Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. M. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. 2016 m. birželio 6 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. birželio 6 d., apie 12.40 val., (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje pavogė 2,69 Eur vertės 200 g gėrimo „Lithuanian“.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kelia tik nuobaudos individualizavimo klausimą, t. y. prašo skirti administracinę nuobaudą – viešuosius darbus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). ATPK 30 straipsnyje reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

ATPK 50 straipsnyje numatyta, jog smulkus svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, <...> užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų šešiasdešimties eurų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į J. M. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir už padarytą pažeidimą pagrįstai J. M. paskyrė ATPK 50 straipsnio sankcijoje numatytą griežtesnės rūšies administracinę nuobaudą – administracinį areštą.

ATPK 29 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad administracinis areštas negali būti skiriamas nėščioms moterims, moterims, turinčioms vaikų iki dvylikos metų amžiaus, asmenims, kuriems nesukako aštuoniolika metų, asmenims, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Byloje nėra duomenų, kad J. M. patenka į nurodytų asmenų sąrašą, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad jis lankosi Šilutės psichikos centre ir labai gailisi padaręs administracinį teisės pažeidimą, nelaikytini aplinkybėmis, kuriomis remiantis pažeidėjui būtų galima skirti švelnesnę nuobaudos rūšį. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažeidėjui paskirta administracinė nuobauda nelaikytina per griežta ir ją švelninti jokio pagrindo nėra.

Apeliaciniame skunde pažeidėjas prašo paskirtą administracinį areštą pakeisti nemokamais viešaisiais darbais, tačiau viešieji darbai nėra numatyti ne tik ATPK 50 straipsnio sankcijoje, bet ir ATPK 21 straipsnio 1 dalyje nustatytame administracinių nuobaudų rūšių sąraše. ATPK 21 straipsnio 4 dalis numato, kad šio kodekso numatytais atvejais kaip alternatyvi nuobauda rajono (miesto) apylinkės teismo nutarimu arba kito organo (pareigūno), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, nutarimu ir pažeidėjo sutikimu bauda ar jos dalis gali būti pakeista ne daugiau negu 400 valandų trukmės nemokamais viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už šešis eurus baudos. ATPK 313 straipsnio 4 dalis numato, kad organas (pareigūnas), skirdamas baudą, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, šio asmens prašymu gali tuo pačiu nutarimu visą baudą ar jos dalį pakeisti nemokamais viešaisiais darbais. Tačiau ATPK nenumatyta galimybė administracinę nuobaudą – administracinį areštą pakeisti į viešuosius darbus.

ATPK 338¹ straipsnyje numatyta, kad viešieji darbai gali būti skiriami tik tuomet, kai teismas nusprendžia taikyti sąlyginį administracinio arešto vykdymo atidėjimą. J. M. 2015 m. rugsėjo 11 d., 2016 m. kovo 23 d. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje, už kurį jam paskirta bauda. Šilutės rajono policijos komisariato duomenimis J. M. pagal ATPK 50 straipsnį 2016 m. baustas 3 kartus. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, tai, kad anksčiau paskirtos nuobaudos (baudos) J. M. nebuvo efektyvios, daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti apeliantui taikant sąlyginį arešto vykdymo atidėjimą.

ATPK 272 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nagrinėjant šio kodekso 50 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Taigi įstatymas šios kategorijos bylose numato papildomas garantijas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, t. y. byla nagrinėjama tokiam asmeniui nedalyvaujant tik tuo atveju, jei nustatomas vengimas atvykti į bylos nagrinėjimą, taip pat ir vengimas būti atvesdintam.

Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas J. M. administracinės teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo J. M. nedalyvaujant, skundžiamame nutarime nurodydamas, jog apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Tiek paaiškinime, tiek apeliaciniame skunde J. M. neneigė savo kaltės dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Administracinėn atsakomybėn patraukto J. M. teisė būti išklausytam įgyvendinta pateikiant apeliacinį skundą, taigi jis turėjo galimybę išreikšti savo poziciją dėl jam inkriminuojamo pažeidimo.

Įvertinus visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad J. M. paskirta administracinė nuobauda negali būti vertinama kaip per griežta ar neproporcinga padarytam pažeidimui, ji buvo tinkamai individualizuota, todėl Šilutės rajono apylinkės teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. M. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.