- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-27
- Bylos Nr.
- 2-1239/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audronė Jarackaitė
- Pareiškėjas
- I. Ž.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Audronė Jarackaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos I. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, gautą civilinėje byloje Nr. 2-1239/2014, pradėtoje pagal nurodytos pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. Ž. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, prašydama: pripažinti negaliojančiu 2007 m. rugsėjo 28 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu A. B. Ž. įregistravo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) ir pripažinti šį nekilnojamąjį turtą pareiškėjos ir buvusio jos sutuoktinio R. Ž. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Be to, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodyto turto atžvilgiu, uždraudžiant sudaryti sandorius su tikslu perleisti šį turtą tretiesiems asmenims (2 – 4 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gegužės 9 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį, nurodė, kad LITEKO sistemos duomenimis, ieškinio reikalavimas dėl nurodyto turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikytinas iš esmės išspręstu įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1243-460/2012, be to, šis ieškinio reikalavimas yra teisiškai nepagrįstas, nes pareiškėjos ir R. Ž. santuoka yra nutraukta, išnagrinėti visi su santuokos nutraukimu susiję turtiniai klausimai. Teismas išaiškino, kad pareiškėja dėl nurodyto akto panaikinimo gali kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodant termino praleidimo priežastis bei pateikiant praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 2 p., 18 str. 1 d., 22 str. 1 d., 33 str. 1 d., 34 str., CPK 27 str.).
Teismas nurodė, kad atsisakius priimti ieškinį, nenagrinėtinas pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (6 – 8 b. l.).
Pareiškėja 2014 m. gegužės 27 d. padavė Lietuvos apeliaciniam teismui atskirąjį skundą dėl minėtos Klaipėdos apygardos teismo nutarties, pašydama ją panaikinti ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
Civilinė byla Nr. 2-1239/2014 su atskiruoju skundu gauta Lietuvos apeliaciniame teisme 2014 m. gegužės 30 d. ir bylos pagal atskirąjį skundą nagrinėjimas paskirtas 2014 m. liepos 17 d.
2014 m. birželio 23 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas nurodytos pareiškėjos prašymas skubos tvarka pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones gyvenamajam namui bei žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, ji gyvena ginčo pastate nuo 1999 m., šis gyvenamasis namas pastatytas jos ir buvusio jos sutuoktinio R. Ž. lėšomis, tačiau nuosavybė į šį nekilnojamąjį turtą įregistruota A. B. Ž. vardu, nurodytas nekilnojamasis turtas neteisėtai įkeistas bankui (duomenys neskelbtini), nors name tuo metu gyveno nepilnamečiai vaikai, pažeidžiant pareiškėjos teises ir nusavinant jai priklausantį turtą. Nurodo, kad ,,nusikalstama veika toliau tęsiama suklastotų dokumentų pagrindu, varžytinės. Joms įsiteisėjus, I. Ž. palankiems teismo sprendimams negalės atgauti savo turto, bus pažeisti teisingumo bei protingumo principai, neįgyvendinti teismo sprendimai“ (49 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintinas.
CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1718/2011, 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje 2-1697/2011). Be to, CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu. Taikant ekonomiškumo, teisingumo bei kitus civilinio proceso teisės principus, būtina išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.
Laikinosios priemonės gali būti taikomos ir iki ieškinio pareiškimo (CPK 144 str. 3 d., 147 str. 3, 4 d.).
Pareiškėja prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodo konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių, kurias prašoma taikyti, tačiau iš jos ieškinio, pateikto Klaipėdos apygardos teismui, kurio priėmimo klausimas dar nėra išspręstas, turinio galima teigti, kad prašoma uždrausti sudaryti sandorius dėl nurodyto turto perleidimo tretiesiems asmenims.
Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paminėtų aplinkybių (tarp jų dėl varžytynių vykdymo fakto) ir nėra duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti pagrįstą išvadą, kad, nesiėmus pareiškėjos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, galimo palankaus pareiškėjai teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.); be to, nenustatyta ir sąlygų, numatytų CPK 144 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių teismas galėtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones savo iniciatyva; juolab kad ieškinys dar nėra priimtas ir ginčas dėl jo priėmimo yra nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme. Beje, pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neatitinka ir ekonomiškumo principo, kadangi prašoma jas taikyti ne tik pareiškime nurodytam gyvenamajam namui, bet ir tuo pačiu adresu esančiam žemės sklypui, dėl kurio net nebuvo pateiktas reikalavimas ir ieškinyje, kurio priėmimo klausimas dar nėra išspręstas įstatymo nustatyta tvarka (CPK 145 str. 2 d.).
Dėl pasakyto pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.).
Pažymėtina, kad ši nutartis neužkerta pareiškėjai kelio motyvuotai kreiptis į teismą su įrodymais pagrįstu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 str. 1, 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalimi, 147, 302 ir 331 straipsniais,
nutaria:
Netenkinti pareiškėjos I. Ž. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.