Alytaus apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei D. G.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), ūkininkas, neteistas, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 351 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. (duomenys neskelbtini), esančiame žemės sklype laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 31 d. iki 2019 m. birželio 17 d. savavališkai, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, pastatė tris neypatingos kategorijos statinius – stogines, kurių parametrai: stoginės Nr. 1 – 20,06 m x 22,40 m, h – 5,60 m; Nr. 2 – 15,10 m x 21,82 m, h – 5,43 m, Nr. 3 – 22,50 m x 20,14 m, h – 5,32 m. Tokiais veiksmais A. R. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 16 dalies 1 punkto, 22 dalies reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 351 straipsnio 7 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. R. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad ilgai užtruko kaimo plėtros projekto rengimas, reikėjo ruoštis vasaros darbymečiui (b. l. 1-2).

A. R. teismo posėdyje pripažino padaręs nusižengimą, dėl to gailisi. Paaiškino, kad nuo 1992 metų ūkininkauja, turi žemės ūkio technikos, kuriai laikyti buvo reikalinga pastatyti stogines. Dėl to 2016 metais pradėjo rengti plėtros projektą. Projektuotojams parengus statybos projektą, nuo 2019 m. sausio 31 d. jam priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančiame žemės sklype, esančiame Nemuno kilpų regioniniame parke, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, pastatė tris statinius – stogines. Stoginės nevisiškai baigtos statyti. Statė neturėdamas leidimo dėl teisinių žinių trūkumo, be to, įrengti stogines buvo būtina. Pragyvena iš žemės ūkio gaunamų pajamų. Prašo atsižvelgti į sunkią ūkininkų padėtį, skirti minimalią baudą.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos atstovė teismo posėdžio metu prašė pripažinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltu padarius nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam straipsnio sankcijoje nustatytą naudą. Nurodė, kad, remiantis VĮ Registrų centro išrašu, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į nacionalinio regioninio parko, o būtent, į Nemuno kilpų regioninio parko, teritoriją, turi ypatingą specifinį teisinį statusą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pastatytos stoginės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 28 punktu ir statybos techniniu reglamentu STR 1003, atsižvelgiant į jų dydį, priskiriamos neypatingiems naujos statybos statiniams. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, statyti tokius statinius reikalinga turėti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą statyti naują statinį. Vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, statytojo teisė gali būti įgyvendinama turint statybą leidžiantį dokumentą. Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad nesant šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, statyba draudžiama. Šiuo atveju buvo pažeista Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, nes statytojo teisės buvo įgyvendinamos be statybą leidžiančio dokumento, statytojas nevykdė Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos pareigos gauti statybą leidžiantį dokumentą, statytojas taip pat nesivadovavo Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 9 dalyje nustatytos pareigos laikytis teisės aktų, reguliuojančių veiklos apribojimus tokiose teritorijose. Atlikti stoginių statybos darbai visiškai atitinka naujos savavališkos statybos sąvoką, apibrėžtą Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje, nes statyba atlikta neturint statybą leidžiančio dokumento. Nusižengimo padarymo metu galiojusi Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 136 punkto 7 papunkčio redakcija numatė, kad nacionaliniuose regioniniuose parkuose draudžiama vykdyti statybos darbus be projekto, kuris turi būti suderintas su Aplinkos ministerija ir parko administracija, ir gali būti vykdomi tik turint statybą leidžiantį leidimą, kurį šiuo atveju išduoda savivaldybės administracija. Nusižengimo padarymo faktą įrodo Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas, 2019 m. gegužės 3 d. savavališkos statybos aktai, 2019 m. gegužės 8 d. privalomieji nurodymai, kurie yra nenuginčyti, galiojantys, teisėti. Nusižengimo padarymo faktą pripažįsta ir administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo. Jo nurodyta aplinkybė, kad jis nežinojo, kad reikalinga turėti statybą leidžiantį dokumentą, neatleidžia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuo atsakomybės. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagrįstai.

A. R. kaltę, be jo tiesioginio prisipažinimo, ir institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, taip pat patvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai:

administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 1-2);

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 25-27), iš kurio matyti, kad žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. R., yra priskiriamas nacionalinio ir regioninio parko teritorijai;

Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos 2019 m. balandžio 16 d. pranešimas (b. l. 33-34), jog informacinėje sistemoje gavo derinimui trijų pagalbinio ūkio statinių naujos statybos projektą, registracijos data – 2019 m. balandžio 10 d. Patikrinus situaciją vietoje, nustatė, kad statiniai pastatyti. Tai – galimai savavališkai statyba, direkcija informacijos apie išduotą statybos leidimą šiems statiniams neturi. Statiniai pastatyti Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje;

Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas (b. l. 7-14), iš kurio matyti, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2019 m. balandžio 26 d. atliko patikrinimą pagal Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos 2019 m. balandžio 16 d. pranešimą, jog Nemuno kilpų regioninio parko direkcija gavo derinimui trijų pagalbinio ūkio statinių, adresu (duomenys neskelbtini), statybos projektą; patikrinusi vietoje, nustatė, kad šie statiniai jau pastatyti; statiniai pastatyti Nemuno kilpų regioniniame parke, statybą leidžiančių dokumentų statytojas neturi. Patikrinimo metu nustatyta, kad statytojas A. R. jam priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), saugomoje Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje, turėdamas kaimo plėtros žemėtvarkos projektą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), be statybą leidžiančio dokumento pastatė tris neypatingos kategorijos inžinerinius statinius – stogines, statybos pradžia – 2019 m. sausio mėn. Tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 16 dalies 1 punkto, 22 dalies reikalavimus;

nuotraukos prie statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akto (b. l. 15-24), situacijos planas (b. l. 31-32), ir nuotraukos iš Google Earth Pro (b. l. 35), kuriuose užfiksuota stoginė Nr.1, stoginė Nr. 2, stoginė Nr. 3;

(duomenys neskelbtini) savavališkos statybos aktai (b. l. 39-42, 43-46, 47-48), kuriais konstatuota naujų neypatingos kategorijos inžinerinių statinių: stoginės Nr. 1, stoginės Nr. 2, stoginės Nr. 3 savavališka statyba žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje, statytojui A. R. pažeidus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 16 dalies 1 punkto, 22 dalies reikalavimus;

(duomenys neskelbtini) privalomieji nurodymai statytojui A. R. iki 2019 m. lapkričio 6 d nugriauti neypatingos kategorijos statinius: stoginę Nr. 1, stoginę Nr. 2 ir stoginę Nr. 3, projekte „Trijų pagalbinio ūkio statinių (pavėsinių) adresu (duomenys neskelbtini), naujos statybos projektas“ pažymėtus Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3, ir sutvarkyti statybvietę žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).

Pagal ANK 351 straipsnio 7 dalį administracinė atsakomybė kyla asmeniui už naujo neypatingo statinio savavališką statybą kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų apsaugos zonose, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar pajūrio juostoje bei užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Pirmiau aptarti bylos duomenys patvirtina, kad A. R. yra kaltas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 7 dalyje, todėl baustinas.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės neneigia, vykdo individualią veiklą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, A. R. baustinas ANK 351 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta minimalia bauda.

A. R. išaiškintina, kad per nustatytą terminą nesumokėjus paskirtos baudos, ją priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 43 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 637 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 351 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1 400,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų 00 ct) baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o nutarimą apskundus – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali iš karto, jis turi teisę kreiptis į teritorinę valstybinę mokesčių inspekciją dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, pateikiant įrodymus apie savo sunkią turtinę padėtį.

Nesumokėjus baudos per įstatymo nustatytą terminą, bus pradėtas priverstinis nutarimo skirti baudą vykdymas. Jei baudą priverstinai išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (įmonės kodas 288600210) pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke ,,Swedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 5447, mokėjimo paskirtyje nurodant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vardą, pavardę, administracinio nusižengimo protokolo datą ir numerį. Apie baudos sumokėjimą būtina pranešti protokolą surašiusiai institucijai, pateikiant kvitą apie baudos sumokėjimą arba jo nuorašą.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.