Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2009-11-16 · Civilinė byla Nr. 2-1955-253/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-11-16
Bylos Nr.
2-1955-253/2009
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00695-2009-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Pupeikienė
Atsakovas
BUAB „Pamario prekyba“
Advokatai
Sergejus Jakovlevas
Kategorijos
  • 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1955-253/2009(Proceso Nr. 2-57-3-00695-2009-8)Procesinio sprendimo kategorija 45.1; 30.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASS PRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. lapkričio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo teisėja Albina Pupeikienė, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovės atstovei A. B., atsakovės atstovui advokato padėjėjui Sergejui Jakovlevui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės UAB „BALTIC MASTER“ ieškinį atsakovei BUAB „Pamario prekyba“ dėl turto grąžinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškinyje ieškovė nurodė, jog 2007-12-11 tarp šalių buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 071211/KL/K-1, pagal kurią ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovės nuosavybėn bei sumontuoti virtuvinę įrangą, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už įrangą 43 261,96 Lt. Buvo susitarta, kad per 3 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo atsakovė sumokės 7 600 Lt avansą, o visą kainą sumokės per 9 mėnesius nuo darbų atlikimo ir PVM sąskaitos faktūros pasirašymo dienos, kiekvieną mėnesį mokant po 3 962,44 Lt. Atsakovė sumokėjo 7 600 Lt avansą, o ieškovė pristatė ir sumontavo visą įrangą parduotuvėje „Jovaras“ (duomenys neskelbtini) bei 2008-04-30 išrašė PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) 43 261,16 Lt. Atsakovė dėl įrangos kokybės pretenzijų nereiškė, tačiau iki ieškinio pateikimo teismui dienos už įrangą mokėjimų daugiau nedarė. Sutartimi šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu atsakovė laiku neatsiskaitys su ieškove, tai pastaroji turi teisę atsiimti įrangą ir tuo atveju atsakovei nebus grąžinamas jos sumokėtas avansas (sutarties 2.6 p., 3.5 p.). Todėl ieškovė 2008-12-09 pateikė atsakovei prašymą sugrąžinti visą įrangą, kadangi sutarties 2.6 p. buvo nustatyta, jog nuosavybės teisė į įrangą pereina atsakovei nuo visiško sumokėjimo už sumontuotą įrangą dienos. Tačiau atsakovė atsisakė sugrąžinti įrangą, nurodydama, jog jai yra iškelta bankroto byla, informavo, iki kada gali pateikti savo kreditinį reikalavimą. Prašo įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei visą įrangą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3–5).

Posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Nurodė, jog ieškovės kreditinis reikalavimas bankroto byloje nėra patvirtintas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį (b. l. 39–40) atsakovė nurodė, jog BUAB „Pamario prekyba“ buhalteriniuose dokumentuose yra nurodyta, kad įmonės turtą didele dalimi (26,32 proc. viso įmonės turto) sudaro virtuvinė įranga, kurią ieškovė reikalauja grąžinti. Tačiau BUAB „Pamario prekyba“ kreditoriai turi įstatymo nustatytą teisę, kad jų teismo patvirtinti kreditiniai reikalavimai būtų patenkinti pardavus įmonės turtą, esantį įmonės apskaitoje, iš jo ir virtuvinę įrangą. Mano, jog tarp šalių buvo sudaryta pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis, kurios sudarymą, vykdymą ir nevykdymo teisines pasekmes nustato Civilinio kodekso 6 knygos IV dalies XXIII skyriaus dešimtasis skirsnis. CK 6.411 str. nustato, jog aplinkybė, kad nusipirktų neregistruojamų daiktų nuosavybės teisė išlieka pardavėjui, kai daiktai įsigyti teikti paslaugoms arba įmonės verslui, galima panaudoti prieš trečiuosius asmenis tik tuo atveju, jeigu pirkimo– pardavimo sutartis buvo įregistruota įstatymų nustatyta tvarka viešame registre. Nagrinėjamu atveju sutartis tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta 2007-12-11, t. y. po sutarčių registro įsteigimo, todėl ieškovė turėjo pareigą šią sutartį įregistruoti, norint, kad joje įtvirtintas nuostatas būtų galima panaudoti prieš trečiuosius asmenis. Neįvykdžius šios pareigos, sandoris galioja šalims, tačiau negali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis, konkrečiai – BUAB „Pamario prekyba“ kreditorius. Prašo ieškinį atmesti.

Atsakovės atstovas prašo ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisės įgijimo į perleistą turtą. Pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei įrangą už 43 261,19 Lt, o atsakovė už ją sumokėti sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties 2.6 punkte šalys nustatė, kad nuosavybės teisė į įrangą pirkėjui pereina, kai jis užmoka už ją visą kainą. Ieškovas perdavė atsakovui visą įrangą, atsakovas sumokėjo dalį įrangos kainos ir liko skolingas 35 661,96 Lt. 2008 m. spalio 31 d. atsakovei buvo iškelta bankroto byla, 2009 m. gegužės 15 d. teismo nutartimi atsakovė pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto bei patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, tačiau ieškovė tarp kreditorių nenurodyta.

Ieškovė teigia, kad atsakovė, nesumokėjusi visos kainos už parduotą įrangą, remiantis sutarties 2.6 punktu, neįgijo nuosavybės teisės į šį turtą, todėl visa įranga turi būti grąžinta jos teisėtam savininkui (ieškovei) ir negali būti panaudota bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimams tenkinti.

Nuosavybės teisė įgyjama CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais. Vienas iš tokių pagrindų yra nuosavybės teisės įgijimas sandorių pagrindu. Įgyjant nuosavybę šiuo pagrindu, yra svarbi sutarties šalių valia dėl momento, nuo kurio daikto įgijėjas pagal sandorį įgyja nuosavybės teisę. Šalių teisė susitarti dėl tokio momento kildinama iš sutarties laisvės principo, įtvirtinančio šalių laisvę sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti sutarties sąlygas, tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str.). Susitarimo dėl nuosavybės teisės perėjimo sutarties pagrindu momento reikšmės kontekste yra svarbus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas. Aiškindamas CK 4.49 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs: „kai yra šalių susitarimas dėl nuosavybės teisės perėjimo momento, bendroji taisyklė, kad nuosavybės teisė į daiktą pereina nuo daikto perdavimo momento, netaikoma“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Kazlų Rūdos metalas“ v. UAB „Deltima“, AB „Kredyt Bank S.A.“, bylos Nr. 3K-3-535/2004). Tai suponuoja, kad nuosavybės teisės įgijimo momentą lemia būtent sutarties sąlyga, jog nuosavybės teisė į daiktus pirkėjui pereina sumokėjus pardavėjui visą sutartyje nustatytą kainą sutartyje nustatyta tvarka, kaip yra šioje byloje.

Tais atvejais, kai pagal sutartį nuosavybės teisė į daiktus pirkėjui pereina tik sumokėjus pardavėjui visą sutartyje nustatytą kainą, net ir dalies kainos sumokėjimo atveju, kai daiktas yra dalusis, pardavėjas, kaip daikto savininkas, pirkėjui pažeidus mokėjimo prievoles, nepraranda teisės išreikalauti visus pagal sutartį parduodamus daiktus (CK 6.349 str. 2 d.). Pažymėtina, kad iš nuosavybės teisės prigimties kildinami savininko teisių pirkimo–pardavimo santykiuose apsaugos teisiniai mechanizmai (CK 6.345 str. 1 d., 6.349 str. 2 d.) sistemiškai aiškintini kaip suteikiantys savininkui apsisprendimo teisę ar dalies kainos nesumokėjimo atveju, kai pagal sutartį nuosavybės teisė į daiktus pirkėjui pereina tik sumokėjus pardavėjui visą sutartyje nustatytą kainą, reikalauti visų daiktų grąžinimo ir prisiimti prievolę grąžinti pirkėjo jau sumokėtą kainos dalį ar atsisakyti daliųjų daiktų dalies, už kurią sumokėta, nuosavybės ir išreikalauti tik tą daliųjų daiktų dalį, už kurią pirkėjas nesumokėjo, ar išreikalauti nesumokėtą daikto kainos dalį, t. y. reikalauti, kad pirkėjas įvykdytų mokėjimo prievolę. Pardavėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas priklauso nuo konkrečių faktinių ir teisinių situacijų. Tarp tokių yra ir bankroto bylos iškėlimo pirkėjui teisinių pasekmių vertinimas.

Įmonių bankroto įstatyme 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Šios bylos kontekste toks teisinis reglamentavimas lemia pardavėjo kaip daiktų, teisėtai valdomų ir naudojamų bankrutuojančios įmonės, savininko teisių gynimo būdų pasirinkimą. Kai yra uždraudžiamas visų finansinių prievolių vykdymas dėl bankroto bylos iškėlimo, daiktų, sutarties pagrindu (teisėtai) valdomų ir naudojamų bankrutuojančios įmonės, savininkui tenka pasirinkimo teisė, ar išsireikalauti visus daiktus ir pardavėjui grąžinti jo sumokėtą kainos dalį, ar reikalauti grąžinti tik tą daliųjų daiktų dalį, už kurią pirkėjas nesumokėjo, ar pareikšti pirkėjo nesumokėtos kainos dalies dydžio finansinį reikalavimą bankroto procedūrose.

Bylos nagrinėjimo metu šalys paaiškino, jog ieškovė nereiškė prašymo įtraukti ją į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą su nesumokėtos kainos dalies dydžio finansiniu reikalavimu, jos tarp teismo patvirtintų kreditorių nėra.

Tokia situacija kvalifikuotina kaip savininko valios išraiška dėl būdo, kuriuo siekiama ginti savo kaip pardavėjo teises, būtent – ieškovė reikalauja taikyti šalių pasirašytos sutarties nuostatas – grąžinti neapmokėtą įrangą. Tai, kad nėra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo bankroto byloje, kuriuo būtų patvirtinta bankrutuojančios įmonės skola ieškovei, kylanti iš 2007-12-11 tarp šalių sudarytos pirkimo– pardavimo sutarties Nr. 071211/KL/K-1 neįvykdymo, pardavėjas neprarado teisės reikalauti įrangos, už kurią pirkėjas nesumokėjo, grąžinimo. Todėl ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, jog ieškovė įrangą pristatė ir sumontavo 2008-04-30. Atsakovė privalėjo pirmąjį mokėjimą padaryti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po darbų atlikimo ir PVM sąskaitos–faktūros pasirašymo dienos (sutarties 3.2.2 p.). Jei pirkėjas uždelsia sumokėti kainą ilgiau kaip 20 darbo dienų, pardavėjas turi teisę atsiimti įrangą. Šiuo atveju sumokėta kainos dalis pirkėjui negrąžinama ir laikoma bauda už netinkamą sutarties vykdymą (sutarties 3.5 p.). Kadangi atsakovė netinkamai vykdė savo prievoles pagal sutartį dar iki bankroto bylos iškėlimo, taikytinos šalių susitarimu nustatytos sąlygos – ieškovei paliktinas atsakovės sumokėtas 7 600 Lt avansas kaip bauda už netinkamą sutarties vykdymą.

Atsakovės argumentai dėl pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties nuostatų taikymo atmestini, kadangi įmonė neturi teisės į savo balansą nuosavybės teise įrašyti turto, į kurį nuosavybės teisės dar nėra įgijusi.

2009-07-23 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi (b. l. 34) ieškovei buvo sugrąžintas jos sumokėtas žyminis mokestis. Nepateikus daugiau įrodymų apie su bylinėjimusi susijusias išlaidas, bylinėjimosi išlaidų klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Įpareigoti bankrutavusią uždarąją akcinę bendrovę „Pamario prekyba“ per 14 kalendorinių dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „BALTIC MASTER“ grąžinti pagal 2007-12-11 sutarties Nr. 071211/KL/K-1 priedą Nr. 1 gautą įrangą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Albina Pupeikienė