Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas L. J. skundas ir iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo P. P. 2020 m. liepos 14 d. nutarimo pašalintas sakinys, kuriuo pripažinta nukentėjusiojo teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl turtinės žalos dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. L. J. Institucijos 2020 m. liepos 14 d. nutarimu pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalyje ir nubausta 225 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų) bauda už tai, kad ji 2020 m. birželio 13 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), vedžiodama savo bulterjero veislės šunį, paleido pavadėlį, dėl to šuo pribėgo prie A. A. pavadėliu vedžiojamo vengrų vižlo veislės šuns ir jį sukandžiojo. A. A. bandant atitraukti L. J. šunį, šis įkando jai į dešinę ranką ir savo galva trenkė į veidą, tuomet iš jos rankų iškrito mobiliojo ryšio telefonas „Iphone XS 64“ ir sudužo jo liečiamas ekranas. A. A. dėl šuns gydymo padaryta 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) turtinė žala, o dėl sudaužyto telefono – 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) turtinė žala. Savo veiksmais gyvūno (šuns) laikytoja L. J. pažeidė Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių Nr. 2094 12, 18 punktus ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus. Vadovaujantis ANK 665 straipsniu, A. A. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl turtinės žalos dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

4. Atsiliepime į L. J. apeliacinį skundą Institucija prašo šio skundo netenkinti ir palikti skundžiamą apylinkės teismo nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

L. J. apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad L. J. pripažįsta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, tačiau nesutinka su nustatytomis tam tikromis nusižengimo faktinėmis aplinkybėmis, o būtent, kad incidento metu A. A., skirdama susipjudžiusius šunis, netyčia išmetė iš rankų ir sudaužė mobilaus ryšio telefono ekraną, dėl ko patyrė 350 Eur turtinę žalą. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad A. A. nebuvo pripažinta nukentėjusiąja. Taigi, administracinio nusižengimo bylos medžiaga patikrinama apeliacinio skundo ribose.

6. ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimties iki trijų šimtų eurų. Vadovaujantis Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių Nr. A-2094 12 punktu, gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo atlygina įstatymų nustatyta tvarka visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala. Minėtų taisyklių 18 punkte įtvirtinta, kad pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Šunys, kuriems dėl jų veislės antsnukiai nepritaikyti ar jų negamina, gali būti vedžiojami (vedami) be jų, bet su pavadėliu. Jei šalia yra pašalinių žmonių, pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Šuns savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad šuo viešoje vietoje nebūtų paliktas be priežiūros.

7. Byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, jog L. J. neužtikrino, kad jos bulterjero veislės šuo būtų tinkamai vedžiojamas už pavadėlio, t. y. administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paleido šuns pavadėlį ir šis užpuolė A. A. kartu su pilnamete dukra A. A. vedžiojamą vengrų vižlo veislės šunį. Vaizdo įraše matyti, jog iš pradžių šuns pavadėlį abiem rankomis laikė A. A. (moteris su kuprine ant pečių), o jos dukra (mergina, dėvinti baltos spalvos kelnes) tiesiog stebi, kaip yra vejamas jų šuo. Paskui ji padeda mamai atitraukti agresyviai nusiteikusį L. J. šunį. Vaizdo įraše (apie 21:21:16 val.) matosi, kaip iš A. A. rankų, šiai kartu su mama bandant atskirti šunis, iškrenta mobilaus ryšio telefonas, vėliau (21:21:24 val.) telefoną pakelia A. A.. Atkreiptinas dėmesys, kad vaizdo įrašo pradžioje aiškiai matosi, jog ant grindinio nėra jokių daiktų, telefonas, gulintis ekranu į grindinio pusę, pasimato tik tuomet, kai šunys yra išskiriami. Telefonas iškrito (išslydo) iš rankų būtent dėl to, jog reikėjo skubiai išskirti šunis, kad nebūtų padaryta dar didesnės žalos, t. y. mobilaus ryšio telefono iškritimas yra tiesiogiai susijęs su neatsargiu L. J. elgesiu netinkamai vedžiojant savo augintinį. Dėl to neabejotinai galėjo būti padaryta turtinė žala, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Institucija, tiek apylinkės teismas netinkamai nustatė faktines incidento aplinkybes.

8. Institucijos nutarime nurodyta, jog telefonas iškrito iš A. A. rankų, tačiau pati nukentėjusioji pareiškimo pateikimo policijos įstaigai metu nurodė, kad pribėgęs agresyvus šuo įkando jai į dešinės rankos vidurinį pirštą bei, siekdamas ištrūkti, savo galva trenkė į kairę veido pusę, tuo tarpu dukrai išsigandus ir skiriant šunis ant grindinio iškrito mobilaus ryšio telefonas „iPhone XS 64“. Jų šuniui veterinarijos klinikoje buvo diagnozuotos dešinės priekinės kojos kastinės žaizdos. Taigi, A. A. pripažino, kad telefoną rankoje laikė ne ji, tačiau jos dukra A. A.. Tyrimo metu apklausus liudytoja A. A. ši apie telefono liečiamo ekrano sudužimo aplinkybes nieko nepaaiškino, t. y. nenurodė nei kas įvykio metu laikė telefoną, nei kokiomis aplinkybėmis jis iškrito iš rankų. Nagrinėjant L. J. skundą apylinkės teisme, liudytoja apklausta A. A. paaiškino, kad jai priklausantį mobilųjį telefoną rankoje laikė jos motina ir jis iškrito tuomet, kai ši skyrė šunis. Taigi, motinos ir dukros parodymai dėl to, kuri iš jų įvykio metu laikė bei skiriant šunis išmetė ant grindinio telefoną, skiriasi, vis dėlto, tai galima pagrįsti, nes dėl staigaus agresyvaus šuns puolimo nebuvo laiko galvoti apie pašalinius daiktus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju reikėtų vadovautis objektyviu įrodymu, t. y. vaizdo įrašu ir jame užfiksuota įvykio eiga. Jau minėta, kad šio įrašo pradžioje matosi, kaip A. A. abejomis rankomis laiko šuns pavadėlį, jokio telefono jos rankose nėra, taigi, telefoną incidento metu laikė A. A., kas nors ir neryškiai, tačiau matosi vaizdo įraše (21:21:14 val.). Telefoną ji laikė kairėje rankoje. Vėliau telefonas jau matosi gulintis ant grindinio. Kadangi A. A. pripažino, kad būtent ji yra telefono „iPhone XS 64“ savininkė, todėl Institucija turėjo spręsti dėl jos pripažinimo nukentėjusiąja.

9. Pagal ANK 578 straipsnio 1 dalį nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokole, kaip nukentėjęs asmuo, įrašyta A. A., nurodant jos gimimo datą ir gyvenamosios vietos adresą. Nukentėjusiosios parašo nėra. Nors tai laikytina procesiniu trūkumu, tačiau, priešingai nei skundžiamoje nutartyje konstatavo apylinkės teismas, A. A. parašo nebuvimas nereiškia, kad ji pareigūno sprendimu nebuvo pripažinta nukentėjusiąja. A. A. yra pripažinta nukentėjusiąja, nurodant jos asmens duomenis administracinio nusižengimo protokole, tačiau ji pati nėra tinkamai supažindinta su jai suteiktu procesiniu statusu ir turimomis procesinėmis teisėmis, ką patvirtina jos parašo nebuvimas protokole. Todėl apylinkės teismas nepagrįstai iš Institucijos 2020 m. liepos 14 d. nutarimo pašalino sakinį apie A. A. pripažįstamą teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

10. Atkreiptinas dėmesys, kad ANK 636 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog priimamo nutarimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje, be kita ko, nurodoma: jei buvo pareikštas prašymas priteisti turtinės žalos atlyginimą, – išvados dėl turtinės žalos padarymo, padarytos turtinės žalos dydžio arba argumentai dėl turtinės žalos nenagrinėjimo administracinių nusižengimų teisenoje. Šio imperatyvo Institucija nesilaikė. Iš 2020 m. liepos 14 d. nutarimo turinio matyti, kad buvo padaryta išvada, jog A. A. dėl šuns gydymo patyrė 150 Eur turtinę žalą, o dėl suskilusio telefono ekrano – 350 Eur turtinę žalą, t. y. iš viso patyrė 500 Eur turtinę žalą. Taigi, žalos dydis yra konstatuotas, tačiau argumentai, kodėl ši žala nėra priteisiama, nenurodyti. Vadovaujantis ANK 664 straipsnio 2 dalimi, tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. Vis dėlto, administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija gali priteisti tik vieno šimto penkiasdešimt eurų neviršijančios turtinės žalos atlyginimą ir tuo atveju, jei padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo (ANK 665 straipsnio 1 dalis). Kitais atvejais Institucija gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (ANK 665 straipsnio 2 dalis).

11. Analizuojamu atveju, jau minėta, Institucija nustatė nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos dydį (500 Eur), tačiau šį klausimą vis tiek perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka, kas neatitinka aukščiau aptartų ANK 665 straipsnio nuostatų. Taigi, panaikinus Institucijos 2020 m. liepos 14 d. nutarimą, ši privalo, visų pirma, iš naujo atidžiai įvertinti vaizdo įraše užfiksuotą incidento eigą ir tinkamai nustatyti bei įforminti nukentėjusius asmenis, t. y. ar nukentėjo tik A. A. (dėl įkandimo į pirštą, veido sumušimo bei šuns gydymo), ar ir jos dukra A. A. (dėl jai priklausančio telefono ekrano sudužimo). Tuomet būtina įvertinti, ar iš byloje esančių duomenų visumos galima konstatuoti nukentėjusiajai (-ioms) padarytą turtinę žalą, jos dydį bei ar ši žala yra tinkamai įrodyta (pateiktos šuns gydymo sąskaitos, telefono ekrano keitimo sąskaita ir pan.). Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog žalos atlyginimo klausimas toje pačioje administracinio nusižengimo byloje paprastai turi būti išspręstas tais atvejais, kai padaryta turtinė žala yra būtinasis administracinio nusižengimo požymis ir jos dydis yra įrodinėjimo dalykas konstatuojant nusižengimą arba žalos padarymo faktas ir dydis iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos yra aiškūs ir nėra būtinumo išreikalauti papildomą medžiagą. Kai žalos padarymo faktas akivaizdus, tačiau negalima apskaičiuoti žalos dydžio, teismas gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl turtinės žalos dydžio pats perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-511/2018). Tokiu atveju, aprašant nusižengimo esmę, turi būti konstatuojamas turtinės žalos padarymo faktas, tačiau konkretus jos dydis nenurodomas, nes tai bus padaryta civilinio proceso tvarka.

12. Tuo pačiu atkreiptinas Institucijos dėmesys, jog nusižengimo esmė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turi būti nurodyta kaip įmanoma tiksliau, t. y. nurodant ne tik inkriminuojamą straipsnį, bet jei straipsnio dispozicija yra blanketinė, taip pat ir konkrečių įstatymų, taisyklių ar tvarkų nuostatas, kurios buvo pažeistos. Šiuo atveju Institucija tame pačiame nutarime vienoje vietoje (grafoje nusižengimo esmė) nurodo, jog buvo pažeistas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punktas, o kitoje vietoje (grafoje ANK straipsnis, dalis, kurioje numatyta atsakomybė) – to paties įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas. Akivaizdu, jog buvo padarytas rašymo apsirikimas, kuris taip pat turi būti ištaisytas. Iš naujo nagrinėjant nusižengimo padarymo aplinkybes bei individualizuojant L. J. skirtiną nuobaudą, tikslinga įvertinti ir jos skunde nurodytas aplinkybes dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimo.

13. Remiantis išdėstytu, dėl netinkamai nustatytų faktinių nusižengimo aplinkybių bei netinkamai išspręsto turtinės žalos klausimo yra naikinamas tiek Institucijos 2020 m. liepos 14 d. nutarimas, tiek skundžiama apylinkės teismo nutartis, o administracinio nusižengimo bylos medžiaga grąžinama Institucijai trūkumų šalinimui ir naujo sprendimo priėmimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį, kuria Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. P. 2020 m. liepos 14 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos medžiagą grąžinti Institucijai tyrimo trūkumų šalinimui ir naujo nutarimo priėmimui.

Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.