- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-20
- Bylos Nr.
- eAS-158-602/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00125-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Arūnas Dirvonas, Veslava Ruskan (pran.)
- Pareiškėjas
- R. S. S.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. S. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutarties atsisakyti priimti pareiškėjo skundą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. S. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. sausio 9 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas) (b. l. 1–11). Tuo atveju, jeigu teismas laikytų, kad terminas skundui paduoti yra praleistas, pareiškėjas prašė jį atnaujinti.
Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. sausio 3 d. gavo Migracijos departamento Sprendimą, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – Leidimas). Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamo Sprendimo neįteikimas pareiškėjui daro negrąžinamą žalą, nes pareiškėjui jau yra panaikintas Leidimo galiojimas, nors laiku įteikus Sprendimą, pareiškėjas jį būtų apskundęs ir Sprendimas nebūtų įsiteisėjęs.
Pareiškėjas pažymėjo, kad jo telefonas ir elektroninio pašto adresas Migracijos departamentui yra žinomi ir nėra pasikeitę. Be to, Migracijos departamentas turėjo informaciją apie pareiškėjo gyvenamąją vietą, tačiau pareiškėjo nebuvo stengiamasi surasti. Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo, apie pradėtą Leidimo panaikinimo procedūrą pareiškėjo neinformavo ir jo neapklausė. Migracijos departamentas neatliko išsamaus patikrinimo, neleido pareiškėjui paaiškinti ar patikslinti neva netikrų duomenų. Taip, pasak pareiškėjo, buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, apribojo pareiškėjo teisę į gynybą.
Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad šioje situacijoje nėra duomenų pagrindžiančių UAB „Era line“ (toliau – Bendrovė), kurios direktoriumi yra pareiškėjas, fiktyvumą. Be kita ko, Bendrovė veikia pelningai. Pasak pareiškėjo, nėra duomenų, pagrindžiančių Leidimo neteisėtumą ar sąlygas, kuriomis būtų galima Leidimą panaikinti. Pareiškėjas nurodė, kad Bendrovės veikla nebuvo patikrinta, o priimtas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, numatančiu, kad teismas atsisako priimti skundą, jeigu jis paduotas praleidus skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (b. l. 146–147).
Teismas, remdamasis Migracijos departamento pateikta informacija, nustatė, kad pareiškėjo ginčijamas Sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas pareiškėjo nurodytu elektroninio pašo adresu (eraline.lt@gmail.com). Be to, sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjui registruota pašto siunta pareiškėjo tuometinės registruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Gavęs ginčijamą Sprendimą, pareiškėjas atvyko į Migracijos departamentą ir 2018 m. lapkričio 26 d. pateikė prašymą paaiškinti Sprendimo aplinkybes. Migracijos departamentas 2018 m. gruodžio 4 d. raštu informavo pareiškėją apie Sprendimo motyvus, paaiškino Sprendimo apskundimo tvarką ir terminus (šis raštas pareiškėjui buvo išsiųstas pareiškėjo prašyme nurodytu elektroninio pašto adresu bei jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas apie ginčijamą Sprendimą sužinojo 2018 m. lapkričio 26 d., o į teismą dėl jo kreipėsi tik 2019 m. sausio 9 d., t. y. daugiau nei mėnesį praleidęs Sprendimo apskundimo terminą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti laikomos objektyviomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, todėl negali būti laikomos kliūtimi laiku apskųsti ginčijamą administracinį aktą. Atsižvelgdamas į tai, teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti.
III.
Pareiškėjas R. S. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui paduoti (b. l. 150–153).
Pareiškėjas nurodo, kad 2018 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į Migracijos departamentą todėl, kad elektroninio pašto adresu eraline.lt@gmail.com gavo Bendrovės akcininko H. G. atžvilgiu priimtą Migracijos departamento sprendimą, kuriame buvo nurodyta, jog nepavyko susisiekti su Bendrovės direktoriumi (pareiškėju). Perskaitęs tokią informaciją, pareiškėjas buvo šokiruotas, nes Migracijos departamentas turėjo jo duomenis. Visgi, pareiškėjas pakartotinai pateikė Migracijos departamentui savo ir Bendrovės darbuotojų kontaktus.
Pareiškėjas pakartoja, kad ginčijamą Sprendimą gavo tik 2019 m. sausio 3 d., nes Migracijos departamento elektroniniu paštu siųstas laiškas grįžo (apie tai yra žyma siuntimo lydraštyje). Pasak pareiškėjo, terminas buvo praleistas nežymiai ir dėl svarbios priežasties. Pareiškėjas pažymi, kad teisė į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad nėra pagrindo įžvelgti kokius nors pareiškėjo piktnaudžiavimo veiksmus, o priežastys susijusios su termino praleidimu yra žmogiškos. Šiuo atveju, pasak pareiškėjo, itin svarbu įvertinti Migracijos departamento nerūpestingumą, kuomet yra painiojami du sprendimai (vienas – Bendrovės akcininkui, kitas – pareiškėjui). Migracijos departamentas nesiėmė jokių veiksmų išsiaiškinti, kodėl nepavyko išsiųsti pareiškėjui Sprendimo elektroniniu paštu. Be to, Migracijos departamentas, nors ir žinodamas pareiškėjo adresą, siuntė pareiškėjui laišką į viešbutį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu (praleistas skundo padavimo terminas ir atsisakoma jį atnaujinti).
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 138 straipsnį, užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį įstatymą, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.
Bylos duomenys patvirtina, kad Migracijos departamento Kontrolės skyriaus Sprendimas pareiškėjui buvo siųstas kartu su 2018 m. lapkričio 22 d. pranešimu elektroninio pašto adresu eraline.lt@gmail.com, tačiau ant minėto pranešimo yra ranka įrašyta žyma „(grįžo)“ (b. l. 69). Tai, kad minėtas el. laiškas nepasiekė adreso patvirtina ir byloje esantis Migracijos departamento raštas pareiškėjui „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 154).
Pareiškėjas tvirtina, kad ginčijamo Sprendimo negavo ne tik el. paštu, bet ir paprastu paštu.
Ant Migracijos departamento 2018 m. lapkričio 22 d. pranešimo ranka yra užrašytas pašto adresas – (duomenys neskelbtini) (b. l. 69). Bylos duomenys patvirtina, kad Migracijos departamentas Sprendimą pareiškėjui 2018 m. lapkričio 29 d. išsiuntė registruota pašto siunta (RN487701535LT) adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 138, 140), tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal viešai skelbiamus akcinės bendrovės Lietuvos pašto Siuntų paieškos sistemos duomenis https://post.lt/lt/pagalba/siuntu-paieska, minėta siunta 2019 m. sausio 7 d. buvo grąžinta siuntėjui, t. y. pareiškėjui nebuvo įteikta.
Pareiškėjas tvirtina, kad ginčijamą Sprendimą gavo 2019 m. sausio 3 d. Šią aplinkybę patvirtina bylos duomenys – pareiškėjo prašymas išduoti Sprendimą, ant kurio yra pareiškėjo patvirtinimas, kad Sprendimo kopiją gavo 2019 m. sausio 3 d. (b. l. 131). Be to, pareiškėjas pateikė teismui Sprendimo kopiją, kuri 2019 m. sausio 3 d. buvo patvirtinta Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus (b. l. 72). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas Sprendimą gavo anksčiau. Tai, kad Migracijos departamentas išsiuntė Sprendimą pareiškėjui el. paštu ir paštu nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėjas minėtą Sprendimą gavo. Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina priešingą aplinkybę, t. y. aplinkybę, kad tiek el. laiškas, tiek ir pašto siunta grįžo Migracijos departamentui nepasiekusi adresato (pareiškėjo).
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas atvyko į Migracijos departamentą, gavęs ginčijamą sprendimą ir 2018 m. lapkričio 26 d. pateikė prašymą paaiškinti šio Sprendimo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių tokią teismo išvadą. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių teismo nutartyje daromą išvadą, kad pareiškėjas apie Sprendime nustatytas aplinkybes sužinojo 2018 m. lapkričio 26 d. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodo, kad Migracijos departamentas 2018 m. gruodžio 4 d. raštu papildomai informavo pareiškėją apie Sprendimo motyvus, paaiškino apskundimo tvarką ir terminus. Byloje yra šio Migracijos departamento rašto kopija, iš šio rašto turinio matyti, kad juo pareiškėjui nebuvo paaiškinti Sprendimo motyvai, taip pat nebuvo paaiškinta Sprendimo apskundimo tvarka bei terminai (b. l. 141). Prie šio rašto nebuvo pridėtas pats Sprendimas ar jo kopija, todėl išsiuntimas šio rašto, kuriuo iš esmės pareiškėjas buvo tik informuotas apie patį Sprendimo priėmimo faktą, nereiškia, kad pareiškėjui buvo įteiktas ginčijamas Sprendimas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad Migracijos departamentas paaiškino, jog ginčijamą Sprendimą pareiškėjas gavo laiku. Pažymėtina, kad šis nutarties motyvas yra netikslus ir neaiškus. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamasis, ar pareiškėjas nepraleido skundo padavimo teismui termino, turėjo nustatyti, kada buvo įteiktas Sprendimas pareiškėjui. Migracijos departamentas teismui pateiktame 2019 m. sausio 14 d. rašte nenurodė, kada pareiškėjui buvo įteiktas ginčijamas Sprendimas (b. l. 136), šios informacijos negalima nustatyti ir iš dokumentų, pridėtų prie šio Migracijos departamento rašto, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti pareiškėjo teismui pateikta informacija, kad ginčijamą Sprendimą (jo kopiją) jis gavo 2019 m. sausio 3 d. Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdyboje.
Kaip minėta, su skundu dėl Sprendimo panaikinimo pareiškėjas į teismą kreipėsi 2019 m. sausio 9 d., t. y. nepraėjus nei savaitei nuo Sprendimo gavimo, todėl pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu (kai skundas paduotas praleidus skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nutartį panaikina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.