Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-02-06 · Byla Nr. ATP-117-462/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-06
Bylos Nr.
ATP-117-462/2014
Teisminio proceso Nr.
4-42-3-00634-2013-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Remigijus Preikšaitis
Pažeidėjas
B. K.
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-117-462/2014(Proceso Nr. 4-42-3-00634-2013-2)Procesinio sprendimo kategorijos: 39.1.; 39.2.; 45.4.5.; 79.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patrauktos B. K. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2013-12-16 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. K. administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad 2013 m. lapkričio 20 d., apie 10.55 val., Šilalės m., Vytauto Didžiojo g. 19, vairavo automobilį Mitsubishi Pajero, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, važiuodama atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko tarpo iš dešinio šono ir kliudė dešinėje pusėje stovėjusį automobili Opel Zafira, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, žmonės nenukentėjo. Automobilio Mitsubishi Pajero vairuotoja, nepranešusi apie tai policijai ir neužsipildžiusi eismo įvykio deklaracijos, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais B. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 5; 9; 119; 132; 231.1, 234 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Šilalės rajono apylinkės teismas 2013-12-16 nutarimu B. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. nubaudė 100 Lt (vieno šimto litų) dydžio baudą; pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. nubaudė 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. paskirtos nuobaudas subendrino apėmimo būdu, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą ir B. K. paskyrė galutinę 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta B. K. prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2013-12-16 nutarimo dalį, kuria ji nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., nesant jos veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo sudėties, ir šią administracinio teisės pažeidimo bylos dalį jai nutraukti. Pateiktame apeliaciniame skunde taip pat suformuluotas alternatyvus reikalavimas – taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas ir sumažinti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. paskirtą 3000 Lt dydžio baudą iki 500 Lt ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., nustatyti galutinę administracinę nuobaudą – 500 Lt dydžio baudą.

Apeliantė nurodo, kad Šilalės rajono apylinkės teismas pripažindamas ją kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, skundžiamą nutarimą grindė prieštaringais, abejotinos įrodomosios reikšmės įrodymais, neatsižvelgdamas į tai, kad byloje yra labai daug abejonių dėl jos kaltės, nepagrįstai šių abejonių netyrė ir nepašalino. Apylinkės teismas priimdamas nutarimą netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, o tam tikrų svarbių aplinkybių (liudijančių jos tyčios nebuvimą) apskritai visiškai nevertino, dėl jų nieko nepasisakė. Apylinkės teismas nepagristai kvalifikavo jos veiksmus pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. Nors pats apylinkės teismas nutarime nurodė, kad teismas, spręsdamas ar asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn iš eismo įvykio pasišalino tyčia, vertina ne tik paties asmens paaiškinimą apie pažeidimo supratimą, bet ir jo elgesį, veiksmus po pažeidimo padarymo, eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimo mastą bei pobūdi, tačiau akivaizdu, kad apylinkės teismas, padarydamas „išvadą“, kad ji turėjo jausti atsitrenkimą į kitą automobili, ir konstatuodamas, jog ji tyčia pasišalino iš įvykio vietos, tinkamai nesurinko, neištyrė ir neįvertino visų tokių teisiškai reikšmingų duomenų (kaip to reikalauja įstatymas ir teismų praktika), o tik atliko neišsamų, paviršutinišką atskirų aplinkybių „vertinimą“.

Toliau apeliantė pažymi, jog ji neginčijo (ir neginčija) to, kad turėjo ypač atidžiai ir saugiai vairuoti. Po procedūrų (į kurias buvo atvykusi) grįžusi į automobilių stovėjimo aikštelę, į kurią jau buvo atvykę policijos pareigūnai, bei pastariesiems informavus ją apie eismo įvykį, ji apžiūrėjusi ir pamačiusi savo transporto priemonės apgadinimus, nors susidūrimo ir nejuto, tačiau sutiko ir neneigė, jog manevruodama automobilių stovėjimo aikštelėje gal ir galėjo apgadinti nukentėjusiosios transporto priemonę, todėl pripažino, jog dėl neatsargumo sukėlė eismo įvykį, t. y. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusi nukentėjusiajai priklausančios transporto priemonės apgadinimą. Tačiau pareigos ypač atidžiai ir saugiai vairuoti pažeidimas ir dėl šios pareigos nevykdymo (dėl neatsargumo) sukeltas eismo įvykis nėra ir objektyviai negali būti įrodymu, liudijančiu apie jos tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Žemesnės instancijos teismas

Toliau apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad apylinkės teismo padaryta išvada, jog atsitrenkimas į kitą automobili turėjo būti jaučiamas, yra absoliučiai nepagrista ir deklaratyvi. Apylinkės teismas išsamiai nesiaiškino, neargumentavo ir nepagrindė, nesusiejo kaip ir kodėl automobilių apgadinimo pobūdis ir lokalizacija suteikia pagrindą daryti išvadą, kad atsitrenkimas į kitą automobili turėjo būti jaučiamas (apylinkės teismas nutarime automobilių apgadinimo pobūdžio apskritai net išsamiai nenagrinėjo, neanalizavo ir nepagrindinė, kodėl tokio tipo apgadinimai neabejotinai liudija tai, jog ji turėjo jausti automobilių kontaktą), nenurodė kokios konkrečiai eismo įvykio aplinkybės, kaip ir kodėl suteikia pagrindą daryti tokią išvadą. Išvada, kad atsitrenkimas turėjo būti jaučiamas, privalo nekelti jokių protingų abejonių. Neabejotiną išvadą, jog atsitrenkimas į kitą transporto priemonę turėjo būti jaučiamas, galima padaryti tik tuomet, kai transporto priemonių kontakto, apgadinimo pobūdis ir mastas, kitos eismo įvykio aplinkybės yra tokios, kad neabejotinai liudija, jog kiekvienas asmuo analogiškoje situacijoje visada pajustų atsitrenkimą (t. y. būtų akivaizdu, jog atsitrenkimo į kitą transporto priemonę tokioje analogiškoje situacijoje tiesiog būtų neįmanoma nepajusti). Šiuo gi atveju manytina, jog byloje nustatytos aplinkybės tokios neabejotinos išvados padaryti neleidžia.

Pažymėtina, jog apylinkės teismas, padarydamas išvadą, jog ji turėjo jausti atsitrenkimą į kitą automobilį, netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes, o kitų šiai bylai reikšmingų aplinkybių apskritai nevertino ir į jas neatsižvelgė: 1) eismo įvykis įvyko automobilių stovėjimo aikštelėje, jai itin nedideliu greičiu važiuojant atbuline eiga; 2) atsižvelgiant į transporto priemonių apgadinimo pobūdį ir mastą, transporto priemonių susidūrimas (kontaktas) buvo itin silpnas, nes kaip ir matosi iš byloje esančių fotolentelių, bei kaip yra užfiksuota byloje esančioje eismo įvykio schemoje (b. l. 12) (kurioje nurodyta, jog yra perbrėžtos nukentėjusiosios transporto priemonės durelės, bei apibraižyta jos pačios transporto priemonės bamperio dešinė pusė), tiek jos, B. K., tiek nukentėjusiosios automobilių kėbulai yra apgadinti labai nežymiai, t. y. tik įbrėžti dažai (nėra jokių įlenkimų, dūžių, kurie galėtų liudyti stipraus kontakto buvimą); 3) jos transporto priemonė Mitsubishi Pajero yra visureigis, t. y. didelių gabaritų, sunkesnė, daug tvirtesnio kėbulo nei įprasti lengvieji automobiliai; dėl tokių transporto priemonės savybių, akivaizdu, jog esant kontaktui su kita transporto priemone, visureigio vairuotojo juntamas susidūrimo stiprumas yra mažesnis (todėl esant silpnam, nežymiam kontaktui, dar labiau tikėtina, jog susidūrimas gali būti iš viso nejuntamas); 4) kaip ji nurodė ir teismo posėdžio metu, jos transporto priemonės variklio garsas yra labai stiprus, tai taip pat, esant nežymiam kontaktui, turėjo įtakos tam, jog ji nepajuto susidūrimo; 5) ji nukentėjusiosios transporto priemonę kliudė dešinės (t. y. ne vairuotojo, o keleivio) pusės bamperiu, o tai, esant nežymiam kontaktui, taip pat įtakojo tai, kad ji nepajuto susidūrimo; 6) kaip jau minėta, sprendžiant ar asmuo turėjo jausti susidūrimą (ir apskritai, ar asmens veika - pasitraukimas iš eismo įvykio vietos - pasireiškė tyčios forma), be kita ko, turi būti vertinamas transporto priemonių apgadinimo mastas; tačiau apylinkės teismas dėl to taip pat nieko nepasisakė, nors kaip matyti iš byloje esančių fotolentelių, transporto priemonių techninės apžiūros aktų, eismo įvykio schemos, abejoms transporto priemonėms padaryti itin nežymūs pažeidimai, t. y. nedideli įbrėžimai. Manytina, jog aukščiau nurodytos aplinkybės ne tik kad neleidžia padaryti neabejotinos išvados, jog ji turėjo jausti atsitrenkimą į kitą automobilį, tačiau ir leidžia teigti, jog atsitrenkimo į kitą automobilį ji realiai galėjo ir nejausti. Taigi, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, automobilių apgadinimo pobūdis ir lokalizacija, eismo įvykio aplinkybės suteikia pagrindą daryti išvadą, kad atsitrenkimas į kitą automobilį galėjo būti ir nejaučiamas.

Šalies argumentai

Apeliantė B. K. toliau teigia, kad tiek institucija, surašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek apylinkės teismas, nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, tai atliko paviršutiniškai, formaliai. Visų pirma, pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad apie eismo įvykį pranešė ne eismo įvykio dalyviai, patvirtina būtent tik tai, kad eismo įvykis atkreipė aplinkinių dėmesį, tačiau toks faktas (t. y. aplinkinių dėmesio atkreipimas) pats savaime nesudaro pagrindo teigti, kad ji juto transporto priemonių kontaktą ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio pažeisdama Kelių eismo taisykles. Tai, jog transporto priemonių kontaktą pastebėjo netoliese buvęs asmuo, dar nereiškia (ypač atsižvelgiant į šiame skunde nurodytas kitas aplinkybes), jog kontaktą automatiškai turėjo pajusti ir ji pati, sėdėjusi automobilyje. Visiškai tikėtina ir įmanoma yra situacija, kuomet transporto priemonės valdytojas nepajunta transporto priemonių kontakto, tačiau tokį kontaktą pastebi šalia buvę pašaliniai asmenys. Šiuo gi atveju, jai apskritai net nėra žinoma, ar yra nustatyti asmens, pranešusio apie eismo įvykį, anketiniai duomenys. Dar daugiau, minėtas asmuo apie eismo įvykio aplinkybes net nebuvo apklaustas nei institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, pareigūnų, nei apylinkės teismo (pavyzdžiui siekiant išsiaiškinti kaip šis asmuo suprato apie eismo įvykį, t. y., ar išgirdo smūgį, kokio stiprumo, ar tiesiog pamatė transporto priemonių kontaktą, ar suveikė nukentėjusiosios transporto priemonės apsaugos signalizacija, ar bandė įspėti ją apie eismo įvykį ir pan.). Be to, teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad jai buvo pasakyta, jog apie eismo įvykį pranešė aikštelėje automobilyje sėdėjusi moteris, nors liudytojas A. A. nurodė, kad apie eismo įvykį pranešė pro šalį ėjęs žmogus. Taigi, kaip jau minėta, tai tik darkart patvirtina, jog apylinkės teismas šią administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo formaliai, paviršutiniškai, nesiaiškindamas ir nenagrinėdamas visų šiai bylai teisiškai reikšmingų aplinkybių, dėl ko priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą nutarimą. Kaip jau nurodyta aukščiau, ta aplinkybė, kad apie eismo įvykį pranešė pro šalį ėjęs žmogus, jokiu būdu nesudaro (ir objektyviai negali sudaryti) pagrindo išvadai, kad ji suprato sukėlusi eismo įvykį ir tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos pažeisdama Kelių eismo taisykles. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismo „teiginys“, jog eismo įvykis atkreipė „aplinkinių dėmesį“ pats savaime yra klaidingas, kadangi, kaip teismo posėdžio metu nurodė liudytojas A. A. (žr. 2013 m. gruodžio 9 d. Šilalės rajono apylinkės teismo posėdžio protokolą), apie eismo įvykį pranešė pro šalį ėjęs žmogus. Taigi apie eismo įvyki pranešė vienas pro šalį ėjęs žmogus, todėl tokia nepagrįstai suabsoliutinta išvada, kad eismo įvykis, kaip kad konstatavo apylinkės teismas, atkreipė aplinkinių dėmesį (kas iš pirmo žvilgsnio nepagristai gali kelti įspūdi esą buvus itin stipriam smūgiui, atkreipusiam aplinkinių dėmesį), yra visiškai nepagrista. Eismo įvykis įvyko šalia viešosios poliklinikos, kur yra didelis žmonių srautas. Todėl tai, kad eismo įvyki pastebėjo tik vienas pro šalį ėjęs žmogus, kaip tik liudija buvus itin nestipraus kontakto, kurio ji pagristai galėjo ir nejusti.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip jau buvo minėta, sprendžiant, ar asmens veika - pasitraukimas iš eismo įvykio vietos - pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Remiantis aukščiau nurodytu, akivaizdu, kad įvertinus jos ir nukentėjusiosios automobiliams padarytos žalos mastą, kontakto pobūdi, negalima padaryti neabejotinos išvados, kad ji turėjo justi atsitrenkimą į kitą automobili ir tyčia pasišalino iš įvykio vietos pažeisdama Kelių eismo taisykles. Kad jos veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles taip pat liudija ir jos elgesys po eismo įvykio bei kitos faktinės aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys, jog: 1) jos vairuota transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju Transporto priemonių valdytoju civilinės atsakomybės draudimu. Jeigu transporto priemonė būtų neapdrausta, tuomet dar būtų galima kelti versiją, jog ji tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos siekdama išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Tačiau šiuo atveju transporto priemonė buvo apdrausta, todėl tokia versija būtų visiškai absurdiška, kadangi tokiais atvejais padarytą žalą atlygina draudimo kompanijos (kaip buvo ir šiuo atveju; nukentėjusioji teismo posėdžio metu patvirtino, jog jos transporto priemonei padarytą žalą atlygino draudimo bendrovė); 2) ji, apeliantė, buvo blaivi; byloje nėra jokių duomenų, kad ji buvo neblaivi ir todėl norėjo išvengti galimos atsakomybės. Tačiau apylinkės teismas šios aplinkybės nepagrįstai nevertino (šios dvi aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ji neturėjo jokio tikslo, motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos); 3) ji, B. K., savo transporto priemone paliko toje pačioje aikštelėje, vos už keliasdešimties metru nuo nukentėjusiosios automobilio (tą patvirtina byloje esanti eismo įvykio vietos schema, tarnybiniai pranešimai). Tai, jog ji paliko transporto priemonę toje pačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, patvirtina, kad ji staigiai, dideliu greičiu nepasišalino iš įvykio vietos, nesistengė apsunkinti kaltininko nustatymo, nuslėpti įvykio pėdsakų, kas, priešingu atveju, paprastai liudija apie asmens tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos; 4) ji eismo įvykio vieta grįžo iškarto po procedūrų nepraėjus net valandai po eismo įvykio ir policijos pareigūnams dar tik aiškinantis eismo įvykio aplinkybes; šią aplinkybę patvirtina liudytojo A. A. parodymai teismo posėdžio metu (žr. 2013 m. gruodžio 9 d. Šilalės rajono apylinkės teismo posėdžio protokolą). Tačiau apylinkės teismas šios aplinkybės nepagrįstai nevertino; 5) ji grįžusi į automobiliu stovėjimo aikštele ir joje radusi policijos pareigūnus, nesiekė apsunkinti eismo įvykio aplinkybių atskleidimo, o atvirkščiai, pati geranoriškai papasakodama (atkurdama) visa situaciją, pateikdama rašytini paaiškinimą (kuriame nurodė, kad atvykus į polikliniką procedūroms, priparkavo mašiną šalia gatvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, tačiau pamačiusi, kad šalia stovinčiam automobiliui gali būti sunku išvažiuoti, išlipo įsitikinti, ar netrukdys išvažiuoti kairėje pusėje stovėjusiam automobiliui; tuo metu iš automobilių stovėjimo aikštelės išvažiavo vienas automobilis, todėl ji, siekdama netrukdyti šalia stovėjusiai transporto priemonei, nusprendė perstatyti automobilį į atsiradusią laisvą vietą; kad važiuodama atbuline eiga (perstatant transporto priemonę) kliudė šalia buvusį automobilį, ji nejuto, o apie tai sužinojo po procedūrų grįžusi atgal į aikštelę, kuomet atvykę policijos pareigūnai informavo apie eismo įvykį, parodė jos transporto priemonės apgadinimus), kaip tik padėjo išsiaiškinti kaip įvyko eismo įvykis (žr. 2013 m. gruodžio 9 d. Šilalės rajono apylinkės teismo posėdžio protokolą, jos rašytinį paaiškinimą (b. I. 8)); 6) policijos pareigūnams pasakius, kad ji apgadino šalia stovėjusią transporto priemonę, pastariesiems parodžius jos transporto priemonės apgadinimus, ji, nors ir nejuto susidūrimo, tačiau sutiko ir neneigė, jog manevruodama automobilių stovėjimo aikštelėje galėjo apgadinti nukentėjusiosios transporto priemonę; to neneigė ir teismo posėdžio metu, dėl to labai gailėjosi (žr. 2013 m. gruodžio 9 d. Šilalės rajono apylinkės teismo posėdžio protokolą). Tačiau apylinkės teismas į šias aukščiau nurodytas aplinkybes nepagrįstai neatsižvelgė, jų nenagrinėjo ir nevertino, nors akivaizdu, kad minėtos aplinkybės liudija nebuvus jos tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Pažymėtina, kad jos sukeltas eismo įvykis buvo itin mažareikšmis (tą patvirtina byloje esanti medžiaga, t. y. fotolentelės, techninės apžiūros aktai, eismo įvykio vietos schema ir kt.); Dėl eismo įvykio buvo padaryta tik nedidelė turtinė žala nukentėjusiosios transporto priemonei (žalos asmenų sveikatai padaryta nebuvo), bei kuri jau yra atlyginta draudimo bendrovės, kurioje buvo apdrausta jos vairuota transporto priemonė (tai patvirtino pati nukentėjusioji teismo posėdžio metu); pažeidėja ne tik kad neturi galiojančių administracinių nuobaudų, teistumo, tačiau apskritai niekada ankščiau nėra buvusi teista ar bausta (tą patvirtina byloje esantys duomenys apie jos teistumą bei baustumą); jos veiksmai yra akivaizdžiai atsitiktiniai; Nors ji formaliai (išoriškai) vertinant, pasitraukė iš eismo įvykio vietos, tai neapsunkino administracinio teisės pažeidimo tyrimo, eismo įvykio aplinkybių nustatymo, juolab, kad ji pati nepraėjus nei valandai grįžo į eismo įvykio vietą, geranoriškai papasakojo visas aplinkybes; ji, pažeidėja, yra charakterizuojama labai gerai (žr. pridedamą Šilalės rajono savivaldybės administracijos Bijotų seniūnijos 2013-12-31 charakteristiką); ji yra gavusi ne vieną Šilalės rajono savivaldybės merų, seniūnijos padėką (žr. pridedamus 2005 m. gruodžio 29 d. padėkos raštą, 2008 m. lapkričio 21 d. padėkos raštą, 2013 m. balandžio 25 d. padėkos raštą); ji yra pripažinta asmeniu, nukentėjusiu nuo 1939-1990 metų okupacijų (žr. pridedamą Nukentėjusio asmens (tremtinio) pažymėjimą Nr. 031653); Teisė vairuoti jai reikalinga atliekant darbines pareigas (žr. pridedamą VšĮ Šilalės pirminės sveikatos priežiūros centras 2013-12-31 pažymą); ji yra našlė, vaikai gyvena atskirai, ji yra silpnos sveikatos, ją vargina nugaros, kelių sąnarių skausmai, riboti judesiai, sukaustymas ir kt. (žr. byloje esančias sveikatos pažymas), todėl jai yra reikalingas nuolatinis naudojimasis automobiliu (ypač atsižvelgiant dar ir į tai, jog ji gyvena kaime). Tačiau Apylinkės teismas skirdamas administracinę nuobaudą į aukščiau nurodytas aplinkybes nepagrįstai neatsižvelgė.

Atsiliepimas

Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato viršininkas pateikė atsiliepimą ir prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2013-12-16 nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Šilalės rajono apylinkės teismas 2013-12-16 nutarimu B. K. pripažino kalta padarius administracinį teisės pažeidimą ir nubaudė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. 100 Lt dydžio bauda. Apeliacinių skundų dėl šios procesinio sprendimo dalies negauta, ginčo dėl to, kad apeliantė padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą byloje nėra. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios procesinio sprendimo dalies nepasisako.

Apeliantė neigia padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir prašo šią administracinio teisės pažeidimo bylos dalį jai nutraukti.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad B. K. vairavo automobilį Mitsubishi Pajero ir važiuodama atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko tarpo iš dešinio šono ir kliudė dešinėje pusėje stovėjusį automobilį Opel Zafira. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, žmonės nenukentėjo. Automobilio Mitsubishi Pajero vairuotoja, nepranešusi apie tai policijai ir neužsipildžiusi eismo įvykio deklaracijos, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 119, 234 punktų reikalavimus.

Apeliantė savo skundą iš esmės grindžia tuo, kad jokio atsitrenkimo garso ji neišgirdo ir nesuprato to, jog atsitrenkė į greta stovintį automobilį Opel Zafira. Tokia pozicija argumentuojama tuo, kad pagal transporto priemonių apgadinimo pobūdį ir mastą susidūrimas buvo itin silpnas, apeliantė vairavo visureigį, kurio gabaritai yra dideli, be to, šios transporto priemonės variklis dirba garsiai, todėl ji galėjo neišgirsti susidūrimo garso. Tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs visus byloje esančius duomenis tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Todėl pažymėtina, kad tik teismas nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą gali spręsti, pakanka jam byloje surinktų įrodymų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas, ar ne.

Konstatuotina, kad byloje surinkti įrodymai neginčijamai įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patraukta B. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. Šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 19 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-2012). Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad apeliantė negalėjo nesuprasti to, jog ji sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos ji pasišalina neteisėtai.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai, t. y. 2013-11-20 Administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų A. L. ir A. A. tarnybiniai pranešimai, liudytojos E. K. paaiškinimas, Transporto priemonių techninės apžiūros aktai, Eismo įvykio vietos schema, Vaizdo lentelė, teismo posėdyje apklaustų liudytojų E. K. ir A. A. parodymai bei kiti byloje esantys duomenys, neleidžia abejoti, kad apeliantė padarė šį pažeidimą.

Teismo posėdyje liudytojas A. A. parodė, kad 2013-11-20 dirbo su patruliu A. L. Apie 11 val. buvo gautas pranešimas iš budėtojų, kad prie ligoninės yra sugadintas automobilis ir iš įvykio vietos pasišalinta. Atvykus į įvykio vietą rado automobilių stovėjimo aikštelėje stovintį apgadintą automobilį Opel Zafira, kitas automobilis Mitsubishi Pajero stovėjo už 100 metrų, abu automobiliai buvo apgadinti. Automobilio Opel Zafira per abi dureles matėsi įbrėžimai. Automobilio Mitsubishi Pajero dešinės priekinės pusės buferis buvo apgadintas. Apie įvykį pranešė pro šalį ėjęs žmogus, nežino ar patrulis bendravo su juo (b. l. 38).

Liudytoja E. K. teismo posėdyje parodė, kad 2013-11-20 pasistatė mašiną darbo vietoje prie socialinių paslaugų namų. Apie 11 val. pastebėjo vaikščiojančius policininkus, jie vaikščiojo aplink jos automobilį, ji išėjo į kiemą, jie pasakė, kad apgadintas jos automobilis. Policijos pareigūnai paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, jog apgadintas jos automobilis, o ta mašina pasišalino iš įvykio vietos, parašė paaiškinimą, jie nufotografavo. Pareigūnai sakė, jog pranešė moteris, sėdėjusi mašinoje toje pačioje aikštelėje. Ji pati nepranešė, pati įvykio nematė (b. l. 38).

Šie liudytojų parodymai patvirtina, kad apie eismo įvykį policijai pranešė pašalinis asmuo, kuris įvykį matė iš toliau. Šios aplinkybės Apygardos teismui leidžia neabejotinai spręsti apie tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktos B. K. vairuojamas automobilis Mitsubishi Pajero į kitą transporto priemonę turėjo atsitrenkti pakankamai stipriai, t. y. taip, jog net toliau esantys žmonės atkreipė į tai dėmesį ir pranešė policijai. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime pagrįstai nurodė, jog aplinkybė, kad apie eismo įvykį ir su juo susijusių automobilių duomenis pranešė ne eismo įvykyje dalyvavusių automobilių savininkai ar valdytojai, patvirtina, kad eismo įvykis atkreipė aplinkinių dėmesį. Apeliacinės instancijos teismas yra įsitikinęs, kad šios faktinės aplinkybės patvirtina, jog automobilių susidūrimas, t. y. eismo įvykis turėjo būti pakankamai garsus.

Byloje esantis 2013-11-20 Transporto priemonės techninės apžiūros aktas patvirtina, kad automobiliui Opel Zafira nustatyti tokie techniniai defektai: apgadintos kairės pusės abejos durelės (b. l. 10). Iš byloje esančios Vaizdo lentelės (Vaizdo Nr. 1, 2 ir 3) galima aiškiai matyti, kad automobilio Opel Zafira abejos (priekinės ir galinės) kairės pusės durelės nubrėžtos itin stipriai, plačiai, taip pat ir itin ryškiai. Apeliacinės instancijos teismas yra įsitikinęs, kad apeliantė tiesiog negalėjo nepajusti kaip jos vairuojama transporto priemonė atsitrenkia į automobilį Opel Zafira ir toliau manevruodama stipriai brėžia per automobilio Opel Zafira kairės pusės šoną, nes, kaip nustatyta, automobilio Opel Zafira stipriai nubrėžta visa kairė pusė. Be to, 2013-11-20 Transporto priemonės techninės apžiūros aktas patvirtina, kad apeliantės vairuotam automobiliui nustatyti tokie techniniai defektai: apgadintas priekinio bamperio dešinės pusės šonas (b. l. 11). Iš byloje esančios Vaizdo lentelės (Vaizdo Nr. 4, 5 ir 6) galima aiškiai matyti, kad ir automobilio Mitsubishi Pajero priekinio bamperio dešinės pusės šonas yra nubraižytas tikrai ryškiai (b. l. 14-15). Šios aplinkybės teismui neleidžia abejoti, jog apeliantė tiesiog negalėjo nepajusti automobilių susidūrimo, nes jis turėjo būti ne tik pakankamai garsus, bet kartu ir tikrai stiprus.

Visos aptartos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukta apeliantė supratusi, jog sukėlė eismo įvykį, iš jo pasišalino neteisėtai.

Apygardos teismas sprendžia, kad Šilalės rajono apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiama B. K. yra kalta. Tai, kad apeliantė pateikia savo įvykio versija ir aiškina, jog jokio atsitrenkimo garso ji neišgirdo ir nesuprato, kad atsitrenkė į šalia stovėjusį automobilį Opel Zefira, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti niekaip kitaip tik kaip pažeidėjos gynybinės pozicijos ir siekimo išvengti administracinės atsakomybės. Apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutarimą visiškai pagrįstai nurodė, kad B. K. iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdama KET reikalavimus.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog B. K. padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą ar jo dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju B. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. paskirta 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, yra per griežta. Nors apylinkės teismas skyrė straipsnio sankcijoje numatytą minimalaus dydžio bei apimties nuobaudą, tačiau pažeidėjos asmenybė bei byloje nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad būtent šiuo nagrinėjamu atveju yra pagrindas pažeidėjai skirti nuobaudą mažesnę nei numatyta straipsnio sankcijoje.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-14 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-13-2013).

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė B. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. tai, kad teisės pažeidimus ji padarė sulaukusi 65 m. (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), pagrįstai nenustatė pažeidėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pažymėtina tai, kad byloje esanti Pažyma apie asmens baustumą patvirtina, kad B. K. už KET pažeidimus administracinėn atsakomybėn traukiama pirmą kartą (b. l. 19). Tai leidžia teigti, kad šis įvykis yra atsitiktinumas jos gyvenime. Be to, B. K. kartu su apeliaciniu skundu pateikė Šilalės rajono savivaldybės administracijos Bijotų seniūnijos charakteristiką, VšĮ Šilalės pirminės sveikatos priežiūros centro 2013-12-31 pažymą, 2005-12-29, 2008-11-21, 2013-04-25 padėkos raštus, nukentėjusio asmens (tremtinio) pažymėjimo kopiją (b. l. 58-63). Šie pateikti rašytiniai duomenys leidžia daryti išvadą, kad apeliantė yra nusipelniusi visuomenės narė, aktyvus bei gerbtinas vietinės bendruomenės narys.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju gali būti įgyvendinti pažeidėjai kartu su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu paskyrus ženkliai mažesnio dydžio baudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms administracinėn atsakomybėn patrauktos B. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarimas keistinas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 6 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 6 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos B. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarimą pakeisti.

B. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., padarymą paskirti administracinę nuobaudą – 500 Lt (penkių šimtų litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. šią paskirtą nuobaudą subendrinti apėmimo būdu, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą, su Šilalės rajono apylinkės teismo 2013-12-16 nutarimu B. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. paskirta 100 Lt (vieno šimto litų) dydžio bauda ir B. K. paskirti subendrintą galutinę 500 Lt (penkių šimtų litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Remigijus Preikšaitis