Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Mindaugui Juknevičiui, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai S. S. ir jos atstovui advokatui Kristijonui Paliučiui, nukentėjusiajam N. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinių teisės pažeidimų bylą, kurioje

S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nurodžiusi, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. 2016 m. spalio 7 d. apie 13.00 val. Žemaitės g. 1, Vilniuje, vairuodama automobilį CITROEN C3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdama važiuoti atbula, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė stovintį automobilį RENAULT LAGUNA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Tokiais savo veiksmais S. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat, S. S. buvo kaltinama tuo, kad pasitraukė iš eismo įvykio vietos, pažeisdama KET reikalavimus, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 220 punkto reikalavimą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama S. S. teismo posėdžio metu kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo protokole nuodytų veiksmų pripažino iš dalies, t.y. dėl eismo įvykio kaltę pripažino, tačiau nepripažįsta, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino. Paaiškino, kad protokole nurodytą dieną, ji automobiliu Citroen, valt. (duomenys neskelbtini) norėjo išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės prie sporto klubo „Impulso“, adresu Žemaitės g. 1, Vilniuje. Aikštelėje buvo pristatyta daug automobilių, mažai vietos. Ji atbuline eiga išvažinėjo iš stovėjimo vietos, ir stovėjo laukdama, kad galėtų įvažiuoti į aikštelę ir joje apsisukti, kad vėliau išvažiuoti į Žemaitės gatvę. Aikštelėje tuo metu jau manevravo vienas automobilis, kurį vairavo moteris, taip pat norėdama išvažiuoti į gatvę. Belaukdama, kol automobilis baigs manevruoti, pajuto smūgį į savo automobilio galą. Išlipusi iš automobilio, pamatė, kad už jos automobilio stovi Renault automobilis. Apžiūrėjusi savo automobilį nepastebėjo jokių akivaizdžių sugadinimų, taip pat apžiūrėjo ir automobilio Renault priekį ir taip pat nepamatė jokių apgadinimų, kad būtų padaryta jokia nors žala. Ji nematė priežasties, kad būtų kviečiami policijos, todėl Renault vairuotojui pasakė, kad ji jam jokių pretenzijų neturi ir, kad nori išvažiuoti, į ką jai buvo atsakyta, kad ji gali važiuoti ir ji išvažiavo. Tikslindama įvykio aplinkybes, nurodė, kad jai manevruojant atbuline eiga, ji kliudė gale stovėjusį automobilį Renault, buvo labai susijaudinusi. Įvykio diena jai buvo ypatinga, nes ruošėsi savo anūkės koncertui, turėjo įvairių rūpesčių, ir minėtas eismo įvykis buvo labai nelaiku. Išlipusi iš savo automobilio, ji bendravo su kliudyto automobilio vairuotoju, kuriam ji pasakė, kad ji jam pretenzijų neturi, ir kad norėtų išvažiuoti, ir kitas vairuotojas, kiek ji pamena pasakė, kad ji gali važiuoti, todėl ji ir išvažiavo.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis N. P. parodė, kad protokole nurodytą dieną jis norėjo įvažiuoti į aikštelę, kurioje buvo daug automobilių ir laukė, kol Citroen automobiliu važiuojanti moteris, baigs manevruoti ir išvažiuos, tačiau Citroen manevruodamas atsitrenkė į jo automobilį. Po kontakto jis kelias minutes bendravo su Citroen vairuotoja, moteris buvo kiek šokiruota, pasimetusi, jis teiravosi kaip ji jaučiasi. Jis siūlė užpildyti dokumentus, tačiau moteris norėjo važiuoti, sakė, kad ji jam jokių pretenzijų neturi, ir jis pasakė, kad ji gali važiuoti, pridūrė, kad jis kvies policiją. Parodė, kad kontakto metu jo automobilis stovėjo vietoje, o Citroen važiavo atbuliniu. Kontaktas buvo į jo automobilio priekinę dešinę pusę- bamperį. Po automobilių kontakto, akivaizdžių išorinių kontakto požymių ant jo automobilio nebuvo, nes kadangi greitis nebuvo didelis, jo bamperis buvo tiesiog įspaustas, žala buvo padaryta vidinėje pusėje. Kad pamatyti jo automobiliui padarytą žalą reikėjo labiau pasižiūrėti, įsigilinti. Taip pat nurodė, kad jo automobilis draudikų nebuvo apžiūrėtas, tik pareigūnai jį apžiūrėjo. Jo automobiliui padaryta žala, vėliau tarpusavio sutarimu buvo įvertinta 250 eurų, žala jam atlyginta, jokių pretenzijų jis neturi. O ant Citroen automobilio buvo matomas įbrėžimas, tačiau ji pati sakė, kad jokių pretenzijų neturi. Taip pat paaiškino, kad apie minėtą eismo įvykį jis pranešė telefonu 112, po ko laukė apie 1,5 valandos, tačiau neatvykus pareigūnams vėl pakartotinai skambino 112, pasakė, kad jam reikia skubėti į paskaitas, ir jam buvo leista pasišalinti iš vietos, nurodyta atvykti į policiją. Nurodė, kad bendraujant su S. S., jis siūlė jai suforminti dokumentus, tačiau ji norėjo važiuoti, pretenzijų jam neturi, jis sakė, kad ji gali važiuoti, galimai ji negirdėjo, kad jis minėjo, kad kvies policiją. Deklaraciją jis norėjo užpildyti tam, kad būtų atlyginta žala, tačiau šiuo metu žala jam atlyginta.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas K.Paliutis nurodė, kad byloje nustatyti faktai liudija, kad S. S. nežymiai kliudė, t.y. kontaktavo su N. P. vairuojamu automobiliu, tačiau apgadinimai nebuvo žymūs, ji buvo labai susijaudinusi, skubėjo, ir iš įvykio vietos išvažiavo, gavusi kito vairuotojo pritarimą. Jokios tyčios išvengti atsakomybės ir motyvo pasišalinti ji neturėjo, žala nukentėjusiajam atlyginta. Prašė bylą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Iš byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, kad S. S. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įrodyta byloje surinkta medžiaga, t.y. pačios S. S. tiek rašytiniais (b.l. 16), tiek paaiškinimais teisme, nukentėjusiojo N. P. rašytiniais (b.l. 9) bei teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, liudytojo E. B. rašytiniais paaiškinimais (b.l. 10), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b.l. 5), eismo įvykio schema bei papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b.l. 6,7), fotolenlele (b.l. 17), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b.l. 18). Įvertinus visa tai teismas daro išvadą, kad S. S. administracinis teisės pažeidimas kvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Jis taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Kelių eismo taisyklių 220 punkte nustatyta, kad Jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Pagal šio pažeidimo sudėtį (corpus delicti) pažeidėjo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmais išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis N16-2330/2007). Byloje apklaustos S. S. ir N. P. parodymais kontaktas tarp automobilių buvo nežymus, akivaizdžių apgadinimų nesimatė. S. S. parodė, kad minėtą dieną turėjo daug rūpesčių, skubėjo, ir kadangi apgadinimų nepastebėjo, iš eismo įvykio vietos išvažiavo gavusi kito vairuotojo pritarimą, kad gali išvykti. N. P. patvirtino, kad S. S. po eismo įvykio buvo pasimetusi, jis jai siūlė sutvarkyti dokumentus, kad žala jam būtų atlyginta, tačiau moteris sakė, kad jai reikia važiuoti, ir jai pasakė, kad ji gali važiuoti, tačiau moteris galimai neišgirdo, kad jis vėliau pridūrė, kad kvies pareigūnus. Šios nustatytos aplinkybės neleidžia padaryti vienareikšmiškos išvados, kad S. S. pasišalino iš įvykio vietos tyčia, t. y. siekdama išvengti atsakomybės. Todėl iš visų įrodymų visumos darytina išvada, jog nėra S. S. tyčios pasišalinti iš įvykio vietos. Taigi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, byla šioje dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutrauktina.

S. S. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino dėl padaryto pažeidimo – eismo įvykio bei teisės pažeidimas padarytas asmens, sulaukusio 65 metų amžiaus (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktai). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą– eismo įvykio metu nežymiai apgadintas automobilis, atsižvelgiama į S. S. asmenybę: 66 metų amžiaus, ištekėjusi, dirbanti, administracine tvarka bausta, galiojančių nuobaudų neturit (b.l. 2-3), duomenų apie teistumą byloje nėra. Teismo vertinimu, pažeidėjai už padarytą administracinį teisės pažeidimą skirtina minimali bauda, numatyta ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str., 127 str. 2d., 130 str. 1d., 286 str., 287 str., 291, 293 , 302², 302⁴ str.,

nutarė:

S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą - 28 € (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK 16062577735).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.