Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, įgaliotam atstovui M. B.,

teismo posėdyje išnagrinėjo M. K. skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas) 2015 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. AMRAADN-40849396-15, panaikinimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. spalio 12 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. K. už tai, kad jis 2015-10-12, 17.10 val., Vilniaus r., Nemenčinėje, ties M. K. O. gatve, Neries upėje, neturėdamas žvejo mėgėjo kortelės, vykdė limituotą žvejybą mėgėjų žvejybos įrankiu - spiningu su pinto valo gale esančiu dirbtiniu masalu, t. y. blizge su trišakiu kabliuku, dėl ko pažeidė LR aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 11.16 p. ir Limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo 16 p. (I priede nurodytų vandens telkinių, kuriuose organizuota limituota lašišų ir šlakių žvejyba, sąrašų ir limituotos žvejybos šiuose vandens telkiniuose reguliavimo priemonių ir sąlygų 2 p.) reikalavimus, t. y. kaip padariusiam ATPK 87 str. 6 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

M. K. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti 2015 m. spalio 20 d. nutarimą Nr. AMRAADN-40849396-15, nes yra nekaltas ir prašo grąžinti konfiskuotą meškerę. Skundą motyvuoja tuo, kad žvejojo turėdamas leidimą, o jo įrankis nebuvo pritaikytas žvejoti stambiai žuviai. Žvejojo ant natūralaus masalo, t. y. baltos duonos. Apie tai, kad privalėjo turėti žvejo mėgėjo kortelę, sužinojo tik iš pareigūno. Jo manymu, apie tokius leidimus turėtų būti suteikiama daugiau informacijos. Tvirtina, kad jam paskirta bausmė yra labai didelė ir jis nepajėgus jos susimokėti, nes gauna minimalią algą, šeimos pajamos nėra didelės, augina mažametį sūnų.

M. K. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir paaiškino, kad žvejojo N. N. ir turėjo vieną plūdinę meškerę ir spiningą, su plūdine meškere žvejojo. Apie lašišą nežinojo, tik kartais eidavo žvejoti. Ant spiningo gali kibti lydekos, ešeriai, nebūtinai lašiša. Nesidomėjo ar toje vietoje galima žvejoti, pats yra žvejys mėgėjas, bilietą įsigijo, meškeres turėjo. Nusipirko bilietą ir nuėjo žvejoti. Nesutinka dėl to, kad nežinojo, tie, kurie su tinklais gaudo, gauna panašias baudas, kaip jam paskyrė. Prašo grąžinti konfiskuotus daiktus, nes tai buvo dovana. Vieną meškerę turėjo savo, kitą – jam padovanojo. Susipažino su žvejybos taisyklėmis, seniau ėjo žvejoti Ukmergėje, kai buvo mažas. Prašo sumažinti skirtą baudą, nes mano, kad ši per didelė.

Institucijos priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, įgaliotas atstovas M. B. parodė, kad M. K. buvo sulaikytas žvejojantis Neries upėje netoli Nemenčinės 2015 m. spalio 20 d. Neries vieta įeina į ruožą, kuriame draudžiama žvejoti nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. be žvejo mėgėjo kortelės, yra daroma išimtis vėžių gaudytojams su jiems gaudyti skirtais įrankiais, kitokių išlygų taisyklės nedaro. Vėžiams gaudyti skirti bučiukai ir samteliai. M. K. turėjo meškerę – ar spiningas, ar plūdinė meškerė tai neturi reikšmės, taisyklės neišskiria žvejybos įrankio. Be žvejo mėgėjo kortelės draudžiama žvejoti tuo metu, M. K. pateiktas bilietas nesuteikia teisės žvejoti toje vietoje. Meškerės ir spiningai nėra skirti vėžiams gaudyti. Ten galima žvejoti, jei asmuo įsigyja žvejo mėgėjo kortelę, be jos neturi teisės žvejoti. Ta kortelė teikia teisę sugauti lašišą, šlakį arba kitas žuvis. Žvejys turi pats domėtis savo teisėmis ir pareigomis. Kai lašišinis sezonas vyksta, žiniasklaida daug praneša apie tai. Yra ženklai, kurie lengvai atpažįstami – arba žiotys, arba tiltas, kur prasideda ir baigiasi ta riba. Toje vietoje ta atkarpa yra nuo Valakampių tilto iki Baltarusijos sienos, tai yra pažymėta Mėgėjų žvejybos taisyklėse 11.16 punkte ir Limituotos žvejybos vidaus vandenyse apraše. M. K. nubaustas pagal ATP 87 str. 6 d., pagal straipsnį numatoma įrankio konfiskacija, buvo nubaustas 231 EUR bauda, jam buvo pritaikyta minimali pinginė nuobauda pagal tą sankciją, yra atsižvelgta į atsakomybę švelninančias aplinkybes, kad asmuo gailisi. Dėl (duomenys neskelbtini) straipsnio taikymo turi būti nustatyta išimtinių aplinkybių, o kad asmuo nesidomi – nėra išskirtinė aplinkybė. Asmuo pats nurodo, kokį bilietą nori įsigyti pardavėjui, yra dvejų rūšių leidimai žvejoti. Mažinti baudą nemato jokių išskirtinių aplinkybių, prašo palikti nutarimą nepakeistą, skundo netenkinti.

Liudytojas K. K. parodė, kad surašė protokolą, kai su kolegomis vykdė reidą lašišinių žuvų apsaugai spalio mėnesį, Nemenčinės miestelyje pamatė žvejojantį M. K., privažiavę prisistatė, paprašė parodyti leidimą – ne žvejo mėgėjo bilietą, o kortelę, tačiau M. K. kortelės neturėjo, nepateikė. Už tai, kad vykdė žvejybą naudodamas spiningą, buvo surašytas ATP protokolas, kai tikrino, šis su spiningu tuo metu žvejojo, turėjo ir plūdinę meškerę.

M. K. skundas netenkintinas.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, išklausęs M. K. paaiškinimus, liudytojų paaiškinimus daro išvadą, kad nutarimas administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. AMRAADN-40849396-15 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nutarimo naikinti M. K. skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Reikiamų teisės aktų nežinojimas nepanaikina atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. numato, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės). M. K. turi įsigijęs žvejo mėgėjo bilietą, todėl darytina pagrista išvada, kad jam turi būti žinomos žvejybos taisyklės ir reikalavimai. Kaltės požymis, kaip nurodo pareiškėjas, negali būti paneigtas netinkamu ir sau palankiu teisės aktų reikalavimų interpretavimu. M. K. nurodė žvejojęs turėdamas leidimą, o jo įrankis nebuvo pritaikytas žvejoti stambiai žuviai, tačiau jo paaiškinimas vertinamas kaip gynybinė pozicija bei jis savaip interpretuoja susidariusią situaciją, kurią paneigia kita bylos medžiaga. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintos Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės ir 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-1128 patvirtintas Limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašas. Pagal šių taisyklių 11.16 punkto ir aprašo 16 punkto (I priede nurodytų vandens telkinių, kuriuose organizuota limituota lašišų ir šlakių žvejyba, sąrašų ir limituotos žvejybos šiuose vandens telkiniuose reguliavimo priemonių ir sąlygų 2 p.) reikalavimus, atsakomybė asmeniui kyla už lašišų, šlakių, margųjų upėtakių ir kiršlių limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų pažeidimą. Administracinėje byloje nustatyta, jog M. K. žvejojo vietoje, kur, vadovaujantis Taisyklių 11.16 punktu, nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. draudžiama žvejoti be žvejo mėgėjo kortelių ar neturint nemokamos žvejybos teisės Taisyklių 3 priede nurodytuose upių ruožuose. Tai reiškia, kad tuose upių ruožuose gali būti vykdoma tik limituota žvejyba. T. I., paskyrusi nuobaudą, teisingai nustatė visus formaliuosius ATPK 87 str. 6 d. numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, kadangi ši norma yra blanketinė ir nukreipia į aukščiau minėtas taisykles. M. K. tokia žvejyba pažeidė saugomų ir globojamų žuvų rūšių ar intensyviai veisiamų žuvų žvejybos, o būtent šiuo konkrečiu atveju Taisyklių 11.16 punkte nustatytos limituotos žvejybos – upių ruožuose dėl neršto nustatytus apribojimus. Informacija apie saugomų žuvų neršto ir migracijos vietas yra viešai prieinama ir asmenims besidomintiems žvejyba žinoma. Todėl teismas turi pakankamą pagrindą manyti, kad M. K., kaip žvejas mėgėjas turėjo galimybę pasidomėti šią informacija. Pažymėtina ir tai, kad lydekos, lašišos, šlakiai yra plėšrios žuvys, todėl, vykdant šių žuvų žvejybą upėje, naudojami tokie patys mėgėjų žvejybos įrankiai – spininginės meškerės su dirbtiniu masalu (blizge, vobleriu ar kt.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. K. naudojo pintą valą ir tai leidžia daryti išvadą, kad žvejybos įrankis buvo paruoštas stambioms žuvims gaudyti. Žvejojant tokioje vietoje, kur migruoja ar neršia lašišinės žuvys ir žvejybai pasirinkus žvejybos įrankius plėšrioms žuvims gaudyti, nėra galimybės pasirinkti, kokia žuvis (lydeka ar lašiša) užkibs. Todėl M. K. kaip žvejas mėgėjas turėjo šią aplinkybę įvertinti. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu, M. K., žvejodamas, veikė neapibrėžta tyčia. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina pagrįsta išvada, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos visos administracinės atsakomybės taikymo sąlygos ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimas yra pagrįstas ir naikinti nėra pagrindo.

Individualizuojant pažeidėjui skiriamas nuobaudas, teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Lietuvos Respublikos K. T. 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas). (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Skiriant nuobaudą, M. K. nustatyta viena lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pažymėtina, kad žvejodamas ne pirmą kartą jis privalėjo žinoti kokie dokumentai reikalingi, tai, kad jo finansinė padėtis sunki gauna minimalią algą, šeimos pajamos nėra didelės, augina mažametį sūnų, nėra išskirtinio pobūdžio ir atsakomybės nešvelnina.

Dėl išdėstytų motyvų Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. spalio 20 d. priimtas nutarimas Nr. AMRAADN-40849396-15 administracinės teisės pažeidimo byloje yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti jį nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini)302 str.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

M. K. skundo netenkinti ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento priimtą nutarimą Nr. AMRAADN-40849396-15 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.