- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-13
- Bylos Nr.
- 1A-310-593-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-64-1-01140-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė (pirm.), Gytis Večerskas, Evaldas Gražys
- Advokatai
- Regina Atkočaitienė
Pranešėja Daiva Jankauskienė (Proceso Nr. 1-64-1-01140-2012-3)
2014 m. birželio 13 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Daivos Jankauskienės, teisėjų Evaldo Gražio, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Agnei Ramanauskienei, dalyvaujant prokurorui Giedriui Šalaševičiui, gynėjams advokatams Reginai Atkočaitienei ir Georgijui Zavtrakovui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nuosprendžio, kuriuo Š. B. nuteistas pagal BK 284 str. 2 d. – 4 mėnesiams laisvės apribojimo, pagal BK 290 str. – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3 d., 65 str. paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – 4 mėnesiai laisvės apribojimo ir 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda. Š. B. pagal BK 145 str. 1 d. ir 145 str. 2 d. išteisintas vadovaujantis BPK 303 str. 5 d. 1 p. K. N. pagal BK 290 str. išteisintas vadovaujantis BPK 303 str. 5 d. 1 p. Iš dalies tenkinti J. U., V. B. ir O. S. civiliniai ieškiniai ir priteista iš Š. B. J. U. 400 Lt, V. B. – 400 Lt ir O. S. 400 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Š. B. nuteistas pagal BK 284 str. 2 d. už tai, kad 2012-09-16, apie 1.00 val., viešoje vietoje, tai yra lošimų automatų salone „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), Marijampolės m., be jokios pateisinamos priežasties ir motyvo išvadino lošimų salone dirbusias O. S. ir K. K. necenzūriniais žodžiais, išvadindamas jas „žiurkėmis“ ir „žertvomis“ bei grasindamas sumušti, tokiu savo elgesiu trikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Be to, jis nuteistas pagal BK 290 str. už tai, kad įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus, tai yra 2012-09-16, apie 01.10 val., prie lošimų automatų salono „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolės m., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) būrio patrulius J. U. ir V. B., kurie vykdė tarnybines pareigas, t. y. mėgino sulaikyti ir pristatyti dėl viešosios tvarkos pažeidimo Š. B. į policijos komisariatą, išvadino „mentais“, „piderastais“ bei kitais necenzūriniais žodžiais, girdint įvykio vietoje buvusiems kitiems žmonėms, tokiu būdu įžeidė savo pareigas vykdančius policijos pareigūnus J. U. ir V. B..
Be to, Š. B. buvo kaltinamas pagal BK 145 str. 1 d. tuo, kad grasino nužudyti žmogų, tai yra 2012-09-16, apie 01.20 val., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybiniame automobilyje VW „Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas sulaikytas dėl viešosios tvarkos pažeidimo bei vežamas nuo lošimų automatų salono „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini) Marijampolės m. į Marijampolės apskrities policijos komisariatą, esantį J. B. a. 2, pagrasino nužudyti (duomenys neskelbtini) būrio patrulius J. U. ir V. B. bei jų šeimos narius, sakydamas tokius žodžius, kaip „susidorosiu, užmušiu, turiu ginklą, nušausiu“, šiais savo veiksmais J. U. ir V. B. sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti realiai įvykdyti.
Taip pat, Š. B. buvo kaltinamas pagal BK 145 str. 2 d. tuo, kad terorizavo žmogų, tai yra 2012-09-16, apie 4.00 val., sugrįžo į (duomenys neskelbtini), Marijampolės m. esantį lošimų automatų saloną „(duomenys neskelbtini)“, iš kurio prieš tai policijos pareigūnų buvo išvežtas dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir salone dirbusiai O. S. pagrasino, sakydamas, jog ji ilgai negyvens, kad ją susprogdins, tai pasakęs pabėgo, tokiu būdu terorizavo O. S..
K. N. buvo kaltinamas pagal BK 290 str. tuo, kad įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus, tai yra 2012-09-16, apie 01.10 val., prie lošimų automatų salono „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolės m., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) būrio patrulius J. U. ir V. B., kurie vykdė tarnybines pareigas, t. y. mėgino sulaikyti ir pristatyti dėl viešosios tvarkos pažeidimo Š. B. į policijos komisariatą, išvadino necenzūriniais, nepadoriais bei asmenybę žeminančiais žodžiais, o taip pat metė į pareigūnus rankoje turėtas alaus skardines, tokiu būdu įžeidė savo pareigas vykdančius policijos pareigūnus J. U. ir V. B..
Skundu prokuroras prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl K. N. išteisinimo pagal BK 290 str. ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo K. N. nuteisti pagal BK 290 str. – 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda. Taip pat panaikinti nuosprendžio dalį dėl Š. B. išteisinimo pagal BK 145 str. l d. ir 145 str. 2 d. bei priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo jį nuteisti pagal BK 145 str. 1 d. – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, pagal BK 145 str. 2 d. – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 str. l, 4 d., 65 str., subendrinti bei paskirti subendrintą 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę. Šią bausmę, vadovaujantis BK 63 str. l, 4 d., 65 str., subendrinti iš dalies su subendrinta bausme, paskirta už BK 284 str. 2 d. ir 290 str. numatytų nusikalstamų veikų padarymą bei paskirti galutinę subendrintą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taikyti BK 75 str. bei laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant neišvykti ilgiau nei 7 paroms iš savo gyvenamosios vietos, jeigu nėra bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sprendimo. Nukentėjusiųjų O. S., J. U. ir V. B. pareikštus civilinius ieškinius tenkinti bei priteisti iš Š. B. nukentėjusiųjų naudai po 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
Skunde teigiama, kad apylinkės teismas vertindamas įrodymus pažeidė BPK 20 str. 5 d., o dėl K. N. išteisinimo pagal BK 290 str. – teismas neteisingai aiškino BK 290 straipsnyje numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius bei, vertindamas įrodymus, rėmėsi ne bylos aplinkybių visuma, o nuosprendį grindė iš esmės K. N. parodymais. Teismo išvados dėl to, kada K. N. vartojo necenzūrinius ir pareigūnus įžeidžiančius žodžius bei dėl to, kad nėra įrodymų, jog jis būtų metęs alaus skardinę į pareigūnus, yra neteisingos. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentėjusysis J. U. parodė, kad K. N. metė alaus skardinę į jų pusę, kuri nukrito V. B. po kojomis. Po to K. N. iš karto pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius jų atžvilgiu – tokius, kaip „mentai“, „pederastai“, „gaidžiai“. Jiems einant link K. N., pastarasis stovėjo kovinėje pozoje, pakėlęs rankas bei jomis mosikavo. Buvo aktyvus pasipriešinimas tiek prieš panaudojant elektros šoką kelis kartus, tiek ir po to, taip pat tiesiogiai keikė juos necenzūriniais žodžiais, taip įžeidžiant jį kaip pareigūną, vykdantį savo pareigas. Iš esmės lygiai tokius pat parodymus davė ir nukentėjusysis V. B.. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai A. K. bei E. K.. Kad į pareigūnus buvo mesta alaus skardinė bei tai, kad abu sulaikomi asmenys priešinosi pareigūnams bei jiems grasino, patvirtino ir liudytoja O. S.. Todėl K. N. parodymai turėjo būti vertinami kaip siekimas išvengti gresiančios bausmės. Ištirtais įrodymais nustatyta, jog K. N. trukdė pareigūnams atlikti savo tiesiogines pareigas, vartojo pareigūnų atžvilgiu tokius necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius, kaip „mentai, pederastai, gaidžiai“, šiuos žodžius jis išsakė prieš elektros šoko panaudojimą, metė į juos alaus skardinę, atsistojo kovinėje pozoje, mosikavo rankomis bei nesileido sulaikomas. Taip pat prokuroras pažymi, kad pareigūnų įžeidimu šioje situacijoje laikytini ne tik išsakyti įžeidžiantys žodžiai, bet ir K. N. veiksmai metant į pareigūnus alaus skardinę. Iš nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų teisme matyti, kad K. N. užgaulius necenzūrinius žodžius adresavo savo pareigas vykdantiems pareigūnams, todėl nėra abejonių, kad K. N. suprato, jog žemina savo pareigas einančius valstybės tarnautojus, ir taip siekė juos įžeisti. Pareigūnai buvo įžeidinėjami viešoje vietoje gana ilgą laiką, buvo priversti prašyti pastiprinimo. Todėl K. N. veika atitinka BK 290 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį.
Dėl Š. B. išteisinimo pagal BK 145 str. 1 d. ir 145 str. 2 d. prokuroras teigia, kad teismas, įvertindamas aplinkybes, kurioms esant buvo pasakyti grasinantys žodžiai, nepagrįstai įvertino kaip neturinčius realumo. Nukentėjusieji J. U. ir V. B. dirba policijos pareigūnais, o Š. B., vežamas į policijos komisariatą, pareigūnų tarnybiniame automobilyje pagrasino, jog susidoros su pareigūnais ir jų šeimos nariais, išsakydamas tokius žodžius, kaip „užmušiu, turiu ginklą, nušausiu“. Nukentėjusysis V. B. parodė, kad dėl išsakytų grasinimų buvo nerimas dėl šeimos narių, nes Š. B. jam žinomas kaip bendraujantis su nusikaltimus darančiais asmenimis. Š. B. sulaikomas priešinosi, buvo agresyvus, grasinimai nebuvo vienkartiniai, todėl mano, kad grasinimai buvo realūs. Nukentėjusysis J. U. taip pat parodė, kad Š. B. išsakyti grasinimai jam taip pat atrodė realūs, nes jo žmona tuo metu laukėsi, o grasinama buvo ne tik jam, tačiau ir jo šeimos nariams. Tą vakarą Š. B. buvo labai agresyvus, todėl ir ši aplinkybė nulėmė, jog jo išsakyti grasinimai atrodė, kaip realūs. Be to, nukentėjusiems nebuvo tiksliai žinoma, jog Š. B. nedisponuoja ginklu.
Dalyje dėl veikos pagal BK 145 str. 2 d. nukentėjusioji O. S. parodė, kad dėl Š. B. chuliganiško elgesio tą vakarą buvo iškviesta apsauga. Ji matė, kad kaltinamasis buvo agresyvus, priešinosi apsaugos darbuotojams bei vėliau atvykusiems policijos pareigūnams. Apie 4.00 val. į jos darbovietę sugrįžo Š. B. bei prasidaręs duris pagrasino susprogdinti. Taip pat iš kitų darbuotojų sužinojo, kad jis buvo atėjęs ir ryte, kai jos darbo pamaina jau buvo pasibaigusi bei buvo pagrasinta, jog toms, kurios dirbo naktį, bus blogai. Šie grasinimai jai pasirodė realūs, ji netgi išėjo iš darbo dėl šio įvykio. Be to, nukentėjusioji esamomis aplinkybėmis negalėjo žinoti, ar jai grasinęs asmuo turi sprogmenų, ar neturi. Skunde pažymima ir tai, kad neblaivumas Š. B. buvo nustatinėjamas iš karto pristačius jį į policijos komisariatą, o grasinimas susprogdinti O. S. buvo išsakytas praėjus kelioms valandoms, tai yra po to, kai jis buvo išleistas iš policijos komisariato.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, Š. B. ir K. N. gynėjai prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas dalinai.
Dėl Š. B. išteisinimo pagal LR BK 145 str. 1 d ir 145 str. 2 d.
Prokuroras apeliaciniu skundu prašo Š. B. pripažinti kaltu pagal LR BK 145 str. 1 d. ir 145 str. 2 d. ir jį nuteisti.
Prokuroro skundas šioje dalyje tenkinamas dalinai, nuosprendis dalyje dėl Š. B. išteisinimo pagal LR BK 145 str. 1 d. ir 145 str. 2 d. naikintinas ir byla nutrauktina.
Remiantis LR BK 145 str. 3 d., ikiteisminis tyrimas dėl veikų, numatytų LR BK 145 str. 1 ir 2 d. pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas arba prokuroro reikalavimas. Jei nėra nukentėjusiojo skundo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą, baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Išimtis nustatyta tik tiems atvejams, kai BK 145 str. 1 ir 2 d. numatytos nusikalstamos veikos turi smurto artimoje aplinkoje požymių (BPK 167 str. 3 d. 2013 d. liepos 2 d. redakcija). Dar iki ikiteisminio tyrimo pagal BK 145 straipsnį pradžios turi būti aiškiai išreikšta nukentėjusiojo valia, įtvirtinta atskirame procesiniame dokumente – skunde ar nukentėjusio asmens teisėto atstovo pareiškime.
2012-09-16 tarnybiniuose pranešimuose V. B. ir J. U. nurodo, jog 2012 09 16 patruliuojant prie lošimo automatų namo, ,,(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojai konfliktavo su keturiais piliečiais, sulaikomi piliečiai keikėsi, plūdosi, nesileido sulaikomi, mėgino suduoti, vadino įžeidžiančiais žodžiais, grasino susidoroti su šeimos nariais ir t. t. (1 t., 3-6 b. l.).
2012-09-21 apklausiamas liudytoju J. U. nurodė, jog Š. B. grasino jam ir kolegai V. B. susidoroti su jų šeimos nariais (1 t., 8-9 b. l.).
2013-02-18 J. U. papildomos liudytojo apklausos metu taip pat nurodė, jog Š. B. grasinimus jis suprato kaip realius (1 t., 11 b. l.).
Liudytojas V. B. 2012-09-24 apklausoje taip pat nurodė, jog Š. B. jam ir kolegai J. U. grasino susidoroti ginklu su jais ir jų šeimos nariais (1 t., 15-16 b. l.), 2013-02-18 apklausoje nurodė, jog grasinimus suprato kaip realius ir galvojo, jog jie gali būti įvykdyti (1 t., 17 b. l.).
O. S. 2012-09-25 apklausiama liudytoja nurodė, jog 2012-09-16 į saloną atėjo Š. B. ir grasino susprogdinti, tos pačios dienos vakarą vėl jis atėjo, sakydamas, jog ,,toms, kurios naktį dirbo ir iškvietė apsaugą blogai baigsis“, todėl suprato, jog grasinimai skirti O. S. ir laiko juos realiais bei mano, kad jie galėjo būti įvykdyti, todėl prašo nubausti pagal įstatymą (1 t., 22-23 b. l.).
Iš baudžiamosios bylos matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2012 m. rugsėjo 16 d. pagal J. U. ir V. B. tarnybinius pranešimus, dėl veikos, numatytos LR BK 284 straipsnio 1 dalyje (1 t., 1 b. l.); atliekant ikiteisminį tyrimą ir apklausiant J. U., V. B. ir O. S. liudytojais, pastarieji nurodė, kad jiems buvo grasinama susidoroti, O. S. terorizuojama. 2013-01-08 Š. B. pateiktas įtarimas dėl BK 287 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo (1 t., 108 b. l.), 2013-02-05 – dėl BK 284 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų (1 t. 11 b. l.), o 2013-03-12 – dėl nusikaltimų numatytų BK 284 straipsnio 2 dalyje, 290 straipsnyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje (1 t., 118-119 b. l.). Tačiau šioje byloje nėra nei vieno iš procesinių dokumentų, būtinų pagal įstatymą ikiteisminiam tyrimui pagal BK 145 straipsnio 1 ir 2 dalis pradėti – nei nukentėjusiųjų skundų nei prokuroro reikalavimo. Nukentėjusiųjų papildomų liudytojų apklausų metu duoti parodymai, kuriuose jie nurodo, kad dėl Š. B. grasinimų pajuto realią grėsmę, negali būti prilyginami nukentėjusiojo skundui dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo BK 145 straipsnio 3 dalies, BPK 167 straipsnio 1 dalies prasme. Taip pat šioje byloje nėra nustatytos formos atskiro rašytinio dokumento, kuriame būtų nurodyti motyvai ir priežastys, dėl kurių prokuroro reikalavimu turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 145 straipsnio 1 ir 2 dalis. Vykstant tyrimui nustačius, jog įtariamojo veikoje yra ir tokių nusikalstamų veikų, dėl kurių tyrimas atliekamas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą, požymių, ikiteisminio tyrimo pareigūnas nesikreipė į nukentėjusįjį ar jo teisėtą atstovą, pasiūlydamas jiems pateikti reikiamą skundą ar pareiškimą ir neinformavo prokuroro, kuris turėtų nuspręsti, ar pateiks reikalavimą pradėti ikiteisminį tyrimą. Prokuroras, manydamas, jog veika gali turėti visuomeninę reikšmę, reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą nepareiškė. Nuo paaiškėjimo, kad byloje procesas galimas tik įvykdžius BPK 167 straipsnio 1, 2 dalių bei BK 145 straipsnio 3 dalies reikalavimus, momento iki reikiamo skundo, pareiškimo ar reikalavimo gavimo – jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai negali būti atliekami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-26/2014). Be to, šioje byloje ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 1 ir 2 dalis nebuvo pradėtas, jo pradžia neužregistruota taip, kaip to reikalaujama BPK 166 straipsnio 3 dalyje.
Esant šioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad buvo pažeistos BK 145 straipsnio 3 dalies, BPK 167 straipsnio 1, 2, 4 dalių nuostatos ir todėl yra BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl Š. B. išteisinimo pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 2 dalį naikintinas ir, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, baudžiamoji byla prieš Š. B. pagal LR BK 145 straipsnio 1 ir 2 dalis nutrauktina.
K. N. buvo kaltinamas tuo, jog policijos pareigūnus išvadino necenzūriniais, nepadoriais bei asmenybę žeminančiais žodžiais, metė į pareigūnus rankoje turėtas alaus skardines ir tokiu būdu įžeidė savo pareigas vykdančius policijos pareigūnus J. U. ir V. B..
Skundo teiginiai, jog J. U. parodymais nustatyta, kad K. N. metė alaus skardinę į policijos pareigūnų pusę ir ji nukrito V. B. po kojomis, po to K. N. iš karto pradėjo vartoti necenzūrinius ir pareigūnus įžeidžiančius žodžius, o teismas, išteisindamas K. N. nuosprendį grindė iš esmės K. N. parodymais ir nevertino nukentėjusiųjų parodymų – nepagrįsti.
Išteisintasis K. N. pirmosios instancijos teisme neneigė, jog vartojo necenzūrinius žodžius. Paaiškino, jog, pamatęs, kad sulaikant Š. B. prieš jį naudojamas elektrošokas ir jis guldomas ant žemės ir, manydamas, kad pastarasis nesipriešino ir nereikėjo naudoti jokių spec. priemonių, paklausė pareigūnų, ką tokio padarė Š. B., kad jį reikia sulaikinėti. Pareigūnai liepė jam pasitraukti, bet jis nesitraukė, prašė paleisti Š. B.. Pareigūnai, prieš K. N. kelis kartus panaudoję elektrošoką, vedė jį į automobilį ir tuomet K. N. šaukė, galimai pasakydamas necenzūrinius, tačiau elgėsi taip ne norėdamas įžeisti pareigūnus, o dėl panaudoto elektrošoko.
Nukentėjusysis J. U. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog K. N. suėmė jam už rankos ir prašė nesodinti Š. B. į automobilį, tačiau ar tikrai jis metė link pareigūnų alaus skardines – patvirtinti negalėjo, teigdamas, jog būtent į jį (J. U.) alaus skardinė mesta nebuvo, o ar skardinę, kuri praskriejo oru metė K. N. – pasakyti negali, nes stovėjo į jį nugara. Ar K. N. keikėsi tuo metu, kai V. B. jį sulaikinėjo – taip pat negalėjo pasakyti, nurodydamas, jog K. N. muistėsi, mosikavo rankomis. Patvirtino, jog keiksmus prieš pareigūnus K. N. išsakė tuomet, kai buvo vedamas į mašiną, po elektrošoko panaudojimo. Kai prašė paleisti draugą ir jam liepta buvo atsitraukti – K. N. nesikeikė. Necenzūrinius žodžius K. N. išsakė kelis kartus, galėjo kalbėti iš skausmo. Jo išsakyti žodžiai įžeidė, kadangi aplinkui buvo daugiau žmonių, kurie taip pat girdėjo. Nors apklausos metu ikiteisminiame tyrime J. U. nurodė, jog tuo metu, kai jis kartu su V. B. sulaikinėjo Š. B., iš kažkur atsirado K. N., kuris vadindamas ,,mentais“, ,,pederastais“ reikalavo, kad Š. B. būtų paleistas (1 t., 11 b. l.), tačiau teisme patikslino, jog, prašydamas paleisti Š. B., K. N. nesikeikė, o ikiteisminio tyrimo metu to nepasakė, nes tyrėja neklausė. Pirminiai J. U. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš esmės tokie patys, kaip ir teisiamojo posėdžio metu – K. N. metė vieną alaus skardinę į žemę, kitą link V. B., kuri taip pat į V. B. nepataikė, V. B. įspėjo K. N., kad jis nurimtų, perspėjo, jog bus panaudotas elektros impulsinis prietaisas ,,Taser“, tačiau jis nereagavo, todėl pavartojo elektrošoką, po ko K. N. buvo paguldytas ant žemės, bet ir toliau priešinosi, muistėsi, nedavė rankų, keikė necenzūriniais žodžiais ,,pederastai“, ,,mentai“ ir kt. (1 t., 8 b. l.), t. y. J. U. nenurodė, jog iki elektrošoko panaudojimo K. N. būtų įžeidinėjęs jį ir V. B..
N. V. B. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog tuo metu kai sulaikinėjant Š. B. priėjo K. N. – jis nesikeikė. Kaip buvo su alaus skardine, t. y. ar ji buvo išmesta tyčia ar ne – neprisimena. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 15-16, 17 b. l.), kur nurodyta, jog K. N. nesileido sulaikomas, tačiau apie tai, jog būtų vartojęs necenzūrinius žodžius prieš pareigūnus ir juos įžeidinėjęs – nenurodyta. Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. B. buvo nurodęs, jog K. N., pamatęs, jog sulaikomas jo draugas, pradėjo šaukti, vartodamas necenzūrinius žodžius (1 t., 18 b. l.), tačiau teisme liudytojas patikslino, jog kam K. N. adresavo keiksmažodžius – nežino, keikėsi ir pareigūnus vadino gaidžiais po elektros šoko panaudojimo.
Liudytoja O. S. pirmosios instancijos teisme nenurodė, jog K. N. būtų įžeidinėjęs policijos pareigūnus. Ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja buvo nurodžiusi, jog negali pasakyti, ar K. N. keikė policijos pareigūnus, kadangi aplinkui buvo daug triukšmo, visi šaukė, rėkė (1 t., 23 b. l.).
Liudytojas A. K. posėdžio metu nurodė, jog K. N. pareigūnus keikė, metė link jų į žemę alaus skardinę, mano, jog iš pykčio, tada pareigūnai jį sulaikinėjo, jis nesileido sulaikomas, stovėjo kovinėje pozicijose, ar sudavė smūgį – nematė. Iš pradžių, K. N. tik prašė paleisti Š. B., paėmė pareigūną už rankos, pareigūnui jį atstūmus, K. N. nuėjo prie draugų paimti alaus skardinės. Priėjęs prie pareigūnų jis juos vadino ,,gaidžiais“, ,,pederastais“, grasino nušauti. Sulaikinėjamas buvo dėl to, jog metė alaus skardinę. Liudytojas E. K. nurodė, jog K. N. buvo pargriautas ant žemės po to, kai jis bandė smogti pareigūnams ir įspėtas, jog nesikištų. Matė, kaip K. N. metė skardinę. Tačiau nei liudytojas A. K., nei E. K. nenurodė, jog prieš K. N. buvo pavartotas elektros impulsinis prietaisas, nors šias aplinkybes nurodo abu policijos pareigūnai – V. B. ir J. U.. Įvertinus tai, akivaizdu, jog A. K. ir E. K. įvykį matė nenuosekliai ir negali pasakyti, ar necenzūriniai žodžiai buvo išsakyti iki, ar po elektros impuslinio prietaiso panaudojimo. L. N. K. parodė, kad 2012-09-16 naktį gavo pranešimą, kad kolegoms prie lošimo automatų salono Kauno skg. 6, reikalinga pagalba. Atvyko konfliktui pasibaigus, keletą asmenų pristatė į policiją, vežant jie elgėsi ramiai. Tai, jog K. N. neįžeidinėjo policijos pareigūnų ir nemetė į juos skardinių, patvirtino ir liudytojas M. B..
Išnagrinėjęs bylą apylinkės teismas konstatavo, jog teisiamojo posėdžio metu neginčijamai nustatyta tik tai, kad kaltinamasis K. N. sakė necenzūrinius žodžius, pavadindamas pareigūnus įžeidžiančiais žodžiais, tačiau tai padarė po to, kai prieš jį buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas, po kurio panaudojimo visi žmonės nevalingai rėkia ir keikiasi.
Vertinant BK 290 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, neabejotinai svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, t. y., ar jie tikrai buvo nukreipti asmeniškai į pareigūnus; kokie konkrečiai necenzūriniai žodžiai buvo vartojami konflikto metu; ar šie žodžiai buvo vartojami protestuojant prieš pareigūnų veiksmus; ar jie buvo nukreipti į pareigūnus, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įžeidžiančio turinio žodžiai, pasakyti po elektros impulsinio prietaiso panaudojimo, nebuvo nukreipti asmeniškai į nukentėjusiuosius, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą, o toks K. N. elgesys buvo išprovokuotas skausmingo elektros impulsinio prietaiso poveikio. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog sprendžiant BK 290 straipsnyje ir ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų atribojimo klausimą, veika gali būti pripažįstama nusikalstama, jei dėl jos intensyvumo, trukmės ar kitų požymių laikytina pavojingesne nei administracinės teisės pažeidimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-505/2010). Net ir teigiant, jog K. N. žodžiai buvo pasakyti siekiant įžeisti J. U. ir V. B., šioje konkrečioje situacijoje įvertinus žodžių vartojimo intensyvumą, nebūtų pagrindo laikyti, jog K. N. veika buvo tokio pavojingumo laipsnio, kuris peržengtų administracinės atsakomybės ribas. Nors prokuroras skunde teigia, jog K. N. veiksmai tęsėsi gana ilgą laiko tarpą, dėl ko pareigūnai buvo priversti prašyti pastiprinimo, tačiau byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti priešingą išvadą, t. y. tai, jog pastiprinimo pareigūnai prašė ne dėl K. N., o dėl Š. B. bei kartu su juo lošimo namuose buvusių asmenų veiksmų. Kiti prokuroro skunde nurodyti teiginiai, t. y. tai, jog apylinkės teismas nevertino, jog byloje nustatyta, kad K. N. atsistojo kovinėje pozoje, mosikavo rankomis, nesileido sulaikomas – niekaip nesusiję su veika, kuria kaltinamas K. N.. Šie K. N. veiksmai buvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme ir prokuroras atsisakė veikos kvalifikavimo pagal BK 286 str., prašydamas veiką kvalifikuoti pagal BK 290 str., to prašoma ir apeliaciniame skunde. Akivaizdu, jog stovėjimas kovinėje pozicijoje, mosikavimas rankomis ir nesileidimas būti sulaikomam nesudaro veikos, numatytos LR BK 286 str. sudėties, o kvalifikavimui pagal LR BK 290 str. reikšmės neturi, todėl skundo argumentai, jog teismas nevertino šių aplinkybių – nepagrįsti. Prokuroro teiginys, jog pareigūnų įžeidimu šioje situacijoje laikytini ne tik išsakyti įžeidžiantys žodžiai, bet ir K. N. veiksmai metant į pareigūnus alaus skardinę taip pat nepagrįstas. Anksčiau aptartais įrodymais nenustatyta, jog skardinė buvo mesta į pareigūnus, kad tai buvo padaryta tyčia ir kad alaus skardinę metė būtent K. N.. Be to, nei kaltinime, nei prokuroro skunde nenurodyta, kokiu būdu į žemę mestos alaus skardinės nukritimas šalia pareigūno, gali pareigūną įžeisti. To, jog skardinės atsitrenkimu į žemę buvo įžeisti, nenurodė ir patys nukentėjusieji.
Esant šioms aplinkybėms, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog K. N. nepadarė veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.
Byloje gautos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos, jog antrinės teisinės pagalbos, teiktos K. N. išlaidos yra 70 litų, Š. B. – 80 litų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad dėl veikų, kurių teisinį įvertinimą skundžia prokuroras, pirmosios instancijos teisme K. N. ir Š. B. buvo išteisinti, apeliacinės instancijos teisme dėl šių veikų nėra pagrindų priimti apkaltinamuosius nuosprendžius, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš išteisintojo K. N. ir nuteistojo Š. B. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 1 d. 2 p., 327 str. 1 p., 328 str. 4 p. kolegija
nutaria:
Prokuroro apeliacinį skundą tenkinti dalinai.
2014 m. sausio 09 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Š. B. išteisintas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 2 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti LR BPK 327 str. 2 p. numatytais pagrindais.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.