Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-06-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-244-932/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-04
Bylos Nr.
II-244-932/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00840-2018-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Kategorijos
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-244-932/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00840-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 21.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. birželio 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam ir skundą padavusiam T. U., atsakomybėn patraukto ir skundą padavusio asmens atstovui advokatui A. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi T. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atstovo advokato A. V. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-5612-2018, kuriuo T. U. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 385 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyr. patrulis S. L. 2017 m. lapkričio 24 d. surašė T. U. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10ANP-130914263-17 dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo, t. y. dėl to, jog T. U. 2017 m. lapkričio 24 d., 00.49 val., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,61 promilių (po paklaidos – 0,60 promilių) girtumas. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistas A. G. 2018 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-5612-2018 pripažino T. U. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir paskyrė 385 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių (b. l. 13).

Šalies argumentai

Skundu administracinėn atsakomybėn patraukto T. U. atstovas prašo panaikinti 2018 m. vasario 23 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Esminiai skundo argumentai koncentruojami į tai, jog patikrinimo metu dėl T. U. panaudoto burnos gaiviklio buvo gauti netikslūs rezultatai, kas nulėmė klaidingą išvadą, jog T. U. vairavo automobilį būdamas neblaivus. Nurodoma, jog asmuo nepraėjus 10-15 minučių iki patikrinimo alkotesteriu panaudojo burnos gaiviklį „Glister“, kurį sudaro nuo 55 iki 75 procentų etilo alkoholio. Tokią aplinkybę T. U. nurodė bylą nagrinėjusiems pareigūnams, tačiau šie į tai nekreipė jokio dėmesio. Tai, kad asmuo prašė pakartoti patikrinimą alkotesteriu, yra užfiksuota ir policijos pareigūnų vaizdo registratoriuje. Taigi, kaip pažymima skunde, pareigūnai nesilaikė alkotesterio instrukcijoje nurodyto reikalavimo, jog, esant teigiamam matavimo rezultatui, po 10-15 min. rekomenduojama atlikti pakartotinį patikrinimą. T. U. įsitikinimu, patikrinimo alkotesteriu metu jo burnoje buvo likusios alkoholio dalelės dėl panaudoto burnos gaiviklio, todėl alkotesterio duomenys galėjo būti netikslūs. T. U. pateikė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuota, jog panaudojus analogišką burnos gaiviklį po 5 minučių alkoholio matuoklis parodė 0,6 promilės girtumą, nors asmuo alkoholio vartojęs nebuvo (b. l. 2-4).

Atsiliepimas

Atsiliepimu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašo T. U. skundo netenkinti. Nurodo, jog T. U. 2017-11-24, apie 00.49 val., buvo nustatytas 0,61 promilės girtumas, ir, nors pastarasis nesutiko su padarytu nusižengimu, tačiau nuo paaiškinimų pažeidimo įforminimo metu atsisakė, o prieš bylos nagrinėjimą pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, jog prieš jį tikrinant alkoholio matuokliu parūkė ir panaudojo burnos gaiviklį, dėl ko alkoholio matuoklis ir parodė 0,61 promilės girtumą. Atsiliepime nurodyta, jog tokius T. U. teiginiu paneigia pareigūnų G. T. ir D. B. tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, jog T. U. nenaudojo burnos gaiviklio, o po rūkymo alkoholio matuokliu buvo patikrintas praėjus 20 minučių, todėl rūkymas matuoklio rodmenims jokios įtakos neturėjo (b. l. 1).

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas T. U. savo skundą palaikė, prašė vadovautis jame išdėstytais motyvais. Atsakydamas į teismo klausimus, parodė, jog jis nė vienam iš pareigūnų nebuvo nurodęs, kad vartojo alkoholį. Pareigūnas jam uždavė klausimą, ar jis vartojo alkoholį, tačiau jis atsakė neigiamai. Sustabdęs pareigūnas paprašė pateikti dokumentus ir, jam (T. U.) jų ieškant, pasilenkė lyg norėdamas kažką užuosti, o po to pasakė, jog jaučia alkoholio kvapą, dėl ko pasiūlė atlikti patikrinimą alkotesteriu. T. U. teigimu, tai išgirdęs jis labai nustebo, kadangi žinojo, kad jokio alkoholio nėra vartojęs. Nesutiko tikrintis, kadangi išsigando, internete buvo skaitęs apie tokius atvejus, jog pasitaiko, kada netgi blaiviam asmeniui gali nustatyti girtumą, dėl ko jis atsisakė tikrintis alkotesteriu (tokią poziciją nurodė iš karto, dar bebūdamas savo automobilyje, taip pat ją pakartojo ir pareigūnų tarnybiniame automobilyje). Be to, nebuvo tikras, ar pareigūnų turimas alkotesteris yra tinkamas naudojimui, galvojo palauksiantis, pasižiūrės, ar kiti vairuotojai sutiks tikrintis, tada gal ryšis ir jis. Pareigūnas jam pradėjo aiškinti, jog už atsisakymą tikrintis blaivumą yra numatyta griežtesnė atsakomybė nei už nedidelį girtumą, galiausiai jis, iš esmės įkalbinėjamas, visgi sutiko pasitikrinti. Savo sutikimą pasakė jau išlipęs iš pareigūnų tarnybinio automobilio, kai stovėjo lauke ir rūkė. Jis surūkė 2-3 cigaretes, vieną rūkė kartu su pareigūnu. Parūkęs pasipurškė burnos gaiviklį, kurį mėgsta naudoti ir dažnai naudoja (patinka itin gaivus kvapas). To, kad jis pasipurškė burnos gaivikliu, pareigūnai nematė, tokios aplinkybės jis pastariesiems irgi neminėjo, kadangi tuo metu neturėjo jokių įtarimų dėl gaiviklio sudėties (pareigūnai tik matė jį rūkantį). Taigi, praėjus apie 5 min. nuo paskutinės cigaretės surūkymo, bei apie 3 min. po burnos gaiviklio panaudojimo, jis papūtė į alkotesterį (jam buvo duotas naujas antgalis), labai nustebo, kai buvo parodytas girtumas. Kadangi jis tikrai nebuvo vartojęs alkoholio, paprašė leisti pasitikrinti dar kartą, tačiau pareigūnai nesutiko. T. U. pabrėžė iš karto nesutikęs su jam nustatytu girtumu, protokole to nenurodė, kadangi pareigūnė jam patarė geriau atsisakyti nuo paaiškinimo. Tai, jog alkotesteriu parodytas girtumas galėjo būti dėl burnos gaiviklio, įtarimai kilo tik tada, kai atsitiktinai pamatė ant buteliuko įvardintą sudėtį, į kurią įeina etilo alkoholis. Dėl šios priežasties vyko pas antstolį, buvo surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Iki įvykio nežinojo ir nebuvo niekur skaitęs, jog burnos gaiviklio sudėtyje gali būti etilo alkoholio (b. l. 56-59).

Teismo posėdyje apklausiamas liudytojas G. T. (Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-ojo būrio vadas) parodė, jog tarnybos metu dirbo Kęstučio – Vykinto g. sankryžoje. Apie 00.20 val., atkreipdamas dėmesį, į sankryžą įvažiavo „Subaru“ markės automobili (buvo šlapia, automobilis kiek slystelėjo), kurį sustabdė. Tik priėjus prie automobilio ir pradėjus bendrauti su vairuotoju, iškart pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, dėl ko paprašė išlipti ir pasitikrinti blaivumą. Šis iš karto pasakė, jog nesitikrins, kadangi yra išgėręs 3 bokalus alaus ir iš karto sėdo už vairo. Aiškino, kad bijo, jog alkotesteris parodys daugiau nei 1,5 prom, bijo baudžiamosios atsakomybės. Paklausus, ar tai reiškia, kad asmuo atsisako tikrintis, vairuotojas tą patvirtino. Tuomet jo buvo paprašyta eiti į tarnybinį policijos pareigūnų automobilį, siekiant, kad tokia vairuotojo pozicija būtų nufilmuota ir taip užfiksuota. Asmuo nuėjo ir atsisėdo į tarnybinį automobilį, kurio viduje su T. U. bendravo kolega D. B.. Stovėdamas prie automobilio, girdėjo, kad viduje T. U. patvirtino, kad jis nesutinka ir atsisako alkotesteriu tikrintis blaivumą. Išlipęs lauk, vairuotojas užsirūkė, liudytojas taip pat prisidegė ir abu su T. U. rūkydami bendravo. Pokalbio metu jis jam žmogiškai aiškino, kad jei išgėrė 3 bokalus, tai nepripūs daugiau nei 1,5 prom., kai tuo tarpu atsisakymas tikrintis numato griežtesnę atsakomybę. Vairuotojo neįkalbinėjo, tačiau matė, kad šis neapsisprendęs, norėjo jam paaiškinti, kad jis suprastų atsisakymo pasekmes. Pokalbis buvo draugiškas, nebuvo nei pykčio, nei kažkokių konfliktų. Tik vienu metu T. U. užsiminė pažįstantis daug jo (G. T.) kolegų, paklausė, ar galima įvykio neforminti, tačiau įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės tokį pokalbį išsyk baigė. Taigi taip stovint prie automobilio ir kalbantis, jis T. U. nurodė, kad po 15 min. dar kartą pasiūlys pasitikrinti ir jis tegu sprendžia, kaip elgtis. Toks laiko tarpas buvo reikalingas, kadangi T. U. surūkė cigaretę, dėl ko reikėjo atitinkamai palaukti, siekiant atlikti patikrinimą alkotesteriu. Gali patvirtinti, kad iki pasiūlymo pasitikrinti buvo pralaukta net šiek tiek ilgiau ir 00.49 val. T. U. sutiko bei, pakartotinai pasiūlius, pasitikrino blaivumą, po ko buvo nustatytas 0,61 prom girtumas. Į tokius rezultatus asmuo sureagavo normaliai, atsimena, kad šis prašė dar palaukti ir leisti pasitikrinti pakartotinai, nes parodytų dar mažiau. Jie dar pajuokavo, kad pralaukus dar ilgiau ir tikrinantis pakartotinai išvis nieko neliks. Teismui liudytojas kategoriškai patvirtino, jog visą laiką buvo kartu su T. U., šis nebuvo pradingęs iš jo akiračio; vienu metu nuėjo keletą metrų (kai atvažiavo vairuotojas), tačiau buvo gerai matomas. T. U. nei tada, nei bet kuriuo kitu metu jokio burnos gaiviklio nenaudojo, kiek pamena, surūkė vieną cigaretę. Dar tikslesnes aplinkybes išdėstė tarnybiniame pranešime, kurį rašė, kai to buvo paprašytas pradėjus nagrinėti T. U. bylą. Tarnybinį pranešimą rašė atsakingai, jį patvirtina, nurodė teisingas aplinkybes, tikrinosi pagal vaizdo registratoriaus medžiagą (b. l. 104-111).

Apklaustas teisme liudytojas D. B. (Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 1-ojo būrio vadas) parodė, kad vykdant policijos priemones dirbo mobiliuosiuose postuose. Kęstučio – Vykinto g. sankryžoje kolega G. T. sustabdė „Subaru“ markės automobilį. Pabendravęs su vairuotoju, G. T. pasakė, kad vairuotoją reikia patikrinti, tačiau šis nurodė, kad atsisakys tą daryti. T. U. buvo paklausta, ar jam žinomos atsisakymo pasekmės, po ko pasiūlyta eiti į tarnybinį automobilį, kad būtų galima užfiksuoti tokią asmens poziciją. Atsisėdus į tarnybinį automobilį, vairuotojas buvo informuotas, kad transporto priemonėje yra filmuojama. Tuomet užduotas klausimas, ar jis sutinka pasitikrinti blaivumą, po ko asmuo atsakė neigiamai. Atsimena, kad klausė tokio atsisakymo priežasčių, tačiau tiksliai negali pasakyti, ką šis nurodė (regis, kažko konkretaus asmuo ir neišsakė). Po to, kai vairuotojas nurodė atsisakantis tikrintis blaivumą, pasiprašė išlipti iš automobilio, o liudytojas liko viduje. Matė, kad išlipęs T. U. užsirūkė ir bendravo su kolega G. T. Pastariesiems bendraujant, kolega kažkaip sugebėjo T. U. išaiškinti, kad už lengvą girtumą yra numatyta švelnesnė atsakomybė nei už atsisakymą, po ko asmuo persigalvojo ir nusprendė pasitikrinti. Kadangi asmuo rūkė, patikrinimas alkotesteriu buvo atliktas ne iš karto, laukė, kol praeis reikiamas laiko tarpas. Po ne mažiau nei 15 min., kolega G. T. patikrino T. U. blaivumą, alkotesteris parodė lengvą girtumą. Pamatęs tokius rezultatus, vairuotojas apsiramino, matyt, apsidžiaugė, kad neviršyta 1,5 prom. riba. Atsimena, kad pastarasis dar klausė, galbūt galima dar palaukti bent 15 min. ir tada pakartotinai patikrinti. Liudytojas pabrėžė, kad patikrinimo metu nebuvo jokios kalbos apie burnos gaiviklį. Jo kolega G. T. visą laiką buvo šalia vairuotojo, šis nebuvo niekur toliau nuėjęs, todėl kolega buvo pilnai įsitikinęs, kad galima atlikti patikrinimą alkotesteriu. D. B. teigimu, jis savo tarnybiniame pranešime tokius teiginius, kad buvo įsitikinęs, jog vairuotojas nenaudojo jokių gaiviklių, nurodė būtent dėl to, kad T. U. visą laiką buvo kartu su G. T., jokio burnos gaiviklio negalėjo panaudoti, apie tai nebuvo nė kalbos. Patį tarnybinį pranešimą surašė tada, kai bylos nagrinėjimo metu buvo paprašyta raštiškai nurodyti visas aplinkybes. Žiūrėjo vaizdo registratoriaus medžiagą, visas aplinkybes nurodė tiksliai, jas tvirtina. Taip pat liudytojas D. B. parodė, kad vos tik vairuotojas įsėdo į tarnybinį automobilį, iš karto pajuto nuo jo alkoholio kvapą. Kiek jis matė ir atsimena, T. U. rūkė vieną kartą (b. l. 104-111).

Apklausiamas teismo posėdyje liudytojas S. L. (vyriausiasis patrulis) parodė, jog vykdant policijos priemonių planą atvyko į Kęstučio – Vykinto gatvių sankryžą. Jau buvo sustabdytas automobilis, vairuotojas stovėjo prie automobilio. Įvykio vietoje kolegos jam padavė vairuotojo ir automobilio dokumentus, alkotesterio šaknelę, iš kurios buvo matyti, kad vairuotojui nustatytas girtumas. Pagal turimus duomenis surašė vairuotojui administracinio nusižengimo protokolą. Kiek atsimena, asmuo sakė, jog nesutinka, minėjo, kad skųs. Ar kažkokią poziciją nurodė protokole, neatsimena, protokolą T. U. pateikė kolegė Ž. M.. Liudytojas nurodė nematęs, ar T. U. rūkė. Prieš surašant protokolą, kolegos nurodė, kad patikrinimas alkotesteriu buvo atliktas išlaukus reikiamą laiką, pagal instrukciją. Neatsimena, ar jam (S. L.) vairuotojas kažką pasakojo apie tai, jog yra vartojęs alkoholio. Bendraudamas su pastaruoju sklindančio alkoholio kvapo nejuto, tačiau arti jo nestovėjo (pareigūnas protokolą rašė automobilyje, o vairuotojas stovėjo lauke). Teismui perskaičius S. L. 2017-11-24 tarnybinį pranešimą, liudytojas nurodė, kad jame nurodytos aplinkybės nėra teisingos. Jis pats atvyko vėliau nei buvo sustabdytas vairuotojas, prie pastarojo nepriėjo ir apie alkoholio vartojimą nekalbėjo, negali įvardinti kiek minučių nuo sustabdymo buvo atliktas patikrinimas alkotesteriu ir pan. Tokias aplinkybes jis sužinojo iš kolegų, todėl tarnybiniame jas nurodė bendrai, tačiau tikrai nėra taip, kad jis jas pats būtų tiesiogiai matęs. Prašo tokiu tarnybiniu nesiremti, viskas teisingai yra nurodyta kitame jo tarnybiniame pranešime, kurį rašė tada, kad vyko bylos nagrinėjimas ir buvo paprašyta pateikti jų papildomus tarnybinius. Teisme taip pat nurodo tokias aplinkybes, kokios iš tikrųjų ir buvo (b. l. 104-111).

Teismo posėdyje apklausta liudytoja Ž. M. (vyriausioji patrulė) parodė, jog po to, kai kolega surašė administracinio nusižengimo protokolą, ji priėjo prie vairuoto supažindinti su protokolu. Pastarajam buvo paaiškinta, kad grafoje prie asmens paaiškinimo jis gali parašyti paaiškinimą arba turi teisę atsisakyti tą daryti. Pažymėjo, kad tai jo paties teisė rinktis rašyti paaiškinimą ar ne, išaiškino, kad vyks bylos nagrinėjimas. Liudytoja kategoriškai paneigė nurodžiusi vairuotojui rašyti, kad jis nuo paaiškinimo atsisako. Ji tik išaiškino, kad jis turi tokią teisę – teikti paaiškinimą arba to nedaryti. Dabar jau neatsimena, ką vairuotojas nurodė, tą išdėstė tarnybiniame pranešime, kurį perskaičius liudytoja patvirtino kaip surašytą teisingai (b. l. 104-111).

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundas netenkintinas

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Kaip matyti iš paduoto skundo turinio, esminiai argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti T. U. priimtą nutarimą, yra sukoncentruoti, siekiant kaip nepagrįstą pripažinti patikrinimą alkotesteriu. T. U. teigimu, nagrinėjamu atveju blaivumo patikrinimas buvo atliktas nepraėjus 10-15 minučių po T. U. panaudoto burnos gaiviklio „Glister“, kurį sudaro nuo 55 iki 75 procentų etilo alkoholio. Skundą padavusio asmens teigimu, būtent ši aplinkybė ir nulėmė, jog patikrinimo metu buvo gauti netikslūs rezultatai ir padaryta klaidinga išvada, jog T. U. vairavo automobilį būdamas neblaivus, nors, patikrinimo metu jis alkoholio vartojęs nebuvo, apie tai, kad vartojo alkoholį su policijos pareigūnais nebuvo net kalbos, o tikrintis iš pradžių T. U. atsisakė dėl to, jog yra girdėjęs, jog kartais alkotesteris net ir blaiviems asmenims parodo girtumą.

Atsakydamas į tokius argumentus, teismas pažymi, jog tiek liudytojų parodymai, tiek administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esantys vaizdo įrašai paneigia T. U. iškeltą versiją, kuri laikytina gynybine ir išgalvota.

Nors tiek skunde, tiek apklaustas teismo posėdžio metu T. U. kategoriškai teigė, jog patikrinimo metu jis alkoholio vartojęs nebuvo ir tokios aplinkybės pareigūnams nenurodė, tačiau teismo posėdžio metu apklaustas G. T. (Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-ojo būrio vadas) parodė, jog tik priėjus prie automobilio ir pradėjus bendrauti su vairuotoju pareigūnas iškart pajuto nuo vairuotojo sklindantį alkoholio kvapą, be kita ko, T. U. paklaustas pats prisipažino suvartojęs 3 bokalus alaus ir sėdęs prie vairo. D. B. (Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 1-ojo būrio vadas) apklaustas teismo posėdyje nurodė, jog vos tik T. U. įsėdo į tarnybinį automobilį, jis iš karto pajuto nuo vairuotojo sklindantį alkoholio kvapą. Tokius policijos pareigūnų teiginius patvirtina ir byloje esanti vaizdo medžiaga (kompaktinis diskas su vaizdo įrašais), kurioje užfiksuota kaip policijos pareigūnai sustabdo „Subaru“ markės automobilį, bendrauja su vairuotoju, po ko vairuotojas pakviečiamas prie tarnybinio automobilio. Vaizdo įraše pavadinimu „alwa_20171124_002156_R“ užfiksuota, kaip T. U. įsėda į policijos tarnybinį automobilį, jis informuojamas, jog yra daromas vaizdo ir garso įrašas. 00.23 val. T. U. paklaustas nurodo, jog atsisako pasitikrinti blaivumą, jam išaiškinamos atsisakymo tikrintis blaivumą pasekmės. Vaizdo įrašuose „alwa_20171124_002456_R“ ir „alwa_20171124_002456_F“ girdėti, kaip policijos pareigūnas nurodo, jog sklinda alkoholio kvapas bei paragina T. U. pasitikrinti blaivumą. Minėtuose vaizdo įrašuose užfiksuota kaip 00.25 val., T. U. paklausia, ar gali parūkyti, po ko policijos pareigūnas toliau kalbasi su T. U., aiškina šiam, jog atsisakydamas tikrintis, vairuotojas tik pablogina savo padėtį, pataria neskubėti ir gerai apgalvoti, yra kalbama apie tai, jog jei T. U. būtų nustatytas lengvas girtumas, atsakomybė jam būtų lengvesnė nei iš viso atsisakius pasitikrinti, iš tarpusavio pašnekesio (00.27 val.) girdėti, jog T. U. parūkys ir pagalvos ką daryti, policijos pareigūnas pasako T. U., kad pagal jo (T. U.) išvaizdą „ne ant sunkaus traukiat“ (vaizdo įrašas „alwa_20171124_002456_F“). Vaizdo įraše, pavadinimu „alwa_20171124_003056_F“, užfiksuota, kaip T. U. nurodo nenorintis pralaimėti (00.28 val.), nes „čia yra toks žaidimas“, pareigūnai vėl kalba apie tai, jog nustačius lengvą girtumą asmens padėtis būtų geresnė nei atsisakius tikrintis iš viso. Iš T. U. ir policijos pareigūnų pokalbio akivaizdu, jog T. U. sustabdytas policijos pareigūnų abejojo, ar verta tikrintis blaivumą ir baiminosi, jog jam bus nustatytas ne lengvas, o sunkesnis girtumo laipsnis. Garso įrašuose nėra užfiksuota, jog T. U. teigtų nevartojęs alkoholio, priešingai, iš pokalbio konteksto yra aišku, jog asmuo nerimauja dėl galimų patikrinimo rezultatų ir baiminasi, kad nebūtų nustatytas sunkesnis nei lengvas girtumas. Tokie įrašuose užfiksuoti skundą padavusio asmens ir policijos pareigūnų pokalbiai paneigia skunde išdėstytą T. U. versiją dėl to, jog neva apie suvartotą alkoholį policijos pareigūnams jis nieko nesakė, o tikrintis atsisakė tik dėl girdėtos informacijos apie netinkamai veikiančius alkotesterius. Iš byloje esančio vaizdo įrašo pavadinimu „alwa_20171124_002156_R“ matyti, kaip policijos pareigūnas, informavęs T. U., jog policijos automobilyje yra daromas vaizdo ir garso įrašas, 00.24 val. paklausia T. U., kokia yra atsisakymo tikrintis blaivumą priežastis, į ką T. U. atsako „tiesiog nenoriu“. Vertinant T. U. išdėstytą poziciją, nesuprantama, kodėl jis, turėdamas galimybę oficialiai išdėstyti savo nesutikimo tikrintis girtumą motyvus ir oficialiai užfiksuoti juos vaizdo įraše, tiesiog vengia komentuoti savo apsisprendimą nesitikrinti girtumo.

Akivaizdu, jog skundą padavusio asmens gynybinė versija buvo sugalvota jau po protokolo surašymo, nes T. U., surašant administracinio nusižengimo protokolą, jokių pastabų nereiškė, tačiau pateikęs skundą nurodė, jog esą iš karto nesutiko su jam nustatytu girtumu, tiesiog protokole to nenurodė, kadangi pareigūnė jam patarė geriau atsisakyti nuo paaiškinimo. Teismo posėdyje apklausta liudytoja Ž. M. (vyriausioji patrulė) kategoriškai paneigė nurodžiusi vairuotojui rašyti, kad jis nuo paaiškinimo atsisako, ji tik išaiškino, kad pastarasis turi tokią teisę – teikti paaiškinimą arba to nedaryti. Vaizdo įraše „alwa_20171124_004256_R.avi“ užfiksuota, kaip 00.45 val. yra tikrinamas T. U. girtumas, po ko T. U. bendrauja su pareigūnais, pasiteirauja apie galimybę dar palaukus pakartotinai pasitikrinti girtumą, į ką pareigūnai atsako neigiamai. Įraše girdėti, jog pokalbio dalyviai juokauja apie tai, kad 0,4 promilės būtų T. U. tinkamiausias girtumo laipsnis. Pokalbis vyksta geranoriškai, T. U. nereiškia nepasitenkinimo, jo reakcija į nustatytą girtumą normali, nepanašu, jog asmeniui dėl nustatyto girtumo yra šokas, jis, priešingai nei teigiama skunde, nenurodo nevartojęs alkoholio, pokalbis su pareigūnais vyksta ramiai, be jokių pretenzijų.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas T. U. įrodinėja neva prieš pasitikrindamas alkotesteriu jis į burną pasipurškė burnos gaiviklio, nežinodamas, jog į gaiviklio sudėtį įteina etilo alkoholis, dėl ko alkoholio matuoklis klaidingai parodė nesamą girtumą.

Tokią skundą padavusio asmens versiją paneigia liudytojų parodymai, vaizdo medžiaga, tiek paties T. U. elgesys įvykio naktį. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. B. pabrėžė, kad patikrinimo metu nebuvo jokios kalbos apie burnos gaiviklį, o kolega G. T. visą laiką buvo šalia vairuotojo, šis nebuvo niekur toliau nuėjęs, todėl nėra jokios galimybės, kad T. U. prieš tikrinimą alkotesteriu būtų pasipurškęs burnos gaiviklio. Teismo posėdžio metu apklaustas G. T. kategoriškai patvirtino, jog visą laiką buvo kartu su T. U., šis nebuvo pradingęs iš jo akiračio, vairuotojas visą laiką buvo gerai matomas ir jokio burnos gaiviklio nenaudojo. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų parodymais, kurie yra nuoseklūs ir išsamūs. Iš teismui pateiktų vaizdo įrašų matyti, jog policijos pareigūnai su T. U. bendravo itin geranoriškai, nebuvo matyti jokių konflikto ar priešiškumo požymių, dėl ko nėra jokio pagrindo manyti, kad pareigūnai galėjo apkalbėti T. U. Iš bylos medžiagos matyti, jog, priešingai nei teigia T. U., policijos pareigūnai siekė maksimaliai paaiškinti T. U. esamą situaciją, išaiškinti pastarojo galimybes bei teisines pasekmes tikrinimosi bei atsisakymo atvejais. Teismas neturi pagrindo tikėti skundą padavusio asmens iškelta versija neva įvykio dieną, prieš patikrinimą alkoholio matuokliu, T. U. panaudojo burnos gaiviklį. Neabejojama, jog asmuo rūkė, paskutinis rūkymas yra užfiksuotas 00.34 val., o remiantis alkoholio matuoklio „Drager Alcotest 6810“ kvito duomenimis, 0,61 promilių girtumas T. U. nustatytas 2017-11-24, 00.49 val., t. y. praėjus 15 minučių po rūkymo, dėl ko nėra pagrindo laikyti, jog rūkymas galėjo turėti įtakos nustatytam girtumui (beje, apie cigaretės poveikį patikrinimo rezultatams pačiame skunde net nebuvo užsiminta, tokios aplinkybės pradėtos akcentuoti tik bylos nagrinėjimo metu). Liudytojų D. B. ir G. T. teigimu, T. U. jokio burnos gaiviklio nenaudojo, gaiviklio panaudojimas neužfiksuotas ir vaizdo įrašuose. Negalima nepastebėti ir to, jog pats T. U., prieš patikrinimą alkotesteriu neinformavo policijos pareigūnų apie neva panaudotą gaiviklį, taip pat nieko nepaminėjo ir surašant protokolą, kas tik dar kartą patvirtina T. U. versiją esant išgalvotą. Nors T. U. nurodė, jog, jį patikrinus alkotesteriu, jis buvo labai nustebęs, kartojo policijos pareigūnams alkoholio nevartojęs, dėl ko prašė leistis girtumą tikrintis pakartotinai, tačiau vaizdo įrašuose yra užfiksuotas visai kitoks asmens elgesys. Akivaizdu, jog asmuo dėl nustatyto girtumo jokių pastabų nereiškė, elgėsi ramiai, su policijos pareigūnais juokavo, matydamas geranoriškai nusiteikusius pareigūnus, bandė pasiderėti dėl galimybės pasitikrinti girtumą dar vėliau, tačiau jam buvo atsakyta neigiamai.

Teismas laiko visiškai paneigtą T. U. gynybinę versiją dėl neva prieš patikrinimą alkoholio matuokliu niekam nematant panaudotą burnos gaiviklį, sudėtyje turintį etilo alkoholio, taip pat nepagrįstais laiko skundą padavusio asmens teiginius apie tai, kad policijos pareigūnė skundą padavusiam asmeniui patarė atsisakyti nuo paaiškinimo, o tikrintis girtumą T. U. bijojo tik dėl internete skaitytos informacijos apie nebūtą girtumą parodančius alkotesterius. Tokia skundą padavusio asmens pozicija yra nelogiška, nenuosekli, išgalvota išimtinai siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Nors skundą padavusio asmens teiginiai paneigti tiek vaizdo įrašais, tiek nuosekliais liudytojų parodymais, kurie tarpusavyje sutampa, tačiau negalima nepastebėti to, kad vyriausiojo patrulio S. L. 2017-11-24 tarnybiniame pranešime (b. l. 15) yra tikrovės neatitinkančių duomenų. Minėtame tarnybiniame pranešime nurodyta, jog patikrinimui buvo sustabdytas T. U. vairuojamas automobilis „Subaru“, buvo patikrinti vairuotojo dokumentai. Be kita ko, pažymėta, jog nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, vairuotojas nurodė išgėręs tris butelius alaus, po ko vairuotojui, 00.49 val., buvo nustatytas 0,61 promilės girtumas. Nors S. L. nurodytos aplinkybės yra realios, tačiau pažymėtina, jog pats S. L. į įvykio vietą atvyko tuo metu, kai skundą padavusio asmens automobilis jau buvo sustabdytas, jam paduoti dokumentai kartu su alkotesterio kvito šaknele protokolui surašyti, dėl ko tarnybiniame pranešime išdėstytų aplinkybių vyr. patrulis tiesiogiai nematė. Apklaustas teisme S. L. patvirtino, jog į įvykio vietą atvyko vėliau nei buvo sustabdytas vairuotojas, prie pastarojo nepriėjo ir apie alkoholio vartojimą nekalbėjo, negali įvardinti, kiek minučių nuo sustabdymo buvo atliktas patikrinimas alkotesteriu. Šias aplinkybes jis sužinojo iš kolegų, todėl tarnybiniame jas nurodė bendrai, prašė tokiu tarnybiniu nesiremti, nurodydamas, jog teisingas yra jo vėliau, t. y. 2018-02-02, teiktas tarnybinis pranešimas (b. l. 19). Atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžio metu S. L. paaiškino nedalyvavęs nei T. U. sustabdyme, nei blaivumo nustatyme, teismas nesiremia vyr. patrulio S. L. 2017-12-24 tarnybiniame pranešime nurodytais tikrovės neatitinkančiais teiginiais, tačiau ši aplinkybė nelaikytina esmine ir tai nesuteikia jokio pagrindo abejoti T. U. kalte padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, taip pat paties nusižengimo aplinkybėmis.

T. U. skundžiamu nutarimu paskirta piniginė bauda, kurios dydis iš esmės lygus ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytos baudos vidurkiui, o teisė vairuoti transporto priemones atimta minimaliam vienerių metų laikotarpiui. Teismas laiko, jog T. U. paskirta nuobauda yra tinkama, o skirtį mažesnę nuobaudą arba, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, taikyti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą, nėra jokio pagrindo. Nagrinėjamu atveju, nenustatyta nė vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, pats asmuo savo elgesio kritiškai nevertino, gailesčio neišreiškė, o padaryto nusižengimo nepripažino net ir esant gausiems įrodymams

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, T. U. atstovo skundas netenkintinas, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. vasario 23 d. nutarimas Nr.10-ANR_N-5612-2018 paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

T. U. atstovo advokato A. V. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. vasario 23 d. nutarimą Nr.10-ANR_N-5612-2018 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė