Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, Rūtai Agnei Naujanei, dalyvaujant prokurorams Armandui Vainauskui, Dainai Dilbienei, nuteistiesiems S. V. ir L. B., nuteistųjų gynėjui advokatui Šarūnui Rameikiui, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei E. E., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Prancūzijos kompetentingos institucijos prašymą dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje nuteistiesiems S. V. ir L. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos persiųsti Prancūzijos Respublikos apeliacinio Grenoblio teismo Valence apygardos teismo prašymai dėl Prancūzijoje priimto nuosprendžio Lietuvos Respublikos piliečių L. B. (Š.) ir S. V. (Š.) atžvilgiu, kuriuo jiems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje bei 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, 4 straipsnyje nurodyti liudijimai (toliau – Liudijimai).

Teismo posėdžio metu nuteistasis L. B. paaiškino, kad tuo metu jis gyveno (duomenys neskelbtini) ir vykdė tokią veiklą, kurios pats nekvestionuoja. L. B. atsukinėjo automobilių ridas, ir pardavinėjo automobilius su atsukta rida, taip norėdamas uždirbti daugiau pinigų. Tai vertina, kaip didžiausią gyvenime klaidą, savo klaidą pripažįsta, gailisi, ko pasėkoje turi tokį sprendimą. Nuo 2017 metų jis gyvena (duomenys neskelbtini), augina du vaikus, dalį bausmės atliko (duomenys neskelbtini), 4 mėnesius praleido ten pataisos namuose. Pakeitė kvalifikaciją, dirba (duomenys neskelbtini) srityje, rūpinasi vaikais. Sprendimas jam buvo įteiktas 2018 ar 2019 metais jiems gyvenant (duomenys neskelbtini). Sprendimas buvo priimtas už akių, jis su sutuoktine augina du vaikus iki 10 metų, tai realus bausmės vykdymas būtų greičiausiai atidėtas, tai jie sutiko su tuo sprendimu, pripažindami kaltę, ir toliau augindami savo vaikus. Vienintelis pagrindinis argumentas buvo sutikti ir neskųsti to nuosprendžio. Tai pati Prancūzijos institucija tą ir pažymėjo, kad jeigu yra vaikų, tai nuosprendis atidedamas, kad galėtų tęsti savo socialų gyvenimą. Nuo 2014 birželio iki spalio 16 dienos, t. y. beveik 4 mėnesius atliko bausmę Prancūzijoje. Jis buvo sulaikytas tyrimo metu, po to paleistas dėl tinkamo elgesio iki teismo sprendimo. 2017 m. priimtas sprendimas už akių ir bausmės vykdymas nebuvo išspręstas. Jį turėjo išspręsti atskiras, bausmių vykdymo teisėjas Prancūzijoje. Jie turėjo būti pristatyti bausmių vykdymo teisėjui, kuris turėjo atidėti bausmės vykdymą, dėl to, kad yra vaikų iki 10 metų, o nuosprendis yra iki 4 metų. Toks tikėtinas vykdymas ir turėtų būti buvęs. O teismas, neturėjo tuo metu duomenų apie vaikus, nes dar vienas vaikas nebuvo gimęs.

L. B. Prancūzijoje paleistas 2014-10-16. Po to jie su sutuoktine išvyko į Lietuvą, nes negalėjo užtikrinti pragyvenimo vaikams. Po tos veikos Prancūzijoje, niekur nebuvo pakliuvęs į teisėsaugos akiratį. Jau praėjo 6 metai nuo to įvykio. Pagal EAO buvo paskirtos kardomosios priemonės, tai jie aktyviai tuo metu vykdė jiems paskirtus įpareigojimus. Ši situacija sudėtinga jiems ir vaikams. Šiuo metu jis su sutuoktine dirba abudu pagal individualios veiklos pažymą. Dirba daugiau iš namų, todėl gali betarpiškai bendrauti su vaikais. Niekada nebuvo pažeidimų vaikų atžvilgiu. Jeigu juos nuteistų, tai sunkiai įsivaizduojama situacija būtų, kas būtų su vaikais, nes nuo pat mažens jie yra kartu su vaikais, tai būtų labai skausminga ir netgi neteisinga. L. B. mano, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti. Nuteistojo manymu jie įrodė, kad turi tvirtus socialinius ryšius, nepadarė jokių kitų nusikaltimų. Jis su sutuoktine neužsiima jokia nelegalia veikla. Dėl bausmės vykdymo atidėjimo į tą teisėją Prancūzijoje nesikreipė, nes tuo metu jie buvo jau Lietuvoje.

Teismo posėdžio metu nuteistoji S. V. parodė, kad faktines aplinkybes išdėstė jos vyras, todėl neturi ką pridurti. Labai gailisi, kad dalyvavo vykdydama nurodytą veiklą. Dabar tai guli jai ant širdies, nes auklėja vaikus, yra motina, ir jeigu būtų vykdomas realiai sprendimas, tai labai atsilieptų šeimai. Procesai vyko ilgai, išseko jų resursai išlaikyti šeimą, todėl persikėlė į Lietuvą, arčiau tėvų, kad galėtų išlaikyti savo vaikus, tinkamai juos ugdyti. Jokiais būdais neketino bėgti nuo atsakomybės, bendradarbiavo, teikėme visus duomenis tiek Lietuvos, tiek Prancūzijos institucijoms pareikalavus, vykdė kardomąsias priemones, laikydamiesi visų nurodymų. Tikisi ir toliau rūpintis vaikais, šeima. S. V. tiki, kad bausmę galima atlikti nesiunčiant jų į pataisos namus. Sutuoktinis jos buvo sulaikytas 2014 metais. Ji nebuvo sulaikyta, nes turėjo dukrą, kuriai buvo (duomenys neskelbtini) metai ir buvo nėščia, ko pasėkoje, įvyko persileidimas. Mano, kad Prancūzijos teismas nežinojo šio fakto. Jeigu teismas būtų žinojęs, būtų atsižvelgęs ir tos aplinkybės būtų nurodytos liudijime. Ir teismas galimai galėtų užklausti Prancūzijos teismo dėl nuosprendžio vykdymo atidėjimo galimumo, t. y. vykdyti konsultaciją. Apie vieną vaiką žinojo, apie kitą nežinojo. Iš esmės bloginti nuteistojo padėties Lietuvos teismas negali. Bausmė vykdoma pagal LR įstatymus.

Teismo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos įgaliota atstovė paaiškino, kad su nuteistaisiais bendravo šių metų vasario 25 dieną, buvo apsilankyta šeimos namuose, apžiūrėti namai. Vaikai tuo metu buvo darželyje, todėl buvo nutarta, kad tą pačią dieną šeima atvyks pas juos į skyrių. Vaikai apie tėvus apsiliepė teigiamas, neišreiškė, kad būtų pažeidžiamos jų teisės. Šeimos charakteristika teigiama, dirbama iš namų, su vaikais praleidžiama daug laiko. Jei tėvams būtų paskirtas realus laisvės atėmimas, reikėtų ieškoti giminaičių, galinčių prižiūrėti vaikus.

Teismo posėdžio metu kaltinamųjų gynėjas advokatas Šarūnas Rameikis nurodė, kad iš Prancūzijos kompetentingos institucijos buvo gautas atsakymas, o liudijime numatyta, kad lygtinis atleidimas taikomas nuteistajam, kuris yra laisvėje. Pagal teismų praktiką, teismai taiko BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atideda. Prašo atsižvelgti į neeilinę situaciją, į tai, kad šeimoje auga mažamečiai vaikai. Be to gynėjo manymu, S. V. ir L. Š. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir 306 ² straipsnyje, kaip transporto priemonės ridos suklastojimas, todėl jiems paskirtos bausmės turi būti suderintos su LR BK 300 straipsnio 1 dalį ir 306 ² straipsnį, o ne pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį. Taip pat gynėjas įžvelgia, kad egzistuoja visos sąlygos BK 75 straipsnio taikymui, todėl prašo pripažinti Prancūzijos nuosprendį bei paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

Teismo posėdžio metu prokurorė Daina Dilbienė paaiškino, kad išnagrinėtas Prancūzijos Respublikos teikimas dėl Prancūzijoje priimto nuosprendžio Lietuvos Respublikos piliečių L. B. (Š.) ir S. V. (Š.) atžvilgiu, kuriuo jiems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje bei 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje. Nuteistųjų įvykdytos veikos atitinka veikas, kurios nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Gautas atsakymas iš Prancūzijos Respublikos iš kurio matyti, kad Prancūzijos teisme nėra bausmės vykdymo atidėjimo. Tačiau interpretuojant tai, kad rašė Prancūzijos institucijos rašte galima daryti išvadą, kad šiuo atveju gali būti taikytinas LR BK 75 straipsnis. Turimi duomenys, kad nuteistieji augina du mažamečius vaikus. Tėvams paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę būtų stipriai įtakota vaikų raida, vaikai nukentėtų. Atsižvelgiant į visą situaciją prokurorė prašo teismo pripažinti Prancūzijos 2017 m. nuosprendį, jį vykdyti Lietuvos Respublikoje, taikyti LR BK 75 straipsnį bausmės vykdymą atidėti 2 metams, paskiriant pareigą auklėti vaikus, tęsti darbą, neišvykti iš gyvenamosios vietos be prižiūrinčios institucijos.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir LR BPK VII dalies nuostatas.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 3 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma įstatyme nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

Prancūzijos Respublikos Valanso baudžiamųjų bylų teismo 2017-10-19 nuosprendžio išraše nurodyta, kad S. Š. (B.) pripažinta kalta dėl to, kad: Prancūzijos Respublikos teritorijoje, Provanso Ekse (Aix-en-Provence)laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2014-06-23, veikdama apgaulingai, t. y. sumažindama įsigytų transporto priemonių, kurios paskui buvo parduotos už didesnę, nei tikroji jų vertė, kainą, ridos skaitiklio parodymus, apgavo kelias dešimtis asmenų, sumokėjusių jai pinigus. Šie nusikalstami veiksmai yra kvalifikuoti pagal Prancūzijos Respublikos baudžiamojo kodekso 313-1 str., 313-3 str., 313-7 str. ir 313-8 str., 313-1 str., 313-1(2) str., 313-7 str., 313-8 str.-Prancūzijos Respublikos teritorijoje, Provanso Ekse (Aix-en-Provence) laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2014-06-23, ji apgaulingai pakoregavo rašytinius dokumentus ir kitas išraiškos priemones, patvirtinančias tam tikrą teisę arba tam tikrų veiksmų teisines pasekmes. Šiuo atveju ji suklastojo pirkimo sąskaitas faktūras, pardavimo sąskaitas faktūras ir transporto priemonių priežiūros žurnalus bei šiuos suklastotus dokumentus naudojo, taip padarydama žalos kelioms dešimtims asmenų. Šie nusikalstami veiksmai yra kvalifikuoti pagal Prancūzijos Respublikos baudžiamojo kodekso 441-1 str., 441-9 str., 441-10 str., 441-11 str., 441-1 str., 441- 1(2) str., 441-10 str., 441-11 str. Prancūzijos Respublikos teritorijoje,. Provanso Ekse (Aix-en-Provence), laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2014-06-23, veikdama tyčia, siekdama gauti naudos iš gamybos, pakeitimo, remonto veiklos arba paslaugų teikimo ar kitos prekybinės veiklos, ji pardavinėjo automobilius, nepateikdama mokesčių ar socialinio draudimo institucijoms privalomų deklaracijų. Šie nusikalstami veiksmai yra kvalifikuoti pagal Prancūzijos Respublikos darbo kodekso L.8221-1 str., L.8221-3 str., L.8224-1 str. ir L.8224-4 str., L.8224-1 str., L.8221 -1 (1) str., L.8221-3 str., L.8221-4 str., L.8221-5 str., L.8221- 6 str., L.8224-1 str., L.8224-3 str., L.8224-4 str. Prancūzijos Respublikos Valanso (Valence) baudžiamųjų bylų teismo 2017-10-19 nuosprendžiu (in absentia) S. V. (Š., B.) paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Valanso (Valence) baudžiamųjų bylų teismo 2017-10-19 nuosprendžio išraše nurodyta, kad L. B. pripažintas kaltu dėl to, kad to, kad jis Prancūzijos Respublikos teritorijoje, Provanso Ekse (Aix-en-Provenceaikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2014-06-23:

1) veikdamas apgaulingai, t. y. sumažindamas įsigytų transporto priemonių, kurios paskui buvo parduotos už didesnę nei tikroji jų vertė kainą, ridos skaitiklio parodymus, apgavo kelias dešimtis asmenų, sumokėjusių jam pinigus. Šie nusikalstami veiksmai yra kvalifikuoti pagal Prancūzijos Respublikos baudžiamojo kodekso 313-1, 313-3, 313-7 ir 313-8 straipsnius, 313-1, 313-1(2), 313-7, 313-8 straipsnius;

2) apgaulingai pakoregavo rašytinius dokumentus ir kitas išraiškos priemones, parvirtinančias tam tikrą teisę arba tam tikrų veiksmų teisines pasekmes. Šiuo atveju jis suklastojo pirkimo sąskaitas faktūras, pardavimo sąskaitas faktūras ir transporto priemonių priežiūros žurnalus bei šiuos suklastotus dokumentus naudojo, taip padarydamas žalos kelioms dešimtims asmenų. Šie nusikalstami veiksmai yra kvalifikuoti pagal Prancūzijos Respublikos baudžiamojo kodekso 441-1, 441-9, 441-10, 441-1.1, 441-1, 441- 1(2), 441-10, 441-11 straipsnius;

3) veikdamas tyčia, siekdamas gauti naudos iš gamybos, pakeitimo, remonto veiklos arba paslaugų teikimo ar kitos prekybinės veiklos, jis pardavinėjo automobilius, nepateikdamas mokesčių ar socialinio draudimo institucijoms privalomų deklaracijų. Šie nusikalstami veiksmai yra kvalifikuoti pagal Prancūzijos Respublikos darbo kodekso L.8221-1, L.8221-3, L.8224-1, 1.8224-4, 1.8224-1, 1.8221-1 (1), 1.8221-3, 1.8221-4, 1.8221-5, 1.8221-6, 1.8224-1, 1.8224-3, 1.8224-4 straipsnius.

Prancūzijos Respublikos Valanso (Valence) baudžiamųjų bylų teismo 2017-10-19 nuosprendžiu (in absentia) L. B. (buvusi pavardė – Š.) paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Prancūzijos Respublikos baudžiamuosiuose įstatymuose už sukčiavimą (1-oji Europos arešto orderyje nurodyta veika) numatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė - 5 metai, už klastojimą (2-oji veika) - 3 metai, už nedeklaruotų darbų atlikimą numatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė - 3 metai. Nusikalstamos veikos, už kurias nuteisti S. V. (Š., B.) bei L. B., pagal faktines aplinkybes atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir atitinka abipusio veikos baudžiamumo taisyklę.

2018 m. spalio 18 d. ir 2018 m. gruodžio 12 d. Vilniaus apygardos teismas atsisakė perduoti L. Š. (B.) ir S. Š. (V.) Prancūzijos Respublikai pagal Prancūzijos Respublikos kompetentingos teisminės institucijos – prokuratūros prie Valanso (Valence) didžiosios instancijos teismo 2017-12-22 išduotą Europos arešto orderį byloje Nr. 11312-41/1561-17, teismo paskirtoms laisvės atėmimo bausmėms Prancūzijoje atlikti. Teismas konstatavo, kad šeimoje auginamos dvi mažametės dukros, tėvų perdavimas Prancūzijos Respublikai izoliuotų tėvus nuo mažamečių vaikų.

Šiuo atveju nuteistieji S. V. ir L. Š. turi mažamečių vaikų, iki 3 metų ir iki 10 metų amžiaus. Teismas vertina, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad teismui Prancūzijoje priimant apkaltinamąjį nuosprendį 2017-10-18, mažametę dukrą, tuo metu antra dukra nebuvo gimusi, taip pat teismui buvo pranešta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018-10-18 ir 2018-12-12 nutartimis neišdavė jų Prancūzijai pagal jiems išduotą EAO, nes turi mažamečių vaikų. Šios aplinkybės liudijime dėl galimybės taikyti lygtinį atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės nenurodytos, kas iš esmės blogina nuteistųjų teisinę padėtį. Iš Prancūzijos kompetentingų institucijų gautų duomenų matyti, kad Prancūzijos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse yra numatytas lygtinis atleidimas nuo bausmės, asmenims padariusiems nusikalstamas veikas ir nuteistiems laisvės atėmimu iki 4 metų, jei jie turi mažamečių vaikų. Nuteistiesiems nebūtų taikomas realus laisvės atėmimas. Pagal faktines bylos aplinkybes ir abipusio baudžiamumo taisyklę nuteistieji yra padarę nusikalstamas veikas, už kurias paskirtas laisvės atėmimas atitinkamai iki 2 ir 3 metų. Be to, nusikaltimų vykdymo metu jie abudu buvo neteisti, po nusikalstamų veikų padarymo praėjo beveik 6 metai, naujų nusikalstamų veikų nevykdo, kardomųjų priemonių nepažeidinėjo. Dėl aukščiau išdėstyto, bei įvertinus tą aplinkybę, kad šeimoje auga du mažamečiai vaikai, todėl abiejų tėvų realus bausmės vykdymas neabejotinai pakenktų jų interesui gyventi šeimoje, augti su tėvais, turėti normalias sąlygas augti, vystytis, tobulėti, dėl to teismas sprendžia, kad manytina, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

Akcentuotina ir tai, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo metu Prancūzijoje iki nuosprendžio priėmimo, galiojo LR BK 75 straipsnio 2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554, įsigaliojusio 2015-03-24 redakcija, kurioje buvo numatytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir už sunkius nusikaltimus. Taip pat L. B. ir S. V. Valence baudžiamųjų byloje teismo 2017-10-19 buvo nuteisti ir už nelegalaus darbo vykdymo. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, nelegalaus darbo vykdymas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės bei asmenis už šią veiką atsako administracine tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 8 straipsniu, 9 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 364 straipsniu, 365 ⁵ straipsniu,

nutaria:

Prancūzijos Respublikos Valanso (Valence) baudžiamųjų bylų teismo 2017-10-19 nuosprendį, kuriuo L. B., gim. (duomenys neskelbtini) nuteistas pagal Prancūzijos Respublikos baudžiamojo kodekso 313-1, 313-7 ir 313-8 (sukčiavimas), bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalimi; Prancūzijos Respublikos baudžiamojo kodekso 441-1, 441-10, 441-11 (dokumentų klastojimas), bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalimi, bei palikti paskirtą bausmę – 3 (trejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.

Įpareigoti L. B. laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpiu:

- auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos;

- tęsti darbą, arba be pažeidimų registruoti Užimtumo tarnyboje;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios

institucijos leidimo.

Bausmės pradžią L. B. skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Prancūzijos Respublikos Valanso (Valence) baudžiamųjų bylų teismo 2017-10-19 nuosprendį, kuriuo S. V. (Š.), (duomenys neskelbtini) nuteista pagal Prancūzijos Respublikos baudžiamojo kodekso 313-1, 313-7 ir 313-8 (sukčiavimas), bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalimi; Prancūzijos Respublikos baudžiamojo kodekso 441-1, 441-10, 441-11 (dokumentų klastojimas), bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalimi, bei palikti paskirtą bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.

Įpareigoti S. V. laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpiu:

- auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos;

- tęsti darbą, arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios

institucijos leidimo.

Bausmės pradžią S. V. skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Šios nutarties nuorašą išsiųsti proceso dalyviams, Apeliaciniam Grenoblio teismui Valence apygardos teismui bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.