- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-01
- Bylos Nr.
- 2A-144-513/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00901-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pirm.), Eugenija Morkūnienė, Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- UAB „Plungės lagūna“
- Atsakovas
- V. G., I. G., S. B.
- Trečiasis asmuo
- AB DnB banko, S. G.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės ir Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Plungės lagūna“ ir atsakovės V. G. apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Plungės lagūna“ ir trečiojo asmens AB DnB banko su savarankiškais reikalavimais ieškinius atsakovėms V. G., I. G., S. B., tretieji asmenys S. G. įmonė, S. G., Plungės rajono 1-asis notarų biuras dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (actio Pauliana), S. G. įmonės skolos priteisimo iš V. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti S. G. įmonės skolą – 32799,74 Lt, susidariusią pagal 2009-04-10 S. G. įmonės išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, iš V. G., išieškant iš sutuoktinių bendrąja nuosavybės teise bendrai su sutuoktiniu S. G. turimo turto. Trečiasis asmuo AB DnB bankas su savarankiškais reikalavimais ieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančiomis: 2010-03-25 0,42 ha žemės sklypo, esančio Meinartų k., Rietavo sav., pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 610 tarp atsakovių V. G. ir I. G.; 2010-03-25 0,32 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 611 tarp atsakovių V. G. ir I. G.. Ieškovas prašė taikyti restituciją ir iš atsakovės I. G. priteisti pagal ginčijamus sandorius perleistus žemės sklypus V. G. nuosavybėn, o nesant galimybės restitucijos atlikti natūra, priteisti žemės sklypų realios rinkos vertės ekvivalentą pinigais. Trečiasis asmuo taip pat prašė pripažinti negaliojančia 2010-03-10 tarp atsakovių V. G. ir S. B. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 474, kuria buvo perleista S. B. ½ statinių, esančių (duomenys neskelbtini), t. y. ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad minėta dovanojimo sutartis sudaryta neteisėtai, pažeidžiant ieškovo kaip kreditoriaus interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2011-06-06 sprendimu ieškovo UAB „Plungės lagūna“ ieškinį atmetė. Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais AB DnB bankas ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančiomis: 2010-03-25 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 610, kuria V. G. savo dukrai I. G. pardavė 0,42 ha žemės sklypo, unikalus numeris(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taikė šiam turtui restituciją ir grąžino V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini); 2010-03-25 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 611, kuria V. G. savo dukrai I. G. pardavė 0,32 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taikė šiam turtui restituciją ir grąžino V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2010-03-10 dovanojimo sutartį Nr. 474, kuria V. G. neatlygintinai dovanojo savo motinai S. B. ½ statinių, esančių(duomenys neskelbtini), Rietavo sav., t. y. ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taikė šiam turtui restituciją ir grąžino V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad vekselis jau yra pateiktas vykdymui ir pagal jį atliekami vykdymo veiksmai, pripažino ydingu ieškovo reikalavimą pakartotinai priteisti įsiskolinimą pagal vekselį. Teismas nurodęs, kad sudarydama ginčijamas sutartis laiduotoja (atsakovė) V. G. dar turėjo turto kreditiniams reikalavimams tenkinti, tačiau šį turtą neatlygintinai perdavė savo dukrai ir motinai S. B., padarė išvadą, jog laiduotoja, žinodama apie savo nepadengtus skolinius įsipareigojimus ir neatlygintinai bei už itin mažą kainą perduodama turtą, sumažino kreditoriaus – trečiojo asmens AB DnB banko galimybę patenkinti kreditinį reikalavimą, kylantį iš laidavimo sutarties. Atsižvelgęs į tai, kad neatlygintini sandoriai – dovanojimo sutartys – buvo sudaryti tarp pačių artimiausių giminaičių (pirkimo – pardavimo sutartys – su dukra I. G., o dovanojimo sutartys – su motina S. B.), teismas konstatavo, jog trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais AB DnB bankas interesus pažeidusios sandorio šalys buvo nesąžiningos. Teismas įvertinęs visa tai, pripažino, kad dėl ginčijamų sutarčių sudarymo atsakovės V. G., I. G. ir S. B. iš esmės sutrukdė trečiajam asmeniui AB DnB Nord bankas patenkinti reikalavimus iš laiduotojos turto.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė V. G. prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismas 2011-06-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad Actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 str. nustatytų sąlygų visetui. Actio Pauliana institutui taikyti būtina, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui. Laidavimo sutartis tarp trečiojo asmens ir atsakovės buvo sudaryta 2006-03-16, banko reikalavimo teisė atsirado nuo įsipareigojimų dienos, prievolės įvykdymo terminas suėjo 2010-02-26. Trečiasis asmuo reikalavimus pareiškė jau suėjus prievolės įvykdymo terminui. Atsakovė teigia, kad trečiasis asmuo neįrodė, o teismas sprendime nemotyvavo jos turto perleidimo esmės.
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Plungės lagūna“ prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismas 2011-06-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas padarė teisės taikymo klaidų, kadangi atsakovė turėjo būti pripažinta solidaria bendraskole vykdymo procese ir kad išieškojimas iš jos galėjo būti padarytas būtent vykdymo procese. Ieškovas teigia, kad iš atsakovės priteistina S. G. įmonės skola bei atsakovės sudaryti sandoriai pripažintini negaliojančiais, kadangi atsakovė šių sandorių sudaryti neprivalėjo ir šie sandoriai pažeidžia ieškovo teises.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės V. G. apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB DnB bankas su savarankiškais reikalavimais prašo šį apeliacinį skundą atmesti ir Plungės rajono apylinkės teismo 2011-06-06 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog egzistuoja visos sąlygos taikyti Actio Pauliana institutą.
Atsiliepimu į ieškovo UAB „Plungės lagūna“ apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB DnB bankas su savarankiškais reikalavimais prašo šį apeliacinį skundą atmesti ir Plungės rajono apylinkės teismo 2011-06-06 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovė V. G. pagal išduotą vekselį negali būti pripažinta solidariąja bendraskole. Šiuo atveju, S. G., skirtingai nei atsakovė, solidariai atsako už S. G. įmonės prievoles pagal vekselį, kadangi jis laidavo už S. G. įmonės prievolių pagal vekselį įvykdymą.
Atsiliepimu į atsakovės V. G. apeliacinį skundą ieškovas UAB „Plungės lagūna“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti ieškovo apeliacinį skundą. Nurodo, kad trečiasis asmuo pateikė įrodymus, kad sandoriai buvo sudaryti siekiant išvengti prievolių kreditoriams įvykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl actio Pauliana pagrindu pareikštų reikalavimų pagrįstumo
Byloje nustatyta, kad tarp trečiojo asmens AB DnB bankas ir atsakovės V. G. buvo sudaryta 2006-03-16 laidavimo sutartis Nr. 97, kuria atsakovė laidavo už tinkamą prievolių pagal 2006-03-16 kredito linijos sutartį Nr. 97 su visais vėlesniais jos keitimais ir papildymais įvykdymą. Prievolių pagal kredito linijos sutartį įvykdymo terminas suėjo 2010-02-26, tačiau atsakovė savo prievolių pagal laidavimo sutartį nebuvo įvykdžiusi. Trečiasis asmuo 2010-03-09 ir 2010-03-09 raštais paragino S. G. įmonę ir atsakovę padengti skolą bankui ir įspėjo, kad to nepadarius, bankas įstatymų nustatyta tvarka kreipsis dėl priverstinio skolos išieškojimo. 2010-03-10 ir 2010-03-25 laiduotoja (atsakovė) sudarė pirkimo – pardavimo ir dovanojimo sandorius, kuriais perleido savo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus ir statinius. Trečiasis asmuo AB DnB bankas reiškia actio Pauliana, ginčydamas minėtus 2010-03-10 dovanojimo ir 2010-03-25 pirkimo – pardavimo sandorius.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs CK 6.66 straipsnio tikslus bei šio instituto taikymo sąlygas. Actio Pauliana – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu jie pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo arba turėjo žinoti. Skirtingai negu kad kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais atvejais, Pauliano ieškinio pagrindinė paskirtis yra kompensacinė, t. y. padėti kreditoriui apsiginti nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas jo mokumas siekiant, jog kreditorius prarastų galimybę atgauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu tėra tik teisinė priemonė atkurti pažeistą skolininko mokumą ir sugrąžinti į ankstesnę padėtį tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2004; 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2005; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007 ir kt.).
Skiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui; antra, ginčo sandoris pažeidžia kreditoriaus teises; trečia, skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčo sandorio; ketvirta, atlygintinio sandorio šalys jo sudarymo metu elgėsi nesąžiningai; penkta, ieškinys dėl sandorio negaliojimo pareikštas per 1 metų ieškinio senaties terminą. Apeliantas kvestionuoja trijų actio Pauliana taikymo sąlygų buvimą: skolininko kreditorių teisių pažeidimą, sandorio sudarymo nebūtinumą ir abiejų sandorio šalių nesąžiningumą.
A. V. G. nuomone, nebuvo vienos iš actio Pauliana taikymo sąlygų, kadangi kreditorius neturėjo galiojančios reikalavimo teisės skolininkui. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantų argumentais. Pirmoji actio Pauliano ieškinio patenkinimo sąlyga reiškia, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y. jis taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliano ieškinį, kaip teisių gynimo būdą, kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad egzistavo visos sąlygos taikyti actio Pauliana institutą, ir konstatuoja, jog teismas motyvuotai pasisakė dėl visų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų. Kaip minėta, dovanojimo sutartis Nr. 474 sudaryta 2010-03-10, pirkimo – pardavimo sutartys Nr. 610, 611 sudarytos 2010-03-25. Laidavimo sutartis tarp trečiojo asmens ir atsakovės buvo sudaryta 2006-03-16, banko reikalavimo teisė atsirado nuo įsipareigojimų priėmimo dienos, prievolės įvykdymo terminas suėjo 2010-02-26. Atsakovės prievolės pagal 2006-03-16 laidavimo sutartį Nr. 97 trečiajam asmeniui AB DnB bankui nebuvo įvykdytos. Nors trečiasis asmuo reikalavimus pareiškė jau suėjus prievolės įvykdymo terminui, tačiau 2010-03-10 ir 2010-03-25 sutartys sudarytos po to, kai atsakovė buvo paraginta įvykdyti įsipareigojimus AB DnB bankui, taip pat įspėta apie gresiančias pasekmes. Pažymėtina, kad atsakovė sudarydama ginčijamas sutartis dar turėjo nekilnojamojo turto kreditiniams reikalavimams tenkinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo, kad atsakovė, žinodama apie savo nepadengtus skolinius įsipareigojimus ir neatlygintinai bei už itin mažą kainą perduodama turtą, sumažino kreditoriaus – trečiojo asmens AB DnB banko galimybę patenkinti kreditinį reikalavimą, kylantį iš laidavimo sutarties. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo sandoriai sutrukdė trečiajam asmeniui AB DnB bankui patenkinti reikalavimus iš atsakovės ir laiduotojos V. G. turto. Įvertinusi atsakovės apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagal jas teisingai taikė įstatymą.
Dėl neprotestuotino vekselio
Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo S. G. įmonė 2009-04-10 ieškovui UAB „Plungės lagūna“ išdavė neprotestuotiną vekselį 32 799,74 Lt sumai. Už nurodytą vekselį laidavo S. G. įmonės savininkas S. G., atsakovės V. G. vyras.
Apeliantas, nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu teismo sprendimu nurodo, kad atsakovė V. G. turėjo būti pripažinta solidariąja bendraskole vykdymo procese.
Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendrosios. CK 3.109 straipsnio 1 dalyje pateikiamas prievolių, kurios laikomos bendrosiomis, sutuoktinių prievolėmis, sąrašas. Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad prievolės atsiradimo pagrindas turi esminę reikšmę nustatant sutuoktinių prievoles ir jų dydį; tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai, nes tai atitinkamai nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, jo dalį bendrame turte ar bendrą sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-607/2007). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra įrodymų, jog iš ieškovo UAB „Plungės lagūna“ gauti pinigai buvo panaudoti šeimos interesams. Pažymėtina, kad įstatymai nenumato, jog pasirašant vekselio laidavimą yra būtinas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas, taip pat pagal CK 3. 92 straipsnio 4 dalį, vekselio laidavimas nėra priskiriamas prie tų sandorių, kuriuos gali sudaryti tik abu sutuoktiniai. A. V. Grikšienė nėra laidavusi už S. G. įmonės prievoles pagal neprotestuotiną vekselį, todėl ji už S. G. įmonės prievoles solidariai atsakyti negali. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas vykdymo procese turi imtis priemonių atsakovės V. G. prievolės pobūdžiui nustatyti.
Teisėjų kolegija atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką konstatuoja, jog šioje byloje nėra pagrindo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kurias nurodo apeliantas, kadangi skiriasi bylų faktinės aplinkybės.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus atsakovės V. G. apeliacinį skundą, iš atsakovės trečiojo asmens AB DnB bankui naudai turėtų būti priteisiamos jo bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Trečiojo asmens pateikti dokumentai patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą trečiasis asmuo advokatui sumokėjo 1 000 Lt, todėl ši suma priteistina iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-06 sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovės V. G. trečiojo asmens AB DnB bankui priteisti 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.