- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-25
- Bylos Nr.
- e2-3096-734/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35732-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Vansevičienė
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- O. J.
- Trečiasis asmuo
- A. K.
- Advokatai
- Agnija Frejerė, Valdas Pumputis
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovei O. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – A. K. .
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 31841 EUR turtinei ir 10000 EUR neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinio argumentus ir nurodė, kad 1995 metais ji sužinojo, kad ieškovės buvęs sutuoktinis A. K. iš atsakovės O. J. pasiskolino nemažą pinigų sumą su nemažomis palūkanomis, ieškovės buvęs vyras laiku nebesugebėjo tinkamai atsiskaityti su atsakove, atsiradus finansiniams sunkumas atsakovė pradėjo grasinti tiek ieškovei, tiek jos buvusiam sutuoktiniui, dėl laiku nesumokėtų palūkanų ir negrąžinamų paskolintų pinigų. Atsakovė 1996 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl 74400 Lt skolos pritesimo, teismas 1996 m. balandžio 22 d. sprendimu iš ieškovės buvusio sutuoktinio priteisė 60000 Lt skolos, 14400 Lt palūkanų ir 2832 Lt teismo išlaidų, priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių nutartimi areštavo ne tik A. K. turtą, tačiau teismas visiškai neįsigilinęs, areštą taikė ir ieškovės L. K. asmeniniam nekilnojamajam turtui butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilnius. Tokia situacija labai stipriai apribojo ieškovės teises į jos nuosavybę. Po tokio turto arešto stipriai pablogėjo ieškovės turtinė padėtis, kadangi ji negalėjo turto parduoti ir atsiskaityti su AB „Lietuvos taupomasis bankas“, iš kurio buvo pasiskolinusi 35000 Lt. Atsakovė tokia padėtimi naudojosi, nors ir žinojo, kad situacija nėra teisinga. Ieškovė bandė tartis su atsakove, kad ši leistų nuo areštuoto buto nuimti areštą tam, kad ieškovė galėtų jį parduoti ir su visais atsikaityti, atsakovė su tokiomis sąlygomis nesutiko. Atsakovei buvo žymiai patogiau, kad ieškovei priklausantis turtas būtų pardavinėjamas už kuo mažesnę kainą ir kad nuo skolos priteistos milžiniškos palūkanos specialiai augintų skolą. Dėl tokių atsakovės veiksmų, šiai dienai ieškovė nebeturi jokio nekilnojamojo turto, nes jis buvo pusvelčiui parduotas varžytinėse, o skola ne tik kad nesumažėjo, bet dar ir išaugo.
Teismui priteisus 74400 Lt skolą ieškovės buvusiam sutuoktiniui, sekė tolesni neteisėti atsakovės veiksmai. Buvo areštuotas ne tik butas, bet ir sodo sklypas, esantis sodo bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ su 8 ha žemės sklypu Nr. 131. Ieškovė 1996 m. rugsėjo 17 d. gavo pranešimą, kad 1996 m. rugsėjo 16 d. 11.00 val. įvyks varžytinės dėl sodo pastato priverstinio pardavimo. Ieškovei nesuprantama, kodėl pranešimas dėl sodo pastato pardavimo iš varžytinių ieškovei buvo įteiktas diena po (1996-09-17) įvykusių varžytinių (1996-09-16). Juolab, kad ieškovė turėjo pirmumo teisę išsipirkti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą pagal tuo metu galiojusius įstatymus. Ieškovei priklausantis sodo sklypas, esantis sodo bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ su 8 ha žemės sklypu Nr. 131, buvo parduotas už labai mažą kainą - 15000 Lt sumą, nors reali šio nekilnojamojo turto vertė tuo metu buvo 49147 Lt.
Ieškovei nesuprantama, kaip teismas galėjo atidalinti turtą santuokos su A. K. nutraukimo byloje, jeigu turtas asmeninės nuosavybės teise priklausė ieškovei ir apskritai, kai turtas buvo įkeistas bankui, kadangi kaip jau buvo minėta L. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje, buvo įkeitusi AB „Lietuvos taupomasis bankas“.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, kad dėl buvusio sutuoktinio A. K. ir atsakovės O. J. kaltės buvo įvelta į teisminius ginčus, kurių pasekmė- ieškovė dėl atsakovės veiksmų nebeturi jokio nekilnojamojo turto. Atsakovės neteisėti veiksmai nuolat darė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą ieškovei, todėl žala privalo būti atlyginta įstatymų nustatyta tvarka.
Ieškovei neturtinė žala buvo daroma iki pat 2018 metų pavasario, kai buvo parduotas paskutinis L. K. priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Taigi ieškovė pažymi, kad jai, kaip asmeniui taip pat jos vaikams neturtinė žala tęsėsi labai ilgą laiką, daugiau nei 20 metų. Visą tą laikotarpį ji patyrė nuolatinius atsakovės grasinimus, nervinę įtampą dėl teisminių ginčų, civilinių bylų, turėjo labai daug nepatogumų, susijusių su nevienkartiniais teismo posėdžiais dėl ko patyrė didelį stresą ir įvairius išgyvenimus. Tokie išgyvenimai neigiamai atsiliepė vaikų mokslui, sveikatai. Daugiau nei 20 metų besitęsiantis atsakovė O. J. terorizavimas, pakirto ne tik ieškovės pasitikėjimą savimi, jos garbę ir orumą artimiausių giminaičių atžvilgiu, bet 20 metų besitęsiantys ginčai atsiliepė ir jos sveikatai. Prašo iš atsakovės priteisti 10000 Eur neturtinę žalą.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, kad vien tas faktas, jog šiai dienai jai būnant 67 metų senjorei, ji nebeturi jokio turto, tokią padėtį lėmė neteisėti atsakovės veiksmai bei neteisingi teismų sprendimai, dėl ko ji neteko vienintelio gyvenamojo būsto. Ieškovė turtinę žalą kildina iš neteisėtų atsakovės O. J. veiksmų, kurie pasireiškė ieškovei užvestomis civilinėmis bylomis, dėl jos vyro A. K. skolos atsakovei. Tokio atsakovės elgesio pasekmėje 1996 metais areštavus ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, ji nebeturėjo galimybės tinkamai atsiskaityti tiek su pačia atsakove, tiek su bankais, iš kurių buvo pasiėmusi paskolas šeimos poreikiams tenkinti ir sodo namui remontuoti. Kadangi atsakovė tuo laikotarpiu 1996 metais visiškai nesileido į kalbas, manytina, jog atsakovės vienintelis tikslas buvo kuo skubiau parduoti visą ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą pusvelčiui, pasinaudojant antstolių paslaugomis. Todėl šiuo konkrečiu atveju ieškovė L. K. reikalauja priteisti 31841 EUR turtinės žalos, patirtos dėl atsakovės O. J. neteisėtų veiksmų. Ieškovė nurodo, kad turtinės žalos sumą ji skaičiuoja tokia tvarka: antstolio Irmanto Gaidelio 2018 m. vasario 13 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkyme Nr. S1-40119 yra nurodyta, kad iš L. K., pardavus jos butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, išieškoma skola sudaro 41841,88 EUR sumą. Taigi ieškovė L. K. iš 41841,88 EUR atima 10000 EUR paskolą, kurią ji ir jos buvęs sutuoktinis A. K. buvo pasiskolinę iš bankų šeimos poreikiams tenkinti ir mano, kad likusi dalis 31841 EUR yra ieškovės patirti tiesioginiai ir netiesioginiai nuostoliai, ir šiuos nuostolius L. K. patyrė būtent dėl atsakovės O. J. veiksmų, kurie nurodyti šiame ieškinyje (CK 6.249 str., 6.251 str.).
Atsiliepimas
Atsakovė ir jos atstovas palaikė atsiliepimo į ieškinį argumentus, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, bei spręsti klausimą dėl procesinės baudos ieškovei skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant aiškiai nepagrįstą ieškinį (CPK 95 str.). Kaip nurodo ieškovė, atsakovė yra kaltinama tuo, jog dėl atsakovės inicijuoto skolos priteisimo iš buvusio ieškovės vyro A. K. ir teismo sprendimo pagrindu pradėto vykdymo proceso, ji neteko viso turėto turto. Atsakovė A. K. buvo paskolinusi 60 000 Lt sumą, kurios negrąžinus, Vilniaus m. 2 apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1477-96 1996-04-22 priėmė sprendimą dėl 60 000 Lt paskolos, 14 400 Lt palūkanų ir 2832 Lt teismo išlaidų priteisimo iš A. K.. Sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas buvo pateiktas priverstiniam vykdymui antstoliui ir skola buvo išieškoma priverstine tvarka. Teismo priteista skola nėra išieškota iki šiol, nors nuo sprendimo priėmimo praėjo beveik 23 metai. Atsakovės veiksmai prisiteisiant skolą ir ją išieškant priverstine tvarka negali būti laikomi neteisėtais, o tuo pačiu - sukeliančiais pareigą atlyginti žalą, o iš teisėtų veiksmų atsiradusios pasekmės negali būti laikomos žala. Prašė taikyti ieškinio senatį.
Trečiasis asmuo ieškovės pusėje A. K. prašė ieškinį patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ieškovė, vadovaudamasi LR CK 6.246 str. ir 6. 250 str., prašo iš atsakovės priteisti turtinę ir neturtinę žalą, nurodydama, kad dėl atsakovės inicijuoto skolos priteisimo iš buvusio ieškovės vyro A. K. ir teismo sprendimo pagrindu pradėto vykdymo proceso, ji neteko viso turėto turto, teigia, kad dėl atsakovės iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiam butui (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sodo sklypui, esančiam sodo bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo perleistas už kainą, iš esmės neatitinkančią rinkos kainos, ieškovė negalėjo atsiskaityti su AB „Lietuvos taupomasis bankas“, kuriame ieškovė buvo gavusi kreditą. Dėl atsakovės kaltės ieškovė buvo įvelta į teisminius procesus, dėl ko ji patyrė nepatogumus, stresą, o tai turėjo neigiamą poveikį jos sveikatai, ji prarado savo savivertę, pakenkta jos reputacija artimųjų giminaičių atžvilgiu.
Tiek ieškinio turiniu, tiek teismo posėdyje, duodama parodymus, ieškovė neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo.
Pagrindinės sąlygos civilinei atsakomybei kilti yra numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.246-6.249 straipsniuose, t. y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, taip pat žalą sukėlusio asmens kaltė (išskyrus atvejus, kai atsakomybė kyla be kaltės).
Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje šios kategorijos bylose nurodoma, kad „ pagal civilinės atsakomybės sampratą civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė ir atlieka kompensacinį vaidmenį. Civilinė atsakomybė atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vasario koncernas“ v. Teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-600/2002)“ citatos pabaiga ( LAT civ. byla 3K-3-221-2019/2015).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1996-04-22 sprendimu iš A. K. priteista 60000 Lt paskola, 14400 Lt palūkanų, 2832 Lt teismo išlaidų O. J. naudai, 1996-04-03 nutartimi tas pats teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones A. K. priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei automobiliui D. Š.. Kaip nustatyta iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, butas, esantis J. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ieškovei L. K. nuosavybės teise priklauso 54/100 buto dalys, o jos sutuoktiniui A. K.- 46/100 dalys ( el.b.l. 21-27). Taip pat iš šio dokumento nustatyta, kad išieškojimas iš šio turto, tiek iš ieškovės dalies, tiek iš jos buvusio sutuoktinio dalies vykdo keli antstoliai. Dėl šio turto dalių yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Todėl ieškovės teiginiai, kad jos buvusio sutuoktinio įsipareigojimų išieškojimas O. J. naudai buvo nukreiptas į ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, niekuo nepagrįsti, o be to, priverstinio teismo sprendimų vykdymo veiksmus atlieka antstolis LR CPK XLI skyriaus nustatyta tvarka, o ne pats kreditorius, kaip nurodo ieškovė. Tas pats pasakytina ir dėl ieškovės argumentų, jog sodo sklypas, esantis sodo bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ buvo perleistas už kainą, iš esmės neatitinkančią rinkos kainos. Ieškovė, manydama, kad antstolio veiksmai areštuojant butą, nustatant sodo sklypo su namu vertę, jo varžytinių vedimo eigą, sklypo su namu perdavimą išieškotojui ir kt., nesutikdama su antstolio veiksmais, turėjo teisę juos skųsti įstatymų nustatyta tvarka, atsakovė negali būti už tai atsakinga, nes ne ji šiuos veiksmus atliko. Vertinant pareikštą ieškinį, taip ir neaišku, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, už ką turėtų atsirasti atsakovės civilinė atsakomybė. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, teismas atskirai neanalizuoja ieškovės reikalavimo dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio.
Dėl atsakovė prašymo taikyti ieškinio senatį.
Pažymėtina, jog pagal LR CK 1.125 straipsnio 8 dalį, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą (CK 1.125 str. 8 d.). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Ieškovė teigia, jog jai žala padaryta dėl jos asmeniniam turtui -butui uždėto arešto. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 1996-04-03 nutartimi uždėjo areštą butui (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pati ieškovė pateikė teismui rašytinius įrodymus, susijusius su šio buto pardavimu iš varžytinių (t.1 el.b.l. 17,18,19), iš kurių matyti kad antstolis R. Vaitkevičus 2001-12-17 raštu, 2002-01-25 raštu, antstolė J. Bareikienė 2002-09-23 raštu informavo L. K., A. K., kad butas parduodamas iš varžytinių. Todėl net nevertinant, kada ieškovei buvo įteikta teismo nutartis dėl buto arešto, darytina išvada, jog antstolių pateikta informacija apie šio turto pardavimą iš varžytinių, rodo, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo.
Dėl atsakovės prašymo taikyti ieškovei LR CPK 95 str. nuostatas dėl nepagrįsto ieškinio, 50 procentų paskirtos baudos priteisti atsakovės naudai:
Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir pareiškimo nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Aiškiai nepagrįsto dokumento pareiškimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, byloje dalyvaujančio asmens nesąžiningumas nustatomas pagal du kriterijus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys, subjektyviuoju – nusako asmens vidinį valinį santykį su konkrečia situacija, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).
Teismas sutinka su atsakovės argumentais, jog ieškinys yra aiškiai nepagrįstas, ieškovė įrodinėja aplinkybes, kurios nustatytos įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Tačiau, vertinant ieškovės amžių, jos supratimą apie tai, kad tiek teismai, tiek antstoliai, o tame tarpe ir atsakovė kalta dėl to, kad ieškovė yra praradusi visą savo nekilnojamąjį turtą, atsisakytina taikyti LR CPK 95 str. nuostatas jos atžvilgiu.
Atmetus ieškovės ieškinį, vadovaujantis LR CPK 93 str., iš ieškovės priteistina atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 500 Eur už advokato paslaugas.
Pagal įstatymą, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020m. sausio 13 d. įsakymą Nr. 1R-261-/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Remiantis tuo, nustačius, kad susidarė 7,24 Eur pašto išlaidų, jos pagal LR CPK 96 str. nuostatas priteistinos iš ieškovės valstybės naudai, lėšas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Rezoliucinė dalis
Nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės L. K. 500 Eur bylinėjimo išlaidų atsakovės O. J. naudai.
Priteisti iš ieškovės L. K. 7,24 Eur pašto išlaidų valstybės naudai, lėšas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus minėtas išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.