti bylą prokurorui. Atitinkamai BPK 234 straipsnio 2 dalyje detalizuojami atvejai, kuriems esant tokio pobūdžio sprendimas priimamas: byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, jog BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimai sudaro pagrindą, remiantis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, grąžinti bylą prokurorui. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) doktrinoje pabrėžiama bendrosios kompetencijos teismų praktikoje išreikšta kaltinimo pareiškimo reikšmė ir svarba: kaltinimo pareiškimas asmeniui nėra vien formalus prokuroro veiksmas, nustatantis teisminio nagrinėjimo ribas nurodant, kokie duomenys yra pagrindas kaltinti asmenį padarius nusikalstamą veiką; asmeniui pareiškus kaltinimus, yra išreiškiama prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, veikiančių valstybės vardu, oficiali pozicija, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių nusikalstamos veikos padarymą (Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimas byloje Nr. 3/2015-13/2015-15/2015).Prokurorės skunde nurodoma, kad pagal suformuotą teismų praktiką byla prokurorui perduodama tuomet, kai kaltinamojo akto turinio trūkumų negalima pašalinti teisme ir tai trukdo nagrinėti bylą. Dėl šių skundo argumentų būtina atkreipti dėmesį, kad tokia praktika buvo suformuota galiojant ankstesnei BPK 234 straipsnio redakcijai ir, kad būtent tokia BPK 234 straipsnio taikymo praktika sąlygojo vėlesnius jau minėtos BPK normos pokyčius. Pažymėtina, kad BPK 234 straipsnio 2 dalyje minima esminių baudžiamojo proceso pažeidimų sąvoka nėra tapati BPK 369 straipsnyje apibrėžtai esminių BPK pažeidimų sąvokai. BPK 369 straipsnio 3 dalyje numatytų pažeidimų, kaip kasacijos pagrindų, samprata siejama tik su tais baudžiamojo proceso teisės pažeidimais, kurie lėmė ar galėjo lemti neteisingą bylos išnagrinėjimą iš esmės, t. y. neteisingo teismo nuosprendžio priėmimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-301-942/2015; 2K-553-942/2015). Akivaizdu, kad bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje dar nėra priimtas teismo nuosprendis ir byla nėra išnagrinėta iš esmės, todėl šiame straipsnyje įtvirtinta pažeidimų samprata jokiu būdu negali būti tapatinama su esminiu baudžiamojo proceso teisės pažeidimu, kaip kasacinio skundo pagrindu. Ji turi būti siejama su bylos parengimo nagrinėti teisme stadija, taigi ji apima ir ikiteisminio tyrimo stadijoje padarytus baudžiamojo proceso teisės pažeidimus, kurie pagal savo pobūdį nėra formalūs ir gali būti vertinami kaip kliūtis ne tik išsamiam, objektyviam ir nešališkam, bet ir greitam bei netrukdomam baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisme. Aukštesniojo teismo vertinimu, būtent tokia baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, kaip bylos perdavimo prokurorui pagrindų, samprata seka iš įstatymų leidėjo ketinimų, kurie tiesiogiai įvardinti jau aptartame BPK 234 straipsnio 2 dalies pakeitimus sąlygojusio Baudžiamojo proceso kodekso 100, 109, 219, 220, 227, 234, 254, 256, 302, 308(1), 426 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte. Jame nurodoma, kad be kitų tikslų siūlomu pakeitimu būtų „įvesta labai efektyvi galimybė pakelti ikiteisminio tyrimo kokybę, teismai būtų atlaisvinti nuo papildomo darbo taisyti ikiteisminio tyrimo klaidas ar neretai patys pildyti ikiteisminį tyrimą taip atlikdami darbą, kuris gali būti traktuojamas kaip teismo išankstinio suinteresuotumo išraiška“.Iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad būtent toks pagrindas ir buvo įžvelgtas nagrinėjamoje byloje, nes pirmosios instancijos teismo nurodyti kaltinamojo akto trūkumai, net jei juos ir būtų galima ištaisyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, trukdytų jos nagrinėjimą, sąlygotų kaltinimo pakeitimą, tikslinimą, dėl ko bylos nagrinėjimas teisiamajame posėdyje būtų apsunkintas ir truktų ilgiau. Teismas visų pirma sutinka su skundžiamos nutarties teiginiais dėl galimos nusikalstamos veikos padarymo vietos ir būtinybės tikslinti kaltinimą šioje dalyje. Iš pareikšto kaltinimo turėtų būti aišku, kur E. K. veikė, kur ir kokiu būdu buvo atlikti išankstiniai mokėjimai UAB „B.“. Nagrinėjamu atveju prokurorė nusikalstamos veikos padarymo vietą siejo su UAB „E.“ registracijos vieta. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, vadovaujantis BK 4 straipsnio 2 dalimi, nusikalstamos veikos padarymo vieta - yra vieta, kurioje asmuo veikė arba vieta, kurioje atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai. BK 208 straipsnyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra materiali ir svarbus padarinių kilimo fakto nustatymas. Šiuo konkrečiu atveju, pagal nustatytą teisinį reguliavimą nusikalstamos veikos padarymo vieta nėra siejama su įmonės, su kuria ši veika susijusi, registracijos vieta. Kodėl veikos padarymo vieta turėtų būti siejama su UAB „E.“ registracijos vieta, skunde aukštesniajam teismui nenurodo ir prokurorė. Nors skunde nurodoma, kad teismas dėl nusikalstamos veikos padarymo vietos prieštaravo pats sau – viena vertus nurodė, kad iš pareikšto kaltinimo veikos padarymo vieta nėra aiški, kita vertus pažymėjo, kad veiksmai galėjo būti atlikti Mažeikiuose, o ne Vilniuje, su tokiais argumentais aukštesnės instancijos teismas nesutinka. Skundžiamoje nutartyje teismas, analizuodamas liudytojais apklaustų asmenų parodymus, kitą teismui pateiktą medžiagą, padarė prielaidą dėl galimos veikos padarymo vietos. Tačiau tokiai išvadai padaryti reikėjo analizuoti liudytojų V. R., A. J., R. B. parodymus, kai, vadovaujantis BPK 219 straipsnio 3 punktu, nusikalstamos veikos padarymo vieta yra būtina aprašant pačią nusikalstamą veiką, t.y. veikos padarymo vieta turi būti nurodyta pareikštame kaltinime, o ne nustatinėjama remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. Veikos padarymo vieta, aukštesniojo teismo vertinimu, turi būti patikslinta ir tik nustačius, kur buvo padaryta galimai nusikalstama veika, turėtų būti iš naujo sprendžiamas bylos teritorinio teismingumo klausimas. Nors skunde prokurorė nurodo, kad dėl bylos teismingumo teismas turėjo spręsti BPK 228 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka, su tokiu argumentu aukštesnės instancijos teismas nesutinka. Vadovaujantis BPK 226 straipsnio 2 dalimi, baudžiamoji byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika. Šiuo konkrečiu atveju dėl kaltinamojo akto trūkumo šio klausimo gavus bylą teisme nebuvo galimybės išspręsti, nes iš E. K. pareikšto kaltinimo nėra aišku, kur buvo padaryta veika. Apylinkės teismas grąžino baudžiamąją bylą kaltinamojo akto trūkumams pašalinti taip pat tuo pagrindu, kad kaltinamajame akte, aprašant BK 208 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, nenurodyti kreditoriai, kuriems buvo padaryta žala. Prokurorė skunde teigia, kad jei teismas mano, kad turėjo būti nurodytas visas kreditorių sąrašas (duomenys apie tai byloje yra), tai galima padaryti patikslinus pateiktą kaltinimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad šioje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų jo turiniui keliamų reikalavimų, kadangi jame netinkamai nurodyti dėl BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo atsiradę padariniai, toks nusikalstamos veikos aprašymas trukdo apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas. Nors prokurorės skunde ir nurodoma, kad kreditoriai, kuriems buvo padaryta turtinė žala, gali būti nustatyti pagal baudžiamosios bylos medžiagą, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone nei proceso dalyviai, nei teismas negali būti įpareigojami spėlioti, kurie kreditoriai dėl kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos patyrė žalos, ieškoti šių duomenų baudžiamosios bylos medžiagoje. Aptariamu atveju pagal kaltinime nurodytą nusikalstamos veikos aprašymą kyla būtinybė nustatyti būtinąjį BK 208 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymį – nusikalstamos veikos padarinius, tuo tarpu įstatymų leidėjas bylą nagrinėjančiam teismui nesuteikia teisės už prokurorą suformuluoti kaltinimą, nes tokiu būdu būtų paneigta ikiteisminio tyrimo, kaip vienos iš baudžiamojo proceso stadijų, esmė. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad aptariamų kaltinamojo akto trūkumų bylos nagrinėjimo teisme metu pašalinti negalima.Prokurorė skunde nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai vertino byloje surinktus įrodymus, pasisakydamas apie liudytojų parodymus, apie tai, ar E. K. buvo faktinis UAB „E.“ vadovas, taip pažeidė BPK 233 straipsnio nuostatas, nes spręsdamas bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje klausimą teisėjas neturi vertinti, ar pakanka įrodymų bylai nagrinėti teisme. Su šiais argumentais aukštesnės instancijos teismas sutinka iš dalies. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, liudytojų parodymai buvo vertinti pasisakant dėl bylos teismingumo ir vieno iš būtinų nusikalstamos veikos požymių – veikos padarymo vietos. Kadangi nusikalstamos veikos padarymo vieta nebuvo nurodyta E. K. pareikštame kaltinime, teismas duomenų apie šį būtinąjį nusikalstamos veikos požymį ieškojo teismui pateiktoje medžiagoje, taip pat atsižvelgdamas ir į liudytojų parodymus. Ar E. K. yra tinkamas BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas, kontroliavo ar ne jis įmonės veiklą tam tikru laikotarpiu, aukštesniojo teismo vertinimu turėtų būti sprendžiama bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi skundžiamos nutarties argumentai dėl E. K. kaip tinkamo/netinkamo BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos subjekto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra tinkami. Teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad kaltinamajame akte aprašant BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kai kurie šiame straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties požymiai buvo neatskleisti - teismo manymu iš kaltinimo neaišku, kuo pasireiškė sunki įmonės padėtis ir nemokumas, kodėl UAB „E.“ akivaizdžiai grėsė bankrotas. Kaip matyti iš BK 208 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties, pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį atsako tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams. Išanalizavus kaltinamajame akte išdėstytą inkriminuojamos BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aprašymą ir baudžiamosios bylos medžiagą darytina išvada, kad nusikaltimo sudėties požymis „dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas“ kaltinamajame akte, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, nurodytas tinkamai. Kaltinamajame akte pateikiamas nusikalstamos veikos aprašymas nėra visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų santrauka, todėl jame nereikia detaliai nurodyti nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu buvusius UAB „E.“ finansinius rodiklius, iš kurių būtų galima daryti išvadą dėl bendrovės mokumo ir akivaizdžiai grėsusio bankroto. Kaip minėta, kaltinamasis aktas turi būti glaustas ir aiškus, taigi visų ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių nurodymas inkriminuojamos nusikalstamos veikos aprašyme kartais gali padaryti kaltinimą ne tik neaiškų, bet dėl nurodomų faktinių aplinkybių pertekliaus netgi nesuprantamą. Todėl, kiekvienu konkrečiu atveju aprašant kaltinamajam inkriminuojamą nusikalstamą veiką turi būti nurodomos tik svarbios ir BPK 219 straipsnyje nurodytos aplinkybės, iš kurių kaltinamasis galėtų suprasti kuo yra kaltinamas ir būtų nustatytos aiškios bylos nagrinėjimo teisme ribos.Aptariamas BK 208 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymis buvo nustatytas byloje gavus specialisto išvadą, kurioje atsakant į klausimą dėl UAB „E.“ ekonominės padėties (antrasis klausimas) buvo nurodyta, kad atsižvelgiant į UAB „E.“ veiklos rodiklius, bendrovė 2015-03-31 neturėjo finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Taigi E. K., esant tokiam aptariamo nusikaltimo sudėties požymio aprašymui, turi galimybę gintis ginčydamas specialisto išvadoje konstatuotas aplinkybes bei kitus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, pagal pareikštą kaltinimą patvirtinančius, kad UAB „E.“ nagrinėjamu laikotarpiu buvo nemoki ir jai akivaizdžiai grėsė bankrotas, bei, teikdamas šias aplinkybes paneigiančius duomenis. Toks aptariamo nusikaltimo sudėties požymio aprašymas nesuvaržo kaltinamojo teisės į gynybą ir netrukdo teismui nagrinėti bylos, jis nelaikytinas kaltinamojo akto trūkumu. Šis skundžiamoje teismo nutartyje nepagrįstai nurodytas kaltinimo E. K. trūkumas, atsižvelgiant į kitas aukščiau nurodytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismo vertinimo nedaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties neteisėta. Pabrėžtina tai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju bylą perdavė prokurorui iškart po bylos gavimo teisme, t.y. nepradėjęs bylos nagrinėti teisiamajame posėdyje. Toks sprendimas priimtas pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje, kurios esminis tikslas - pasiruošti netrukdomam bei sklandžiam bylos nagrinėjimui, bei pašalinti kliūtis, kurios, kaip matyti iš aukščiau pateiktų argumentų, yra realios, gali trukdyti šį tikslą įgyvendinti. Vienas iš įstatyme nustatytų kliūčių šalinimo būdų yra bylos perdavimas prokurorui, įpareigojant jį pašalinti nurodytus pažeidimus. Nors skunde pabrėžiama, neva kaltinamojo akto trūkumai gali būti pašalinti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, dėl šių argumentų aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog praktika, kuomet dar kaltinamojo akto perdavimo teismui stadijoje jau planuojamas klaidų taisymas teisme pateikiant patikslintus kaltinimus, būtų ydinga. Prokuroro pareiga yra išsamiai atlikti ikiteisminį tyrimą, ši pareiga negali būti nepagrįstai perkeliama bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgdamas į minėtų argumentų visumą, apygardos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, perduodamas bylą prokurorei kaltinamojo akto trūkumams šalinti, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl nėra pagrindo panaikinti 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Ninos Raugienės skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.