- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-26
- Bylos Nr.
- 2S-293-357/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00637-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- R. V.
- Kategorijos
- 99.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 118.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Apeliacinio teismo teisėja R. Bartašienė Civilinė byla Nr. 2S-293-357/2013
Teisėja V. Raščiuvienė Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00637-2012-1
2013 m. kovo 26 d.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. V. atskirąjį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis ir priteistos bylinėjimosi išlaidos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas R. V. kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo R. V. priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokant po 450 Lt nuo 2012 m. liepos 22 d. iki jis mokysis K. J. G. gimnazijoje ar kitos mokyklos dieniniame skyriuje ir bus ne vyresnis negu 24 metų (2–5 b. l.).
Kelmės rajono apylinkės teismui šalys pateikė 2012 m. sausio 24 d. pasirašytą taikos sutartį, prašydamos šią sutartį patvirtinti ir bylą nutraukti (102 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kelmės rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 29 d. nutartimi (106–107 b. l.) patvirtino tarp ieškovo R. V. ir atsakovo R. V. pasirašytą taikos sutartį, civilinę bylą nutraukė, priteisė iš atsakovo R. V. 892,75 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (iš jų 840 Lt už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Teismas nurodė, kad šalys geruoju susitarė išspręsti tarp jų kilusį ginčą dėl ieškovo, besimokančio vidurinėje mokykloje, išlaikymo. Sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajai tvarkai, nepažeidžia šalių teisių, neprieštarauja jų interesams, joje aiškiai išreikšta šalių valia.
Teismas nurodė, kad šalims atsisakius pareikšto ieškinio ar sudarius taikos sutartį, grąžinama 75 procentai žyminio mokesčio. Patvirtinus taikos sutartį ir ginčą išsprendus ieškovo naudai, bylinėjimosi išlaidos valstybei, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas (CPK 83 str. 1 d. 2 p.) priteistinos iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.). Šias išlaidas sudaro 25 procentai žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, t. y. 27 Lt, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. 25,75 Lt ir išlaidos teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovui – 840 Lt.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovas R. V. atskiruoju skundu (109–110 b. l.) prašo pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 nutartį dalyje dėl 840 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teikiant ieškovui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir šią nutarties dalį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas ginčo nesprendė, nes šalys pačios susitarė bylą baigti taikiai ir ją nutraukti, todėl teismo argumentas, kad byla išspręsta ieškovo naudai, yra visiškai nepagrįstas ir prieštarauja tai pačiai nutarčiai. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, dalyje dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti yra netinkamas ir pažeidžia LR CPK normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.Pagal LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą, išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pripažįstamos tos šalies turėtomis išlaidomis. Šioje byloje taikos sutartimi šalys susitarė, kad kiekviena šalis lieka prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas nepagrįstai nesivadovavo taikos sutarties sąlygomis bei LR CPK 94 straipsnio 2 dalimi ir nepagrįstai priteisė išlaidas advokato pagalbai sumokėti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad R. V. pateikė teismui ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 450 litų kiekvieną mėnesį nuo 2012-07-22 iki jis mokysis K. J. G. gimnazijoje ar kitos mokyklos dieniniame skyriuje ir bus ne vyresnis negu 24 metų (2–5 b. l.).
Vadovaudamasi LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatomis, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2012-07-24 sprendimu Nr. SP-2761(7.2298) nusprendė nagrinėjamoje byloje ieškovui R. V. teikti antrinę teisinę pagalbą, nustatant 100 proc. valstybės garantuojamos ir apmokamos teisinės pagalbos išlaidų dydį (34–35 b. l.).
Teismas nesutinka su apelianto skundo argumentu, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad šalių taikos sutartyje ginčo šalys nurodė, jog nereikalauja viena iš kitos turėtų bylinėjimosi išlaidų (102 b. l., sutarties 3 punktas), nesuponuoja išvados, kad teismas neturėjo pagrindo paskirstyti šalimis bylinėjimosi išlaidas.
CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių teisė bet kurioje bylos stadijoje baigti bylą taikos sutartimi.
Teismas pažymi, kad savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas, tačiau dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), nėra absoliutus. Taigi, šalys taikos sutartimi gali išspręsti tik byloje nustatyta tvarka pareikštus reikalavimus, tačiau negali nuspręsti klausimo dėl trečiųjų asmenų teisių.
Pagal LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį tarnybos konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis, o šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovui valstybės garantuojamą 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovui advokatą, valstybė, o ne ieškovas patyrė išlaidų, todėl ieškovas negalėjo nuspręsti klausimo dėl išlaidų (valstybės išlaidų), kurių jis nepatyrė. Pagal šalių taikos sutarties sąlygas šalys nusprendė nereikalauti jų pačių turėtų bylinėjimosi išlaidų, o ne valstybės.
Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą.
Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, vadovavosi Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-01-23 pažyma Nr. VI-114(7.2298) (100 b. l.), todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistos nepagrįstai.
Teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog šalių ginčas buvo išspręstas taikos sutartimi, ir ją patvirtino teismas, nėra kliūtis, vadovaujantis LR CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
Iš bylos duomenų matyti, kad 840 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidas šioje byloje sudarė advokato užmokestis (100 b. l.).
Ieškiniu ieškovas reiškė vieną reikalavimą dėl 450 Lt dydžio išlaikymo priteisimo, pirmosios instancijos teismas patvirtino taikos sutartį, kurioje šalys susitarė teikti ieškovui 300 Lt dydžio per mėnesį išlaikymą. Taigi, pagal taikos sutarties sąlygas ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 66,66 procentais, todėl teismas sprendžia, kad iš atsakovo valstybei priteistina 66,66 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 559,94 Lt (840,00 Lt x 66,66 % ). Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – sumažinti iš atsakovo R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei priteistas 892,75 Lt bylinėjimosi išlaidas iki 612,69 Lt (iš jų: 27 Lt žyminis mokestis, 25,75 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ir 559,94 Lt išlaidos už antrinę teisinę pagalbą).
Kitas Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.