- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-08
- Bylos Nr.
- 1A-344-648-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Pažarskis (pirm.), Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Viktoras Dovidaitis
- Nuteistasis
- M. K.
- Nukentėjusysis
- J. Č.
- Advokatai
- Algirdas Gurauskas
Pranešėjas Artūras Pažarskis Baudžiamoji byla Nr. 1A-344-648/2012
Teisėjas Pavel Borkovski Teisminio proceso Nr.: 1-10-1-01595-2011-7
2012 m. kovo 8 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Viktoro Dovidaičio,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Nukentėjusiajam J. Č. iš nuteistojo M. K. priteista 400 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis 2011-12-10, apie 3.50 val., Pylimo g. 49, Vilniuje, esančioje nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įsėdo į neužrakintą A. Č. priklausantį, J. Č. naudojamą automobilį „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini), užvedimo spynelėje buvusiu raktu užvedė automobilį ir išvažiavo, taip pagrobdamas transporto priemonę.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-01-05 nuosprendį, paskiriant jam švelnesnę bausmę. Nurodo, kad jis iki suėmimo mokėsi Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje, dirbo ir augino mažametį vaiką. Dabar laikinai vaiką prižiūri nuteistojo motina, kuriai tai daryti yra sunku, be to, ji dar siunčia jam pinigų į laisvės atėmimo įstaigą. Jo atžvilgiu neatliekama ikiteisminių tyrimų, jis išėjo iš pataisos namų 2011-02-23 atlikęs visą paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Pasak M. K., jis, būdamas laisvėje, prisidėtų prie šeimos gerovės, grįžtų į darbą ir mokymo įstaigą bei daugiau nenusikalstų. Todėl esant galimybei M. K. prašo atidėti bausmės vykdymą.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo M. K. teiginiu, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
M. K. nusikalto, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d., asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Taigi, įstatymų leidėjas pagrindine bausme recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą laiko laisvės atėmimo bausmę, t. y. būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus). Todėl apylinkės teismas pagrįstai M. K. parinko baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje įtvirtintą laisvės atėmimo bausmę.
Apeliantas padarė baigtą apysunkį nusikaltimą nuosavybei, veikdamas tiesiogine tyčia. Jis praeityje teistas 4 kartus, visus kartus už tos pačios rūšies nusikalstamų veikų padarymą (b.l. 60-61). M. K. vėl nusikalto praėjus mažiau nei 1 metams, kai jis 2011-02-23 buvo paleistas atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Būtina atkreipti dėmesį ir į tą aplinkybę, jog apeliantas nuo 2011-04-01 baustas administracine tvarka net 8 kartus, jis nėra sumokėjęs paskirtų baudų (b.l. 55-59). Priešingai nei teigia nuteistasis, iš „Sodros“ centrinės duomenų bazės išrašo matyti, jog nėra duomenų, kad M. K. dirbo iki suėmimo (b.l. 72). Apelianto atsakomybę sunkina ta aplinkybė, jog jis padarė nusikalstamą veiką apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.), o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Visos minėtos aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo jo didelį pavojingumą visuomenei, kadangi jis ignoruoja visuomenėje nustatytas taisykles ir yra socialiai pavojingas. Todėl darytina išvada, kad M. K. padarė nusikalstamą veiką ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Apylinkės teismas, skirdamas M. K. mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje įtvirtintas šios bausmės vidurkis, atsižvelgė į apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, t. y. kad jis turi mažametį vaiką. Pabrėžtina, kad pats nuteistasis teismo posėdyje parodė, jog šiuo metu mažametį vaiką prižiūri apelianto motina (b.l. 106). Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad M. K. būnant pataisos namuose, jo mažamečio vaiko interesai nebus užtikrinti. Tai, kad nuteistasis iki suėmimo mokėsi, jo motinai vienai sunku prižiūrėti mažametį vaiką, nesudaro pakankamo pagrindo jam skirti švelnesnę bausmę.
Nagrinėjamu atveju netaikytinos Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatos, reglamentuojančios bausmės vykdymo atidėjimą. Lietuvos Respublikos 75 str. 1 d. numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje darant išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, būtina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. pateiktų aplinkybių visumą (padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus ir pan.). Taip pat privalu įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistasis linkęs daryti nusikalstamas veikas, abejingas dėl savo elgesio galimų nusikalstamų padarinių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-271/2010). Šis straipsnis nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo asmenims, kurie turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį, nusikalstamų veikų aplinkybes bei kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K–230/2011). Lietuvos Aukščiausiasis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-149/2011).
M. K. atžvilgiu jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu, jo asmenybe, šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, anksčiau aptartą neigiamą apelianto asmenybę, nelaikytina, kad M. K., kaip recidyvistui, paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. To nepaneigia tos aplinkybės, jog nuteistojo atžvilgiu neatliekama ikiteisminių tyrimų, o būdamas laisvėje jis prisidėtų prie šeimos gerovės ir grįžtų mokytis. Atkreiptinas dėmesys, kad M. K. praeityje buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau taikant šį baudžiamosios teisės institutą nebuvo pasiekti bausmės tikslai, kadangi bausmės vykdymo atidėjimo metu jis nusikalto.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, o paskirta bausmė atitinka teisingumo principą, todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-01-05 nuosprendis paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atmesti nuteistojo M. K. apeliacinį skundą.