- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-18
- Bylos Nr.
- 1A-286-397-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-64-1-00380-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Jūratė Jakubonienė
- Nuteistasis
- S. A.
Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-286-397-2013
Teisėjas Raimundas Krušinys Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00380-2012-8
NUTARTIS
2013 m. kovo 18 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jūratės Jakubonienės, sekretoriaujant Žanetai Misiūnienei, dalyvaujant prokurorui Nerijui Brundzai, nuteistojo gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo S. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2d., ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. A. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą. Nustatyta, kad jis 2012 m. kovo 26 d., apie 12 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, vagystės tikslu užėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Marijampolėje. Pro nerakintas duris slapta pateko į antrame aukšte esančio biuro administratorės kabinetą Nr. 201, kur iš Ž. F. rankinės pagrobė jai priklausančią piniginę, kurios vertė 120 Lt., su piniginėje buvusiais 9 litais, nukentėjusios vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, „SEB bankas“ kortelę, 10 vienetų prekybos tinklų nuolaidų kortelių, tuo padarydamas Ž. F. bendrą 129 litų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis S. A. skundu prašo apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir atnaujinti įrodymų tyrimą, įpareigojant nukentėjusiąją pateikti jos piniginės vertę patvirtinančius dokumentus ir baudžiamąją bylą nutraukti jo veiką traktuojant kaip adminstracinį teisės pažeidimą arba pakeisti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę į areštą. Apeliantas teigia, kad į administracines patalpas, pirmą pasitaikiusį neužrakintą kabinetą užėjo su tikslu paprašyti darbo ir tik kai nieko nerado kabinete, tik tuomet jam kilo mintis įvykdyti vagystę, todėl jo veiksmai neteisingai buvo kvalifikuoti kaip vagystė įsibraunant į patalpą. Nurodo, kad nukentėjusios piniginė, kurią jis pagrobė, tikrai nebuvo verta 120 lt, o nukentėjusioji nepateikė jokių duomenų apie tikrąją jos turto vertę, o buvo apsiribota vien jos apklausa, akivaizdžiai įtakota policijos pareigūnų, todėl akivaizdu, kad jo veika neturėjo būti kvalifikuojama pagal BK 178 str., nes pavogto turyto vertė nesiekė 1 MGL dydžio. Jo veika šiuo atveju buvo kvalifikuota neteisingai, remiantis abejotinos įrodomosios vertės duomenimis, o visos abejonės, kylančios dėl įrodymų vertinimo, turėtų būti vertinamos kaltinamojo naudai.
Apelianto nuomone, jam teismas paskyrė per griežtą bausmę, neteisingai įvertinęs aplainkybes, kad jo pragyvenimo būdas yra susijęs su nuolatiniu vagysčių darymu. Tokie teismo motyvai, jo nuomone, nepagrįsti ir jais remiantis negalėjo būti priimtas nuosprendis, numatantis tokią griežtą skirtiną bausmę. Teigia, kad įvertinus jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą, teismas turėjo skirti jam prokuroro paprašytą arešto bausmę, kuri būtų atitikusi bausmės tikslus.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai ir pilnai ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai S. A. pripažino kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Apylinkės teismas apeliantą kaltu pripažino vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, tinkamai juos įvertindamas, taip pat ir skirdamas bausmę, įstatymus taikė tinkamai, BPK ir BK normų reikalavimų nepažeidė.
Šalies argumentai
S. A. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jo veiksmai neteisingai kvalifikuoti pagal BK 178 str. 2 d., nes neįrodytas įsibrovimas į patalpą ir reikiama (baudžiamajai atsakomybei kilti) pagrobto turto vertė, yra visiškai nepagrįstos ir neteisingas, vertinamos kaip jo gynybos versija. Teismas visus bylos įrodymus ištyrė, įvertino jų visetą bei kiekvieną atskirai ir rėmėsi tik tais, kurie papildė vieni kitus, atitiko objektyvius rašytinius duomenis. Apeliantas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltę pripažino, nurodydamas, kad į nerakintą kabinetą įėjo su tikslu ką nors pavogti, šie jo parodymai nuoseklūs, atitinka kitą bylos medžiagą. Apklausiant S. A. įtariamuoju, dalyvavo gynėjas, po protokolu jis pasirašė, kad parodymai teisingi, juos patvirtino ir teisme, todėl teismui nebuvo jokių abejonių dėl kaltinamojo veikos kvalifikuojančio požymio - vagystės įsibrovus į patalpą, buvimo. Apeliacinio skundo argumentai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu neįsigilino į surašytus parodymus, o teisme bijojo keisti parodymus, yra neįtikinami, ir logiškai nepaaiškinami, nes apeliantas teisiamas jau ne pirmą kartą, suvokė jam inkriminuojamos veikos sunkumą ir pobūdį, jam buvo žinoma, kad veika kvalifikuojama pagal nustatytas aplinkybes. Taigi, tokia nuteistojo skunde išsakyta versija apeliacinio teismo laikoma kaip jo gynybos pozicija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 52 dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose byloje 15 punkte nurodyta, kad pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vagystę kvalifikuojantis požymis yra įsibrovimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Kaip įsibrovimas kvalifikuotini ir atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas (pvz., tarnybinių patalpų).
Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad S. A. svetimą turtą pagrobė iš administracinio kabineto, esančio pastato 2-jame aukšte, tarnybinėse patalpose, kur paprastai pašaliniai asmenys nesilanko, todėl akivaizdu, kad jo veiksmai atitinka visus vagystės įsibrovus į patalpą požymius, todėl jo veika buvo tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d.
Apelianto skundo argumentai, kad jo kaltei pagrįsti reikalinga įpareigoti nukentėjusiąją pateikti piniginės vertę patvirtinančius domenis, yra nepagrįsti ir vertinti kaip siekimas išvengti baudžiamosios atskaomybės už padarytą veiką. Teismui nebuvo pagrindo netikėti nukentėjusiosios Ž. F. parodymais ir jos nurodytu pagrobto turto įvertinimu, be to, tai, kad nuteistasis atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą taip pat tik patvirtina, kad jis savo kaltę pilnai pripažino ir sutiko su padarytos žalos dydžiu, todėl aukštesnysis teismas laiko, kad nukentėjusiajai apelianto nusikalstamais veksmais padarytos žalos dydis nustatytas ir įrodytas ir tirti aplinkybes iš naujo nėra jokio obektyvaus teisinio pagrindo. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvertino kiekvieną byloje surinktą įrodymą atskirai ir kitų duomenų kontekste bei visų įrodymų visetą, ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad S. A. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą pilnai pasitvirtino, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. teisingai ir pagrįstai, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį dėl neteisingos veikos kvalifikacijos, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra jokio teisėto pagrindo.
Skiriant nuteistajam bausmę, pirmos instancijos teismas atsižvelgė į padaryto nusikalimo pobūdį, sunkumą, keliamą pavojų visuomenei, tyčios turinį. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį LR BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Nors teistumai yra išnykę ir apelinatas laikomas neteistu, tačiau ta aplinkybė, kad visi jo praeiti 12 teistumų buvo už analogiškas veikas, t.y. svetimo turto grobimą, charakterizuoja apelianto asmenybę, todėl teismas, spręsdamas bausmės klausimą, šią aplinkybę aptarė pagrįstai. Teismas, įvertinęs nusikaltimo sunkumą, pobūdį bei pavojingumą visuomenei, kaltinamojo asmenybę, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad bausmės tiklsai gali būti pasiekti tik paskyrus S. A. pačią griežčiausią sankcijoje numatytą - laisvės aėmimo bausmę.
Tai, kad S. A. prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikaltimą, savo noru atlygino nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė ir paskyrė mažesnę nei bausmės vidurkis bausmę, todėl laikyti, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, nėra pagrindo.
Kolegija, įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, ir naikinti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo S. A. apeliacinį skundą atmesti.