Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Halinos Zaikauskaitės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos skundą administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – centrinis mokesčių administratorius) prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2010-08-27 sprendimą Nr. S-229(7-166/2010).

Skunde paaiškino, kad nesutinka su Mokestinių ginčų komisijos sprendimu, kuriuo buvo panaikintas atsakovo 2010-05-21 sprendimas Nr. 68-120 patvirtinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno apskrities VMI) 2010-02-12 sprendimą Nr. (17)-K3-39. Skunde teigia, kad Mokestinių ginčų komisija netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas.

Ginčas tarp pareiškėjos ir Kauno apskrities VMI kilo dėl pareiškėjos sūnaus E. K. pareiškėjai dovanojimo sandoriu perleisto buto su garažu, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, (toliau –Butas) bei papildomai priskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) ir su juo susijusių sumų, taikant turinio viršenybės prieš formą principą.

Pareiškėjos sūnus E. K. 2003-11-28 sudarė Statybos sutartį su (duomenys neskelbtini) Gyvenamųjų namų statybos bendrija dėl Buto statybos, pagal kurią statė butą už 120855 Lt ir garažą už 18675 Lt, viso už 139530 Lt. E. K. pagal minėtą Statybos sutartį apmokėjo 138530 Lt banko pavedimais ir 1000 Lt avansą grynais pinigais į (duomenys neskelbtini) GNSB kasą. Pagal minėtos sutarties Priedą Nr. 1(2) galutinė butų ar patalpų apdaila pagal užsakovo norus ir galimybes, neįeina į sutartinę kainą, E. K. butą įsigijo be galutinės apdailos ir įrengimo. Pagal 2004-11-17 Buto perdavimo - priėmimo aktą, pasirašytą E. K. ir (duomenys neskelbtini) GNSB vadybininkės, statytojas perdavė, o užsakovas priėmė Butą, kurio kaina 120855 Lt. (duomenys neskelbtini) GNSB 2005-01-13 pažyma rodo, jog E. K. pasistatė garažą, kurio statybai panaudojo 18675 Lt. Pagal 2004-11-22 Rangos sutartį UAB „Gintauto statyba“ atliko bute apdailos darbų už 31601 Lt, R. J. įmonė įrengė virtuvę už 4540 Lt, 228 Lt sumokėta VĮ Registrų centras už turto įregistravimą. Buto įsigijimo kaina sudaro 175899 Lt. Pareiškėjai 2006-10-26 sūnus padovanojo Butą su garažu. Pagal Dovanojimo sutarties 2 punktą šalių susitarimu dovanojamo buto vertė yra 325000 Lt, dovanojamojo garažo vertė 25000 Lt, viso dovanojamojo Buto vertė 350000 Lt. 2006-10-06 UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamo Turto preliminaraus rinkos vertės nustatymo pažymoje nurodyta Buto rinkos vertė - 325000 Lt, garažo rinkos vertė - 25000 Lt. Pagal VĮ Registrų Centro Vilniaus filialo išduotą pažymą 2006-02-06 dienai Buto vertė yra 194098 Lt, o garažo - 12255 Lt. Pareiškėja 2006-11-08, t. y. praėjus 13 dienų, Butą pardavė A. J. už 345000 Lt, t. y. kainą, 2 kartus viršijančią įsigijimo išlaidas.

Atsakovas įvertinęs, kad pareiškėja finansavo Buto įsigijimą, darė išvadą, kad pareiškėja pati atliko aktyvius veiksmus, susijusius su turto įsigijimu. Pareiškėja pagal 2003-11-28, 2003-11-20, 2003-12-03 Dovanojimo sutartis padovanojo sūnui 116000 Lt su tiksline paskirtimi - kad sūnus įsigytų butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje. E. K. 2008-06-26 raštiškame paaiškinime nurodė, kad Butas buvo realiai pirktas iš motinos (pareiškėjos) lėšų; dalis buvo ir jo bei tėvo pinigų, bet didžioji dalis pinigų buvo pareiškėjos. E. K. nurodė, jog tuo metu iš savo lėšų jau buvo nusipirkęs kitą butą Užupyje, kurį įsirengė, pardavęs močiutės padovanotą žemės sklypą, o Butas jam nelabai patiko, nes buvo toli nuo darbo, todėl jį padovanojo motinai.

Centrinis mokesčių administratorius darė išvadą, jog pareiškėja, siekdama išvengti GPM mokėjimo, įformino nekilnojamojo turto įsigijimą sūnaus E. K. vardu, vėliau sudarė tarpinį dovanojimo sandorį, kad įteisintų didesnę turto įsigijimo kainą, t. y., kad vėliau parduodant šį Turtą, nebūtų įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumo, nuo kurio skaičiuojamas minėtas mokestis. Nesutiko su Mokestinių ginčų komisijos išvada, kad šiame ginče nepagrįstai taikytos Mokesčių administravimo įstatymo (toliau- MAĮ) 69 straipsnio 1 dalies nuostatos. Teigė, kad išvada prieštarauja MAĮ 69 straipsnio 1 dalies esmei bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, išdėstytai 2010-05-24 sprendime, administracinėje byloje Nr. A662-685/2010. Laikė, kad pasinaudodama nesąžiningai sudarytais sandoriais pareiškėja siekė išvengti GPM mokėjimo ir atitikti GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 19 punkto reikalavimus, numatančius, kad dovanojimo būdu gautos pajamos tarp tėvų ir vaikų yra neapmokestinamos.

Todėl prašė atmesti teiginį, kad mokesčių administratorius neturi įrodymų dėl mokestinės naudos šioje situacijoje gavimo fakto. Įgijimo ir dovanojimo sutarčių tikslas buvo ne darnus turto pasidalijimas tarp tėvų ir sūnaus, bet siekimas išvengti GPM. Todėl sandoriai prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam sąžiningumo principui.

Pareiškėjos nuomone, skundas neatitinka MAĮ 159 straipsnio 2 dalies nuostatų, nes iš esmės ginčijamos ne skunde nurodytų teisės aktų skirtingas interpretavimas, bet Mokestinių ginčų komisijos nustatytos faktinės bylos aplinkybės, o MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškinamos vienodai. Mokestinių ginčų komisija bylos aplinkybių pagrindu nustatė, kad mokestinė nauda atsirado kaip pasekmė, todėl ir netaikė MAĮ 69 straipsnio 1 dalies. Mokestinių ginčų komisijos sprendime nurodoma, kad nenustačius, jog Buto įsigijimo sūnaus vardu ir jo dovanojimo motinai sandoriai buvo formalūs, sudaryti siekiant pareiškėjai vienintelio tikslo - mokestinės naudos, centrinio mokesčių administratoriaus sprendimas naikinamas. Tačiau atsakovas skunde vėl kelia tuos pačius fakto klausimus. Atsakovo poziciją pareiškėja laikė nepagrįstomis prielaidomis bei spėliojimais, kurie prieštarauja logikai bei byloje surinktiems įrodymams. Pažymėjo, kad sūnus iš tėvų padovanotų ir savo asmeninių uždirbtų lėšų, įsigijo Butą su garažu tam, kad jame galėtų gyventi studijuodamas. Apie buto pardavimą ateityje nebuvo galvojama. Buto įrengimu, remontu, apstatymu išimtinai rūpinosi sūnus. Sprendimą pirkti Butą priėmė pareiškėjos sūnus, pasitaręs su pareiškėja ir jos vyru. Pareiškėjos sūnus, įsirengęs įsigytą Butą, iki 2006 m. vasaros gyveno, mokėjo komunalinius mokesčius, jokio kito buto nesinuomavo ar įsigijęs nebuvo, dirbo ir mokėsi Vilniuje. Kadangi pareiškėjos sūnus gerai uždirbo ir turėjo galimybę pasiimti kreditą, norėdamas pagerinti savo gyvenimo kokybę, įsigijo butą Užupio gatvėje, o Butą (duomenys neskelbtini) gatvėje dovanojo motinai, kad ji galėtų disponuoti butu savo nuožiūra, atsižvelgdamas į tai, kad didžiąją pinigų dalį jam dovanojo mama. Kadangi neatsirado patikimų nuomininkų, pareiškėja nusprendė Butą parduoti, nes buvo reikalingos lėšos naujo traktoriaus įsigijimui ūkyje, kitas lėšas padėjo į indėlį banke. Jau 2006 m. pradžioje pareiškėja žinojo, kad jai bus dovanotas Butas, bet dėl laiko trūkumo neskubėjo sudaryti dovanojimo sutarties. Buto pardavimu rūpinosi pareiškėja, nuo 2006 m. pradėjo ieškoti buto pirkėjų, šiame procese jos sūnus nedalyvavo. Jei pareiškėjos sūnus būtų pats pardavęs Butą su garažu, jam priklausytų mokėti mokesčius, tačiau Kauno apskrities VMI mokestinės naudos gavėja laiko pareiškėją. MAĮ 69 straipsnio 1 dalis galėtų būti taikoma, jei naudą būtų gavęs pareiškėjos sūnus, tačiau jis naudos negavo ir tai jau buvo įrodyta byloje ir nustatyta Komisijos sprendime. Nurodė, kad Kauno apskrities VMI pažeidė MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus protingumo ir teisingumo principus. Sunkiai įtikėtina prielaida, kad pareiškėja siekdama mokestinės naudos dar prieš sudarant 2003-11-28 Buto su garažu statybos sutartį, prieš daugiau nei trejus metus iki 2006-11-08 pardavimo numatė visą įvykių eigą, įvertino galimą turto pabrangimą. Pareiškėjos teigimu, sandorių sudarymą lėmė objektyvios priežastys ir aplinkybės, kokių nebuvo atsakovo cituojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje.

Dėl neteisingai nurodytos turto įsigijimo datos paaiškino, kad tai nėra reikšminga, sutiko su turto įsigijimo data - 2004-11-17.

Tretysis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities VMI prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos sprendimą ir palikti galioti atsakovo 2010-05-21 sprendimą Nr. 68-120.

Paaiškino, kad nesutinka su Mokestinių ginčų komisijos sprendimu ir mano, kad ši netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas. Pažymėjo, kad pareiškėja 2006-10-26 iš sūnaus E. K. gavo dovanų Butą, 2006-11-08, t. y. praėjus 13 dienų, pardavė A. J. už 345000 Lt, t. y. kainą, 2 kartus viršijančią įsigijimo išlaidas. Turto įsigijimą finansavo I. K., kuri bendravo su pirkėju A. J., derėjosi dėl turto pardavimo iki dovanojimo sutarties įforminimo. Pati rūpinosi būsimo namo vieta, santechnikos ir baldų supirkimu. Pareiškėja gautus pinigus už parduotą turtą naudojo savo reikmėms - dalį laikė sąskaitoje, dalį buvo padėjusi investiciniame indėlyje. Todėl mokesčių administratorius padarė išvadą, kad pareiškėja, siekdama išvengti GPM mokėjimo, įformino nekilnojamojo turto įsigijimą sūnaus E. K. vardu, vėliau sudarė tarpinį dovanojimo sandorį, kad įteisintų didesnę turo įsigijimo kainą ir, vėliau parduodant šį turtą, nebūtų įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumo, nuo kurio skaičiuojamas minėtas mokestis. Nekilnojamojo turto perleidimas iš vieno asmens kitam, o po to trečiam asmeniui visais atvejais vyko sparčiu tempu.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčas tarp pareiškėjos ir atsakovo yra kilęs dėl pareiškėjos sūnaus E. K. pareiškėjai dovanojimo sandoriu perleisto Buto bei papildomai priskaičiuoto GPM ir su juo susijusių sumų, taikant turinio viršenybės prieš formą principą, numatytą MAĮ 10 straipsnyje ir 69 straipsnio 1 dalyje.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos sūnus E. K. 2003-11-28 sudarė Statybos sutartį su (duomenys neskelbtini) Gyvenamųjų namų statybos bendrija dėl Buto statybos, pagal kurią statė Butą už 120855 Lt ir garažą už 18675 Lt, viso už 139530 Lt. E. K. pagal minėtą Statybos sutartį apmokėjo 138530 Lt banko pavedimais ir 1000 Lt avansą grynais pinigais į (duomenys neskelbtini) GNSB kasą. Pagal minėtos sutarties Priedą Nr. 1(2) galutinė butų ar patalpų apdaila pagal užsakovo norus ir galimybes, neįeina į sutartinę kainą, E. K. butą įsigijo be galutinės apdailos ir įrengimo (Mokestinių ginčų komisijos byla, t. 1, b. l. 143).

Pagal 2003-12-03 dovanojimo sutartį I. K. E. K. dovanojo 47000 Lt sumą (Mokestinių ginčų komisijos byla, t. 1, b. l. 117). Pagal 2003-11-20 dovanojimo sutartį P. K. E. K. dovanojo 30000 Lt sumą (Komisijos byla, t. 1, b. l. 116). Pagal 2003-11-28 dovanojimo sutartį I. K. ir P. K. dovanojo 39000 Lt sumą E. K. įsigyti butui (Mokestinių ginčų komisijos byla, t. 1, b. l. 115). Visos dovanojimo sutartys sudarytos su tikslu E. K. įsigyti butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje.

Pagal 2004-11-17 Buto perdavimo - priėmimo aktą, pasirašytą E. K. ir (duomenys neskelbtini) GNSB vadybininkės, statytojas perduoda, o užsakovas priima Butą, kurio kaina 120855 Lt (Mokestinių ginčų komisijos byla, t. 1, b. l. 144). (duomenys neskelbtini) GNSB 2005-01-13 pažymi, jog E. K. pasistatė garažą adresu (duomenys neskelbtini) g. 9, Vilnius, kurio statybai E. K. panaudojo 18675 Lt.

Pagal 2004-11-22 Rangos sutartį UAB „Gintauto statyba“ atliko bute apdailos darbus už 31601 Lt (Mokestinių ginčų komisijos byla, t. 1, b. l. 131). E. K. sumokėjo 4540 Lt R. J. įmonei už virtuvės įrengimą (Mokestinių ginčų komisijos byla, t. 1, b. l. 123), bei 228 Lt VĮ Registrų centras už turto įregistravimą (Mokestinių ginčų komisijos byla, t. 1, b. l. 118). Turto įsigijimo kaina sudaro 175899 Lt.

Pagal 2006-10-26 Dovanojimo sutartį, pareiškėjos sūnaus E. K., pareiškėjai I. K. buvo dovanotas Butas. Pagal Dovanojimo sutarties 2 punktą šalių susitarimu dovanojamo buto vertė yra 325000 Lt, dovanojamojo garažo vertė 25000 Lt, viso dovanojamojo Turto vertė 350000 Lt Šios sutarties 2.2. punkte nustatyta, kad dovanojamojo buto vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų Centro Vilniaus filialo išduotą pažymą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre yra 194098 Lt, garažo vertė -12255 Lt. Verčių nustatymo data: 2006-02-06 (Mokestinių ginčų komisijos byla, t. 1, b. l. 15-161). UAB „Ober-Haus“ 2006-10-06 Turto preliminaraus rinkos vertės nustatymo pažymoje 1.1. punkte nurodyta buto rinkos vertė - 325000 Lt, garažo rinkos vertė - 25000 Lt (Mokestinių ginčų komisijos byla, t. 2, b. l. 87).

Pagal 2006-11-08 pirkimo pardavimo sutartį, pareiškėja sūnaus 2006-10-26 dovanotą Butą, pardavė A. J. už 345000 Lt (Mokestinių ginčų komisijos byla, t. 1, b. l. 153-158).

E. K. 2008-06-26 paaiškinime nurodo dirbęs JAV po trečio kurso, užsidirbęs šiek tiek pinigų, prisidėję ir tėvai, jo Turto pirkimui skirtos lėšos sudarė apie 30000 Lt, kitą dalį, gal apie 100000 Lt, davė motina, dalimis, jokios sutarties sudarę nebuvo, Pareiškėja jam dovanojo tuos pinigus. Turtas buvo realiai pirktas iš motinos (pareiškėjos) lėšų; dalis buvo ir jo bei tėvo pinigų, bet didžioji dalis pinigų pareiškėjos. Be to, E. K. nurodė, jog tuo metu iš savo lėšų jau buvo nusipirkęs kitą butą Užupyje, kurį įsirengė, pardavęs močiutės padovanotą žemės sklypą, o Turtas jam nelabai patiko, nes buvo toli nuo darbo, todėl jį padovanojo motinai (Mokestinių ginčų komisijos byla, t. 1, b. l. 78-79).

Pareiškėja į jai pateiktą klausimą dėl Turto padovanojimo 2008-06-18 raštiškame paaiškinime nurodė, kad sūnus Turtą paliko jos žinioje, nes buvo laikoma, kad šis butas yra pareiškėjos, nes beveik visą buto statybą finansavo ji su vyru. Atsiradus pirkėjui, pareiškėja teigė paprašiusi sūnų įforminti butą jos vardu, nes norėjusi būti tikra, kad visus pinigus gaus ji pati, o ne sūnus. Su sūnumi jau seniai, dar tik jam įsigijus butą Užupyje, buvo sutarta, jog butas bus perrašytas pareiškėjai. Jis pretenzijų neturėjo, nes butą laikė pareiškėjos nuosavybe, todėl buvo neskubama forminti jokių dokumentų. Notarei reikalaujant, sūnus užsakė buto vertinimą ir už jį sumokėjo, nes tuo metu jis buvo buto oficialus savininkas (Mokestinių ginčų komisijos byla, t. 1, b. l. 113).

A. J. 2008-06-26 paaiškinime nurodė, kad 2006 m. rugsėjo mėn. pabaigoje parduodamą butą rado nekilnojamojo turto agentūros skelbimuose. Buto savininkę pamatė tik sudarant buto pirkimo pardavimo sutartį, savininkės sūnaus nematė. Butas buvo įrengtas (Mokestinių ginčų komisijos byla, t. 1, b. l. 75).

Kauno apskrities VMI atlikusi I. K. mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą, surašė patikrinimo aktą Nr. AU16-48, kuriame priskaičiavo sumokėti I. K. į biudžetą 25365 Lt GPM, 10324 Lt GPM delspinigių (Mokestinių ginčų komisijos byla, t. 1, b. l. 31-37).

Kauno apskrities VMI 2010-02-12 sprendimu Nr. (17)-K3-39 patvirtino patikrinimo aktą, nurodė sumokėti I. K. jame priskaičiuotas sumas bei skyrė 2536 Lt, t.y. 10 % dydžio, GPM baudos (Mokestinių ginčų komisijos byla, t. 1, b. l. 24-26).

Pareiškėja pateikė skundą atsakovui, kuris 2010-05-21 sprendimu Nr. 68-120 Kauno apskrities VMI sprendimą patvirtino (Mokestinių ginčų komisijos byla, t. 1, b. l. 11-14).

Pareiškėja nesutikdama su atsakovo sprendimu, pateikė skundą Mokestinių ginčų komisijai, kuri 2010-08-27 sprendimu Nr. S-229 (7-166/2010) atsakovo sprendimą panaikino (Mokestinių ginčų komisijos byla, t. 2, b. l. 93-100).

Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalis numato, kad apskųsti Mokestinių ginčų komisijos sprendimą dėl mokestinio ginčo centrinis mokesčių administratorius turi teisę tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymo ar kito teisės akto nuostatas.

Atsakovas nurodo, kad Mokestinių ginčų komisija bylos situacijoje skirtingai interpretavo Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies normą bei Civilinio kodekso 4.49 straipsnį. Teisės normos aiškinimas suprantamas kaip teisės normos prasmės nustatymas, ištyrimas. Taigi mokesčių administratorius ginčyti Mokestinių ginčų komisijos sprendimą gali tik tada, kai jis ginčija Mokestinių ginčų komisijos pateiktą teisės normos supratimą.

MAĮ 69 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

Teismo vertinimu Mokestinių ginčų komisijos pateiktas MAĮ 69 straipsnio 1 dalies interpretavimas nesiskiria nuo atsakovo pateikiamo tos pačios normos interpretavimo, skiriasi tik faktinių aplinkybių vertinimas, kuris atliktas pritaikant MAĮ 69 straipsnio 1 dalies normą, t. y. teisės normos išaiškinimo taikymas.

Mokestinių ginčų komisijos argumentu panaikinti atsakovo sprendimą buvo konstatavimas, jog faktinės mokestinio ginčo aplinkybės leidžia vertinti, kad butas sūnaus vardu buvo įsigytas ne formaliai, pareiškėjai siekiant mokestinės naudos, o realiai, padedant sūnui įsigyti nuosavą būstą. Sprendimą parduoti butą lėmė ne nuo pareiškėjos priklausančios aplinkybės, o pasikeitusios sūnaus gyvenimo aplinkybės. Kitu argumentu Mokestinių ginčų komisija nurodė tai, kad dovanojimo sandoriu greta mokestinės naudos siekimo buvo įgyvendintas ir kitas socialiai ir ekonomiškai pagrįstas tikslas – ekonominės naudos perdavimas pareiškėjai.

Atsakovas neginčija, kad MAĮ 69 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma, kai nustatoma, jog sandoris buvo sudarytas formaliai, tik siekiant mokestinės naudos, o tuo atveju, kai sandoris sudaromas realiai, siekiant sukurti teisinius santykius, MAĮ 69 straipsnio 1 dalis netaikoma. Vadinasi, abiejų institucijų pateikiamas teisės normos interpretavimas yra tas pats. Skiriasi tik abiejų institucijų pateikiamas normos taikymo faktinėms aplinkybėms pagrindimas. Šios aplinkybės negali būti nagrinėjamos pagal mokesčių administratoriaus skundą, paduotą MAĮ 159 straipsnio 2 dalies tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-04-17 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-188/2009 išaiškino, kad mokesčių administratoriaus skundas pagal MAĮ 159 straipsnio 2 dalį gali būti nagrinėjamas tada, kai mokesčių administratoriaus ir Mokestinių ginčų komisijos pozicijos išsiskiria dėl tam tikrų teisės aktų taikymo, jų turinio suvokimo, o ne dėl faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo.

Mokestinių ginčų komisijos sprendimo 6 lape aptariant nustatytas faktines aplinkybes pažymėta, kad butas pareiškėjos sūnaus vardu buvo įsigytas 2003-11-28, o skliausteliuose nurodyta, kad ši data yra sutarties dėl buvo statybos sudarymo diena. Atsakovas teigia, kad buvo neteisingai išaiškinta Civilinio kodekso 4.49 straipsnio norma, sakanti, kad daikto įgijėjas nuosavybės teisę į turtą įgyja nuo jo perdavimo įgijėjui momento. Iš Mokestinių ginčų komisijos sprendimo negalima daryti išvados, kad buvo taikoma Civilinio kodekso 4.49 straipsnio 1 dalies norma. Sprendime pateikiamas motyvas rodo, jog turto įsigijimo momentas buvo aptartas kaip mokestine prasme reikšminga aplinkybė, nuo kurios skaičiuojamas apsisprendimo įsigyti turtą susidarymo momentas. Nurodymas 2003-11-28 datos kaip turto įsigijimo datos gali būti vertinamas kaip teisiškai netiksli kalba, bet ne kaip konkretus normos pritaikymas. Civilinio kodekso 4.49 straipsnio interpretavimas negalėjo būti priešingo sprendimo priėmimo priežastimi, nes sprendime paaiškinta, koks konkrečiai juridinis faktas – sutarties sudarymas, turimas omenyje. Dėl šios priežasties atsakovo argumentas dėl skirtingo Civilinio kodekso normos aiškinimo nelaikomas pagrįstu.

Nesant ginčo dėl teisės normų aiškinimo byla nutraukiama Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais, teismas

n utarė:

Bylą nutraukti.

Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.