Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. S. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. nubaustas už tai, kad 2014 m. spalio 25 d., 12:09 val. Kretingos r., Erlėnų k., vairavo transporto priemonę „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,72 promilės), taip pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

Dėl teismo eksperto D. V. ekspertizės akto Nr. EG 346/15(03) nurodo, kad ekspertizę atliko Klaipėdos skyriaus vyresnysis teismo ekspertas D. V., turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, teismo medicinos gydytojo specialybę, kvalifikaciją atlikti mirusiųjų ir gyvų asmenų tyrimus, deontologines ekspertizes, darbo ekspertu stažas 42 metai, aukščiausia kategorija. Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše (2015 m. kovo 31 d.) eilės Nr. 325 yra nurodyta, kad ekspertas D. V. turi kvalifikaciją atlikti mirusiųjų žmonių kūnų ir jų dalių, gyvų asmenų ekspertizę (kvalifikacijos galiojimo terminas nuo 2013 m. rugsėjo 25 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d.) bei deontologinę ekspertizę (kvalifikacijos galiojimo terminas nuo 2013 m. spalio 17 d. iki 2018 m. spalio 17 d.). Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismo ekspertas - asmuo, turintis teismo eksperto kvalifikaciją ir įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Ekspertas D. V., nagrinėjamoje byloje atlikęs ekspertizę ir surašęs ekspertizės aktą, neturi kvalifikacinio pažymėjimo ar kvalifikaciją liudijančio dokumento, kuris suteiktų jam teisę atlikti toksikologines ekspertizes ir šiuo pagrindu nėra įtrauktas į ekspertų, galinčių atlikti toksikologines ekspertizes, sąrašą. Be to, minėto įstatymo 12 straipsnyje yra numatyta, kad teismo ekspertas privalo: 1) teismo ekspertizes ir kitus ekspertinius tyrimus atlikti pagal kompetenciją, moksliškai patvirtintais, visuotinai pripažintais ir patikimais ar akredituotais tyrimo metodais; 2) atsisakyti spręsti ne jo kompetencijos klausimus ir atlikti specialių žinių nereikalaujančias užduotis; 3) garantuoti išsamų ir nešališką visų pateiktų duomenų ištyrimą. Šiuo atveju ekspertizės akte nenurodyta kokiais akredituotais metodais buvo atliekamas ekspertinis tyrimas ar kokiais visuotinai pripažintais ir patikimais tyrimo metodais. Ekspertas savo tyrimą atliko vadovaudamasis E. Widmark‘o formule, kai kurių šalių literatūra, tačiau nenurodė, ar Lietuvos Respublikoje šie eksperto naudoti metodai yra akredituoti bei pagal kokius standartus. Be to, neturint toksikologinės ekspertizės kvalifikaciją liudijančio dokumento, ekspertas D. V. apskritai negalėjo atlikto tokio pobūdžio ekspertizės. Apeliantas kritikuoja ir eksperto padarytą išvadą, kad „alkoholio koncentracija iškvėptame ore ir kraujyje gali skirtis, bet medicininiu požiūriu negalima paaiškinti, kodėl alkoholio visiškai nerasta 2015 m. spalio 25 d. 13 val. 40 min. paimtame R. S. kraujo ėminyje, todėl tikėtina, kad kraujo ėminys galėjo būti pakeistas“. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra numatyta, kad teismo ekspertas privalo garantuoti išsamų ir nešališką visų pateiktų duomenų ištyrimą, tačiau šiuo atveju visiškai nepagrįstai ekspertas padarė išvadą, jog kraujo ėminys galėjo būti pakeistas, kai apie tai byloje nėra visiškai jokių įrodymų. Ekspertas, negalėdamas mediciniškai paaiškinti skirtumų tarp iškvėptame ore ir kraujyje esančios alkoholio koncentracijos, šališkai padarė absoliučiai niekuo nepagrįstą išvadą apie tai, kad kraujo ėminys galėjo būti pakeistas. Tokiais savo veiksmais ekspertas pažeidė ne tik Teismo ekspertizės įstatymo normas, tačiau ir Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso normas, o būtent nešališkumo principą, kuris, be kita ko, reiškia, kad teismo ekspertas privalo būti objektyvus, vengti asmeniškumų ir neturėti asmeninio išankstinio nusistatymo atlikdamas ekspertinį tyrimą ir pateikdamas ekspertinio tyrimo išvadas; elgtis teisėtai, atlikdamas ekspertinį tyrimą ir teikdamas ekspertinio tyrimo išvadas savo įgaliojimus naudoti nešališkai. Apelianto manymu, ekspertas D. V. pažeidė anksčiau minėtas teisės normas ir priėmė šališką bei nepagrįstą išvadą, dėl to ekspertizės aktas nelaikytinas kaip vienas iš įrodymų apeliantui buvus neblaiviam.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas kaip vieną iš įrodymų dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo nurodė apelianto baustumą už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Pagal ATPK 256 straipsnio 1 dalies nuostatas, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Taigi, apelianto buvęs baustumas nėra įrodymas dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Be to, ankstesniu atveju jis prisipažino ir gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, tačiau šiuo atveju jis pažeidimo nepadarė.

Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas apelianto padarytą pažeidimą byloje surinktais įrodymais bei jų atitiktį teisiniam reglamentavimui, nurodė Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintą „Medicinos apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodiką“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintas „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles“. Skundžiamame nutarime teismas konstatavo, kad kraujas paimtas praėjus 1 valandai ir 15 minučių nuo pažeidimo padarymo, t. y. praėjus šiam laiko tarpui nuo pažeidimo padarymo jam nenustatytas girtumas, nepaneigia fakto, kad jis pažeidimo padarymo metu buvo neblaivus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 452, kuriuo patvirtintos taisyklės „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės) 4 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Iš to seka išvada, kad tikrinti vairuotojo blaivumą policininkai gali iš karto sustabdę vairuotoją arba po kurio tai laiko, t. y. po sustabdymo nuvežant jį į medicinos įstaigą. Tokiu būdu, laikas dėl blaivumo/neblaivumo gali būti tik sustabdžius vairuotoją arba pristačius jį į medicinos įstaigą, t. y. dvi alternatyvos laiko pradžios, iš kurios viena bus jau praėjus kuriam tai laikui po sustabdymo. Taisyklių 10 punkte numatyta, kad policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotoją, įtariamą nusikalstamos veikos padarymu, įtariamą esant apsvaigusį arba kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo, išrašo transporto priemonės vairuotojo siuntimą ir pristato transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taisyklių 27 punkto 1 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Klaipėdos apygardos teismas pirmą kartą nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka ir išsamiai išanalizavęs visą medžiagą konstatavo, kad jis nepažeidė minėtų Taisyklių nuostatų ir į medicinos įstaigą kreipėsi tinkamai, kaip tai numatyta Taisyklėse. Taigi, apeliantas tinkamai kreipdamasis į medicinos įstaigą teisės aktų nustatyta tvarka pasinaudojo jam suteikta teise pakartotinai pasitikrinti dėl blaivumo, jam būnant įsitikinus, jog yra blaivus, tai ir buvo nurodyta medicinos įstaigos gydytojo pažymoje.

Apelianto manymu, nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje buvo netinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir nepagrįstai konstatuota, jog jis padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9- 990/2006). Pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė grįsdamas prielaidomis, nesugretino ir neįvertino visų bylos aplinkybių bei nevertino byloje esančių įrodymų, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą, kuris turi būti panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad R. S. 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimu, kuris R. S. jį apskundus apeliacine tvarka buvo panaikintas 2015 m. sausio 19 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi ir byla buvo perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme, buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį. Apeliantas pateiktame skunde nurodo, kad visus motyvus buvo išdėstęs savo ankstesniame apeliaciniame skunde, juos palaiko ir jų nebekartoja. Tačiau pažymėtina, kad dėl anksčiau R. S. pateikto apeliacinio skundo išsamiai yra pasisakyta 2015 m. sausio 19 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių apelianto argumentų nebepasisako, o nagrinėja tik apelianto skundą tik dėl 2015 m. kovo 31 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutarimo.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su Kretingos rajono apylinkės teismo išvada, jog R. S. kaltė dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus – teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą pagrįstos ir motyvuotos. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino nešališkai, pasisakydamas, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta.

R. S. buvo nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį už tai, kad, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis – 0,72 promilės. ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). Taigi ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas, todėl asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad, vairuodamas transporto priemonę, jis buvo neblaivus – turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014). Asmens neblaivumo (girtumo) faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu. Pagal ATPK 256 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas ar pareigūnas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014). Be to, pažymėtina, kad pagal ATPK 256 straipsnio 1–3 dalių, 257 straipsnio nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam organui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ATPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje pareigūnų tikrinimo ir kraujo tyrimo rezultatai, nustatyti šiek tiek vėliau, skiriasi, todėl esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. R. S. vairuotas automobilis „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas 2014 m. spalio 25 d. 12 val. 9 min., 12 val. 25 min. patikrinus R. S. blaivumą alkotesteriu „Lion alcolmeter 500“ Nr. 19133, nustatytas 0,72 promilių girtumas (b. l. 9). Po to 2014 m. spalio 25 d., 13 val. 35 min. R. S. buvo apžiūrėtas Kretingos rajono savivaldybės VšĮ Kretingos ligoninėje, kur alkotesteriu R. S. blaivumas tikrintas nebuvo (b. l. 21). 13 val. 40 min. šioje ligoninėje buvo paimtas R. S. kraujas, ištyrus šį kraują buvo gauta specialisto išvada Nr. T-A 9412/14(01), kurioje nustatyta, kad R. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 22).

Siekiant pašalinti abejones dėl skirtingų R. S. blaivumo nustatymo rzultatų, pirmosios instancijos teismas 2015 m. vasario 12 d. nutartimi paskyrė teismo ekspertizę dėl neblaivumo nustatymo (b. l. 67-68). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertizės akte Nr. EG 346/15(03) konstatuota, jog medicininiu požiūriu yra esminiai prieštaravimai tarp policijos pareigūnų 2014 m. spalio 25 d. 12:25 alkotesteriu atlikto R. S. blaivumo testo rodmenų ir 2014 m. spalio 25 d. 13:40 val. paimto kraujo tyrimo rezultatų, nes per nurodytą laikotarpį iš kraujo, apskaičiuojant pagal Vidmarko formulę, galėjo pasišalinti vidutiniškai 0,21 prom., o maksimaliai – 0,28 prom. etilo alkoholio. Alkoholio koncentracija iškvepiamame ore ir kraujyje gali skirtis, bet medicininiu požiūriu negalima paaiškinti, kodėl alkoholio visiškai nerasta 2015 m. spalio 25 d. 13:40 val. paimtame R. S. kraujo ėminyje, todėl tikėtina, kad kraujo ėminys galėjo būti pakeistas. Ekspertizės akte Nr. EG 346/15(03) duota išvada, kad 2014 m. spalio 25 d. 12 val. 25 min. policijos pareigūnams alkotesteriu atlikus R. S. blaivumo testą, nustatyta 0,72 promilių etilo alkoholio, o tai rodo, kad R. S. automobilį vairavo neblaivus – nustatyta alkoholio koncentracija kraujyje atitinka lengvą neblaivumo laipsnį (b. l. 71-72).

Apeliantas skunde daug dėmesio skiria ekspertizės aktui Nr. EG 346/15(03) bei šį aktą pateikusio eksperto kompetencijai, mano, kad teismo medicinos ekspertas D. V. neturėjo teisės altikti teismo ekspertizės šioje byloje, o pateikdamas ekspertizės aktą pažeidė Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso normas. Tačiau pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje Kretingos rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 12 d. nutartimi paskyrė atlikti teismo ekspertizę, kurią turi teisę atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertai, įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Pažymėtina, kad Kretingos rajono apylinkės teismas teismo ekspertizę paskyrė nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, ekspertizės aktas surašytas laikantis Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo reikalavimų, jį pateikęs ekspertas yra davęs priesaiką, yra įraštas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, yra įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį dėl melagingos išvados pateikimo, todėl skundą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių dėl teismo medicinos eksperto D. V. kvalifikacijos ir jo pateikto ekspertizės akto Nr. EG 346/15(03) teisėtumo. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, manydamas, kad teismo medicinos ekspertas pažeidė Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso normas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 4¹ straipsniu, turi teisę dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų kreiptis į Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybą. Šiuo atveju R. S. apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas nėra tinkamas subjektas vertinti Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimus.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai duomenis apie ankstesnį jo baustumą vertino kaip jo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo pagrindžiančius įrodymus. Tačiau pažymėtina, kad ATPK 256 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad duomenys apie administracinį teisės pažeidimą duomenys nustatomi ne tik šiame straipsnyje išvardintais dokumentais (administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu), tačiau ir kitokiais dokumentais. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pažymą apie ankstesnį R. S. baustumą vertino ne kaip tiesioginį įrodymą dėl R. S. kaltės, o tik kaip R. S. asmenybę charakterizuojančią informaciją.

Apeliaciniame skunde R. S. nemažai dėmesio skiria aplinkybei, kad jis nepažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių“ (toliau – Taisyklės), nes tinkamai kreipdamasis į medicinos įstaigą teisės aktų nustatyta tvarka pasinaudojo jam suteikta teise pakartotinai pasitikrinti dėl blaivumo. Tačiau šiuo atveju akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą 2015 m. kovo 31 d. nutarimą, ir nenustatė, kad R. S. būtų pažeidęs minėtose Taisyklėse keliamus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas visų įrodymų kontekste vertino R. S. pateiktus dokumentus apie jo blaivumą, todėl ir ėmėsi priemonių pašalinti prieštaravimams tarp alkotesterio parodymų ir apelianto pateiktų Medicininės apžiūros neblaivumui girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 28 ir Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A9412/14(01).

Vertindamas administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus duomenis ir pripažindamas R. S. kaltu pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A9412/14(01), kuria nustatyta, kad R. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta, ir Kretingos rajono savivaldybės VĮ Kretingos ligoninės Medicininės apžiūros neblaivumui girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 28, kuriais R. S. iš esmės grindė savo nekaltumą viso proceso metu, nėra pakankamas ir patikimas įrodymas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje. Skundą nagrinėjantis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms apie tai, kad buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintų „Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos“ (toliau – Metodika) reikalavimų, o surašant Medicininės apžiūros neblaivumui girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą Nr. 28, jame pateikiamos išvados padarytos nesilaikant teisės aktų nustatytų procedūrų.

Visos R. S. apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl bylos duomenų ištyrimo išsamumo ir jų vertinimo pagrįstumo, teiginiai, kad jį teisinantys bylos duomenys buvo ignoruojami ir liko neišnagrinėti bei neįvertinti, deklaratyvūs. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teisme išdėstyta pareiškėjo versija, kad jis automobilį vairavo blaivus, buvo patikrinta ir motyvuotai atmesta, nepaliekant jokių protingų abejonių ir prieštaravimų. Teismui pakankamą pagrindą abejoti R. S. paaiškinimais sudarė tai, kad dėl pažeidimo padarymo surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole R. S. prisipažino vairavęs neblaivus ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, nurodė, kad iš vakaro buvo išgėręs alaus. Nors minėtame protokole ir nurodyta, kad R. S. patikslinimui vyks ištirti kraują, tai nepaneigia paties R. S. parodymų apie tai, kad jis vairavo automobilį būdamas iš vakaro gėręs alaus. Teisme apklaustas policijos pareigūnas R. B. patvirtino, kad R. S. nurodė, kad iš vakaro buvo išgėręs 4 butelius alaus. Tiek byloje esantys alkotesterio parodymai, tiek paskirtos teismo ekspertizės aktas patvirtino, kad įvykio metu R. S. buvo neblaivus (metrologiškai patikrintu alkotesteriu R. S. nustatytas 0,72 promilės girtumas). Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, šis laipsnis parodo tai, ar vairuotojas buvo neblaivus kraujo paėmimo metu, bet gali skirtis nuo duomenų, kokios būsenos jis buvo tuo metu, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, nes tarp šių dviejų patikrinimų praeina tam tikras laiko tarpas, per kurį alkoholis laipsniškai pasišalina iš žmogaus kraujo. Pažymėtina, kad paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Pagal Taisyklių 27 punktą, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą. Tą nagrinėjamu atveju R. S. ir padarė – nors ir sutiko su padarytu pažeidimu, tačiau kreipėsi į medicinos įstaigą dėl medicininės apžiūros atlikimo. Jo medicininė apžiūra buvo atlikta, tačiau pažeidžiant teisės aktų keliamus reikalavimus, nebuvo tirta alkoholio koncentracija iškvepiamame ore, paimti tik 3 ml kraujo, nors turėjo būti paimta ne mažiau kaip 5 ml kraujo. Atlikus kraujo tyrimą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 9412/14(01) nustatyta, kad R. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas motyvuotai paneigė minėtą toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą atsižvelgdamas ne tik į tai, kad ji prieštarauja kitiems bylos duomenims ir kad R. S. kreipusis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą buvo surašytas reikalavimų neatitinkantis medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaiginimui nustatyti aktas, bet ir į tai, kad buvo padaryti kiti procedūriniai pažeidimui, sudarę pagrindą abejoti specialisto išvados patikimumu, t. y. kraujo buvo paimta mažiau negu to reikalaujama anksčiau minėtoje Metodikoje.

Administracinio teisės pažeidimo bylose tais atvejais, kai pareigūnų metrologiškai patikrintu alkotesteriu atlikto asmens blaivumo testo rezultatai ir teismo medicinos specialisto išvada dėl kraujo tyrimo yra skirtingos, prieštaravimams šalinti neretai skiriamos teismo ekspertizės nustatant, ar per tam tikrą laikotarpį iš asmens organizmo galėjo pasišalinti atitinkamas alkoholio kiekis. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių šiems prieštaravimams pašalinti ir paskyrė tokią ekspertizę. Iš teismo ekspertizės akto Nr. EG 346/15(03) nustatyta, kad nuo to momento, kai R. S. buvo patikrintas alkotesteriu, t. y. nuo 2014 m. spalio 25 d. 12 val. 25 min., iki kraujo davimo momento, t. y. 2014 m. spalio 25 d. 13 val. 40 min., iš jo kraujo negalėjo pasišalinti 0,72 promilės alkoholio. Taigi teismas ėmėsi priemonių pašalinti iškilusius prieštaravimus ir išsamiai išnagrinėti bylos aplinkybes. Nesutikti su motyvuotomis pirmosios instancijos teismo išvados dėl gautų duomenų vertinimo nėra įstatyminio pagrindo. Tai, kad R. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, įrodyta byloje teisėtai gautų, teisme tiesiogiai ištirtų, patikrintų ir įvertintų įrodymų visuma, būtent: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 69P-20577210-14, liudytojų pareigūnų R. B. ir L. J. tarnybiniais pranešimais, šių liudytojų parodymais, duotais teisme, alkotesterio „Lion alcolmeter 500“ kvitu, šio prietaiso patikros sertifikatu Nr. 1628502, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, ekspertizės aktu Nr. RG 346/15(03), taip pat iš dalies paties R. S. parodymais ir jo rašytiniu paaiškinimu, užfiksuotu administracinio teisės pažeidimo protokole.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad visi apelianto skunde aptariami bylos duomenys, kurių vertinimas yra ginčijamas, teismo buvo motyvuotai įvertinti, nurodant tai, kokias reikšmingas aplinkybes jie patvirtina ar paneigia. Teismo pripažintos įrodytos faktinės pažeidimo padarymo aplinkybės buvo nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus ir tiesiogiai teisme ištirtus duomenis, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai, patikrinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus ir kitą pateiktą medžiagą visų bylos duomenų kontekste, todėl nėra pagrindo abejoti teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kaip įrodymų vertinimo rezultato, patikimumu, kaip ir nėra pagrindo sutikti su apelianto skundo motyvu, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Įvertinęs bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisėtą bei pagrįstą išvadą, jog R. S. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą įrodyta. Kretingos rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 31 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurio naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nutarimą nepakeistą ir R. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.