- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- e2S-1129-262/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13135-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- J. A.
- Atsakovas
- N. G.
- Trečiasis asmuo
- K. D., D.A. D.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. A. ieškinį atsakovei N. G. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys K. D. ir D.A. D.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-20412-541/2014 procesą, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimą šioje byloje ir priimti naują sprendimą – J. A. ieškinį tenkinti visiškai.
2. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-20412-541/2014, atmetė jo ieškinį atsakovei N. G., kuriuo jis reikalavo iš atsakovės nugriauti ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), priestatą, statybines medžiagas išvežti iš namų valdos žemės sklypo ir sutvarkyti bendro naudojimo teritoriją. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1582-467/2015, atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad senaties terminas pasibaigė, todėl, esant atsakovės prašymui, teismas jį taikė ir tuo pagrindu atmetė ieškinį. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino ginčo priestatą kaip nesudėtingą statinį, priskiriamą I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, remdamasis atsakovės parodymais ir 1993 metais parengtu planu, kuriame ginčo priestato plotis yra 1 m 88 cm, ilgis – 7 m 84 cm. Tačiau įsiteisėjus procesiniams sprendimams byloje antstolis S. M. 2018 m. rugsėjo 5 d. nustatė, kad ginčo priestato plotis yra 3 m 31 cm, t. y. beveik du kartus viršija atsakovės nurodytąjį bylos nagrinėjimo metu, ginčo priestato ilgis – taip pat ilgesnis už tą, kurį nurodė atsakovė. Todėl ginčo priestatas tokio dydžio, kokį antstolis užfiksavo 2018 m. rugsėjo 5 d., negalėjo būti pastatytas 1993 metais ar anksčiau. Dėl to abiejų instancijų teismai padarė klaidingas išvadas, koks ginčo priestato plotas, kada jis buvo pastatytas ir, remdamiesi šiomis klaidingomis išvadomis, be pagrindo taikė 3 metų ieškinio senaties terminą bei nepagrįstai atmetė pareiškėjo ieškinį. Todėl tik atnaujinus civilinės bylos Nr. 2-20412-541/2014 procesą galima visapusiškai ir teisingai išnagrinėti bylą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimu prašė atmesti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo ir priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Pareiškėjas, kreipdamasis su ieškiniu į teismą ir bylą dar nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, savo ieškinį grindė taip pat to paties antstolio S. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, tačiau tuo metu jokių ginčo sandėliuko išmatavimų antstolis nefiksavo. Apie ginčo sandėliuko matmenis pareiškėjui tapo žinoma jau iš 2014 m. spalio 15 d. teismo sprendimo, tačiau ir tuo metu pareiškėjas, skųsdamas šį teismo sprendimą apeliacine tvarka, šių matmenų neginčijo. Teismai atmetė pareiškėjo ieškinį ne dėl matmenų dydžių neatitikimo, statybą reglamentuojančių teisės aktų nesilaikymo, o visiškai kitais motyvais: ginčo sandėliukas buvo pastatytas 1993 metais ir gavus nors ir žodinį, bet visų tuometinių bendraturčių sutikimą; pareiškėjas įsigijo žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir kitus statinius 2004 m. liepos 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, todėl turėjo žinoti ir žinojo apie faktiškai pristatytą prie ūkinio pastato 2I1P priestatą (malkinę); teismai nustatė, jog nėra įrodymų, kad pareiškėjas nuo nekilnojamojo turto įsigijimo ir priėmimo-perdavimo aktu jam turto perdavimo (2004 m. liepos 12 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2014 m. balandžio 14 d.) būtų reiškęs pretenzijas atsakovei dėl ginčo priestato bei jo kaip bendraturčio teisių ir interesų pažeidimo; savavališkos statybos fakto iki šiol neužregistruota; yra praleistas ieškinio senaties terminas, o tai yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį. Atsakovė daro išvadą, kad pareiškėjo neva naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl ginčo sandėliuko matmenų skirtumo, atsižvelgiant į išskirtinį proceso atnaujinimo institutą, negali būti laikomos esminėmis, nes nuo jų buvimo ar nebuvimo teismo sprendimo motyvų esmė nesikeičia.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi atmestas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo, iš pareiškėjo atsakovei priteista 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš pareiškėjo valstybei priteista 12,81 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
6. Teismas nurodė, kad į bylą pateiktas antstolio S. M. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 170-18-20 patvirtina ne aplinkybes, buvusias nagrinėjant J. A. ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-20412-541/2014, o aplinkybes, buvusias 2018 m. rugsėjo 5 d. antstoliui atvykus jas konstatuoti. Net darant prielaidą, kad šios antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytos aplinkybės buvo nagrinėjant jo ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-20412-541/2014, byloje nėra jokių įrodymų, kas jau minėta, leidžiančių teigti, kad šių aplinkybių pareiškėjas negalėjo sužinoti civilinės bylos Nr. 2-20412-541/2014 nagrinėjimo metu. Galiausiai, kas svarbiausia, šios ieškovo nurodomos antstolio S. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 170-18-20 nurodytos aplinkybės neturi jokios esminės reikšmės, nes jos nelemia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-20412-541/2014 jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinės kvalifikacijos, o kartu šio sprendimo išvados, ją pagrindžiančių faktinių ir teisinių argumentų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: tenkinti jo pareiškimą dėl proceso atnaujinimo.
8. Nurodė, kad pareiškėjo prašymas išnagrinėtas visiškai formaliai, paviršutiniškai, pažeidžiant proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, iš esmės neatsakant į pareiškėjo nurodytus argumentus. Teismas nenurodė jokių aplinkybių ir įrodymų, kad pareiškėjas apie jo nurodomas naujas aplinkybes galėjo sužinoti arba kodėl šias aplinkybes jis privalėjo žinoti, kokių veiksmus jis privalėjo atlikti, kad jo nurodomas aplinkybes jis galėtų sužinoti. Tai, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės egzistavo bylos nagrinėjimo metu, nereiškia, kad jis tas aplinkybes galėjo ir privalėjo žinoti.
Atsiliepimas
9. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš pareiškėjo 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.
10. Nurodė, kad pagrįstai neatnaujino proceso, nes tam nebuvo pagrindo. Argumentus, jog ūkinio pastato priestatas yra didesnio dydžio nei teigia atsakovė, pareiškėjas teikė dar civilinės bylos Nr. 2-20412-541/2014 nagrinėjimo Vilniaus miesto apylinkės teisme metu, tačiau šių argumentų nepagrindė jokiais įrodymais, ką pažymėjo ir Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas 2014 m. spalio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-20412-541/2014. Pareiškėjas nenurodė priežasčių, kodėl jis negalėjo pateikti įrodymų apie ūkinio pastato priestato plotį ir ilgį nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-20412-541/2014 Vilniaus miesto apylinkės teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
11. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
12. Pareiškėjas savo prašymą dėl proceso atnaujinimo iš esmės grindžia tuo, kad po sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-20412-541/2014 priėmimo ir jo patikrinimo apeliacine tvarka, paaiškėjo naujos aplinkybės – antstolis S. M. 2018 m. rugsėjo 5 d. nustatė, kad ginčo priestato plotis yra 3 m 31 cm, t. y. beveik du kartus viršija atsakovės nurodytąjį bylos nagrinėjimo metu ir tai yra pagrindas proceso atnaujinimui. Apeliacinės instancijos teismas su šiais teiginiais nesutinka.
13. CPK 366 str. 1 d. 2 p. yra nurodyta, kad procesas atnaujinamas tada, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
14. Taigi, įstatyme yra labai aiškiai nurodyta sąlyga, kada gali būti atnaujinamas procesas – kai paaiškėja aplinkybės, kurios nebuvo ir net negalėjo būti žinomos bylą nagrinėjant pirmą kartą.
15. Lietuvos teismų praktikoje suformuluota, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos aplinkybės, kurios: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, tai yra jei jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitoks sprendimas.
16. Šiuo atveju pareiškėjas neįrodė, kad bylos Nr. 2-20412-541/2014 nagrinėjimo metu jam nebuvo žinomos aplinkybės, jog ginčo statinys yra realiai didesnis, negu teigia atsakovė. Iš bylos medžiagos darytina priešinga išvada. Ūkinio pastato priestatas atsakovės pastatytas iki atsakovui tampant bendrosios dalinės nuosavybės dalyviu 2004 m. liepos 1 d. Taigi, bylos nagrinėjimo metu (2014 m.) ginčo aplinkybės jau egzistavo. Pažymėtina, kad jau tuo metu ieškovas teigė, jog ginčo statinys yra kitokių parametrų nei nurodo atsakovė. Ieškovas (pareiškėjas) bylos pirmo nagrinėjimo metu turėjo pateikti įrodymus patvirtinančius jo teiginius, kad ginčo statinys yra didesnis nei nurodo atsakovė. Jeigu ieškovas nežinojo tikslių statinio išmatavimų, jis galėjo prašyti teismo išsireikalauti reikiamus įrodymus, prašyti teismo leidimo įrodymams gauti (pvz. atlikti tikslius ginčo sandėliuko matavimus) ir kt. Kaip matyti iš bylos pareiškėjas šiomis procesinėmis galimybėmis nepasinaudojo nei bylos nagrinėjimo pirmosios, nei apeliacinės instancijos metu.
17. Taigi, jeigu jau pats pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nurodė tam tikras aplinkybes susijusias su statinio išmatavimais, negalima teigti, kad pareiškėjui tos aplinkybės apskritai nebuvo žinomos. Dėl išvardintų priežasčių darytina išvada, kad nėra bent vienos sąlygos, kad aplinkybės būtų laikomos naujai paaiškėjusiomis.
18. Apeliacinės instancijos teismo nuomone šioje byloje nėra ir kitos būtinos sąlygos pripažinti aplinkybes naujai paaiškėjusiomis – pareiškėjo nurodomos aplinkybės neturi esminės reikšmės, tai yra net jei jos ir būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, kitoks sprendimas nebūtų priimtas.
19. Pažymėtina, kad kaip savarankiškas ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-20412-541/2014 atmetimo pagrindas buvo tai, kad pareiškėjas (ieškovas) praleido trejų metų ieškinio senaties terminą, t. y. ieškinys buvo atmestas nepriklausomai nuo to, kokios buvo bylos aplinkybės įskaitant ir ginčo statinio parametrus. Todėl šiuo atveju tai, kad jau po bylos išnagrinėjimo antstolis tiksliai išmatavo sandėliuko parametrus, teisingam ginčo išsprendimui jokios reikšmės neturi, nes kad ir koks būtų sandėliuko dydis, bylos išnagrinėjimo rezultatas būtų tas pats – ieškinys vis viena būtų atmestas dėl praleisto senaties termino. Taigi, net ir jeigu pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės būtų buvę žinomos civilinės Nr. 2-20412-541/2014 nagrinėjimo metu, sprendimas vis tiek būtų priimtas toks pats. Dėl šios priežasties darytina išvada, jog nėra ir kitos sąlygos pareiškėjo nurodomas aplinkybes pripažinti naujai paaiškėjusiomis.
20. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog procesas civilinėje byloje Nr. 2-20412-541/2014 pagrįstai nebuvo atnaujintas.
21. Konstatavus, jog nebuvo pagrindo atnaujinti proceso, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo ar skundžiamos nutarties argumentų.
22. Dėl išvardintų priežasčių apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jeigu ginčo statinys iš tiesų yra didesnis, nei buvo nustatyta c. b. Nr. 2-20412-541/2014 ir jeigu pareiškėjas mano, kad tam tikri jo teises pažeidžiantys pastato pakeitimai galėjo atsirasti jau po sprendimo minėtoje byloje priėmimo, pareiškėjas turi teisę pateikti naują ieškinį teismui, o ne atnaujinti procesą jau išnagrinėtoje byloje.
24. Atmetus atskirąjį skundą iš pareiškėjo atsakovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme – 400 Eur (CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo J. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei N. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.