- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-14
- Bylos Nr.
- e2-246-377/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-02394-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Gudžiūnienė
- Ieškovas
- V. L.
- Advokatai
- Vadimas Makušinas
- Kategorijos
- 2.6.1Prievolės
Įžanginė dalis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu per ZOOM programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. L., atstovaujamo advokato V. M. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai(duomenys neskelbtini), dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. V. L atstovas advokatas Vadimas Makušinas (toliau ir - ieškovas) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo mažosios bendrijos(duomenys neskelbtini) 3015 Eur skolos už suteiktas paslaugas, 5% metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 4 d. ieškovas - individualiai dirbantis V. L. ir atsakovas MB(duomenys neskelbtini)sudarė žodinę sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo nušienauti (nupjauti) žolę (duomenys neskelbtini), o atsakovas - atsiskaityti už atliktus darbus. Šalys sutarė, kad vieno nupjautos žolės hektaro kaina sudarys 450 Eur. Darbus ieškovas pradėjo 2023 m. rugsėjo 11 d. ir baigė 2023 m. spalio 13 d. Žemiau pateikiama lentelė, kurioje nurodyti aktualūs sutarties vykdymo duomenys:
Data Nupjautas kiekis Apmokėtinas dokumentas ir suma Apmokėjimas 2023-09-18 10 ha 2023-09-18 s/f Nr. 10 //// 4500 Eur 2023-09-18 2023-09-22 5 ha 2023-09-22 s/f Nr. 11 //// 2250 Eur 2023-09-25 2023-09-29 9 ha 2023-10-02 s/f Nr. 13 //// 4050 Eur 2023-10-03 2023-10-10 5 ha 2023-10-10 s/f Nr. 14 //// 2250 Eur 2023-10-11 2023-10-13 6,7 ha 2023-10-16 s/f Nr. 15 //// 3015 Eur neapmokėta
Kaip nurodo ieškovas, atsakovas tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, tačiau neapmokėjo paskutinės pateiktos sąskaitos, nors darbai buvo atlikti. Tuo tarpu, šalys buvo sutarusios, jog spalio mėnesį bus dirbama numatant per vieną dieną nupjauti po 1,8 ha ploto. Ieškovas spalio 2, 9, 10, 11, 12 ir 13 dienomis nupjovė po 1,8 ha žolės, tik spalio 3 d. nupjovė 0,9 ha. Tokiu būdu ieškovas iš viso spalio mėn. nupjovė 11,7 ha ploto. Iš visų nupjautų 11,7 ha atsakovas sumokėjo tik už 5 ha apmokėdamas sąskaitą-faktūrą Nr. 14, o už 6,7 ha nesumoka iki šiol.
Teismo posėdžio metu ieškovas bei jo atstovas advokatas savo poziciją visiškai palaikė, papildė, kad darbai buvo atlikti, pretenzijų atsakovas nereiškė, tačiau už atliktus darbus visiškai neatsiskaitė, todėl nori gauti atlygį už atliktus darbus. Pateikė teismui papildomus įrodymus, kur nubraižyta darbų atlikimo vieta. Darbai buvo atlikti greičiau nei buvo numatyta pagal grafiką. Buvo pirktas kuras į trimerius, tai patvirtina pateikti mokėjimo kvitai. Ieškovas šiuos darbus atlieka jau šešerius metu, turi patirties šiame darbe. Nori gauti už atliktus darbus tai kas buvo sutarta.
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko, nurodė, kad nagrinėjamu atveju šalys rašytinės sutarties nesudarė, tačiau ginčo, jog ieškovas teikė paslaugas atsakovei pagal jos prašymą, nėra, tačiau atsakovė su paskutine pateikta ieškovo 2023 m. spalio 13 d. sąskaitą - faktūra Nr. 15 nesutinka, nes ieškovas ją pateikė nepagrįstai, jokių darbų pagal pateikta sąskaitą - faktūrą ieškovas nėra atlikęs, todėl nekyla pareiga atsakovei ją apmokėti. Atsakovė, gavusi ginčo sąskaitą bandė susisiekti su ieškovu ir pasiaiškinti už kokius darbus ji yra pateikta, tačiau ieškovas į telefono skambučius neatsakė, nepaaiškino pateiktos sąskaitos pagrįstumo, teigdamas teismui ieškinį nepateikė įrodymų, kad tokia apimtimi darbai buvo atlikti. Priešingai, ieškovas pažeisdamas sutarties vykdymo principus, ,,, facebook paskiroje (miško brolija) patalpino nepagrįsta informaciją apie atsakovo darbuotoją (V. S., kurio nesieja jokie teisiniai santykiai su ieškovu), nes ieškinys pateiktas atsakovei (įmonei). Taigi ieškovas ne tik, kad pažeidė sutarties vykdymo principus, tačiau nepagrįstai apšmeižė įmonės darbuotoją. Ieškovas ieškinyje teigia <...>dera pažymėti, kad šalys buvo sutariusios, jog spalio mėnesį bus dirbama numatant per vieną dieną nupjauti po 1,8 ha ploto <...>. Atsakovė pareiškia, jog tokio susitarimo tarp šalių nebuvo, už atliktus darbus buvo mokama pagal atliktų darbų faktą. Ieškovas teigia, kad nuo 2023-10-10 iki 2023-10-13 (per 3 dienas) nupjovė 6,7 ha, (pateikta sąskaita-faktūra Nr. 15), tačiau jokių įrodymų, kad toks plotas buvo nupjautas ir (ar) atsakovė yra jo prašiusi, nepateikia. Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu remiantis ieškovo ieškinio argumentu, kad <...>spalio mėnesį bus dirbama numatant per dieną nupjauti po 1,8 ha ploto<...> tai ieškovas minėtame laikotarpyje turėjo nupjauti 5.4 ha (1,8*3=5.4 ha), tačiau 2023-10-13 pateiktoje sąskaitoje – faktūroje Nr. 15 nurodo, kad nupjovė 6,7 ha, taigi akivaizdu, kad ieškovo pateiktas ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokato padėjėjas prašo ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais, nurodė, kad ieškovas niekuo nepagrindžia teiginio, jog darbai buvo atlikti, jokie ieškovo įrodymai su ieškiniu nebuvo pateikti. Jeigu teismas nuspręstų, kad ieškinys pagrįsta, tuomet prašo svarstyti bylinėjimosi išlaidų dydžio priteisimą, bylinėjimosi išlaidos yra neadekvačiai didelės.
L. T. L teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovas jo draugas. Jis padėdavo ieškovui pjauti. Turi pažymą, kad gali verstis individualia veikla. Jis dirbo su ieškovu (duomenys neskelbtini) pjovė, šienavo griovius. Dirbo keturias savaites. Žino, kad ieškovui atsakovas nesumokėjo virš 3000 Eur už atliktus darbus. Ginčai ir nesutarimai vyko dėl spalio mėnesį atliktų darbų. Patvirtino, kad buvo dirbta visas dienas, kodėl atsakovas neatsiskaitė už paskutinę spalio savaitę, nežino. Dirbo su benzininiais trimeriais. Įpildavo benzino. Daugiau buvo krūmai.
Motyvuojamoji dalis
konstat uoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Pateikta bylos medžiaga ir šalių pripažinimu įrodyta, kad 2023 m. rugsėjo 4 d. ieškovas - individualiai dirbantis V. L. ir atsakovas MB(duomenys neskelbtini) sudarė žodinę sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo nušienauti (nupjauti) žolę (duomenys neskelbtini) o atsakovas - atsiskaityti už atliktus darbus. Šalys sutarė, kad vieno nupjautos žolės hektaro kaina sudarys 450 Eur. Darbus ieškovas pradėjo 2023 m. rugsėjo 11 d. ir baigė 2023 m. spalio 13 d. Ieškovas pateikė atsakovei penkias sąskaitas faktūras, iš kurių atsakovas keturias apmokėjo, o penkta sąskaita faktūra Nr. 15, 3015 Eur sumai, iki šios dienos nėra apmokėta. Tarp šalių nėra ginčo, jog buvo sudaryta žodinė sutartis dėl konkrečių darbų atlikimo - nušienauti (nupjauti) žolę konkrečioje vietoje. Ginčas kyla tik dėl galutinio atsiskaitymo už spalio mėn. atliktus darbus, už 6,7 ha nušienauto griovio. Kaip matyti, 2023 m. spalio 16 d. pateikta sąskaita faktūra Nr. 15 už 6,7 ha nupjauto kiekio, 3015 Eur sumai liko neapmokėta.
CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.
Sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Sandoris, kuriam įstatymai nenumato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai) (CK 1.71 straipsnio 2 dalis). Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenumato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis). Atlygintinų paslaugų teikimo sutarties sudarymui nėra numatyta rašytinė forma, todėl tokiai sutarčiai sudaryti pakanka tiek šalių konkliudentinių veiksmų, tiek žodinio susitarimo dėl jo sudarymo.
CK 6.720 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad <...> jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos. Šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį.
Rašytinės sutarties dėl paslaugos atlikimo ir atsiskaitymo už ją, nebuvo, dėl to aplinkybė dėl atsiskaitymo momento – iki paslaugos suteikimo, ar po jos, vertinama atsižvelgiant į bendrąsias Civilinio kodekso normas, reglamentuojančias paslaugos sutartis, ir šalių pateiktus įrodymus.
Kaip matyti iš CK 6.720 straipsnio 3 dalies analizės, įstatymo leidėjas prioritetą teikia atsiskaitymui po paslaugos atlikimo, ir tik kaip papildomus, galimus variantus, numato, jog šalys atskirai gali susitarti ir kitaip. Šiuo atveju buvo vadovautasi CK 6.720 straipsniu, pagal kurį už paslaugas sumokama po jų atlikimo, jei nesutarta kitaip. Ieškovas, turėdama CPK 12 straipsnyje įtvirtintą pareigą pateikti įrodymus, kad atlikti būtent atsakovės užsakyti darbai, teismui pateikė 2023m. spalio 16 d. sąskaitą faktūrą Nr. 15, kur nurodytas nupjautas plotas - 6,7 ha, bei paskaičiuotas apmokėjimas pagal susitarimą - vieno nupjautos žolės hektaro kaina - 450 Eur.
Priėmimo – perdavimo akto dėl darbų atlikimo CK nenumato, šalys to irgi nebuvo sutarę sudaryti, jo nebuvo. Ieškovas nėra PVM mokėtojas, todėl jam netaikomas PVM įstatymas, tačiau pagal Finansinės apskaitos įstatymo, kuriuo privalo ir vadovavosi ieškovas, 6 straipsnį, sąskaitą faktūrą jis išrašė ūkinei operacijai pasibaigus, t.y po darbų atlikimo.
Atsakovas įrodinėja, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog spalio 11,12,13 d. mėnesį buvo atlikti atsakovės nurodyti darbai, t.y. nušienauta 6,7 ha, ir abejoja, ar iš viso buvo tartasi dėl minėtų ha pjovimo susitarimo. Atsakovė tvirtina, jog susitarimo tarp šalių, kad spalio mėnesį bus dirbama numatant per dieną nupjauti po 1,8 ha ploto buvo susitarimas už atliktus darbus mokėti pagal atliktų darbų faktą. Ieškovas klaidina teismą ir atsakovą, nes jeigu spalio mėnesį ieškovas būtų dirbęs numatant per dieną nupjauti po 1,8 ha ploto, tai pats savo tokio susitarimo neįvykdė, nes atsakovei už atliktus darbus apmokėjus pateiktą 2023-09-29 sąskaitą – faktūrą Nr. 13, kuri apmokėta 2023-10-03, ieškovas iki 2023-10-10 dienos privalėjo nupjauti 10,8 ha (1,8*6=10.8 ha; laikotarpis 2023-10-03 iki 2023-10-10), tačiau pateiktoje 2023-10-10 dienos sąskaitoje -faktūroje Nr. 14 prašo apmokėti tik už 5 ha, ir sąskaita – faktūra 2023-10-11 yra apmokėta ir dėl to ginčo nėra. Tačiau ieškovas ieškinyje teigia, kad nuo 2023-10-10 iki 2023-10-13 (per 3 dienas) nupjovė 6,7 ha, (pateikta sąskaita-faktūra Nr. 15), tačiau jokių įrodymų, kad toks plotas buvo nupjautas ir (ar) atsakovė yra jo prašiusi, nepateikia.
Ieškovas, atsikirsdamas į atsakovo argumentus nurodo, kad nesant rašytinės paslaugų sutarties taikytinos CK nuostatos dėl atlygintinų paslaugų, ieškovas visgi darbus atliko.
2023 m. spalio 13 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 15 nurodyta, kad 2023 m. spalio 13 d. nupjauta 6,7 ha ploto, 3015 Eur sumai. Kaip argumentą dėl 6,7 ha griovio nupjovimo per 3 dienas nurodo, jog darbus atliko greičiau nei buvo numatyta pagal žodinį susitarimą. Be to, kaip įrodymą, ieškovas pateikia atsakovo ranka padarytą rašytinį įrašą dėl darbų atlikimo pagal 2023 m. spalio 13 d. sąskaitą Nr. 15, pagal kurią atsakovas sutiko apmokėti dalį, t.y. 1600 Eur sumai. Iš pastarųjų duomenų laikytina, jog atsakovas pripažino, jog 2023 m. spalio 11,12,13 dienomis ieškovas galėjo nupjauti ha tik 1600 Eur sumai. Atsakovas tokį sutikimą argumentuoja tuo, jog, ieškovas per 3 dienas negalėjo nupjauti po 1,8 ha ploto. Kaip matyti, šalys visgi tarėsi, per kokį laikotarpį ir kiek ha kas dieną ieškovas nupjaus, atsakovo motyvas, kad negalėjo atsakovas per 3 dienas nupjauti 6,7 ha atmestini, tuo labiau, kad atsakovas iš dalies ir pats sutiko su sąskaitos faktūros Nr. 15 daliniu apmokėjimu, tai patvirtina jo ranka rašytas paskaičiavimas. Tačiau teisme atsakovo atsakovas jau tvirtino, jog atsakovas iš vis nebesutinka su sąskaitos Nr. 15 apmokėjimu. Darbai nebuvo atlikti.
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
Kaip matyti iš bylos, ieškovo atliktų darbų pobūdį, kiekį, laikotarpį patvirtina ir ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai, t.y. iš Pakruojo rajono savivaldybės melioracijos griovių šienavimo darbų suvestinės 2023 m. matyti, ieškovo atliktinų darbų plotai km. ir ha; 2023 m. spalio 11, 12, 13 dienų pateikti benzino įsigijimo kvitai, kurie patvirtina, jog tomis dienomis buvo pirktas benzinas, reikalingas trimeriui šienavimo dabų atlikimui. Aplinkybę, jog buvo dirbta spalio mėn. patvirtino ir teisme apklaustas liudytoju T. L., kuris parodė, jog jis padėjo ieškovui griovių šienavimo darbuose, kad dirbo keturias savaites, kad dirbo su benzininiais trimeriais, pirko jiems benzino, žino, kad atsakovas neatsiskaitė už paskutinius darbus. Be to, pateikė foto ekranvaizdį, iš kurios matyti atsakovo nurodytų atliktinų darbų šienaujamų griovių plotai ir schema. Ieškovas detaliai sąskaitose faktūrose nurodė atliktų darbų laiką, pobūdį, trukmę, paskaičiavo darbų apmokėtinas sumas, pateiktos sąskaitos faktūros atsakovui, kurios apmokėtos ne visos. Atsakovas sutinka, jog darbai buvo atlikti, tik ne pilna apimtimi. Tačiau konkrečių priežasčių neapmokėjimo taip ir neįvardino.
Atsakovas yra neteisus permesdamas įrodinėjimo naštą ieškovui, tvirtindamas, kad jis neįrodė visų atliktų darbų. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai).
Sudarydamas žodinę sutartį ir teikdamas paslaugą iki jos dalinio ar visiško apmokėjimo ieškovas neabejotinai veikė savo rizika, suprasdamas, kad jam gali kilti keblumų išsireikalauti lėšas už suteiktas paslaugas, tačiau gavus jų dalinį apmokėjimą ieškovas tuo pačiu gavo patvirtinimą, kad paslauga, darbai atlikti tinkamai ir priimti, tai yra, ieškovas darbus vykdė toliau kaip ir buvo sutarta. Atsakovas, kurį su ieškovu sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, yra atsakingas už kasdienės veiklos organizavimą veikianti išimtinai juridinio asmens interesais, apmokėdamas sąskaitas faktūras tuo patvirtinta, kad įmonė sutinka su ieškovo atliktų darbų kokybe, kiekiu ir terminais.
Įvertinus byloje esančius įrodymus bei nustatytas aplinkybes, t.y., kad atsakovas savo prievolės pagal žodinę sutartį dėl ieškovo atliktų paslaugų visiško apmokėjimo nevykdė nustatyta tvarka, t.y. pagal išrašytą sąskaitą-faktūrą Nr. 15 neatsiskaitė, o vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę yra draudžiama (CK 6.59 straipsnis), todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 3015 Eur skolos už atliktas paslaugas (CK 6.644, 6.38, 6.63, 6.200, 6.205, 6.256 straipsniai).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tuo atveju, kai ginčo šalys ar viena iš jų yra fiziniai asmenys palūkanų dydį reglamentuoja CK 6.210 straipsnio 1 dalis, kuri numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkinamas ir iš atsakovo ieškovei priteisiama 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 15 d.), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai, todėl atsakovas privalo atlyginti ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal byloje pateiktus dokumentus ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 68 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 1000 Eur ieškinio parengimo, pateikimo teismui, atstovavimo teisme išlaidos.
Atkreiptinas dėmesys, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo
ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas ,,Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Pažymėtina, jog vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju įvertintina šių kriterijų visumą bei sprendžia, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi, kaip išlaidavimo nuostoliai jie lieka neatlyginti juos padariusiai šaliai. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgia į: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (LAT 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 533/2008; LAT 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017; LAT 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021, kt.). Teismas pažymi, jog ieškovo atstovo advokato pateiktos bylos paruošimo ir atstovavimo teisme išlaidos sąlyginai didelės. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovo pateikto ieškinio, prie jo pridėtų dokumentų, laikytina, kad byla nėra išskirtinai sudėtinga bei didelės apimties, o taip pat tai, kad ji buvo išnagrinėta nuotoliniu būdu per ZOOM programą, tik per vieną teismo posėdį (posėdžio pradžia 9.30 val. pabaiga 10.36 val., t.y. 2 val.), patvirtina, kad prašoma priteisti suma - 1000 Eur advokato atstovavimo išlaidų turi būti mažintina, ir ieškovui iš atsakovės priteistina 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 68 Eur žyminio mokesčio, iš viso 868 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 265, 270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės MB (duomenys neskelbtini) , ieškovo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 3015 Eur (trijų tūkstančių penkiolikos eurų) skolą už suteiktas paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3015 Eur sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Likusioje ieškinio dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo reikalavimą atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.