Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Evaldas Pašilis, sekretoriaujant Violetai Kavaliauskienei, dalyvaujant prokurorui Gintui Vaičiūnui, kaltinamajam M. Ž., jo gynėjui advokatui Valdui Kersnauskui, nukentėjusiajai A. V., jos atstovei advokatei J.R. P., specialistui H.Vaitiekūnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, LR pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1996-09-06 Klaipėdos apygardos teismo pagal 1961 m. LR BK 271 str., 4 d., 203 str. 2 d., 201¹ str. 2 d., 234 str. 1 d. - 7 m. 6 mėn. l.a. (2003-10-24 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi veikas perkvalifikavus paskirta bausmė - 6 m. l.a., 1999-12-22 lygtinai 3 m. 8 mėn. 4 d. paleistas iš Pravieniškių 2-osios PDK), 2) 2003-06-06 Vilniaus m. I-o apylinkės teismo pagal LR BK 237 str. 1 d., 178 str. 3 d., 278 str. 1 d. - 4 m. l.a., 2004-12-01 paleistas iš Alytaus pataisos namų, lygtinai prieš terminą 1 m. 2 mėn. 17 d., teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. Ž. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2010 m. liepos 31 d., apie 12.00 val., kelyje nuo Mažeikiškių km., link Savidonių km., Mažeikių km., Pabaisko sen., Ukmergės raj. vairuodamas R. R. priklausantį automobilį „OPEL ASTRA", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo taisyklių 133 p., nurodantį, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio būklę, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio kelio vingyje, neatsižvelgė į vietovės reljefą, žvyruotą kelią bei kelio vingį į dešinę, dėl ko nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kurioje susidūrė su priešais atvažiuojančiu motociklu „MINSK MMVZ 311211", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamu nukentėjusiosios A. V. ir dėl nubrozdinimo kaktoje ir plaštakoje, plėštinės žaizdos dešinėje plaštakoje, kraujosruvos pilvo apatinėje dalyje ir gaktos srityje, abiejų gaktikaulių viršutinių ir apatinių šakų lūžimo, gaktinės sąvaržos išnirimo A. V. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. Ž. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2010 m. liepos 31 d., apie 12 val. važiavo iš Savidonių kaimo į Daumantiškių kaimą. Automobilį vairavo siauru žvyrkeliu, kuriame du automobiliai prasilenkti netelpa, viduryje yra sankaupa žvyro. Privažiavęs posūkį į dešinę, tiesiai prieš save, tai yra dešinėje eismo juostoje, likus 3 m. atstumui iki jo automobilio, pamatė motociklininką. Bandydamas išvengti susidūrimo pasuko vairą į kairę pusę, o po to stabdė, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. Motociklininkė užvirto su motociklu ant kapoto, o automobilis galutinai sustojo maždaug už trijų metrų nuo susidūrimo vietos. Matomumo sąlygos šiame kelio posūkyje, yra itin blogos, posūkio vidinė dalis yra apaugusi tankiais krūmais ir aukšta žole. Mano, kad važiavo saugiu greičiu, automobilį suvaldyti galėjo. Kai pamatė atvažiuojantį motociklą, jis – M. Ž. važiavo pačiu pakraščiu ir buvo vieną centimetrą nuo žolės. Dar nebuvo įpusėjęs posūkio, tik pradėjęs, gal buvo pirmame posūkio trečdalyje. Tuomet motociklas buvo jo eismo juostos viduryje. Po susidūrimo motociklas gulėjo nuo 50 cm. iki 10 cm. atstumu nuo automobilio priekinio bamperio, ties automobilio dešiniu priekiniu kampu, visai šalia motociklo gulėjo motociklininkė. Mano, kad susidūrimas įvyko, dėl prastų kelio matomumo sąlygų kelio posūkyje, bei dėl neteisingo motociklininkės pasirinkto posūkio įveikimo būdo. Ant motociklo vairo kabėjo du krepšiai. Jis automobilį vairuoja 19 metų, prieš susidūrimą suko kairiau, kad būtų didesnis matomumas.

Šiuos savo parodymus M. Ž. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l.124-129).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis M. Ž. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo kaltė pilnutinai įrodyta kitais byloje surinktais ir teismo posėdyje patikrintais įrodymais.

Nukentėjusioji A. V. parodė, kad 2010 m. liepos 31 d., apie 12 val. savo motociklu „MINSK", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo iš Daumantiškių kaimo į Savidonių kaimą, Ukmergės rajone. Prieš kelio vingį važiavo antra pavara, apie 30 km/h greičiu, dešine kelio puse, apie 1 m. atstumu nuo kelkraščio. Dar neįvažiavus į kelio vingį, iš už kelio vingio priešpriešais staiga išvažiavo automobilis „OPEL", kuris važiavo didesne dalimi jos eismo juosta. Automobilį vairavo M. Ž.. Prieš susidūrimą automobilis „Opel" važiavo skersai jos važiuojamosios eismo juostos. Ji stabdė motociklą ir pajuto smūgį. Po partrenkimo automobilis iš karto sustojo. Eismo įvykio metu ji buvo sunkiai sužalota. Mano, kad būtų prasilenkę, jei automobilis būtų važiavęs savo eismo juosta. Ant vairuojamo motociklo vairo buvo pakabinusi vieną nedidelį krepšį, jis vairuoti netrukdė. Darbo krepšys buvo ant nugaros. Motociklą vairuoja 20 metų, minėtu keliu važiuoja 2-3 kartus per savaitę. Jai yra žinoma, jog Ž. mėgsta vairuoti dideliu greičiu.

Akistatos tarp kaltinamojo M. Ž. ir nukentėjusiosios A. V. metu kiekvienas liko prie savų parodymų (b.l. 122-123).

Liudytojas R. R. parodė, kad jam priklauso automobilis „OPEL ASTRA", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tačiau dažniausiai juo naudojasi M. Ž.. Apie eismo įvykį sužinojo iš aplinkinių žmonių. M. Ž. dėl automobilio apgadinimo pretenzijų neturi.

Iš specialisto išvados Nr. G 266/10 (14) matyti, kad A. V. padaryti nubrozdinimai kaktoje ir plaštakose, plėštinė žaizda dešinėje plaštakoje, kraujosruvos pilvo apatinėje dalyje ir gaktos srityje, abiejų gaktikaulių apatinių ir viršutinių šakų lūžimai, gaktinės sąvaržos išnirimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kas galėjo įvykti 2010-07-31 eismo įvykio metu. A. V. dėl dubens kaulų lūžimų, suardžiusių dubens žiedo vientisumą, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 61-62).

Iš 2010-07-31 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad eismo įvykio vieta yra kelio vingis Mažeikiškių km., Pabaisko sen., Ukmergės raj. Kelio dangos tipas – žvyruotas kelias, kelio dangos būklė – sausa. Važiuojamosios kelio dalies plotis 4,25 m. Išvažiavus iš Ukmergės raj., Pabaisko sen., Mažeikiškių kaimo 8,4 m. atstumu nuo paskutinio namo priekiu į Mažeikiškių kaimą, dešinėje kelio pusėje 2,8 m. ir 3,7 m. atstumu nuo kairiojo važiuojamos dalies krašto stovi automobilis OPEL ASTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio kairysis priekinis ratas nuvažiavęs nuo kelio važiuojamosios dalies. Į priekinį dešinį automobilio sparną stovi atremtas motociklas MINSK, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Motociklas po įvykio nuo kelio buvo patrauktas ir atremtas į automobilį (b.l. 6-18).

Transporto priemonių priverstinio nuvežimo aktuose nustatyti motociklo „MINSK", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir automobilio „OPEL ASTRA", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimai (b.l. 19, 26).

Eismo įvykio specialisto išvada Nr. 11-2416(10) nustatyta, kad: automobilis „Opel Astra" prieš stabdymą važiavo apie 43 km/h greičiu, o motociklo „Minsk" greičio apskaičiuoti negalima. Kelio vingyje automobilis važiavo dalinai priešpriešinio eismo važiuojamosios dalies puse, o motociklas važiavo arčiau menamos ašinės kelio linijos. Automobilio „Opel Astra" ir motociklo „Minsk" susidūrimas įvyko automobiliui važiuojant dalinai priešpriešinio eismo juosta, tarp po įvykio užfiksuotų motociklo veidrodėlio šukių išsibarstymo ir automobilio stiklų šukių išsibarstymo zonų, t.y. iki tos vietos kurioje po eismo įvykio užfiksuota automobilio „Opel Astra" galinė dalis. Tiksliai nustatyti, kurioje vietoje kelio ilgio ir pločio atžvilgiu įvyko automobilio „Opel Astra" ir motociklo „Minsk" susidūrimas, negalima. Iškilus grėsmei eismo saugumui vairuotojai privalėjo stabdyti vairuojamas transporto priemones savo važiuojamosios dalies pusėje, nes įvažiavimas į priešpriešinio eismo važiuojamosios dalies pusę esant priešpriešais kitų transporto priemonių, techniniu požiūriu, yra nepriimtinas. Tikėtina, kad šio eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo tai, kad - prieš susidūrimą automobilio „Opel Astra" vairuotojas M. Ž. ir motociklo „Minsk" vairuotoja A. V., važiuodami kelio vingiu, kuriame ribotas matomumas, nevažiavo jų judėjimo kryptimis arčiau dešiniųjų kelio kraštų greičiais, kuriais važiuodami, pastebėję priešinga kryptimi artėjančią transporto priemonę, galėtų palikti iš kairės pakankamai kelio važiuojamosios dalies pločio prisilenkimui išlaikant saugų šoninį tarpą (b.l. 46-51).

Specialistas Henrikas Vaitiekūnas parodė, kad pateiktą išvadą Nr. 11-2416(10) tvirtina. Mano, kad abiejų vairuotojo veiksmai sąlygojo įvykio kilimą. Stiklo šukės tiksliai nenurodo susidūrimo vietos, susidūrimo metu jos krinta į priekį. Išvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą, pamačius kliūtį, techniniu požiūriu yra nepriimtinas.

Iš specialisto išvados Nr. T-A 3847/10(01) matyti, kad A. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 72).

Iš specialisto išvados Nr. T-A 3848/10(01) matyti, kad M. Ž. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 164).

Iš eksperimento kelio matomumui nustatyti, matyti, kad įtariamajam M. Ž. atsisėdus už automobilio „OPEL ASTRA", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairo, bei pastačius automobilį kryptimi nuo Savidonių k., link Mažeikiškių k. prieš kelio vingį į kairę, dešiniesiems ratams esant apie 20 cm., nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, bei šešiose skirtingose automobilio padėtyse kelio ilgio atžvilgiu, tarp kurių yra po 2m. atstumas, kelio matomumas iš vairuotojo vietos iki priešingos pusės važiuojamosios dalies krašto atitinkamai yra 27; 26,7; 26,3; 25; 23,7 28,3 m. (b.l. 130-132).

Aptartų įrodymų visuma leidžia teigti, kad pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti buvo kaltinamojo M. Ž. veiksmai vairuojant automobilį „Opel Astra“, tai yra tai, jog jis nepasirinko saugaus važiavimo greičio kelio vingyje, neatsižvelgė į vietovės reljefą, žvyruotą kelią bei kelio vingį į dešinę, dėl ko nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kurioje susidūrė su priešais atvažiuojančiu motociklu „MINSK“, vairuojamu nukentėjusiosios A. V.. Tiesioginiame priežastiniame ryšyje laikytinas M. Ž. vairuojamo automobilio išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, dėl ko įvyko susidūrimas.

Nors kaltinamasis neigia savo kaltę, teigdamas, jog motociklą pamatė savo eismo juostoje, būdamas pačiame pakraštyje, tai yra apie 1 cm. atstumu nuo žolės, likus 3 m. atstumui iki motociklo ir tik bandydamas išvengti susidūrimo suko į kairę bei stabdė, tačiau šie jo parodymai paneigti specialisto išvada (b.l. 46-51), kelių eismo įvykio vietos apžiūra (b.l. 17), nukentėjusiosios A. V. parodymais. Specialisto išvada Nr. 11-2416 (10) yra nustatyta, kad automobilio „Opel Astra“ ir motociklo „Minsk“ susidūrimas įvyko automobiliui važiuojant dalinai priešpriešinio eismo juosta, o motociklui važiuojant arčiau menamos ašinės kelio linijos, tarp po įvykio užfiksuotų motociklo veidrodėlio šukių išsibarstymo ir automobilio stiklų šukių išsibarstymo zonų, tai yra iki tos vietos, kurioje po eismo įvykio užfiksuota automobilio „Opel Astra“ galinė dalis (b.l. 46-51). Šią aplinkybę patvirtina ir kelių eismo įvykio vietos apžiūra (b.l. 6-17). Tokiu būdu kaltinamojo nurodyta aplinkybė, jog motociklas prieš susidūrimą važiavo jo eismo juostos viduriu yra atmestina ir vertintina kaip bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, yra atsižvelgtina į tai, jog nei schemoje prie įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 6-17), nei specialisto išvadoje nėra užfiksuota jokių duomenų apie tai, kad automobilis staiga keitė savo važiavimo kryptį. Priešingai eismo įvykio vietoje yra užfiksuoti automobilio „Opel Astra“ ratų stabdymo pėdsakai, kurių ilgis nuo formavimosi pradžios iki po įvykio užfiksuoto automobilio galinių ratų ašies – 8,7 m. Dešinės pusės ratų pėdsako pradžia fiksuota 1,5 m. atstumu nuo kelio dešiniojo krašto, todėl darytina išvada, jog automobilis „Opel Astra“ stabdymo pėdsako pradžioje važiavo kelio viduriu. Pats kaltinamasis pirminėje apklausoje, iš karto po įvykio teigė, jog likus trijų metrų atstumui, pamatė motociklą, tada pradėjo stabdyti ir norėdamas išvengti susidūrimo automobilio vairą pasuko į kairę pusę (b.l. 112-113). Apklausiamas įtariamuoju paaiškino analogiškas įvykio aplinkybes (b.l. 116-118), tačiau papildomos įtariamojo apklausos metu savo parodymus pakeitė ir nurodė, kad pirma pasuko į kairę pusę, tai yra nukreipė automobilį į laisvą kelio dalį, o tik po to stabdė (b.l. 120-121). Šie kaltinamojo nenuoseklūs parodymai yra atmestini kaip prieštaraujantys visai bylos medžiagai ir vertintini kaip bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Taip pat atsižvelgtina į tai, kad minėtoje specialisto išvadoje, kurią posėdžio metu patvirtino specialistas Henrikas Vaitiekūnas, yra nustatyta, jog iškilus grėsmei eismo saugumui vairuotojai privalo stabdyti vairuojamas transporto priemones savo važiuojamosios dalies pusėje, nes įvažiavimas į priešpriešinio eismo važiuojamosios dalies pusę esant priešpriešais kitų transporto priemonių, techniniu požiūriu yra nepriimtinas (b.l. 51). Tokiu būdu laikytina, jog net jei ir kaltinamasis staiga suko į kairę pusę, tam, kad išvengti susidūrimo, jo veiksmai vertinti kaip techniškai nepriimtinais, sąlygojusiais eismo įvykio kilimą.

Aptartų byloje surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, kad kaltinamasis M. Ž. nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo(neatsargi kaltės forma), t.y. jis numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Pats kaltinamasis M. Ž. turėjo atsižvelgti į vietovės reljefą, žvyruotą kelią bei kelio vingį į dešinę, pasirinkti saugų važiavimo greitį, tam, kad suvaldytų vairuojamą transporto priemonę ir kelio vingyje neišvažiuotų į priešpriešinio eismo juostą.

Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusioji A. V. būtų išvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą bei, kad jos veiksmai būtų turėję įtaką šiam eismo įvykiui kilti.

Laikytina, kad M. Ž. pažeidė kelių eismo taisyklių KET 133 p. (pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio būklę, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių) reikalavimus ir jie buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis. KET 105 p. (eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse. Priešingų krypčių eismą važiuojamojoje dalyje, jeigu nėra kitaip nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo, skiria menamoji išilginė važiuojamosios dalies ašis), 125 p., (vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto) nurodymas kaltinamajame akte yra perteklinis, todėl pašalintini iš kaltinimo.

Tokiu būdu, iš byloje surinktų ir teisme patikrintų įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis M. Ž., vairuodamas R. R. priklausantį automobilį „OPEL ASTRA", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo taisyklių 133 p., nurodantį, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio būklę, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio kelio vingyje, neatsižvelgė į vietovės reljefą, žvyruotą kelią bei kelio vingį į dešinę, dėl ko nesuvaldė vairuojamo automobilio ir išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kurioje susidūrė su priešais atvažiuojančiu motociklu „MINSK MMVZ 311211", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamu nukentėjusiosios A. V., dėl ko nukentėjusiajai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šie kaltinamojo nusikalstami veiksmai pilnai atitinka ir teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 281 str. 3 d.

Nukentėjusioji A. V. baudžiamojoje byloje pareiškė 27.580,49 Lt civilinį ieškinį (b.l. 221-222). Nurodė, kad jai padaryta 2.580,49 Lt turtinė ir 25.000,00 Lt neturtinė žala.

Ieškinys tenkintinas dalinai. Ieškovės prašoma priteisti 940Lt suma dėl jos sesers O. Č. kelionės išlaidų lankymui ligoninėje nėra pagrįsta jokiais įrodymais, todėl atmestina.

Ieškovei priteistina 577,84Lt suma dėl 2011m. birželį atliktos pakartotinės dubens operacijos vaistams(b.l.223) ir 57Lt kelionės išlaidų, viso 634,84Lt.

Ieškovės prašoma priteisti 1000Lt suma dėl sugadinto motociklo „MINSK“ atmestina, kadangi nėra jokių objektyvių duomenų apie tokio motociklo rinkos vertę, nusidėvėjimą, jo atstatymo vertę, kapitalinio remonto išlaidas iki autoįvykio.

Priteisdamas neturtinę žalą, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus(LR CK 6.250str.2d.).

Nors M. Ž. padarė neatsargų nusikaltimą, autoįvykio metu buvo padarytos sunkios pasekmės,t.y. nukentėjusiajai dėl patirtų sužalojimų padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, atliktos kelios dubens operacijos(b.l.224). Tiek kaltinamasis M. Ž., tiek jo sutuoktinė registruoti kaip bedarbiai(b.l.204,207), M. Ž. vardu neregistruotos transporto priemonės ar nekilnojamasis turtas(b.l.208,209). Nukentėjusioji A. V. patyrė tiek fizinį skausmą operacijų metu, tiek dvasinius išgyvenimus dėl patirto autoįvykio. Iš specialisto išvados(b.l.46-51), įvykio schemos(b.l.9) matyti, kad nukentėjusioji motociklu važiavo arčiau menamos ašinės linijos, t.y. ne pačiu dešiniuoju kelkraščiu. Tuo labiau, byloje nustatyta, kad A. V. ant motociklo vairo vežėsi krepšį, kas nors ir nežymiai, tačiau galėjo turėti įtakos manevravimui. Nors A. V. veiksmai(važiavimas arčiau menamos ašinės linijos, krepšio vežimas) nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, teismas atsižvelgia į pačios nukentėjusiosios A. V. didelį neatsargumą, padėjusį žalai atsirasti, todėl dėl šios aplinkybės priteistinos neturtinės žalos atlyginimas mažintinas(LR CK 6.282str.1d.). Įvertinus aptartas aplinkybes ieškovės prašomos priteisti 25000Lt neturtinės žalos dydis mažintinas iki 15000Lt.

Kadangi autoįvykio metu kaltinamojo automobilis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu(b.l.28), nukentėjusiosios A. V. patirta turtinė žala - 634,84Lt. bei 8632Lt neturtinė žala priteistina iš draudiko BTA akcinės draudimo bendrovės , likusi dalis neturtinės žalos – 6368Lt. priteistina iš kaltinamojo M. Ž. LR CK 6.263,6.282,6.283str., LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11str.1d.2p.,16str.1,2d. pagrindu. Nors draudikas prašė klausimą dėl žalos atlyginimo spręsti civilinio proceso tvarka bei bylą atidėti iki nukentėjusioji pateiks pretenziją, tuo pačiu prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant(b.l.218). Iš bylos matyti, kad draudikas buvo informuotas apie įvykį bei pats prašė papildomos informacijos(b.l.37), todėl atmestinas draudiko argumentas daryti byloje pertrauką iki nukentėjusioji pateiks atskirą pretenziją. Nukentėjusiosios patirta tiek turtinė, tiek neturtinė žala pagrysta byloje ištirtais ir patikrintais įrodymais, todėl ji priteistina neviršijant LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatytų maksimalių dydžių.

Nukentėjusiajai A. V. priteistinos advokato pagalbos išlaidos(LR BPK 106str.2d.).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2.324,28 Lt pretenziją dėl turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiosios A. V. gydymą, išsiuntė draudimo bendrovei (b.l. 34), todėl BTA akcinei draudimo bendrovei atsiranda pareiga atlyginti minėtą turtinę žalą( LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16str.1,2d.).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamasis M. Ž. padarė neatsargų nusikaltimą. M. Ž. anksčiau teistas du kartus, teistumas neišnykęs. Niekur nedirbantis, neatlygino nei dalies nusikalstama veika padarytos turtinės žalos. Augina vieną nepilnametį vaiką, sutuoktinė R. Ž. yra bedarbė. Byloje nustatyta, kad M. Ž. nusikaltimą padarė būdamas blaivus. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tokiu būdu, įvertinus aplinkybių visumą, kaltyinamajam skirtina bausmės rūšis – bauda.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: motociklas „MINSK MMVZ 311211", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), laikinai saugomas pas nukentėjusiąją A. V. (b.l. 25), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinamas teisėtai savininkei – A. V.; automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), laikinai saugomas pas liudytoją R. R. (b.l. 29), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinamas teisėtam savininkui – R. R. (LR BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Atsižvelgiant į kaltinamojo M. Ž. bei jo sutuoktinės turtinę padėtį, t.y. į tai, kad abu šiuo metu nedirba ir yra registruoti kaip bedarbiai, iš nuteistojo neišieškotinos proceso išlaidos – 658,87Lt(b.l.45), susijusios su specialisto išvados pateikimu(LR BPK 105str.1d.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106str.2d.,115str.1d.,297,304, 305,307, 308str. teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 3 d. ir paskirti jam bausmę – 20MGL dydžio(2600Lt) baudą, nustatant trijų mėnesių savanoriško jos sumokėjimo terminą.

A. V. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti 634,84Lt.(šešis šimtus trisdešimt keturis Lt,84ct.) turtinę bei 8632Lt(aštuonis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt du litus) neturtinę žalą nukentėjusiajai A. V. iš „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje bei 6368Lt.(šešis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt aštuonis litus) iš M. Ž. nukentėjusiajai A. V..

Priteisti iš M. Ž. 2000Lt(du tūkstančius litų) advokato paslaugų išlaidų A. V..

Motociklą „MINSK MMVZ 311211", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), laikinai saugomą pas nukentėjusiąją A. V., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti teisėtai savininkei – A. V.; automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), laikinai saugomą pas liudytoją R. R., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti teisėtam savininkui – R. R..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.