- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-07-07
- Bylos Nr.
- e1-2189-1057/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21582-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- P. A.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje P. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas,
1) Ukmergės regiono apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
2) Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 24 straipsnio 6 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 18 metų (bausmę atliko 2022 m. spalio 7 d.);
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. A., grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą, o būtent: 2023 m. birželio 10 d., apie 06.00 val., nakvynės namuose (duomenys neskelbtini), esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), trečio aukšto bendro naudojimo koridoriuje, tyčia, panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiosios R. M. atžvilgiu, grasino fiziniu susidorojimu, sakydamas jai „suka, aš tave pagausiu bet kur ir papjausiu galimai dėl to, kad pastaroji atsisakė už jo tekėti, tokiu savo elgesiu sukėlė nukentėjusiajai R. M. stresą, baimę ir nerimą, bei pakankama pagrindą manyti, kad grasinimai jos atžvilgiu gali būti įvykdyti.
Šiais savo veiksmais P. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas P. A. nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Jokiose psichiatrinėse ligoninėse nesigydė ir nėra registruotas jokiuose priklausomybės ligų centruose, neturi priklausomybės alkoholiui, galvos traumų nėra turėjęs. Jis gyvena pažymoje nurodytu adresu, nakvynės namuose (duomenys neskelbtini). Tuose pačiuose namuose gyvena ir R. M.. Maždaug prieš mėnesį jis pradėjo draugauti, tačiau su ja kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė, jie tik susitikinėjo. Tuo metu, kai jie draugavo, jis dovanojo jai auksinius auskarus, auksinį žiedelį bei įvairių rūbų. Šias dovanas ji priėmė. Prieš kelias dienas, tiksliai datos nurodyti negali, kartu buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini), ten esančią sodybą (duomenys neskelbtini), kur jis R. pasipiršo, padovanojo jai žiedą. Bet jie susipyko ir ji jam grąžino žiedą. 2023 m. birželio 10 d., apie 06.00 val., nakvynės namuose (duomenys neskelbtini) trečio aukšto bendro naudojimo koridoriuje jie susitiko, jis sutiko R. ir jai pasakė tokius žodžius: „suka, tave pagausiu bele kur ir papjausiu“, tiesiog nesusitvardė, buvo labai piktas ant R., dėl to jai tokius žodžius pasakė. Jis net nepagalvojo, kad R. kreipsis į policiją, dėl tokių išsakytų žodžių, jis tikrai nieko blogo jai nenorėjo pasakyti, pasakė tai dėl pykčio. Nakvynės namai (duomenys neskelbtini) yra nefilmuojami, juose apsaugos nėra. Dėl tokių pasakytų žodžių, kurie galimai galėjo išgąsdinti T. E., jis labai gailisi ir jau jos atsiprašė. E. P. jam atleido, jie vėl gyvena kartu, ji yra sužadėtinė, norėtų su E. P. susitaikyti. Dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja apklausta R. M. nurodė, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu, nakvynės namuose (duomenys neskelbtini). Tuose pačiuose namuose gyvena ir P. A., su kuriuo maždaug prieš mėnesį ji pradėjo draugauti, tačiau su juo kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė, tik su juo susitikinėjo. Tuo metu kai draugavo, jis jai padovanojo auksinius auskarus, auksinį žiedelį bei įvairių rūbų. Šias dovanas ji priėmė. Prieš kelias dienas, tiksliai datos nurodyti negali, ji kartu su P. A. nuvyko į (duomenys neskelbtini), ten esančią sodybą (duomenys neskelbtini), kur jis paprašė už jo tekėti. Kadangi ji sužinojo, kad P. A. vartoja narkotines medžiagas, todėl už jo tekėti nesutiko, dėl ko jis labai supyko. Kai grįžo į (duomenys neskelbtini), ji jam gražino jo dovanotas dovanas - visus papuošalus, tačiau rūbų ir batų negražino, todėl P. A. pareikalavo už tai gražinti pinigus, 250 Eur. Kadangi ji tokių pinigų neturi, todėl paprašė savo pažįstamo J. M. jai paskolinti 250 Eur. ir paaiškino kam jai reikalingi pinigai. J. sutiko jai padėti ir 2021 m. birželio 9 d. apie 16.30 val. ji J. ir P. A. susitiko parkelyje, kuris yra (duomenys neskelbtini), kur J. M. atidavė P. A. 250 Eur. ir pasakė, kad jis atstotu. P. A. gavęs pinigus pasakė, kad jis neturi jokių pretenzijų ir atstos. 2023 m. birželio 10 d. apie 06.00 val. nakvynės namuose (duomenys neskelbtini) trečio aukšto bendro naudojimo koridoriuje ji sutiko P. A., kuris jai pasakė, kad „suka, ji tave pagaus bele kur ir papjausiu“. Tokius jo žodžius ji suprato kaip realų grasinimą ją nužudyti, nes P. A. jau yra jai trenkęs, tačiau ji apie tai niekam nesakė ir apie tai niekam nepranešė. Kadangi yra įsitikinusi, kad P. A. gali savo grasinimus įgyvendinti, todėl prašo ją apsaugoti nuo P. A. ir pradėti ikiteisminį tyrimą. Nakvynės namai (duomenys neskelbtini) yra nefilmuojami, juose apsaugos nėra, todėl jaučiasi nesaugiai. Daugiau dėl šio įvykio nieko konkretaus paaiškinti negali.
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusiąja R. M. nurodė, kad P. A. sužinojęs, kad pateikė pareiškimą, liepė jai jį atsiimti. Nori su juo susitaikyti ikiteisminio tyrimo metu. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali.
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vietos adresas (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas nakvynės namuose (duomenys neskelbtini), esantis 3 aukšto, bendrojo naudojimo koridorius. Patenkama į laiptinę pro tamsiai rudos spalvos metalines duris. Patekus į laiptinę pakylama pėsčiomis betoniniais laiptais į trečią aukštą. Patekus į trečią aukštą priešais matomos baltos spalvos medinės durys su stiklo paketais, o virš jų ant sienos pakabintas tamsios spalvos kryžius. Pravėrus minėtas baltos spalvos medines duris su stiklo paketais, patenkama į 3 aukšto, bendrojo naudojimo koridorių, kur po kairę, koridoriuje, tiesiai matomas šviesios spalvos langas su stiklo paketais. Virš lango kiek aukščiau matoma įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Po kairę matomos baltos spalvos medinės durys. Po dešinę matomi keli vienetai prie sienos paremtų metalinių spintelių, kurios yra sunumeruotos. Apsisukus 180 laipsniu kampu, matomas koridoriaus tęsinį, kur, po kairę, matomi keli vienetai prie sienos paremtų metalinių spintelių. Taip pat po kaire už spintelių matomos 2 vnt. baltos spalvos medinės durys, kurios buvo uždarytos. Tiesiai matomos baltos spalvos medines durys su stiklo paketais, kurios taip pat yra uždarytos. Po dešinę matomos praviras baltos spalvos medinės durys, paženklintos su užrašu „Vieta rūkymui“. Užėjus į vidų matomos keltą kėdžių, baltos spalvos staliukas ir tamsios spalvos dėžutė su nuorūkomis. Grįžus į minėtą koridorių, po dešine matomos 2 vnt. baltos spalvos medinių durų, kurios buvo uždarytos. 3 aukšto, bendrojo naudojimo koridoriuje yra įrengtą vaizdo stebėjimo kamera, kuri galėjo užfiksuoti įvykį. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų pėdsakų, objektų nerasta, nepaimta.
Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra keturi vaizdo įrašai, pateikti iš nakvynės namų (duomenys neskelbtini). Peržiūrėjus juos, matomas koridorius, vaikštantys žmonės, tačiau matyti, kad patys kambariai nėra filmuojami. Vaizdo įrašai neturi garso. Nustatyta, kad vaizdo įrašuose tyrimui reikšminga informacija nėra užfiksuota.
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai
BK 145 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiškimo momento, veikos baigtumui įtakos neturi tai, ar išsakyti grasinimai būtų buvę įgyvendinti. Grasinimas kaip teisinė sąvoka – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Taikant baudžiamąją atsakomybę pagal minėtą straipsnį būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y. kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, t. y. kad grasinimas yra realus ir gali būti įgyvendintas.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo P. A. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino, kad grasino nužudyti nukentėjusiąją. Ikiteisminio tyrimo apklausos metu P. A. nurodė, kad 2023 m. birželio 10 d., apie 06.00 val., nakvynės namuose (duomenys neskelbtini) trečio aukšto bendro naudojimo koridoriuje jis sutiko T. E. ir jai pasakė tokius žodžius: „suka, tave pagausiu bele kur ir papjausiu“. Jis nesusitvardė, buvo labai piktas ant P. N., dėl to pasakė jai tokius žodžius. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios R. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, apžiūros protokolai ir kita byloje esanti rašytinė medžiaga. R. M. nurodė, jog kaltinamojo žodžius ji suprato kaip realų grasinimą ją nužudyti, nes P. A. jau yra jai trenkęs, tačiau ji apie tai niekam nesakė ir apie tai niekam nepranešė; jaučiasi nesaugiai.
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes, įvertinus kaltinamojo ankstesnius teistumus už smurtinius nusikaltimus, įskaitant už labai sunkų smurtinį nusikaltimą, teismas konstatuoja, kad P. A. veiksmai kvalifikuotini kaip nusikaltimas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu P. A. pareiškė, kad pritaria tokiam prokurorės sprendimui, bausmės rūšis ir dydis jam yra suprantami ir su jais sutinka.
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Dėl skirtinos bausmės
BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – P. A. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, susijusį su grasinimu nužudyti.
P. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas, administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis už vienerius metus, P. A. administracine tvarka nebaustas. Byloje nėra duomenų, kad P. A. anksčiau gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti P. A. už padarytą nusikaltimą, numatyta BK 145 straipsnio 1 dalyje, paskyrus sankcijoje nustatytą ir prokurorės siūloma bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, šios bausmės, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, todėl už 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymųsi ar gydymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; tęsti darbą, jo netekus, registruotis Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Kaltinamasis dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam P. A. kardomųjų priemonių neskirta.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
P. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, įpareigojant:
1) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi;
2) tęsti darbą, jo netekus, registruotis Užimtumo tarnyboje;
3) dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. A. paskirti galutinę – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, įpareigojant:
1) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi;
2) tęsti darbą, jo netekus, registruotis Užimtumo tarnyboje;
3) dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.