Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2009-01-12 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-23/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-12
Bylos Nr.
2K-23/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valerijus Čiučiulka (pirm.), Egidijus Bieliūnas, Aldona Rakauskienė (pran.)
Nuteistasis
E. L., V. K., M. L., T. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K–23/2009 nuasmenintaProcesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.5.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. sausio 12 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Egidijaus Bieliūno, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. (E. L.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 2 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu E. L. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. UAB (duomenys neskelbtini) pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 2 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 1 d. nuosprendis pakeistas – E. L. nusikalstama veika iš BK 178 straipsnio 3 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X–1233 redakcija) perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII–1968 redakcija) ir paskirtas laisvės atėmimu vieneriems metams. UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys patenkintas iš dalies – iš E. L., T. P., V. K. ir M. L. priteista solidariai atlyginti UAB (duomenys neskelbtini) 34 523,72 Lt.

Dėl nuteistųjų V. K. (V. K.), M. L. (M. L.) ir T. P. (T. P.) kasaciniai skundai nepaduoti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. L. nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su M. L., T. P., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2007 m. kovo 3 d., apie 22 val., atvažiavo prie statomo gyvenamųjų namų kvartalo (duomenys neskelbtini) sklypo Nr. 4, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš anksto susitarę su tame objekte dirbusiu apsaugos darbuotoju V. K. ir jo įleisti į minėto saugomo objekto teritoriją, V. K. išjungus teritoriją filmuojančias vaizdo kameras ir taip užtikrinant, kad niekas nepamatytų daromos nusikalstamos veikos, bei stebint aplinką ir užtikrinant, kad iškilus pavojui laiku apie tai galėtų įspėti minėtus asmenis, M. L., E. L. ir T. P. pasikeisdami nupjovė statybinio vagonėlio, priklausančio UAB (duomenys neskelbtini), pakabinamą spyną, įsibrovė į vidų ir pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) 3006,01 Lt ir UAB (duomenys neskelbtini) 37 147,06 Lt vertės turtą.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu nuteistasis E. L. prašo Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 2 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba jo veiką iš BK 178 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 2 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija, galiojusi iki 2007 m. kovo 3 d.) ir, pritaikius BK 55 straipsnio arba 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Kasatorius teigia, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, paskyrė neteisingą bausmę.

Teismas jo nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, nes, kaip nurodyta nuosprendyje, 2007 m. kovo 3 d., apie 22 val., jis, V. K., M. L. ir T. P. pagrobė didelės vertės 40 153,07 Lt turtą, priklausantį UAB (duomenys neskelbtini). Kasatorius teigia, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog ne visas pagrobtas turtas priklausė UAB (duomenys neskelbtini). Dalis pagrobtų daiktų buvo UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybė, kuria UAB (duomenys neskelbtini) naudojosi išperkamosios nuomos pagrindais. Byloje esanti 2004 m. spalio 6 d. sutartis (T. l, b. l. 15–25) rodo, kad pagrobti įrankiai buvo nuomojami. Pagal CK 6.503 straipsnį išnuomotas daiktas pereina nuomininkui pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki termino pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą. Šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini) nėra dalies daiktų savininkė, nes nusikaltimo padarymo metu išperkamosios nuomos terminas nebuvo pasibaigęs, už daiktus sutartyje numatyta kaina nebuvo sumokėta. Akivaizdu, kad dalies daiktų savininkė yra UAB (duomenys neskelbtini). Juridinių asmenų buhalteriniai duomenys, kuriais rėmėsi teismas, negali būti pagrindas nuosavybei atsirasti ar pasikeisti. Kasatorius mano, kad teismas, nepagrįstai pripažinęs, jog visas pagrobtas turtas priklausė UAB (duomenys neskelbtini) neteisingai jo veiką kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

Turto vertė kvalifikuojant turto pagrobimą gali lemti vienos ar kitos Baudžiamojo kodekso straipsnio dalies taikymą, gali turėti reikšmės skiriant bausmę. Todėl, siekiant teisingai kvalifikuoti veiką, svarbu tinkamai nustatyti pagrobto turto vertę ir ją atskirti nuo visos juridinio asmens patirtos žalos, nes nusikalstamos veikos kvalifikavimui turi reikšmę tik pagrobto turto vertė, o ne bendrai patirta žala. Nuo 2007 m. sausio 1 d. patvirtintas 1 MGL dydis yra 130 Lt, todėl didelės vertės turtas yra 32 500 Lt. Iš teismo nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad pagrobti įrankiai buvo nenauji. Tai patvirtina dokumentų apžiūros protokolai (T.1, b. l. 95, 96–98), liudytojo L. V. parodymai. UAB (duomenys neskelbtini), iš kurios pagrobta turto neva už 37 147,06 Lt, pagrobtų daiktų tikrosios rinkos vertės nenurodė ir ieškinio nepareiškė. Teismas nurodė, kad pagrobtų daiktų vertė nustatyta remiantis UAB (duomenys neskelbtini) pateiktais įmonės dokumentais. Kasatorius teigia, kad vienos įmonės apskaitoje nurodyta daikto kaina negali būti laikoma šio daikto rinkos verte, kad toks pagrobto turto vertės nustatymo metodas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 23 d. senato nutarime Nr. 52 aprobuotai turto vertės nustatymo praktikai. Kadangi nuosprendis negali būti pagrįstas prielaida, kad buvo pagrobtas didelės vertės turtas, jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2004 m. liepos 5 d. redakcija, galiojusi 2007 m. kovo 3 d.). Jis anksčiau neteistas, todėl, remiantis BK 55 straipsnio nuostata, teismas galėjo paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalimi, teismas turi įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis buvo aktyviausias šio nusikaltimo dalyvis. Tokia išvada neatitinka bylos medžiagos, prieštarauja teismo išvadoms dėl M. L. padarytų veiksmų. Teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tačiau skirdamas bausmę į tai neatsižvelgė. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad jis esąs jauno amžiaus, anksčiau neteistas, suprato, kad elgėsi neapgalvotai, dėl savo elgesio padarė išvadas. Be to, teismas neįvertino sunkios jo šeiminės padėties, nepagrįstai nurodė, kad jo žmona gauna pajamų, iš kurių gali išlaikyti vaiką. Jo šeimoje auga vienas mažametis vaikas, žmona nėščia, niekur nedirba, jis vienas išlaiko šeimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras prašo nuteistojo E. L. kasacinį skundą atmesti.

Prokuroro nuomone, kasatoriaus teiginiai, kad pagrobti daiktai buvo naudoti, kad byloje tikroji jų vertė nenustatyta, nepagrįsti. Byloje nustatyta, kad dalį pagrobtų daiktų UAB (duomenys neskelbtini) naudojo išperkamosios nuomos pagrindais. Iš šios įmonės pateiktų dokumentų matyti, kad visų pagrobtų daiktų vertė nustatyta ne pagal jų įsigijimo kainą, o pagal tuometinę jų vertę. Kasatorius, nesutikdamas su nusikalstamos veikos kvalifikacija, skunde analizuoja, kas yra pagrobtų daiktų savininkas, nurodo, kada išnuomotas daiktas pereina nuomininko nuosavybėn ir pan. E. L. žinojo, kad nuosprendžiuose išvardyti daiktai jam yra svetimas turtas, todėl ši aplinkybė veikos kvalifikavimui įtakos neturi.

Šalies argumentai

Kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje padarė klaidingą išvadą, jog UAB (duomenys neskelbtini) yra visų pagrobtų daiktų savininkė, nepagrįstas. Tokios išvados nuosprendyje nėra. Teismas, nurodęs, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriniuose dokumentuose įtraukė į apskaitą pagrobtą turtą kaip savo, padarė išvadą, kad dėl nuteistųjų nusikalstamų veikų žalą patyrė būtent UAB (duomenys neskelbtini).

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išsamiai ir motyvuotai paaiškinta, kodėl E. L. netaikytinos BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatos. Tai, kad nuteistajam V. K. buvo paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė, nėra pagrindas švelninti E. L. paskirtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas įvertino kiekvieno nuteistojo indėlį siekiant nusikalstamo rezultato, skirdamas bausmes jas individualizavo ir pagrįstai nurodė, jog taikyti E. L. BK 62 straipsnio nuostatas nėra minėtame įstatyme numatytų sąlygų visumos.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti kasatoriaus prašymą nėra pagrindo.

Dėl Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalies taikymo

Pagal nustatytas aplinkybes E. L. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Kasatorius teigia, kad jam baudžiamasis įstatymas – BK 178 straipsnio 3 dalis – pritaikytas netinkamai, nes jis pripažintas kaltu kartu su bendrininkais pagrobęs didelės 40 153,07 Lt vertės turtą, priklausantį UAB (duomenys neskelbtini), tačiau pagal bylos medžiagą dalis pagrobtų daiktų buvo ne šios bendrovės, o UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybė, be to, turto vertė nustatyta netinkamai, sprendimas pripažinti jį didelės vertės turtu, nenustačius jo rinkos vertės, pagrįstas prielaidomis.

Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad E. L. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe, įsibrovė į UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį statybinį vagonėlį ir iš jo pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) 3006,01 Lt vertės bei UAB (duomenys neskelbtini) 37 147,06 Lt vertės turtą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. daiktai, kurie pagrobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. E. L. kartu su bendrininkais vieninga tyčia ir siekdami vieningo rezultato tuo pačiu metu ir iš tos pačios vietos pagrobė svetimą, jiems nepriklausiusį turtą, kurio bendra vertė 40 153,07 Lt. Pagrobto turto vertė negali būti sudedama tais atvejais, jeigu nustatoma, kad kaltininkas padarė ne vieną, o kelias BK 178 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas. Dėl to, kas išdėstyta, kasatoriaus argumentai, kuriais, remiantis Civilinio kodekso normomis, analizuojama, kas yra turto, kuriuo UAB (duomenys neskelbtini) naudojosi pagal nuomos sutartį, savininkas, atmestini, nes tai neturi reikšmės padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui.

Pagal BK 190 straipsnį turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. E. L., veikusio bendrai su kitais nuteistaisiais, pagrobto turto ne tik bendra vertė, bet ir atskirai skaičiuojant turto, priklausiusio UAB (duomenys neskelbtini) vertę, viršija 250 MGL dydžio sumą. Pagrobto turto vertė remiantis byloje esamais dokumentais nustatyta ne pagal jo įsigijimo, o pagal likutines, t. y. atskaičius nusidėvėjimą, kainas, todėl kasatoriaus argumentai dėl, jo nuomone, netinkamai nustatytos pagrobto turto vertės, taip pat atmestini.

Didelės vertės turto pagrobimas kvalifikuojamas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, todėl tenkinti kasatoriaus prašymą – padarytą veiką kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – nėra pagrindo.

Dėl paskirtos bausmės

Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. E. L. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, todėl keisti paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.

BK 54 straipsnyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio Kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio Kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką, teismas gali (bet neprivalo) tik nustatęs konkrečias minėto straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Byloje nė viena iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose nurodytų aplinkybių nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti motyvai, atsakantys į apelianto argumentus ir paaiškinantys, kodėl jam netaikytinos BK 62 straipsnio nuostatos, yra išsamūs ir pagrįsti.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta, todėl naikinti priimtą nuosprendį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra pagrindo.

Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžių panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o teismų sprendimai pripažinti teisėtais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo E. L. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Valerijus ČiučiulkaEgidijus BieliūnasAldona Rakauskienė