Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Virginija Šeškuvienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Ž. B., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Po pareiškėjo motinos mirties liko palikimas: ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis sodo pastato su kiemo statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), ¼ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ¼ dalis gyvenamojo namo su ir kiemo statinių bei ½ dalis ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), ½ dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad po motinos mirties jis (pareiškėjas) priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti. Gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), jis gyveno iki motinos mirties, liko jame gyventi ir po motinos mirties, naudojasi visais likusiais daiktais, moka mokesčius, naudoja ir prižiūri visą po motinos mirties likusį turtą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, kad pareiškimo esmė aiški, byloje pateikta pakankamai įrodymų pareiškimui išspręsti, pareiškėjas E. B. neprieštaravo, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, todėl, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje.

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad E. D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motina (gimimo liudijimo kopija).

Pareiškėjo motina E. D. B. mirė (duomenys neskelbtini) (medicininio mirties liudijimo kopija).

Pareiškėjo tėvas, o palikėjos sutuoktinis A. B. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimo kopija).

Byloje pateiktais Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis E. D. B. vardu yra registruotas turtas – ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis sodo pastato su kiemo statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), ¼ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ¼ dalis gyvenamojo namo su ir kiemo statinių bei ½ dalis ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), ½ dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) testamentas patvirtina, kad E. D. B. testamentu visus jai priklausančius piniginius indėlius, esančius bet kuriame Lietuvos Respublikos banke, paliko asmeninėn nuosavybėn savo sūnui Ž. B. (suinteresuotam asmeniui). Dėl kito nuosavybės teise priklausančio turto palikėja testamento nesurašė.

Marijampolės 2-ojo notaro biuro notarės N. U. (duomenys neskelbtini) liudijimas patvirtina, kad paveldėjimo byla (duomenys neskelbtini) mirus E. D. B., iki mirties gyvenusiai (duomenys neskelbtini), Marijampolės 2-ajame notaro biure neužvesta, pareiškimai dėl palikimo priėmimo negauti.

Į bylą pateikti kvitai patvirtina, kad pareiškėjas E. B. moka mokesčius už šildymą, už atliekų išvežimą, tikslinius mokesčius sodininkų bendrijai „O“ už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis po motinos E. D. B. mirties priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti ir valdo iki šiol kaip savo: pareiškėjas naudojasi nekilnojamuoju turtu – gyvenamojo namo dalimi, buto dalimi, prižiūri žemės sklypus, moka mokesčius už šilumą, atliekų išvežimą, tikslinius mokesčius sodininkų bendrijai, t. y. pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjos turtą kaip savo.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisė ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, paveldima yra pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis faktiškai pradeda paveldimą turtą valdyti arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismas pažymi, kad CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyto palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė yra aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. CK 5.51 straipsnis nustato, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, konstatuoja, jog (duomenys neskelbtini) mirus E. D. B., jos palikimą, kuris atsirado po jos mirties ir kurį sudaro: ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis sodo pastato su kiemo statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), ¼ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ¼ dalis gyvenamojo namo su ir kiemo statinių bei ½ dalis ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), ½ dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), faktiškai priėmė ir jį valdo pareiškėjas E. B. (CK 5.13 straipsnis). Tokias išvadas teismas daro įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kurias patvirtino bylos rašytiniai įrodymai: mirties liudijimų kopijos, gimimo liudijimų kopijos, santuokos liudijimo kopija, pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, (duomenys neskelbtini) Marijampolės 2-ojo notaro biuro notarės liudijimas, Išrašas iš Testamentų registro, testamento kopija, kvitai apie mokesčių mokėjimą.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo negu, kad jo nebuvo.

Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į įstatymų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, normas bei įvertinus pareiškėjo pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir nagrinėjamojoje civilinėje byloje pateiktus aukščiau paminėtus rašytinius įrodymus, suinteresuoto asmens Ž. B. pranešimą, suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atsiliepimą, pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir įrodytas (CPK 176 straipsnis). Palikimo priėmimo fakto nustatymas pareiškėjui turės juridinę reikšmę – suteiks teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, pareiškėjo prašomas faktas nustatytinas (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė motinos E. D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.