Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, neteistas, (duomenys neskelbtini), dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. A. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ir transporto priemonės eksploatavimo taisykles bei įmonių vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis 2020 m. spalio 8 d. apie 8.00 val., uždarosios akcinės bendrovės (UAB) „A“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) teritorijoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), atliekų rūšiavimo angare, pagal nuomos sutartį išnuomotame UAB „B“ (į. k. (duomenys neskelbtini)), darbo sutarties su UAB „A“ pagrindu atlikdamas tiesiogines (duomenys neskelbtini) darbines funkcijas vairavo savaeigę mašiną – dyzelinį krautuvą „(duomenys neskelbtini)“ ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, numatančius, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui, 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, 128 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį ar net visiškai sustabdyti transporto priemonę, taip pat AB „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau pertvarkytos į UAB „A“) „Autokrautuvo mašinisto darbų saugos instrukcijos Nr. 12“ (1996-07-22 patvirtintos bendrovės direktoriaus) 4.9. punkto reikalavimus, numatančius, kad vežti krovinius, kurie trukdo matyti kelią, galima tik atbuline eiga arba lydint atsakingam asmeniui, dyzelinio krautuvo „(duomenys neskelbtini)“ gamyklinės eksploatavimo instrukcijos (serija 393-02) skirsnį „Darbas su kroviniu“, kuriame nurodyta, kad jeigu krovinys, kurį reikia pervežti, yra taip aukštai, kad negalima užtikrinti gero važiavimo kelio matomumo, krautuvu galima važiuoti tik atbuline eiga, ir UAB „B“ „Gamybinės bazės vidaus transporto eismo taisyklių“ (2014 m. rugsėjo 10 d. patvirtintų bendrovės direktoriaus) 45 punkto reikalavimus, numatančius, kad pervežant stambius krovinius, užstojančius matymo lauką, krautuvo vairuotojas privalo vadovautis signalizuotojo nurodymais arba gabenti krovinį atbuline eiga, tai yra, vairuojamu dyzeliniu krautuvu veždamas ant jo priekinėje dalyje įrengtų kėlimo šakių pakrautą polietileno plėvelės atliekų krovinį, trukdantį matyti kelią, judėjo link išvažiavimo iš angaro ne atbuline, o priekine eiga nesant šių veiksmų saugumą prižiūrinčio lydinčio asmens, be to, esant grėsmę eismo saugumui keliančiam blogam jo kelio matomumui, jis nesulėtino greičio ir nesustabdė vairuojamos transporto priemonės, dėl ko dyzelinio krautuvo priekine dalimi partrenkė angare darbo sutarties su UAB „B“ pagrindu tiesiogines (duomenys neskelbtini) darbines funkcijas (duomenys neskelbtini) angaro patalpą atliekantį J. A. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Šiais veiksmais J. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. A. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 7 val. pradėjo dirbti, 8 val. gavo nurodymą iškrauti plėvelės mašiną. Iškrovus beveik visą mašiną, 8.15 val. buvo pertraukėlė. Visi žmonės išėjo iš esamos darbo vietos, visi įrengimai buvo išjungti. Važiuodamas galvojo, kad nieko nebebus angare, važiavo ir prie preso užkabino dirbantį J. A. M., kurio nematė. Išgirdęs šauksmą važiavo į priekį, pavažiavo atgal ir pribėgo prie J. Iškvietė greitąją pagalbą, surišo ranką, kad mažiau kraujuotų. Labai gailisi dėl padarytos žalos ir dar kartą labai nori atsiprašyti nukentėjusiojo. Su krovimo eksploatavimo instrukcija, krautuvo mašinisto darbų saugos, įmonės vidaus transporto taisyklėmis buvo supažindintas. Žinojo, kad negalima važiuoti priekine eiga, jeigu priekyje yra pakrautas krovinys. Jo pajamos yra 800 Eur. Kaip yra nurodyta taikos sutarties 6 punkte, jis turės realias galimybes sumokėti įsipareigotą atlyginti sumą.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūti tiriami, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis J. A. parodė, kad 2020 m. dirbo įmonėje „A“, jo pareigos buvo (duomenys neskelbtini). Į jo pareigas įėjo prižiūrėti darbuotojų darbą sandėlyje, koordinuoti jų darbą, taip pat dirbo su krovininiu krautuvu. Buvo išlaikęs autokrautuvo vairuotojo mokymo programos egzaminą, suteikiantį teisę vairuoti šią transporto priemonę, supažindintas su įmonės krautuvo mašinisto darbų saugos instrukcija, krautuvo „(duomenys neskelbtini)“ eksploatavimo instrukcija ir dirbant UAB „B“ su šios įmonės vidaus transporto eismo taisyklėmis. Jam žinoma, kad pagal minėtų aktų reikalavimus negalima važiuoti krautuvu į priekį, jeigu jo priekinėje dalyje pakrautas toks krovinys, kuris trukdo važiuojant matyti kelią. 2020 m. spalio 8 d. apie 9.00 val., vairuodamas krautuvą, surištas ir surūšiuotas plastiko atliekas iš sandėliavimo vietos krovė į krovininį automobilį. 2020 m. spalio 8 d. apie 8.15 val., kiti darbuotojai išėjo poilsio pertraukėlės ir išjungė visas „transportines juostas“ ir „rūšiavimo linijas“. Priešingu atveju, jeigu įrenginiai būna įjungti, tai pagal tai galima suprasti, kad sandėlyje yra ir juos aptarnaujančių darbuotojų. Tuo metu jam dar buvo likę pervežti tris atliekų paketus, pradėjo skubėti. Dėl to pasikrovęs krovinį jis vairuojamu krautuvu sandėlyje važiavo greičiau, nei įprasta. Be to, važiavo ne atbuline eiga, o priekiu, nors taip nematė, kas dedasi jo kelyje. Važiuodamas išgirdo nuo krautuvo priekinės dalies sklindantį žmogaus riksmą. Iš karto sustojo ir pavažiavo atbulas. Tik tada pamatė ties krautuvu gulintį partrenktą jų pagalbinį darbuotoją J. A. M. Kaip suprato vėliau, jam važiuojant krautuvu J. A. M. sandėlyje šlavė grindis, jam neišgirdus link iš nugaros artėjančio krautuvo garso ir nepasitraukus, o jam dėl krautuvo priekyje esančio plastiko paketų krovinio nepastebėjus J. A. M., įvyko susidūrimas. Kliudytam J. A. M. nugriuvus, jis buvo sužalotas ant jo užvažiavusio krautuvo. Supratęs, kad J. A. M. sužeistas, jis sustabdė vykstančius darbus. Įmonės darbuotojai iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Labai gailisi, kad buvo neatsargus. Klaidingai tikėjosi, kad sandėlyje nėra darbuotojų, dėl ko, norėdamas greičiau atlikti darbus, jis nesilaikė taisyklių, t. y. krautuvu važiavo nesaugiu greičiu, be to, per vežamą krovinį nematydamas kelio. Jis pagal galimybes dės visas pastangas atlyginti J. A. M. padarytą žalą ir su juo susitaikyti. Kai J. A. M. po įvykio buvo gydomas ligoninėje, jį lankė ir pirko visas jam reikiamas asmenines priemones, t. y. radijo aparatą, puodelį, stalo įrankius, gertuvę ir asmeninės higienos priemones. Kai nukentėjusysis buvo paleistas iš ligoninės, pirko jam vaistus. Nėra tiksliai paskaičiavęs sumos, kurią išleido (2 t., b. l. 139-141).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. A. M. parodė, kad 2020 m. spalio 8 d., nuo 7.00 val., buvo darbovietėje, adresu (duomenys neskelbtini). Iš pradžių dirbo kartu su kitais darbuotojais vienoje vietoje. Vėliau nuėjo šluoti jam paskirtos angare esančios teritorijos. Šluodamas angare matė, kad vienas darbuotojas angare dirbo su krautuvu. Paskui jis netikėtai pajuto smūgį iš nugaros pusės, smūgis buvo nuo krautuvo, kuris jį parbloškė ir ant jo dar užvažiavo. Jam pradėjus rėkti, krautuvas nuo jo nuvažiavo. Negirdėjo, kada ir kaip jam iš už nugaros atvažiavo jį partrenkęs krautuvas. Įvykio metu krautuvą vairavo darbuotojas J. A. Netrukus priėjo dar vienas darbuotojas ir jį pasodino. Į įvykio vietą greitai atvažiavo greitoji medicinos pagalba, kurios darbuotojai jį nuvežė į (duomenys neskelbtini). Iš ligoninės buvo išleistas tik gruodžio mėnesio pradžioje. Mano, kad J. A. ant jo užvažiavo, nes per greitai važiavo, be to, krautuvą buvo pasikrovęs taip, kad nematė, kas vyksta priekyje. Dėl įvykio metu patirto sužalojimo jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala (1 t., b. l. 53-55).

Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad J. A. M. įvykio metu patyrė šiuos sužalojimus: didelę plėštinę žaizdą kairiajame dilbyje viduriniame – užpakaliniame trečdalyje (oda nusmaukta nuo fascijos); poodines kraujosruvas kairėje alkūnėje ir kairio peties srityje; dešinio raktikaulio kūno lūžį; kairio alkūnkaulio ir stipinkaulio kūnų skeveldrinius lūžius; kairio žastikaulio apatinio trečdalio sąnarinį lūžį; kairio gaktikaulio abiejų šakų ir dešinio gaktikaulio apatinės šakos lūžius; kryžkaulio šoninių masių abipusį lūžį; dešinės menties kūno lūžį; dešinės pusės II-III ir kairės pusės III-VII šonkaulių lūžius; abiejų plaučių sumušimo židinius; stuburo krūtininio 6 ir 7 slankstelių keterinių ataugų lūžius; mažakraujystę dėl nukraujavimo. Sužalojimai visumoje atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 48-50).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. P. parodė, kad 2020 m. spalio 8 d. apie 8.00 val. buvo savo darbovietės – UAB „A“ teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Iš minėto angaro išėjęs jo pavaldinys – (duomenys neskelbtini) J. A. pasakė, kad ką tik angare vairuojamu dyzeliniu krautuvu „(duomenys neskelbtini)“ užvažiavo ant jo nepastebėto kito darbuotojo J. A. M. ir pastarąjį sužalojo. Kartu su J. A. nuėjęs į angarą ten rado ant grindų sėdintį J. A. M., pastarojo ranka buvo išsukta, matėsi kraujas. J. A. M. skundėsi dideliais skausmais. Angaro viduryje stovėjo įvykio metu J. A. vairuotas dyzelinis krautuvas, kuris buvo pakrautas. Ant krautuvo šakių buvo pakrauti trys presuotos plėvelės ryšuliai. Jis apie įvykį pranešė bendrajam pagalbos centrui ir iškvietė policiją bei greitąją medicinos pagalbą. Kaip ir J. A., J. A. M. taip pat yra jo pavaldinys. Pastarasis yra (duomenys neskelbtini), bendrovėje UAB „B“ dirbantis darbuotojas. Jo pareigos yra (duomenys neskelbtini), o taip pat (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 114-115).

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad 2020 m. spalio 8 d. eismo įvykis kilo viename iš UAB „A“ aptvertoje teritorijoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), esančių pastatų, tai yra angare, skirtame atrinkti ir rūšiuoti plastikines ir kitas atliekas. Angare, šios patalpos viduryje, stovėjo dyzelinis krautuvas „(duomenys neskelbtini)“, kuris priekine dalimi buvo nukreiptas link išvažiavimo/išėjimo iš angaro. Ant krautuvo priekinėje dalyje įrengtų kėlimo šakių buvo pakrautas krovinys – trys polietileno plėvelės atliekų paketai. Krovinys buvo akivaizdžiai aukštesnis ir platesnis nei krautuvo vairuotojo kabinos priekinis stiklas, t. y. krovinys ženkliai ribojo vairuotojo matomumą ties krautuvo priekine dalimi ar išvis darė tokią galimybę neįmanoma. Ant grindų, apie 5 metrų atstumu nuo krautuvo priekinės dalies, t. y. tarpe tarp krautuvo ir išvažiavimo iš angaro, buvo rasta raudonų, tikėtina kraujo dėmių, t. y. tikėtina nukentėjusiojo J. A. M. buvimo vieta sužalojimo metu ar iškart po to (1 t., b. l. 30-36).

Prie bylos medžiagos buvo prijungtas ir peržiūrėtas UAB „A“ atstovų pateiktas angare, kuriame kilo 2020 m. spalio 8 d. įvykis, įrengta vaizdo stebėjimo kamera tyrimui aktualiu laikotarpiu nufilmuotų vaizdų įrašas (1 t., b. l. 44). Vaizdo įraše (apie 1 min. 29 sek. trukmės) užfiksuota, kad angaro viduriu priekine eiga važiuojant krautuvui, kurio priekinėje dalyje buvo pakrautas krovinys, į jo kelią išėjo patalpoje grindis šlavęs vyras. Vyras buvo partrenktas krautuvo priekine dalimi, po ko judantis krautuvas tam tikrą atstumą partrenktąjį dar stūmė į priekį. Po to, krautuvas sustojo ir pavažiavęs atbulas sustojo. Krautuvo vairuotojas priėjo prie partrenkto vyro ir jį pakėlė. Po to, į įvykio vietą atėjo trečias asmuo. Partrenktam vyrui negalint stovėti, pastarasis atsisėdo ant grindų (1 t., b. l. 42; vokas su el. laikmena prisegtas prie 1 bylos tomo viršelio). UAB „A“ ir UAB „B“ sieja bendra veikla ir bendra darbo vieta. Pagal 2013 m. rugpjūčio 5 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį, UAB „B“ teikia bendrovei „A“ atliekų tvarkymo ir su šia veikla susijusias paslaugas (2 t., b. l. 38-41, 42-45). Pagal 2014\ m. kovo 4 d. UAB „A“ (tuo metu – UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir UAB „B“ negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, įmonei „B“ buvo išnuomotos patalpos, adresu: (duomenys neskelbtini), t. y. angaro, kuriame kilo įvykis, dalis. Šiame angare abi bendrovės, t. y. du savarankiški subjektai, vykdo (duomenys neskelbtini). Kiekviena bendrovė darbo sutarčių pagrindu paveda atlikti konkrečias darbines funkcijas savo darbuotojams (2 t., b. l. 14-16). UAB „A“ ir J. A. sieja darbo santykiai. Įvykio metu pastarasis, kaip bendrovės darbuotojas (duomenys neskelbtini), angare atliko tiesiogines darbo sutartimi (2 t., b. l. 9-11) nustatytas funkcijas bendrovės naudai, t. y. tiesioginio vadovo – bendrovės darbuotojo S. P. nurodymu atliko polietileno plėvelės pakrovimo darbus. J. A. krautuvą „(duomenys neskelbtini)vairavo vadovaujantis įmonės ir darbuotojo pasirašyta darbo sutartimi bei darbo funkcijas detalizuojančiais pareiginiais nuostatais. Sutinkamai su vykdomomis darbo funkcijomis, darbuotojas įvykio dieną turėjo teisę vairuoti krautuvą pagal 2020 m. rugpjūčio 27 d. išduotą ir galiojantį autokrautuvo vairuotojo pažymėjimą (2 t., b. l. 4). Su krautuvu „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje dirbantys asmenys supažindinami su autokrautuvo mašinisto darbų saugos instrukcija Nr. 12 ir eksploatuojamo krautuvo gamykline naudojimo instrukcija. Su šia instrukcija buvo supažindintas ir J. A. Įvykio metu J. A. M. UAB „B“ angare atliko tiesiogines darbo sutartimi (2 t., b. l. 19) nustatytas pagalbinio darbuotojo darbo funkcijas, t. y. atliko šlavimo darbus. Angare (gamybinėje bazėje), kuriame kilo įvykis, vykstančio eismo tvarkos reikalavimai, nustatyti transporto priemonių vairuotojams, darbuotojams ir lankytojams, reglamentuoti 2014 m. rugsėjo 10 d. UAB „B“ direktorės įsakymu patvirtintose bendrovės „Gamybinės bazės vidaus transporto eismo taisyklėse“. Šių taisyklių reikalavimai privalomi visiems bendrovės darbuotojams bei lankytojams įeinantiems ar įvažiuojantiems į angaro teritoriją. Su šiomis taisyklėmis 2015 m. liepos 9 d. buvo supažindintas ir J. A. M. Pastarajam buvo žinomi reikalavimai dėl pavojingų zonų, kuriuose atliekami krovimo darbai bei kur dirba transporto priemonės, taip pat nustatytos elgesio taisyklės pėstiesiems. Šios taisyklės, dalyje dėl vairuotojo pareigų eksploatuojant angare transporto priemones, galiojo ir J. A.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo išreikalautos ir prie bylos medžiagos prijungtos kopijos UAB „A“ ir UAB „B“ vietinių (lokalinių) norminių aktų bei transporto priemonės eksploatavimo instrukcijos, kurios reikšmingos vertinant kaltinamojo J. A. ir nukentėjusiojo J. A. M. veiksmus: 1. AB „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau pertvarkytos į UAB „A“) „Autokrautuvo mašinisto darbų saugos instrukcija Nr. 12“ (1996 m. liepos 22 d. patvirtinta bendrovės direktoriaus) ir žurnalas, iš kurio matyti, kad J. A. buvo supažindintas (2020 m. rugpjūčio 3 d.) su instrukcija Nr. 12. (2 t., b. l. 5-7, 8). Instrukcijos 4.9. punkto reikalavimai numato, kad vežti krovinius, kurie trukdo matyti kelią, galima tik atbuline eiga arba lydint atsakingam asmeniui. 2. UAB „B“ „Gamybinės bazės vidaus transporto eismo taisyklės“ (2014 m. rugsėjo 10 d. patvirtintos bendrovės direktoriaus) ir žurnalas, iš kurio matyti, kad su taisyklėmis buvo supažindintas tiek J. A. (2014 m. rugsėjo 10 d.), tiek ir J. A. M. (2015 m. liepos 9 d.) (2 t., b. l. 26-30). Taisyklių 45 punkto reikalavimai (vairuotojams), numato, kad pervežant stambius krovinius, užstojančius matymo lauką, krautuvo vairuotojas privalo vadovautis signalizuotojo nurodymais arba gabenti krovinį atbuline eiga. Taisyklių 27 punkto reikalavimai (pėstiesiems), numato, kad einant gamybinės bazės kelio ar teritorijos dalimi, kur greta važiuoja ar gali važiuoti transporto priemonės, reikia būti atidiems, sustoti ir palaukti, kol transporto priemonės pravažiuos, nes gali užkliudyti krovinys ar krautuvas prispausti prie pastato dalies, rietuvės ar kito objekto. Taisyklių 29 punkto reikalavimai (pėstiesiems), numato pareigą būti atidiems, einant pro teritorijos ar pastatų zonas, kur vyksta krovinių pakrovimo – iškrovimo darbai krautuvais, šias zonas apeiti saugiu atstumu. 3. Dyzelinio krautuvo „(duomenys neskelbtini)“ gamyklinė eksploatavimo instrukcija (serija 393-02), kurios skirsnyje „Darbas su kroviniu“ nurodyta, kad jeigu krovinys, kurį reikia pervežti, yra taip aukštai, kad negalima užtikrinti gero važiavimo kelio matomumo, krautuvu galima važiuoti tik atbuline eiga. Su šia instrukcija J. A. buvo pasirašytinai supažindintas (1 t., b. l. 116-199).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Teismo vertinimu, kaltinamojo J. A. kaltė padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis J. A. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 7 val. pradėjo dirbti, 8 val. gavo nurodymą iškrauti plėvelės mašiną. Iškrovus beveik visą mašiną, 8.15 val. buvo pertraukėlė. Visi žmonės išėjo iš esamos darbo vietos, visi įrengimai buvo išjungti. Važiuodamas galvojo, kad nieko nebebus angare, važiavo ir prie preso užkabino dirbantį J. A. M., kurio nematė. Išgirdęs šauksmą važiavo į priekį, pavažiavo atgal ir pribėgo prie J. Iškvietė greitąją pagalbą, surišo ranką, kad mažiau kraujuotų. Su krovimo eksploatavimo instrukcija, krautuvo mašinisto darbų saugos, įmonės vidaus transporto taisyklėmis buvo supažindintas. Žinojo, kad negalima važiuoti priekine eiga, jeigu priekyje yra pakrautas krovinys. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. nukentėjusiojo J. A. M., liudytojo S. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolas, vaizdo įrašas.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad J. A. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo J. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis J. A. padarė BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris laikytinas neatsargiu (BK 16 straipsnis), kaltę pripažino visiškai, savo veiksmus vertina kritiškai, gailisi. Nukentėjusysis J. A. M. teisiamojo posėdžio metu atleido kaltinamajam, patvirtino, kad susitaikė su kaltinamuoju ir susitarė dėl žalos atlyginimo.

Nurodytas aplinkybes patvirtina teismui pateiktas kaltinamojo, civilinių atsakovų UAB „A“ ir AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje atstovo pasirašyta taikos sutartis. Iš šios taikos sutarties matyti, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas, kaltinamasis, civilinis atsakovas UAB „A“ ir civilinis atsakovas AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialas Lietuvoje susitarė, jog AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialas Lietuvoje įsipareigoja sumokėti nukentėjusiajam J. A. M. 7000 Eur žalai atlyginti, UAB „A“ įsipareigoja sumokėti nukentėjusiajam J. A. M. 500 Eur žalai atlyginti, kaltinamasis J. A. įsipareigoja sumokėti nukentėjusiajam J. A. M. 3500 Eur žalai atlyginti. Taip pat nukentėjusysis J. A. M. atsisako visų kitų pareikšto civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje reikalavimų. Nurodytas sumas šalys įsipareigoja sumokėti per 5 darbo dienas nuo teismo procesinio sprendimo byloje įsiteisėjimo. Be to, 2021 m. rugsėjo 10 d. susitaikymo akte nurodyta, jog kaltinamasis ir nukentėjusysis patvirtina susitaikymo faktą, J. A. atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo sudarė taikos sutartį, nukentėjusysis patvirtina, jog jokių materialinių pretenzijų kaltinamajam neturi ir ateityje neturės, be to, yra visos sąlygos atleisti J. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. A. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 144-146), dirbantis.

Byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos J. A. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas J. A. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius. Kaltinamojo, civilinių atsakovų atstovų ir nukentėjusiojo teisminio bylos nagrinėjimo metu sudarytas susitarimas dėl taikos tvirtintinas, o procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas CPK 140 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Dėl baudžiamojo poveikių priemonių

BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121/2014).

Atsižvelgiant į tai, kad J. A. nagrinėjamu atveju buvo blaivus, padarė neatsargų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo, neteistas, administracine tvarka baustas ne už šiurkščius nusižengimus, iškart po eismo įvykio kaltinamasis išlipo iš vairuoto krautuvo, rūpinosi nukentėjusiuoju, lankė jį ligoninėje, pirko jam vaistus, prokurorui nesiūlant skirti minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo skirti J. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. A. M. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti jam 29 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, iš civilinio atsakovo UAB „A“ (1 t., b. l. 62-65). Patikslintu civiliniu ieškiniu nukentėjusysis J. A. M. prašė priteisti 29 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, subsidiariai iš civilinio atsakovo UAB „A“ ir civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje (1 t., b. l. 67-72).

Bylos teisminio nagrinėjimo metu į bylą pateiktas 2021 m. rugsėjo 10 d. taikos sutartis, pasirašyta kaltinamojo, Draudiko, Darbdavio ir nukentėjusiojo. Iš jo matyti, kad: 1. AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialas Lietuvoje įsipareigoja sumokėti nukentėjusiajam J. A. M. 7000 Eur žalai atlyginti; 2. UAB „A“ įsipareigoja sumokėti nukentėjusiajam J. A. M. 500 Eur žalai atlyginti; 3. kaltinamasis J. A. įsipareigoja sumokėti nukentėjusiajam J. A. M. 3500 Eur žalai atlyginti. Kaltinamojo, civilinių atsakovų atstovų ir nukentėjusiojo teisminio bylos nagrinėjimo metu sudarytas susitarimas dėl taikos tvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. A. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju J. A. M., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje, į. k. (duomenys neskelbtini), UAB „A“, į. k. (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugsėjo 10 d. taikos sutartį, pagal kurios sąlygas AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialas Lietuvoje įsipareigojo sumokėti nukentėjusiajam J. A. M. 7000 Eur žalai atlyginti, UAB „A“ įsipareigojo sumokėti nukentėjusiajam J. A. M. 500 Eur žalai atlyginti, J. A. įsipareigojo sumokėti nukentėjusiajam J. A. M. 3500 Eur žalai atlyginti per 5 darbo dienas nuo teismo procesinio sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.