Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-06-03 · Civilinė byla Nr. 2A-912-123/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-01-28Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-06-03Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-03
Bylos Nr.
2A-912-123/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09252-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erika Misiūnienė, Žydrūnas Bertašius, Virginija Nijolė
Atsakovas
J. U.
Ieškovas
A. D.
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-912-123/2013

Teisėja D. Žukauskienė (Proceso Nr. 2-06-3-09252-2012-4)
Procesinio sprendimo kategorijos 121.21; 35.3.6; 35.4; 35.5; 63.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. birželio 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Žydrūnas Bertašius, Erika Misiūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui J. U. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 40 000 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovo firma turėjo skolų, todėl, norėdamas jam padėti, 2010-12-03 pasirašė paskolos raštelį ir per du kartus paskolino 40 000 Lt sumą, iš jų – 20 000 Lt grynais pinigais ir 20 000 Lt, skirtų investuoti į Vokietijos projektus, pastarųjų papildomai uždirbtą pelną tarp ieškovo ir atsakovo dalinant po 50 proc. kiekvienam. 20 000 Lt paskolino atsakovui asmeniškai, o likusius 20 000 Lt – kad užsidirbtų vežant prekes iš Vokietijos. Žodiniu susitarimu atsakovas įsipareigojo skolą ieškovui sugrąžinti iki 2010-12-31, tačiau nustatytu laiku skola nebuvo grąžinta, todėl prašo šią sumą priteisti.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-01-28 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo J. U. 40 000 Lt skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 40 000 Lt sumos nuo 2012-08-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 805 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. D. Nurodo, kad atsakovas pripažįsta, jog pinigai jam buvo perduoti, tačiau juos traktuoja kaip savo darbo užmokestį ir jungtinę šalių veiklą, o tai sudaro pagrindą konstatuoti pirmą būtiną paskolos sutarties požymį – pinigų perdavimo faktą. Pinigų gavimo faktą patvirtino ir liudytojas V. J. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo įsipareigojimą grąžinti sumokėtą sumą, tačiau atsakovui pripažinus, kad jis pinigus gavo, šalių santykius teismas vertino kaip paskolinius, ir nustatė esant pagrindą negrąžintus pinigus priteisti. Nustatė, kad byloje nėra jokių įrodymų apie šalių vykdomą jungtinę veiklą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas J. U. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-28 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie paskolos sutarties egzistavimą, išskyrus liudytojo parodymus. Teismas nenagrinėjo atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų apie jo darbą ieškovo bendrovės naudai. Mano, kad ieškovo ir liudytojo parodymai yra prieštaringi. Teismas neatsižvelgė į ieškovo parodymus dėl pelno padalijimo ir žinojimo apie vežamus produktus iš jo įmonės teritorijos, taip pat į liudytojo parodymus, kad pinigai skirti Vokietijos projektams, apelianto pateiktą išklotinę dėl elektroninio susirašinėjimo, raštelio turinį, jog pinigai bus dalijami tarp šalių po 50 proc.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo ieškinys dėl skolos pagal paskolos sutartį iš atsakovo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo, atsakovo manymu, byloje nesant pakankamai įrodymų apie pinigų perdavimo atsakovo nuosavybėn faktą, ir dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių bei piniginių lėšų gavimo paskirties vertinimo.

Nustatyta, kad atsakovas 2010-12-03 pasirašė paskolos raštelį, kuriame nurodo, kad „iš A. D. skolinasi 20 000 Lt ir iš įmonei duotų objektų apmokėtų pinigų investuota į Vokietijos projektus 20 000 Lt, grįžtamieji pinigai bus dalinami po 50 proc.“ (b. l. 14). Atsakovas pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad tarp šalių susiklostę santykiai negali būti vertinami kaip paskoliniai, ir nurodė, kad 20 000 Lt yra ieškovo mokėti pinigai už jo marketingo darbą, o kiti 20 000 Lt – jungtinei veiklai skirtas įnašas. Ieškovas nurodo, kad šalys buvo sudariusios žodinį susitarimą, jog atsakovas skolą grąžins 2010-12-31, ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl skolos pagal paskolos raštelį grąžinimo, o šiam skolos negrąžinus – 2011-06-28 į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą dėl galimo atsakovo sukčiavimo.

CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis perduoda kitos šalies nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 1, 2 d.). Taigi pagal juridinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė sutartis. Paskolos sutartis taip pat yra ir vienašalė sutartis, nes pareigos, kylančios iš šios sutarties (grąžinti paskolą ir sumokėti palūkanas už naudojimąsi paskolos dalyku), tenka tik paskolos gavėjui, o paskolos davėjas šios sutarties pagrindu įgyja teises (reikalavimo teisę susigrąžinti paskolinto turto ekvivalentą su atlygiu už paskolą arba be jo).

Teismų praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui; kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Įstatyminės prezumpcijos, jog paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010). Pagal CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus paskolos raštelyje nesant duomenų apie pinigų perdavimą, turi būti pateiktas skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, kitu atveju paskolos davėjui (ieškovui) tenka pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą.

Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Tačiau, jeigu tikrieji šalių ketinimai nesutampa, dėmesį reikia sutelkti į lingvistinę sutarties teksto analizę. Be to, sutartį reikia aiškinti taip, kaip jos tekstą suprastų protingas žmogus, būdamas šalis tokiomis pat aplinkybėmis.

Nagrinėjamu atveju J. U. paskolos raštelyje nurodo, kad skolinasi iš A. D. 20 000 Lt. Ši paskolos raštelio dalis patvirtina tiek paskolos teisinių santykių tarp šalių buvimą, tiek sutarties dalyko – atitinkamos pinigų sumos − perdavimą atsakovui. Atsakovas skolos raštelyje aptarė paskolos sutarčiai būdingus elementus: jis nurodė, kad skolinasi pinigus iš ieškovo, pinigų sumą – 20 000 Lt, todėl atsakovo išduoto paskolos raštelio dalis laikytina paskolos sutartimi (CK 6.870 str.). Konstatuotina, kad paskolos ėmimo fakto patvirtinimas skolos rašteliu yra pakankamas ir leistinas įrodymas paskolos suteikimo faktui patvirtinti. Be to, atsakovas neginčija, jog šis raštelis buvo pasirašytas jo, kad pinigus (20 000 Lt sumą) jis gavo iš ieškovo. Aplinkybė, kad šią sumą atsakovas laiko darbo užmokesčiu už jo marketingo darbą negali paneigti paskolos gavimo fakto. DK 186 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Konkretūs darbo užmokesčio mokėjimo terminai, vieta ir tvarka nustatomi kolektyvinėse arba darbo sutartyse (DK 201 str. 2 d.). Civilinėje byloje nėra duomenų, kad šalys buvo sudariusios darbo sutartį, šios aplinkybės apeliantas neginčija (b. l. 55). Darbo apmokėjimo tvarką nustato DK ir kiti teisės aktai, apie kurią atsakovui, vertinant pagal protingo žmogaus etaloną, turėjo būti žinoma, todėl nėra pagrindo laikyti, jog 20 000 Lt sumą atsakovas iš ieškovo gavo kaip darbo užmokestį. Be to, paskolos raštelyje nurodoma, kad pinigai perduodami vieno fizinio asmens kitam fiziniam asmeniui, todėl nėra pagrindo manyti, jog atsakovas gavo pinigus už darbą ieškovo įmonėje. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje dalyje vertino šalių santykius kaip paskolinius ir iš atsakovo ieškovui priteisė 20 000 Lt sumą bei procesines palūkanas už šią sumą.

Paskolos raštelyje nurodoma, kad „iš įmonei duotų objektų apmokėtų pinigų investuota į Vokietijos projektus 20 000 Lt, grįžtamieji pinigai bus dalinami po 50 proc.“. Apeliantas įrodinėja, kad ši 20 000 Lt suma yra jungtinei veiklai skirtas įnašas. CK 6.969 straipsnio 1 dalis nustato, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Iš byloje esančių aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti, kad likusią 20 000 Lt sumą atsakovas gavo kaip paskolą. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovui tokią pat pinigų sumą, kuri jam buvo suteikta (CK 6.870 str. 1 d.), tačiau atsakovas įsipareigojo, jog gavus pinigus jie bus dalinami tarp šalių po 50 proc. Taigi šiuo atveju nėra vieno iš būtinųjų paskolos sutarties sudarymo elemento – įsipareigojimo grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo laikyti, kad atsakovas iš ieškovo gavo 20 000 Lt sumą, skirtą investuoti į Vokietijos projektus, kaip paskolą, ir iš atsakovo šią sumą priteisti ieškovui pagal CK 6.873 straipsnio nuostatas (paskolos gavėjo pareiga grąžinti paskolos sumą).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-28 sprendimo dalis keistina, sumažinant iš atsakovo ieškovui priteistą skolą iki 20 000 Lt, priteisiant 5 procentų metines palūkanas už priteistą 20 000 Lt sumą nuo 2012-08-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Pakeitus teismo sprendimą, iš atsakovo ieškovui priteistų bylinėjimosi išlaidų suma proporcingai mažintina iki 903 Lt (CPK 93 str. 2, 5 d., b. l. 8, 9). Paduodamas apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 1 254,15 Lt žyminio mokesčio (b. l. 65), patenkinus apeliacinį skundą iš dalies iš ieškovo atsakovui priteistina 627 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą iš atsakovo ieškovui iš viso priteistina 276 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (903 Lt – 627 Lt).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325−330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimą pakeisti – sumažinti iš atsakovo J. U. ieškovui A. D. priteistą skolą iki 20 000 Lt, priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 20 000 Lt sumą nuo 2012-08-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 276 Lt.

Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė GriškevičienėKolegijos teisėjai Žydrūnas BertašiusErika Misiūnienė