- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-30
- Bylos Nr.
- 2A-129/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Donatas Šernas, Vincas Verseckas
- Ieškovas
- B. D., R. L., R. P., N. S., R. M.
- Kategorijos
- 11.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mindaugo karūna“ administratoriaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-329-280/2006 pagal ieškovių B. D. , R. L. , R. M. , R. P. , N. S. ieškinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Mindaugo karūna“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Į Panevėžio apygardos teismą su ieškiniu atsakovui BUAB „Mindaugo karūna“ kreipėsi ieškovės B. D. , R. L. , R. M. , R. P. , N. S. ir prašė pripažinti atleidimą iš darbo BUAB „Mindaugo karūna“ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK, Darbo kodeksas) 126 straipsnį neteisėtu ir negražinti jų į darbą, bet priteisti B. D. , R. L. , R. M. , N. S. dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio (toliau tekste - VDU) dydžio išeitines išmokas, atitinkamai 1179,94 Lt, 776, 50 Lt, 625,92 Lt ir 1163,16 Lt, R. P. - vieno mėnesio VDU dydžio išeitinę išmoką - 476,31 Lt, taip pat VDU už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įvykdymo, priteisti iš atsakovo neturtinei žalai atlyginti kiekvienai po 10 000 Lt bei turėtas teisinės pagalbos išlaidas.
Ieškinyje ieškovės nurodė, kad jos dirbo BUAB „Mindaugo karūna“ pagal terminuotas darbo sutartis, kurios buvo nutrauktos 2006 m. gegužės 23 d., pasibaigus darbo sutarties terminui (DK 126 str.). Ieškovių teigimu, atleidimas iš darbo yra neteisėtas, nes nuo 2006 m. pradžios joms nebuvo mokami atlyginimai, gegužės mėnesį atlyginimai sumokėti už sausio, vasario, kovo ir balandžio mėnesius, bet nebuvo apmokėtos kasmetinės atostogos. Dėl šių priežasčių ieškovės kreipėsi į žurnalistus, tačiau po pokalbio su jais buvo atleistos iš darbo. Tokiu būdu su jomis susidorota dėl to, kad paprašė išmokėti darbo užmokestį. Dėl tokio darbdavio elgesio jos nurodė patyrę dvasinius sukrėtimus, buvo darbdavio apšmeižtos spaudoje, paskelbiant, kad jos „alkoholiauja, nedirba iš principo“, pažadant ,,susitvarkyti su maištininkais“, ir patyrė pažeminimą, ypač pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad terminuotos darbo sutartys BUAB „Mindaugo karūna“ pagal DK 126 straipsnį su ieškovėmis B. D. , R. L. , R. M. , R. P. , N. S. 2006 m. gegužės 23 d. nutrauktos neteisėtai. Teismas taip pat nusprendė laikyti, kad darbo sutartys nutraukiamos teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, o R. L. darbo sutartis - nuo 2006 m. liepos 29 d. Iš BUAB „Mindaugo karūna“ priteisė: 1) B. D. dviejų mėnesių VDU dydžio, t. y. 1 488,14 Lt, išeitinę išmoką ir VDU už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2006 m. gegužės 24 d. iki 2006 m. rugsėjo 24 d. 2 976,29 Lt (36,12x20,6x4) , o nuo 2006 m. rugsėjo 25 d. iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išieškoti VDU už priverstinę pravaikštą (darbo dienos uždarbio vidurkis 36,12 Lt, savaitės-186 Lt, mėnesio -744,07 Lt), priteisti 260 Lt advokato pagalbai apmokėti bei 8 Lt kelionės išlaidų, 1,75 Lt už bylos dokumentų kopijas, 20,06 Lt pašto išlaidų; 2) R. L. - dviejų mėnesių VDU dydžio, t. y. 1 262,78 Lt (30,65x20,6x2), išeitinę išmoką , 14 16,03 Lt VDU nuo 2006 m. gegužės 24 d. iki 2006 m. liepos 29 d. ir 260 Lt advokato pagalbai apmokėti; 3) R. M. – 1 137,54 Lt (27,61x20,6x2) dydžio išeitinę išmoką ir 2 275,06 Lt VDU nuo 2006 m. gegužės 24 d. iki 2006 m. rugsėjo 24 d., o nuo 2006 m. rugsėjo 25 d. iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išieškoti VDU už priverstinę pravaikštą (darbo dienos uždarbio vidurkis 27,61 Lt, mėnesio 568,77 Lt, savaitės-142,19 Lt) , priteisti 260 Lt advokato pagalbai, 66,86 Lt kelionės išlaidų; 4) R. P. - 588,75 Lt ( 28,58x20,6) dydžio išeitinę išmoką ir 2 355 Lt VDU už priverstinę pravaikštą nuo 2006 m. gegužės 24 d. iki 2006 m. rugsėjo 24 d., o nuo 2006 m. rugsėjo 25 d. iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išieškoti VDU už priverstinę pravaikštą (darbo dienos uždarbio vidurkis 28,58 Lt, savaitės 147,19 Lt, mėnesio 588,75 Lt), priteisti 260 Lt advokato pagalbai apmokėti; 5) N. S. – 1 218,28 Lt (29,57x20,6x2) dydžio išeitinę išmoką ir VDU už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2006 m. gegužės 24 d. iki 2006 m. birželio 1 d., nuo 2006 m. birželio 21 d. iki 2006 m. rugsėjo 24 d. 1 986,57 Lt, o nuo 2006 m. rugsėjo 25 d. iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išieškoti VDU už priverstinės pravaikštos laiką (darbo dienos uždarbio vidurkis 29,57 Lt, mėnesio 609,14 Lt, savaitės 152,29 Lt) , priteisti 260 Lt advokato pagalbai apmokėti bei 8 Lt kelionės išlaidų. Teismas nutarė ieškovėms B. D. , R. M. , R. P. , N. S. priteisti po 500 Lt kiekvienai neturtinės žalos atlyginimo, o ieškovei R. L. - 650 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas sprendime nurodė, kad darbo sutartyje draudžiama nustatyti alternatyvą, todėl darbo sutarties sąlyga „ir/arba kreditorių susirinkimas (komiteto posėdis) priims atskirą nutarimą dėl darbuotojų pareigybių nustatymo“, įrašyta po darbo sutarties pasirašymo, prieštarauja įstatymui, yra neteisėta ir negaliojanti, nepriklausomai nuo to, kad ieškovės tokio termino nustatymo neginčija. Kadangi pas atsakovą dirbančių žmonių skaičius ir pareigybių skaičius neatitinka kreditorių komiteto nutarimų, teismui kilo abejonė, ar darbo sutarčių nutraukimas dėl sutarties termino pasibaigimo atitinka atsakovo nurodytus 2006 m. kovo 3 d. ir 2006 m. balandžio 14 d. kreditorių komiteto nutarimus. Mažinti darbuotojų skaičių buvo pasiūlyta todėl, kad nutarimų priėmimo dieną bendrovės ūkinė-komercinė veikla buvo nuostolinga, bet ne todėl, kad bendrovės nekilnojamas turtas parduotas ir bendrovė nutraukia ūkinę-komercinę veiklą. Teismas nustatė, kad atsakovas atleido visas ieškoves, o po to, nuo 2006 m. gegužės 24 d. įdarbino naujus asmenis. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės atleistos iš darbo ne dėl sutarties pasibaigimo termino, o tik dėl to, kad nesutiko su tuo, kad joms nebūtų mokamas laiku darbo užmokestis ir pasiskundė. Dėl ieškovių pareikštų kitų reikalavimų teismas nurodė, kad R. P. priklauso 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, nes ji neišdirbo 12 mėnesių, o kitoms ieškovėms - dviejų, nes jos išdirbo virš 12 mėnesių (DK 140 str. 1 d.). Darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos teismas priteisė visoms ieškovėms (DK 297 str. 4 d.), išskyrus ieškovę R. L. , nurodydamas, kad ji nuo 2006 m. liepos 30 d. įsidarbino ir jos gaunamas darbo užmokestis nėra mažesnis, nei buvo BUAB „Mindaugo karūna“. Darbo užmokesčio vidurkį teismas priteisė nuo 2006 m. gegužės 24 d. iki 2006 m. liepos 29 d. Nurodęs, kad ieškovės dirbo slenkančiu grafiku ir sunku nustatyti, kiek dienų turėtų dirbti konkretų mėnesį, teismas mėnesio darbo užmokesčio vidurkį nustatė vienos dienos uždarbio vidurkį daugindamas iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus 20,6, vadovaudamasis LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“. Teismas taip pat priteisė ieškovėms neturtinės žalos atlyginimą dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo ir darbo sutarties pažeidimo, neturtinės žalos dydį nustatęs, atsižvelgdamas į tai, kad darbdavys, sudaręs su ieškovėmis terminuotą darbo sutartį, nevykdė įstatymo ir sutartimi nustatytų įsipareigojimų: nemokėjo laiku ir pakankamai ilgai (3 mėnesius) minimalaus darbo užmokesčio, neinformavo darbuotojų tinkamai apie susidariusią padėtį bendrovėje. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovės, kaip darbuotojos buvo paliktos nežinomybėje, tuo pažeidžiant DK 35 straipsnį, ir neteisėtai nutraukė darbo sutartį, nepavykus išsiaiškinti situacijos bendradarbiaujant, ieškovėms pradėjus ginti savo teises per kitas įstaigas. Ieškovės patyrė pažeminimą, materialinius nepriteklius, emocinę depresiją kitus nepatogumus, o R. L. viena išlaikė keturis vaikus, todėl ji, neturėdama pragyvenimo lėšų sau ir vaikams, daugiau kentėjo ir dvasiškai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu BUAB „Mindaugo karūna“ administratorius prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir ieškovių ieškinį atmesti.
Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas, nustatydamas darbo sutarčių nutraukimo priežastis, nepagrįstai rėmėsi prielaida. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apelianto finansinė padėtis buvo kritiška, piniginės pajamos neleido laiku atsiskaityti su darbuotojais. Administratoriui buvo privalu vykdyti kreditorių susirinkimo nutarimus, be to, su ieškovėmis buvo sudarytos terminuotos darbo sutartys. Teismas sprendime nurodęs, kad apeliantas pasinaudojo formalia teise nutraukti terminuotą darbo sutartį, pripažino, jog apeliantas tokią teisę turėjo (DK 126 str.).
2. Nors ieškovės neginčijo sudarytų su jomis terminuotų darbo sutarčių teisėtumo ir darbo sutarčių termino nustatymo, teismas, savo iniciatyva analizavęs šias aplinkybes, pažeidė rungimosi bei dispozityvumo principus (CPK 12, 13 str.). Teismas netinkamai taikė ir aiškino DK 110 straipsnio pirmąją dalį. DK 109 straipsnio antroji dalis, Įmonių bankroto įstatymo 19 straipsnis leidžia sudaryti terminuotas darbo sutartis su darbuotojais įmonių bankroto proceso metu. Sprendžiant, ar darbo sutarties terminas nustatytas tinkamai, būtina vertinti darbo santykių faktinį pobūdį, taip pat kitas reikšmingas sutarties sudarymo bei vykdymo aplinkybes. Apeliantas yra įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, o tokia įmonė turi teisę sudaryti terminuotas darbo sutartis, taip užtikrinant pakankamą įmonės kreditorių interesų apsaugą. DK 110 straipsnis nedraudžia nustatyti darbo sutarties termino taip, kaip jis buvo nustatytas darbo sutartyse su ieškovėmis.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas, apskaičiuodamas ieškovių vieno mėnesio VDU dydį, netinkamai taikė DK 204 straipsnį, LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimą Nr. 650 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“. Apeliantas pateikė pažymas apie ieškovių 2006 m. vasario, kovo bei balandžio mėnesių darbo užmokestį, tačiau teismas be pagrindo vidutinį darbo užmokestį skaičiavo vidutinį darbo dienos užmokestį daugindamas iš 20,6 darbo dienų per mėnesį, o ne pagal faktiškai ieškovių gautą 3 paskutinių mėnesių prieš atleidimo mėnesį darbo užmokestį. Teismo skaičiavimas, susijęs su slenkančiu grafiku, yra netinkamas ir prieštarauja minėtam nutarimui.
4. Teismas, priteisdamas darbo užmokesčio vidurkį už priverstinės pravaikštos laiką, nepagrįstai nevertino to, jog ieškovėms pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą atsirado teisė į nedarbo draudimo išmoką, taip pat nesiaiškino ieškovių gautų šių išmokų dydžių ir dėl to minėta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra neteisėta.
5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovėms priteistos sumos turi būti išieškomos iš BUAB „Mindaugo karūna“ ūkinės-komercinės veiklos, vykdomos po bankroto bylos iškėlimo bendrovės gautų pajamų, o jų nesant – iš administravimo išlaidoms skirtų lėšų. Tai prieštarauja Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms (14 str. 1 d., 19 str. 3 d., 26 str. 1 d., 35 str.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo BUAB „Mindaugo karūna“ administratorius apeliacinį skundą ieškovės prašo Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad teismui suteikta teisė viršyti ieškinio pagrindą ir dalyką (CPK 417 str.). Atsakovas jas atleido, o nuo 2006 m. gegužės 24 d. įdarbino naujus asmenis. Įmonės finansinė padėtis 2006 m. pavasarį buvo gana perspektyvi, tai patvirtinta ir 2006 m. balandžio 14 d. susirinkimo protokolas, darbuotojos D. R. P. liudijimai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagrindai panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra procesinės ar materialinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų taikymas, t. y. civilinio proceso kodekso 329, 330 straipsniuose nurodyti pagrindai. Išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mindaugo karūna“ administratoriaus apeliacinį skundą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, o taip pat ir CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Civilinio proceso kodekso 417 straipsniu nustatyta, kad byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti reikalavimų daugiau, nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Ieškovės šioje byloje pareiškė ieškinį dėl jų atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, šio ieškininio reikalavimo pagrindu nurodydamos, kad jos iš darbo faktiškai buvę atleistos ne dėl darbo sutarties termino pasibaigimo, o dėl kitų subjektyvių priežasčių – nesutarimų su darbdaviu. Todėl aplinkybės, susijusios su terminuotų darbo sutarčių, sudarytų su ieškovėmis, termino nustatymo teisėtumu, yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu ir negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad teismas, savo iniciatyva analizavęs šias aplinkybes, pažeidė rungimosi bei dispozityvumo principus.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas su ieškovėmis sudarytų darbo sutarčių sąlygos, nustatančios darbo sutarčių termino pasibaigimą, pakeitimo, padaryto 2005 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. 24/05 pagrindu, teisėtumą, padarė pagrįstą išvadą, kad po darbo sutarties pasirašymo padarytas terminuotos darbo sutarties sąlygos, nustačiusios darbo sutarties termino pasibaigimą, pakeitimas prieštarauja įstatymui, yra neteisėtas, o papildomai nustatyta darbo sutarties sąlyga - negaliojanti, nepriklausomai nuo to, kad ieškovės tokio termino nustatymo neginčija.
Byloje nėra ginčijama atsakovo, kaip bankrutuojančios įmonės, teisė sudaryti su ieškovėmis terminuotas darbo sutartis. Tokia teisė nustatyta Darbo kodekso 109 straipsniu bei Įmonių bankroto įstatymo 19 straipsnio ketvirtąja dalimi. Tačiau pagal Darbo kodekso 110 straipsnio pirmosios dalies nuostatą darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo arba pasibaigimo. Taigi terminuotos darbo sutarties terminas turi būti apibrėžtas konkrečia kalendorine data arba tam tikru konkrečiu įvykiu ir jokio alternatyvaus tokio termino pabaigos nustatymo įstatymas nenumato. Pagal to paties straipsnio antrosios dalies nuostatą tuo atveju, kai darbo sutarties terminas nustatytas netinkamai, laikoma, kad sudaryta neterminuota sutartis.
Su ieškovėmis sudarytų darbo sutarčių papildoma sąlyga, nustatyta 2005 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. 24/05 pagrindu, nustatė jau sudarytomis darbo sutartimis nustatyto šių sutarčių termino pasibaigimo alternatyvą – antrąją aplinkybę, kuriai atsiradus, pasibaigia darbo sutarčių terminas. Tokia darbo sutarties sąlyga, nustačiusi alternatyvų darbo sutarčių terminą, prieštarauja minėtai Darbo kodekso normai ir pažeidžia ieškovių, kaip atsakovo darbuotojų, teises, jų teisėtus lūkesčius, susijusius su darbo sutarties sudarymo momentu nustatyta darbo sutarties galiojimo trukme, t.y. kad jos priimamos dirbti pas atsakovą iki bus parduotas atsakovo nekilnojamasis turtas. Todėl darbo sutarčių terminas nustatytas netinkamai.
Aplinkybės, rodančios atsakovo finansinę padėtį, nepaneigia ieškovių atleidimo neteisėtumo. Byloje esančių faktinių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad, atsakovui atleidus visas ieškoves, nuo 2006 m. gegužės 24 d. buvo įdarbinti nauji asmenys. Iš byloje esančių 2006 m. gegužės 24 d. ir gegužės 26 d. darbo sutarčių nuorašų (b.l. 111-116,124-125) matyti, kad iškart po ieškovių atleidimo iš darbo atsakovas į darbą priėmė keturis naujus darbuotojus. Tai rodo, kad ieškovių atleidimu atsakovas neturėjo tikslo sumažinti savo išlaidas bei pagerinti bendrovės turtinę padėtį.
Darbo kodekso 204 straipsnio pirmąja dalimi yra nustatyta, kad vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Tokia tvarka yra patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650. Pagal šiuo nutarimu patvirtintos Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos (toliau tekste – Tvarka) 6.1 punkto nuostatą, apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis. Pagal Tvarkos 6.5 punktą, apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos (valandos), kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių faktiškai nedirbo įmonėje. Vidutinio darbo dienos užmokesčio skaičiavimo tvarka nustatyta Tvarkos 6.2 punktu. Vidutinį ieškovių darbo dienos užmokestį paskaičiavo ir skaičiavimus pateikė pats atsakovas (b.l. 92-96). Iš šių atsakovo pateiktų pažymų matyti, kad atsakovas ieškovių vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo pagrindu laikė joms faktiškai išmokėtą darbo užmokestį už 2006 metų vasario, kovo ir balandžio mėnesius, t. y. 3 paskutinius kalendorinius mėnesius iki jų atleidimo iš darbo, kaip tai ir nustatyta Tvarkos 6.1 punktu. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės dirbo pagal ,,slenkantį“ grafiką ir jų dirbtų dienų skaičius kiekvieną mėnesį yra skirtingas, vidutinį jų darbo užmokestį pagrįstai paskaičiavo, atsižvelgdamas į paties atsakovo nustatytą vidutinį darbo dienos užmokestį bei vidutinį mėnesio darbo dienų skaičių, nes, dirbdamos pagal darbdavio nustatytą ,,slenkantį“ grafiką, ieškovės dėl pateisinamų priežasčių dirbo ne visas kiekvieno mėnesio darbo dienas, todėl, apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, tokios nedirbtos dienos neįskaitomos (Tvarkos 6.5 p.). Todėl nepagrįstas yra ieškovo teiginys, kad teismo skaičiavimas, susijęs su ,,slenkančiu“ grafiku, yra netinkamas ir prieštarauja minėtam nutarimui.
Atsakovas teigdamas, kad ieškovėms pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą atsirado teisė į nedarbo draudimo išmoką, turėjo įrodyti, kad tokias išmokas ieškovės gavo (CPK 178 str.). Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovės tokias išmokas gavo, atsakovas tokių duomenų nepateikė. Todėl atmetamas apelianto teiginys, kad aplinkybė, jog, priteisdamas darbo užmokesčio vidurkį už priverstinės pravaikštos laiką, teismas nesiaiškino ieškovių gautų šių išmokų dydžių, daro minėtą sprendimo dalį neteisėtą.
Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio trečioji dalis, nustatanti administravimo išlaidų sudėtį, atlyginimo įmonės darbuotojams, dalyvaujantiems ūkinėje komercinėje veikloje, nepriskiria prie administravimo išlaidų. Taigi tokios išmokos darbuotojams turi būti išmokamos bendra Įmonių bankroto įstatymo nustatyta kreditorinių reikalavimų tenkinimo tvarka. Nors pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje ir nurodė, kad ieškovėms priteistos sumos turi būti išieškomos iš atsakovo ūkinės komercinės veiklos, vykdomos po bankroto bylos iškėlimo, gautų pajamų, o jų nesant – iš administravimo išlaidoms skirtų lėšų, tačiau rezoliucine sprendimo dalimi tokios ieškovėms priteistų sumų išieškojimo tvarkos nenustatė. Todėl vien toks teismo teiginys motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje nesudaro pagrindo šį sprendimą panaikinti ar pakeisti.
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovėms iš atsakovo priteisiamos jų patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 1, 3 d., b.l. 184-188).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Mindaugo karūna“ ieškovėms B. D. , R. L. , R. M. , R. P. , N. S. po 70 Lt (septyniasdešimt litų) kiekvienai išlaidoms už advokato pagalbą apmokėti.