- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-12
- Bylos Nr.
- eI3-611-331/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00648-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas (pirm.), Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Trastas“
- Atsakovas
- Trakų rajono savivaldybės administracijai, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai
- Trečiasis asmuo
- Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti į teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gedimino Užubalio,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Trastas“ skundą atsakovėms Trakų rajono savivaldybės administracijai ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija (toliau – ir Direkcija) 2018 m. sausio 23 d. raštu Nr. S-(3.1)-38 „Dėl techninio projekto“ (toliau – ir Sprendimas) atsisakė derinti bendrovės „Trastas“ parengtus Prekybos paskirties pastato su autobusų stoties administracinėmis patalpomis Vytauto g. 90, Trakų m. ir automobilių stovėjimo aikštelės bei mokamos automobilių stovėjimo aikštelės projektinius pasiūlymus (toliau – ir Projektas).
2. Trakų rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) 2018 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. AP3-761 atsisakė išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nes Direkcija 2018 m. sausio 23 d. raštu Nr. S-(3.1)-38 nepritarė Projektui.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą ir prašo: panaikinti Direkcijos 2018 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. S-(3.1)-38 „Dėl techninio projekto“; panaikinti Administracijos 2018 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. AP3-761 „Dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo“; įpareigoti Trakų rajono savivaldybę per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateiktam projektui „Transporto (autobusų stoties) pastato (unikalus Nr. 7998-7021-7011) paskirties keitimo į prekybos paskirties pastatą su autobusų stoties patalpomis, rekonstravimo, susisiekimo komunikacijų: autobusų sustojimo aikštelės, automobilių stovėjimo aikštelės Vytauto g. 90, Trakų m., statybos projektas. Susisiekimo komunikacijų: automobilių stovėjimo aikštelių Bernardinų g. Trakų m., sklypo kadastro Nr. 7977/0002:415 ir sklypo kadastro Nr. 7977/0002:417, statybos projektas“.
3.1. Paaiškina, kad pareiškėja nuomos teise valdo valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-2183-0333, kadastro Nr. 7977/0002:482, Vytauto g. 90, Trakuose, ir 47/100 dalies šiame žemės sklype esančio pastato – autobusų stoties, unikalus Nr. 7998-7021-7011, taip pat nuomos teise valdo žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0829-2734, kadastro Nr. 7977/0002:415, Bernardinų g., Trakuose, ir žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0829-3264, kadastro Nr. 7977/0002:417, Bernardinų g., Trakuose.
3.2. Pareiškėja į Aplinkos ministerijos dokumentų elektroninės sistemos projektų tikrinimo posistemį „Infostatyba“ 2017 m. gruodžio 19 d. įkėlė Projektą statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Tačiau Direkcija 2018 m. sausio 23 d. raštu nepritarė pareiškėjos pateiktam Projektui, manydama, kad rengiant statinio techninį projektą nesivadovauta privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais: projektiniais pasiūlymais, Direkcijos 2017 m. balandžio 26 d. išduotais specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais, be to, nurodė, kad vyksta teisminiai procesai, kurių baigtis turės tiesioginės įtakos objektui (teritorijai) ir derinti pateikto projekto realizavimui. Todėl Administracija 2018 m. kovo 1 d. raštu atsisakė išduoti statybą leidžiantį dokumentą.
3.3. Teigia, kad pareiškėja ir UAB ,,Trakų autobusai“ 2016 m. balandžio 12 d. sudarė mainų sutartį, todėl įgyvendinant šią sutartį buvo parengti projektiniai pasiūlymai. Direkcija 2017 m. sausio 18 d. raštu Nr. S-(3.6)-24 informavo pareiškėją, kad pateikti projektiniai pasiūlymai prieštarauja Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimo (reg. Nr. 010792000005) sprendiniams. Iš projektinių pasiūlymų teritorijos buvo išimtas žemės sklypas Vytauto g. 88, Trakuose, ir įtraukti šie su žemės sklypu Vytauto g. 90 besiribojantys žemės sklypai: žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-0829-2734, kadastro Nr. 7977/0002:415, Bernardinų g., Trakai, ir žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-0829-3264, kadastro Nr. 7977/0002:417, Bernardinų g., Trakai. Taigi pagal šias pastabas buvo parengti pakoreguoti Prekybos paskirties pastato su autobusų stoties administracinėmis patalpomis Vytauto g. 90 ir automobilių stovėjimo aikštelės (sklypo kadastro Nr. 7977-0002:415) bei mokamos automobilių stovėjimo aikštelės (sklypo kadastro Nr. 7977/0002:417) Trakų m. projektiniai pasiūlymai (toliau – ir Projektiniai pasiūlymai). Direkcija, gavusi šiuos projektinius pasiūlymus derinti, 2017 m. vasario 9 d. raštu Nr. S-(3.6)-44 pritarė projektinių pasiūlymų sprendiniams. Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyrius dar 2015 m. spalio 16 d. rašte Nr. (1.29-V)2V-1290 pažymėjo, kad sklypui Vytauto g. 90 tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai nenustatyti, užstatymas gali būti planuojamas, pritarė statybos darbams, t. y. autobusų stoties rekonstrukcijos darbams žemės sklype Vytauto g. 90, Trakuose, taip pat Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrius 2017 m. vasario 6 d. suderino Projektinius pasiūlymus. Direkcija 2017 m. vasario 9 d. raštu Nr. S-(3.6)-44 patvirtino, kad, išanalizavusi ir įvertinusi pateiktų projektinių pasiūlymų atitiktį nurodytiems teisės aktams, pagal savo kompetenciją pritaria Projektinių pasiūlymų sprendiniams. Parengtoje ir kartu su skelbimu paviešintoje parengtų Projektinių pasiūlymų medžiagoje yra šių institucijų derinimai: Administracijos Architektūros skyriaus 2017 m. vasario 6 d. derinimas Nr. 3, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus 2017 m. vasario 6 d. derinimas Nr. 02-PP, Direkcijos 2017 m. vasario 9 d. derinimas. 2017 m. kovo 6 d. įvyko viešas susirinkimas dėl parengtų Projektinių pasiūlymų. Jo metu vyko diskusija dėl Trakų autobusų stoties pastato rekonstrukcijos. Atlikus visas reikiamas procedūras Administracijos direktorius 2017 m. kovo 16 d. pritarė Projektiniams pasiūlymams.
3.4. Pažymi, kad nors Projektinių pasiūlymų pavadinime nėra konkrečiai nurodyta statybos rūšis – rekonstravimas, o pagal šiuos Projektinius pasiūlymus parengto galutinio Projekto pavadinime išsamiai nurodytos visos planuojamos statinių statybos rūšys – rekonstravimas ir nauja statyba, tačiau parengto Projekto sprendiniai visiškai atitinka Projektinių pasiūlymų sprendinius: statinių parametrus, tūrius, išdėstymą, architektūrinius sprendimus. Teisės aktai nereguliuoja klausimo dėl pakartotinio projektinių pasiūlymų rengimo ir jų viešinimo. Net tais atvejais, kai yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas, atlikus neesminius statinio projekto sprendinių pakeitimus, nereikia atlikti visos statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros, pakanka tik naujos laidos projektinių sprendinių dokumento parengimo bei statytojo pritarimo. Nagrinėjamu atveju, kai yra tik neesminis nesutapimas tarp Projektinių pasiūlymų ir Projekto, t. y. pavadinimuose skiriasi atliekamų statybos darbų rūšys, nors pagal turinį Projektas visiškai atitinka Projektinius pasiūlymus, neturi būti reikalaujama iš naujo rengti Projektinius pasiūlymus. Projektinių pasiūlymų sprendiniai, kurie buvo suderinti ir pristatyti visuomenei viešo svarstymo metu, nesikeitė rengiant Projektą. Tiek Projektiniuose pasiūlymuose nurodyti statinių parametrai, statinių išsidėstymas ir kiti sprendiniai, tiek sprendiniai, nurodyti Projekte, sutampa ir yra analogiški.
3.5. Nesutinka su Direkcijos rašte išdėstytais teiginiais, kad rengiant Projektą nesivadovauta Direkcijos 2017 m. balandžio 26 d. išduotais specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais. Pažymi, kad pareiškėja rengdama projektą vadovavosi Administracijos 2017 m. balandžio 21 d. parengtais specialiaisiais reikalavimais Nr. 053A (toliau – ir Specialieji architektūros reikalavimai), Direkcijos 2017 m. balandžio 26 d. specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais Nr. ST-(10.8)-17 (toliau – ir Specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai), taip pat Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus parengtais Specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais Nr. EV-202 (toliau – ir Specialieji paveldosaugos reikalavimai). Kadangi tarp šių specialiųjų reikalavimų buvo nustatytas nesuderinamumas, juos derino Administracija ir Administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. P2-372 sudaryta komisija. Administracija 2017 m. liepos 28 d. raštu Nr. AP3-3162 informavo pareiškėją, kad komisijos 2017 m. liepos 20 d. posėdyje svarstant pateiktų specialiųjų architektūros, specialiųjų paveldosaugos, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų Projektui suderinamumą priimtas protokolinis sprendimas, kad Trakų rajono savivaldybės pateikti klausimai nepriskirti komisijos kompetencijai ir ji šių klausimų nenagrinės. Kadangi Komisija 2017 m. liepos 20 d. posėdyje nesuderino specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų ir specialiųjų architektūros reikalavimų bei nenurodė Administracijai, kokius specialiuosius reikalavimus išduoti, pareiškėja kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją su skundu dėl komisijos 2017 m. liepos 20 d. protokolinio sprendimo Nr. D4-118 panaikinimo ir komisijos įpareigojimo išnagrinėti Projektui išduotų specialiųjų reikalavimų suderinamumo klausimą. Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. 3R-2619AG-208/03-2017 panaikino komisijos 2017 m. liepos 20 d. protokolinį sprendimą Nr. D4-118 ir įpareigojo ją pakartotinai išnagrinėti Administracijos teiktą informaciją bei priimti sprendimą dėl Projektui išduotų specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų ir specialiųjų paveldosaugos reikalavimų.
3.6. Pareiškėja, negavusi komisijos sprendimo, nusprendė rengti Projektą be specialiųjų reikalavimų ir 2017 m. gruodžio 14 d. pateikė Administracijai prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą parengtam Projektui be specialiųjų reikalavimų pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 47 dalį bei 24 straipsnio 3 dalį. Direkcijos motyvas, kad rengiant Projektą nesivadovauta 2017 m. balandžio 26 d. išduotais specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais, yra nepagrįstas, nes tarp institucijų išduotų specialiųjų reikalavimų buvo nustatytas nesuderinamumas, kurio neišsprendė atsakingos institucijos ir atitinkamai pareiškėjai nebuvo išduoti specialieji reikalavimai. Be to, Direkcija savo priimamus sprendimus turi pagrįsti teisės aktų normomis. Šiuo atveju argumentas nepritarti Projektui, nes vyksta teisminiai procesai, yra nepagrįstas teisės aktų normomis.
Atsiliepimas
4. Atsakovė Direkcija su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškina, kad Projektas neatitinka Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, nes nesivadovauta privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, projektiniais pasiūlymais. Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – ir Reglamentas), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738, 13 priedo „Projektiniai pasiūlymai“ 2 punkte nurodyta, jog šio priedo nuostatos taikomos rengiant projektinius pasiūlymus Reglamento 60 punkte nurodytais atvejais. Rengiant projektinius pasiūlymus minėtame punkte nenurodytais atvejais, 13 priedo reikalavimai yra rekomendacinio pobūdžio. Vadovaujantis Reglamento 60 punktu, projektiniai pasiūlymai turi būti rengiami numatant projektuoti Reglamento 4 priede nurodytą visuomenei svarbų statinį ar statinio dalį, taip pat numatant projektuoti statinį ar statinio dalį Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais. Pagal Reglamento 4 priedą, prekybos pastatai, kurių prekybos plotas didesnis kaip 1 000 m², priskirtini prie visuomenei svarbių statinių (jų dalių). Nurodytos teisės aktų nuostatos taikomos pareiškėjos atvejui, todėl Reglamento 13 priedo reikalavimai jai yra privalomojo, o ne rekomendacinio pobūdžio. Trakų rajono savivaldybės vyriausiasis architektas pareiškėjos projektinių pasiūlymų rengimo užduotį suderino 2017 m. vasario 10 d., reg. Nr. AS2-006. Pareiškėja parengė Projekto projektinius pasiūlymus, pateikė susipažinti valstybės institucijoms (įstaigoms) prieš gaunant projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, nors, pagal Reglamento 13 priedo IV skyriaus nuostatas, statytojas pirmiausia turi parengti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį ir ją suderinti su savivaldybės administracijos direktoriumi (jo įgaliotu savivaldybės administracijos valstybės tarnautoju) (Reglamento 13 priedo 11–14 punktai). Trakų rajono savivaldybės vyriausiasis architektas projektinių pasiūlymų rengimo užduotį suderino tik 2017 m. vasario 10 d. (reg. Nr. AS2-006). Užduotyje nurodyta, jog projektinių pasiūlymų rengimo terminas yra iki 2 savaičių. Tačiau po šios datos (t. y. po 2017 m. vasario 10 d.) jokie kiti projektiniai pasiūlymai nebuvo parengti. Projektiniuose pasiūlymuose nenurodyta statybos rūšis, nors, pagal Reglamento 13 priedo 8.1 punktą, nurodyti statybos rūšį projektiniuose pasiūlymuose privaloma. Todėl užduotyje (reg. Nr. AS2-006) pareiškėjos nurodyta statybos rūšis yra nauja statyba, taigi, darytina išvada, jog projektinius pasiūlymus pareiškėja parengė būtent naujo statinio statybai. Direkcija teigia, kad buvo parengti ir pristatyti visuomenei bei gautas Administracijos direktoriaus įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas Projektui, projektiniams pasiūlymams. Būtent remiantis šiais projektiniais pasiūlymais turėjo būti rengiamas statinio projektas, nes, pagal Reglamento 13 priedo 4 punktą, projektiniai pasiūlymai (kai jie rengiami) yra vienas iš dokumentų, kuriuo vadovaujantis rengiamas techninis projektas, techninis darbo projektas arba pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projektas. Projekto pavadinimą Reglamentas apibrėžia kaip statybos, rekonstravimo ar kitos rūšies statinio projekto pavadinimą, nurodomą techninėje užduotyje, visuose kituose projekto dokumentuose, statybą leidžiančiame dokumente, statybos užbaigimo dokumentuose. Kadangi šiuo atveju statinio projektas turi būti rengiamas projektinių pasiūlymų pagrindu, statybos rūšis ir dokumentų pavadinimai turi sutapti. Todėl, Direkcijos įsitikinimu, pagrįstu Statybos įstatymo ir Reglamento nuostatomis, Projekto projektinių pasiūlymų pagrindu turėjo būti parengtas Prekybos paskirties pastato su autobusų stoties administracinėmis patalpomis Vytauto g. 90 ir automobilių stovėjimo aikštelės bei mokamos automobilių stovėjimo aikštelės Trakų m. statybos projektas. Vadovaujantis Statybos įstatymo ir Reglamento nuostatomis, projektiniai pasiūlymai (kai juos rengti privaloma), esantys pagrindas naujam statinio statybos projektui rengti, negali būti tas pats pagrindas rekonstravimo projektui rengti, nes iš esmės skiriasi šios statybos rūšys.
4.1. Teigia, kad rengiant rekonstravimo projektą nesivadovauta Direkcijos 2017 m. balandžio 26 d. išduotais specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais. Pareiškėjos projektuotoja UAB „Puikus būstas“ 2017 m. vasario 9 d. Administracijai pateiktame prašyme išreiškė pageidavimą gauti specialiuosius architektūros reikalavimus rengiamam projektui. Atsižvelgiant į tai, buvo pradėta specialiųjų reikalavimų išdavimo procedūra. Direkcija 2017 m. balandžio 26 d. išdavė specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus Nr. ST-(10.8)-17. Reikalavimai buvo svarstyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. Dl-128/V-282 sudarytoje Specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų suderinamumo nagrinėjimo komisijoje. Direkcijos reikalavimai nebuvo apskųsti, todėl yra galiojantys. Po Specialiųjų architektūros reikalavimų, Specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, Specialiųjų paveldosaugos reikalavimų suderinamumo nagrinėjimo komisijos 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimo, įforminto 2018 m. sausio 5 d. protokolu Nr. D4-2, Administracija turėjo arba išduoti specialiuosius reikalavimus (jų rinkinį), arba skųsti priimtus jos netenkinančius sprendimus. Vietoj to Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ,,Infostatyba“ 2017 m. gruodžio 19 d. užregistruota paraiška (reg. Nr. CP-05-171219-018390) patikrinti Rekonstravimo projektą.
4.2. Direkcija , tikrindama Rekonstravimo projektą, nustatė, jog su Rekonstravimo projektu pateikto UAB „SPKT“ 2017 m. gruodžio 11 d. bendrosios ekspertizės akto Nr. 427/1-17 4 punkte „Privalomieji techninio projekto rengimo dokumentai“ nėra nurodyti Direkcijos reikalavimai (jie net nebuvo pateikti su visais kitais dokumentais), rengiant Rekonstravimo projektą jais nesivadovauta, nors 2017 m. kovo 30 d. specialieji paveldosaugos reikalavimai Nr. EV-202, išduoti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus, kurie taip pat buvo svarstyti Specialiųjų architektūros reikalavimų, Specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, Specialiųjų paveldosaugos reikalavimų suderinamumo nagrinėjimo komisijoje, nurodyti kaip Rekonstravimo projekto rengimo pagrindas. Kadangi Direkcijos reikalavimai yra išduoti, galiojantys ir privalomi, rengiant statinio projektą jais turėjo būti vadovaujamasi. Taigi, Direkcijos reikalavimais buvo nesivadovauta.
5. Atsakovė Administracija su pareiškėjos skundu sutinka, prašo jį patenkinti. Atsiliepime paaiškina, kad remdamasi Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalyje nustatyta tvarka atsisakė išduoti statybą leidžiantį dokumentą Projektui, nes Direkcija nepritarė Projektui. Administracija nenustatė Projekto trūkumų ir jeigu per Projektui patikrinti nustatytą terminą būtų gauti visų Projektą turėjusių patikrinti subjektų pritarimai arba nebūtų gauta statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų nepritarimų statinio projektui, t. y. jeigu nebūtų gautas Direkcijos nepritarimas Projektui, Administracija būtų išdavusi pareiškėjai statybą leidžiantį dokumentą.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prašo pareiškėjos skundą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime paaiškina, kad ginčas susijęs su sklypu Vytauto g. 90, Trakuose, kuris nepatenka į kultūros paveldo vietovę, bei su sklypu, esančiu Vytauto g. 88, Trakuose, kuris patenka į kultūros paveldo vietovę – Trakų senamiestį (unikalus kodas kultūros vertybių registre 17114). Departamentas 2016 m. rugsėjo 29 d. pritarė prekybos paskirties pastato su autobusų stoties administracinėmis patalpomis Vytauto g. 90 ir automobilių stovėjimo aikštelės su įvaža Vytauto g. 88, Trakų m., projektiniams pasiūlymams (reg. Nr. 60-PP), o 2017 m. vasario 6 d. pritarė prekybos paskirties pastato su autobusų stoties administracinėmis patalpomis Vytauto g. 90 ir automobilių stovėjimo aikštelės bei mokamos stovėjimo aikštelės statybos projektiniams pasiūlymams (reg. Nr. 02-PP). 2018 m. sausio 15 d. „Infostatyboje“ buvo pritarta Transporto (autobusų stoties) pastato (unikalus Nr. 7998- 7021-7011) paskirties keitimo į prekybos paskirties pastatą su autobusų stoties patalpomis, rekonstravimo, susisiekimo komunikacijų: autobusų sustojimo aikštelės, automobilių stovėjimo aikštelės Vytauto g. 90, Trakų m., statybos projektas. Susisiekimo komunikacijų: automobilių stovėjimo aikštelių Bernardinų g. Trakų m., sklypo kadastro Nr. 7977/0002:415 ir skl. kad. Nr. 7977/0002:417, statybos projektui (reg. Nr. CPR-180115-09917). Departamentas pažeidimų paveldosaugos srityje nenustatė.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija prašo pareiškėjos skundą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime paaiškina, kad nagrinėjamu atveju Administracija nustatė nesuderinamumą tarp specialiųjų architektūros, specialiųjų paveldosaugos, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų ir šį ginčą perdavė nagrinėti aplinkos ministro ir kultūros ministro sudarytai Specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų ir specialiųjų paveldosaugos reikalavimų suderinamumo nagrinėjimo komisijai. Specialiųjų reikalavimų apibrėžimą, specialiųjų reikalavimų rengimą ir išdavimą reglamentuoja Statybos įstatymo 2 straipsnio 45 dalis, 24 straipsnis. Komisija 2017 m. liepos 20 d. protokoliniu sprendimu Nr. D4-118 nusprendė, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos pateiktuose dokumentuose nenurodoma, koks specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų ir (ar) specialiųjų architektūros reikalavimų tarpusavio nesuderinamumas yra nustatytas. Todėl komisija balsų dauguma nutarė, kad Administracijos pateikti klausimai nepriskirti komisijos kompetencijai ir komisija šių klausimų nenagrinės. Komisijos 2017 m. liepos 20 d. sprendimas buvo apskųstas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, ši komisijos sprendimą 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. 3R-2619AG-208/03-2017 panaikino ir įpareigojo komisiją pakartotinai išnagrinėti Administracijos 2017 m. gegužės 8 d. raštu Nr. AP3-1970, 2017 m. birželio 26 d. raštu Nr. AP3-2550 ir 2017 m. liepos 19 d. raštu Nr. AP3-2896 teiktą informaciją bei priimti Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl Projektui išduotų specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų ir specialiųjų paveldosaugos reikalavimų. Komisija 2017 m. gruodžio 13 d. vykusiame posėdyje priėmė sprendimą (2018 m. sausio 5 d. protokolas Nr. D4-2), kad tarp architektūros ir specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų nesuderinamumo nėra. Nors Statybos įstatymo 24 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad komisija gali nurodyti savivaldybės administracijos direktoriui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui išduoti specialiuosius reikalavimus vadovaudamasi šios komisijos suderintais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais ir (ar) specialiaisiais architektūros reikalavimais, tačiau komisija, nenustačiusi, kad tarp išduotų architektūros ir specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų būtų nesuderinamumas, nenurodė savivaldybės administracijos direktoriui (ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) išduoti specialiuosius reikalavimus vadovaudamasi šios komisijos suderintais specialiaisiais reikalavimais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
8. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Direkcijos 2018 m. sausio 23 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta derinti pareiškėjos pateiktą Projektą, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Nustatyta, kad Direkcija 2018 m. sausio 23 d. raštu nepritarė pareiškėjos pateiktam Projektui, manydama, kad priimant atitinkamus sprendimus, susijusius su dabartinės autobusų stoties teritorija, galimai buvo nesilaikyta teisės aktų reikalavimų ir taip buvo pažeistas viešasis interesas, Projektas neatitinka Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl kreipėsi į prokuratūrą, taip pat pažymėjo, jog rengiant statinio techninį projektą nesivadovauta privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais: projektiniais pasiūlymais, Direkcijos 2017 m. balandžio 26 d. išduotais specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais, be to, nurodė, kad vyksta teisminiai procesai, kurių baigtis turės tiesioginės įtakos objektui (teritorijai) ir pateikto projekto derinimo realizavimui.
9.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) administracinėje byloje Nr. eA-3782-602/2020, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro (ginančio viešąjį interesą pagal Direkcijos prašymą) apeliacinį skundą, 2020 m. liepos 1 d. nutartimi prokuroro apeliacinį skundą patenkino iš dalies, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimą pakeitė ir jo rezoliucinę dalį išdėstė taip: „Pripažinti, kad Trakų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. S1-232 „Dėl Trakų miesto bendrojo plano sprendinių koregavimo tvirtinimo“ 1 punktas, tiek kiek juo patvirtintas Trakų miesto bendrąjį plano, patvirtinto Trakų rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. S1-46, sprendinių koregavimas teritorijoje, priskirtoje inžinerinės infrastruktūros objektų funkcinei zonai (uI*) (t. y. žemės sklypui, kurio unikalus Nr. 4400-2183-0333, kadastro Nr. 7977/0002:482, esančiam adresu Vytauto g. 90, Trakų m., Trakų r. sav.), numatant papildomus plėtros būdus – „konversiją“ ir „naują plėtrą“, neprieštarauja: 1) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-407 redakcija) 8 straipsnio 1 dalies 2 punktui ir 28 straipsnio 4 daliai; 2) Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 1 daliai (2001 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. IX-628 redakcija); 3) Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154, tekstinės dalies Įvado 4 skyriaus „Teritorijos raidos strateginių tikslų sistema“ 1 punktui ir „III. Šalies teritorijos raidos erdvinis integravimas“ „7. Integruotos raidos strategija“ 15 punktui; 4) Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912, tekstinės dalies „2. Bendri TINP planavimo ir tvarkymo principai“ pirmai, antrai pastraipoms, ketvirtos pastraipos pirmai–trečiai įtraukoms bei „Trakų istorinio nacionalinio parko zonos“ „2. Draustiniai“ 2.2 punktui; 5) Kultūrinių draustinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1086, 20.1, 20.2. ir 21 punktams“. Likusią norminės administracinės bylos dalį nutraukė. LVAT šios nutarties 121–122 punktuose konstatavo, kad: „įvertinusi tikrinamų nuostatų (ginčo sprendinių) turinį, šiame baigiamajame teismo akte padarytas išvadas ir pateiktą vertinimą (ypač tai, kad ginčo sprendiniai nepaneigia ir nepakeičia TINP planavimo schemos ir kitų veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančių įstatymų bei norminių aktų reikalavimų), aplinkybę, kad jomis koreguojami Plano sprendiniai yra susiję su nedidele ginčo teritorija, sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo vertinimu, kad, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo konstatuoti Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 4 dalies, skaitomos kartu su 8 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pažeidimo priimant tikrinamą Sprendimo dalį. Be to, kiek tai susiję su viešu ginčo teritorijų planavimo procesu, per kurį, be kita ko, yra įgyvendinamas visuomenės (viešasis) interesas (Teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis), pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodo ir byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad priimant tikrinamą Sprendimo dalį būtų buvę pažeisti visuomenės dalyvavimą reglamentuojančios įstatyme ir (ar) Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatuose, patvirtintuose Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1267 redakcija), įtvirtintos taisyklės. Priešingai, byloje pateikti dokumentai patvirtina (I t., b. l. 129, 132, 133, 138–146, 157–159), kad visuomenė apie planuojamą rengti ir parengtą Plano sprendinių koregavimą, planavimo tikslus bei konkrečius sprendinius buvo informuota ir jokių pasiūlymų, pretenzijų ar skundų nebuvo gauta“.
9.2. LVAT kitoje administracinėje byloje Nr. eAS-24-525/2021, išnagrinėjęs Direkcijos atskirąjį skundą, jį atmetė, konstatuodamas, „kad nagrinėjamu atveju administracinė byla buvo pradėta pareiškėjui – prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, kreipiantis į administracinį teismą dėl administracinių aktų panaikinimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad administracinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, o 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atnaujintas. 2020 m. spalio 2 d. teisme buvo gautas pareiškėjo prokuroro, ginančio viešąjį interesą atsisakymas nuo pareiškimo“. Šioje byloje Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras taip pat gynė viešąjį interesą pagal Direkcijos prašymą, o Direkcijos įsitikinimu, Trakų senamiesčio, unikalus objekto kodas 17114, teritorija ir jos ribos jokiu galiojančiu planavimo dokumentu nėra nustatytos, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas neįvykdė savo teisės pildyti teisės spragas, palikdamas neišspręstą teisinio reguliavimo klausimą dėl to, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą. Direkcija atskirajame skunde pažymėjo, kad teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, detaliai neišaiškino teisinio reguliavimo aspektų, lieka neaišku, ar galima vadovautis nepanaikinto, šiuo metu galiojančio aktualaus teritorijų planavimo dokumento – Trakų miesto bendrojo plano –sprendiniais, parengtais remiantis specialiaisiais planais.
9.3. Šioje nagrinėjamoje byloje LVAT 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. d. sprendimą ir perdavė bylą teismui nagrinėti iš naujo, konstatuodamas, kad teismas išsamiai neištyrė bylai aktualių aplinkybių bei priėmė tinkamai nemotyvuotą sprendimą, t. y. iš esmės neišnagrinėjo kilusio ginčo.
10. Taigi šioje byloje svarbu nustatyti, ar pareiškėjos parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, ar Direkcija ginčijamu raštu pagrįstai atsisako derinti Projektą, ar Direkcija savo veiksmais nepažeidžia fundamentalių viešojo administravimo teisinių pagrindų bei gero administravimo principo.
11. Ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – ir SĮ), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – ir Reglamentas), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (toliau – ir Paveldo įstatymas); Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (toliau – ir STĮ), Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. S1-97 patvirtintas šios teritorijos detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas), Trakų rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. S1-46 patvirtintas Trakų miesto bendrasis planas (toliau – ir Bendrasis planas), Administracijos 2017 m. balandžio 21 d. parengti specialieji reikalavimai Nr. 053A (toliau – ir Specialieji architektūros reikalavimai); Direkcijos 2017 m. balandžio 26 d. specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai Nr. ST-(10.8)-17 (toliau – ir Specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai); Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus parengti Specialieji paveldosaugos reikalavimai Nr. EV-202 (toliau – ir Specialieji paveldosaugos reikalavimai).
11.1. SĮ 2 straipsnyje nustatytos pagrindinės šio įstatymo sąvokos. Šio straipsnio 10 dalyje nustatytos esminės charakteristikos, jos apibrėžtos Reglamente (ES) Nr. 305/2011; 45 punkte nustatyti projektiniai pasiūlymai – pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus; 61 punkte nustatytas statinio projektas – normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (statinio projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybai vykdyti ir statybos užbaigimo procedūroms atlikti, visuma; 62 punkte nustatytas statinio projektavimas – architektūrinė inžinerinė veikla, kurios tikslas – parengti statinio projektą; 66 punkte nustatyta statinio projekto ekspertizė – įvertinimas, kaip statinio projekte yra įgyvendinti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyti esminiai statinių reikalavimai, taip pat kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimai; 68 punkte nustatytas statinio projekto tvirtinimas – statytojo (užsakovo) pritarimas parengtam statinio projektui, įforminamas tvarkomuoju dokumentu, kai statytojas (užsakovas) yra Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija arba statytojo (užsakovo) žyma „tvirtinu“ ir parašu statinio projekte, kai statytojas (užsakovas) yra Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo. Abiem atvejais nurodomi pagrindiniai statinio techniniai ir ekonominiai rodikliai, aplinkos ir kraštovaizdžio reikalavimai; 87 punkte reglamentuota statybą leidžiančio dokumento sąvoka – tai dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą.
11.2. SĮ 5 straipsnyje nustatyti esminiai statinio architektūriniai reikalavimai, t. y. statinio architektūra turi būti tokia, kad: 1) neprieštarautų esminiams statinių reikalavimams, nustatytiems Reglamente (ES) Nr. 305/2011; 2) statinys derėtų prie kraštovaizdžio; 3) atitiktų statinio paskirtį; 4) architektūriniai, inžineriniai ir technologiniai inžineriniai sprendiniai derėtų tarpusavyje; 5) architektūriniai sprendiniai sudarytų darnią, bendrą visumą; 6) statiniai atitiktų universalaus dizaino reikalavimus, nustatomus normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose, normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. Už esminių architektūros reikalavimų įgyvendinimą statinio projekte atsako statinio architektas.
11.3. SĮ 6 straipsnyje nustatyta aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių ir kita apsauga (sauga), trečiųjų asmenų interesų apsauga. Todėl atliekant statinio statybinius tyrimus, rengiant statinio projektą, statant statinį, jį naudojant ir prižiūrint, be šio įstatymo, privaloma vadovautis kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, teisės aktais ir nustatyta tvarka patvirtintais normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, reglamentuojančiais: 1) aplinkos apsaugą ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą; 2) saugomų teritorijų, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugą; 3) civilinę saugą; 4) sveikatos apsaugą ir visuomenės sveikatos priežiūrą; 5) darbuotojų saugą ir sveikatą, visuomenės sveikatos saugą; 6) branduolinę saugą ir energetikos objektų, įrenginių techninę saugą; 7) potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą; 8) statinio priežiūrą; 9) asmenų socialinę apsaugą.
11.4. SĮ 24 straipsnyje nustatyti statinio projektas bei prisijungimo sąlygos. Pagal šio straipsnio 3 dalį, statinio projektas turi būti parengtas tais atvejais, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, taip pat tais atvejais, kai šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytiems krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomiems statiniams statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, išskyrus daugiabučių namų ar viešųjų pastatų kapitalinio remonto projektus, kurie turi būti parengti visais atvejais. Statinių griovimo projektai vykdant teismų sprendimus ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus rengiami tik Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais. Statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių (kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros); poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (jeigu atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros); teritorijų planavimo dokumentais, žemėtvarkos planavimo dokumentais, nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinančiais dokumentais; technine užduotimi; žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma arba jie atlikti) dokumentais; kultūros paveldo tyrimų medžiaga; projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais); specialiaisiais reikalavimais (jeigu jie buvo gauti), prisijungimo sąlygomis); galiojančiais teisės aktais.
11.5. Reglamentas privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams ar naudotojams, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato SĮ. Reglamentas nustato: statinio projekto (statybos projekto, rekonstravimo projekto, pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekto, kapitalinio remonto projekto, paprastojo remonto projekto, supaprastinto statybos projekto, supaprastinto rekonstravimo projekto, kapitalinio remonto aprašo, paprastojo remonto aprašo, griovimo projekto, griovimo aprašo, pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projekto) rengimo tvarką; projekto sudedamąsias dalis; projekto ir tipinio statinio projekto tvirtinimo tvarką; visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių sąrašą (nurodant paskirtį), informavimo ir visuomenės dalyvavimo svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus, tvarką; statinio projekto vadovo ir statinio projekto dalies vadovo funkcijas; projekto ar atskirų jo dalių ekspertizės privalomus atvejus; statinio ekspertizės rūšis ir atlikimo tvarką; sąnaudų kiekių žiniaraščių sudarymo bendruosius reikalavimus. Projektuojant tam tikros paskirties statinius, be šio Reglamento, taikomi papildomi reikalavimai, kuriuos nustato kultūros paveldo statiniui – Paveldo įstatymas, jo pagrindu parengti paveldo tvarkybos reglamentai, šių statinių laikinieji apsaugos reglamentai; statiniui saugomoje teritorijoje – STĮ, jo pagrindu parengti normatyviniai dokumentai ir saugomos teritorijos apsaugos reglamentas.
11.6. Įvertinus šias paminėtas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad bendra projektavimo sąlygų ir projektavimo sąlygų sąvado parengimo ir išdavimo tvarka yra nustatyta SĮ 24 straipsnyje, jo nuostatas detalizuoja Reglamentas. SĮ 24 straipsnio 3 dalyje išvardyti privalomieji statinio projekto rengimo dokumentai (iš jų projektiniai pasiūlymai (kai jie parengti), suderinti su SĮ 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytais asmenimis. Pagal Reglamento 13 punkto nuostatas, projektiniai pasiūlymai rengiami siekiant išreikšti numatomo projektuoti visuomenei svarbaus statinio ar statinio dalies, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nurodytais atvejais numatomo projektuoti statinio ar statinio dalies architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją. Projektinių pasiūlymų sudėtį kiekvienu konkrečiu atveju nustato statytojas atsižvelgdamas į Reglamento 13 priedo nuostatas.
11.7. Pagal tuo metu galiojusias VAĮ 3 straipsnio 1 punkto nuostatas, įstatymo viršenybės principas reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.
12. Pareiškėjos teigimu, Projektinių pasiūlymų pavadinime nėra konkrečiai nurodyta statybos rūšis – rekonstravimas, o pagal šiuos Projektinius pasiūlymus parengto galutinio Projekto pavadinime išsamiai nurodytos visos planuojamos statinių statybos rūšys – rekonstravimas ir nauja statyba, todėl parengto Projekto sprendiniai visiškai atitinka Projektinių pasiūlymų sprendinius, t. y. statinių parametrus, tūrius, išdėstymą, architektūrinius sprendimus, o teisės aktai nereguliuoja klausimo dėl pakartotinio projektinių pasiūlymų rengimo ir jų viešinimo.
13. Direkcija nesutinka su pareiškėjos teiginiais argumentuodama, kad pateiktam derinti Projektui projektiniai pasiūlymai nėra pateikti, o vietoje jų teikiami kito projekto pavadinimu „Prekybos paskirties pastato su autobusų stoties administracinėmis patalpomis Vytauto g. 90 ir automobilių stovėjimo aikštelės (sklypo kadastro Nr. 7977/0002:415) bei mokamos automobilių stovėjimo aikštelės (sklypo kadastro Nr. 7977/0002:417), Trakų miesto projektiniai pasiūlymai“, kuriems 2017 m. kovo 16 d. pritarė Administracija, ir šie Projektiniai pasiūlymai parengti naujai statybai, o ne rekonstrukcijai, be to, rengiant projektą nesivadovauta privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais – projektiniais pasiūlymais; rengiant projektą nesivadovauta Direkcijos 2017 m. balandžio 26 d. išduotais specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais; vyksta teisminiai procesai, kurių baigtis turės tiesioginės įtakos objektui (teritorijai) ir pateikto Projekto realizavimui.
13.1. Teismas negali sutikti su Direkcijos argumentais, nes iš į bylą pateikto pareiškėjos Projekto aiškiai matyti, kad, priešingai, nei teigia ginčijamame rašte Direkcija, nebuvo rengiamas joks kitas projektas, jokie kiti projektiniai pasiūlymai naujos statybos darbams žemės sklype Vytauto g. 90, Trakai, todėl teismas toliau nagrinės Projekto rengimo, jo atitikties teisės aktų reikalavimams, derinimo klausimus. Iš byloje pateiktų dokumentų aiškiai matyti, kad pareiškėjos Projektas buvo rengiamas pagal patvirtintą Trakų rajono savivaldybės Detalųjį ir Bendrąjį planus, Administracijos 2017 m. balandžio 21 d. parengtus Specialiuosius architektūros reikalavimus, Kultūros paveldo departamento specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Detaliajame plane pareiškėjos valdomuose trijuose sklypuose buvo numatyti tokie sprendiniai: sklype Nr. 1 (Detaliajame plane pažymėtas Nr. 7) buvo suplanuota kaip infrastruktūros teritorija, naudojimo būdas buvo nurodytas I3 – teritorija susisiekimo sistemą aptarnaujantiems objektams įrengti ir eksploatuoti. Statinių aukštis – iki 7,5 m; užstatymo tankis – iki 15 proc.; užstatymo intensyvumas – iki 0,15; statinių aukštis iki karnizo – iki 4 m; sklype Nr. 2 (Detaliajame plane pažymėtas Nr. 2) buvo suplanuota kaip komercinė teritorija, naudojimo būdas buvo nurodytas K3 – Teritorija poilsio ir turizmo informacijos pastatams įrengti ir eksploatuoti. Statinių aukštis – iki 5,5 m; užstatymo tankis – iki 38 proc.; užstatymo intensyvumas – iki 0,38; statinių aukštis iki karnizo – iki 2,5 m; sklype Nr. 3 (Detaliajame plane pažymėtas Nr. 5) buvo suplanuota kaip infrastruktūros teritorija, naudojimo būdas buvo nurodytas I3 – teritorija susisiekimo sistemą aptarnaujantiems objektams įrengti ir eksploatuoti, statinių statyba šiame sklype nebuvo numatyta. Visi išsamesni sprendiniai pateikiami šio Detaliojo plano pagrindinio brėžinio ištraukose.
13.2. Esant galiojančiam Detaliajam planui, Trakų rajono savivaldybės taryba 2012 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. S1-46 patvirtino Trakų miesto bendrąjį planą, pagal kurį pareiškėjos valdomas sklypas Nr. 1 pateko į teritoriją, pažymėtą uI*. Ši teritorija priskirta Susisiekimo sistemos objektų teritorijoms (geležinkelio ir autobusų stotys), joje numatyta kita paskirtis ir vienintelis naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos. Maksimalus užstatymo intensyvumas ir aukštingumas gali būti nustatomas pagal poreikį, o pagrindinis plėtros būdas nurodytas kaip modernizavimas. Sklypai Nr. 2 ir Nr. 3 patenka į atskirųjų želdynų teritoriją nZ*, kurioje numatyta kita paskirtis, bei trys naudojimo būdai (bendro naudojimo teritorijos; inžinerinės infrastruktūros teritorijos; rekreacinės arba trumpalaikio poilsio teritorijos).
13.3. Teismui įvertinus šiuos planus (Detalųjį ir Bendrąjį) matyti, kad tarp jų yra neatitikimų, nes, pagal Detalųjį planą, sklype Nr. 2 yra nustatytas komercinių objektų teritorijos naudojimo būdas, o pagal Bendrąjį planą, toks naudojimo būdas nėra galimas, tačiau šis neatitikimas yra paaiškintas Bendrojo plano aiškinamajame rašte bei Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendime, kuriuo Bendrasis planas buvo tvirtinamas. Šio aiškinamojo rašto 1.2 punkte pažymėta, kad bendrojo plano sprendiniuose nustatyti naudojimo ir tvarkymo bendrieji reglamentai netaikomi: teritorijoms, kurioms parengti ir patvirtinti detalieji planai; teritorijoms, kurioms iki bendrojo plano patvirtinimo yra išduotos planavimo sąlygos teritorijų planavimo dokumentams rengti ir techniniams projektams. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrojo plano sprendiniuose nustatyti naudojimo ir tvarkymo bendrieji reglamentai netaikomi: teritorijoms, kurioms parengti ir patvirtinti detalieji planai; ir teritorijoms, kurioms iki bendrojo plano patvirtinimo yra išduotos planavimo sąlygos teritorijų planavimo dokumentams rengti ir techniniams projektams (Aiškinamojo rašto 8 puslapio 2 pastraipa). Taigi šie Bendrojo plano sprendiniai tik patvirtina, kad Bendrasis planas nėra taikomas teritorijai, kurioje yra Sklypai Nr. 1, 2, 3, nes joje galioja iki Bendrojo plano patvirtinimo parengtas Detalusis planas. Teismo įsitikinimu, pirmenybė turi būti teikiama Detaliojo plano sprendiniams, o teritorijoje, kurioje yra rengiamas Projektas, turi būti atsižvelgiama į Detaliojo plano sprendinius, nes taip reglamentuota Bendrajame plane.
13.4. Kaip matyti iš bylos medžiagos, galiojant paminėtam Bendrajam planui, Trakų rajono savivaldybės taryba 2016 m spalio 4 d. sprendimu Nr. S1-232 patvirtino Trakų miesto bendrojo plano, patvirtinto Bendrojo plano sprendinių koregavimą teritorijoje, priskirtoje inžinerinės infrastruktūros objektų funkcinei zonai – uI*, nustatant papildomą žemės naudojimo būdą – komercinės paskirties objektų teritorijos, bei numatant papildomus plėtros būdus – konversiją ir naują plėtrą. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo Bendrojo plano koregavimu jokie kiti Bendrojo plano sprendiniai nebuvo keičiami ar koreguojami, buvo pakoreguotas tik funkcinės zonos uI* naudojimas, jai nustatant papildomą žemės naudojimo būdą – komercinės paskirties objektų teritorijos, bei numatant papildomus plėtros būdus – konversiją ir naują plėtrą. Po Bendrojo plano koregavimo Administracijos direktorius 2016 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. P2-1320 pakoregavo ir patvirtino šios teritorijos Detalųjį planą, nustatė teritorijai papildomą galimą žemės naudojimo būdą – komercinės paskirties objektų teritorijos, šis naudojimo būdas buvo nustatytas ir Sklypui Nr. 1. Iš Detaliojo plano koregavimo matyti, kad sklype Nr. 1 aiškiai išskirtos dalys, kuriose nustatomi skirtingi žemės naudojimo būdai. Detalusis planas buvo koreguojamas tik teritorijoje, apimančioje Sklypo Nr. 1 ribas, ji atitinka 2016 m. pakoreguoto Bendrojo plano sprendinius. O sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 teritorijoje taikytinas pradinis 2005 m. patvirtintas Detalusis planas ir jo sprendiniai, tačiau 2012 m. patvirtintas Bendrasis planas ir jo sprendiniai netaikytini vadovaujantis pačiame Bendrajame plane nustatyta išimtimi, nes jis nėra taikomas teritorijoms, kuriose iki Bendrojo plano patvirtinimo jau buvo parengti detalieji planai.
13.5. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl Trakų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. S1-232, kuriuo pakoreguoti ir patvirtinti Trakų miesto bendrojo plano sprendiniai, buvo paduotas skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl šio norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. liepos 1 d. nutartimi patvirtino, kad šis Bendrojo plano koregavimas yra teisėtas ir pagrįstas, neprieštarauja galiojantiems teisės aktams (LVAT administracinė byla Nr. eA-3782-602/2020).
13.6. Iš Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus 2015 m. spalio 16 d. rašto Nr. (1.29-V)2V-1290 pagal Direkcijos 2015 m. spalio 9 d. užklausimą aiškiai matyti, kad principinės sklypų Vytauto g. 88 ir Vytauto g. 90, Trakuose, užstatymo schemos atitinka veiklą Trakų senamiestyje (u. k. 17114) reglamentuojančius teisės aktus. Pareiškėja, gavusi kompetentingų institucijų išvadas, kad statybos darbai Vytauto g. 88 ir Vytauto g. 90, Trakuose, galimi ir tokia veikla neprieštarauja veiklą Trakų senamiestyje (u. k. 17114) ir Trakų istoriniame nacionaliniame parke reglamentuojantiems teisės aktams, nusprendė vykdyti bendrą autobusų stoties rekonstrukcijos projektą žemės sklypuose Vytauto g. 88 ir Vytauto g. 90, Trakuose.
13.7. Atsižvelgusios į pateiktas aplinkybes bendrovė ,,Trakų autobusai“ ir pareiškėja (Trakų rajono savivaldybės taryba projektui pritarė 2016 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. S1-61) 2016 m. balandžio 12 d. sudarė mainų sutartį, pagal kurią bendrovė ,,Trakų autobusai“ perdavė nuosavybėn pareiškėjai nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, unikalus Nr. 7977-0002-0142, kadastro Nr. 7977/0002:142, esantį Trakų r. sav. Trakų m. Vytauto g. 88, pareiškėjos nuosavybėn mainais į žemės sklypą Vytauto g. 88, Trakuose, taip pat perdavė pastato – autobusų stoties, unikalus Nr. 7998-7021-7011, adresas: Trakų r. sav. Trakų m. Vytauto g. 90, esančio žemės sklype Vytauto g. 90, Trakai, 47/100 dalis.
13.8. Pareiškėja, siekdama įgyvendinti 2016 m. balandžio 12 d. sudarytą mainų sutartį, parengė Prekybos paskirties pastato su autobusų stoties administracinėmis patalpomis, esančiomis Vytauto g. 90, ir automobilių stovėjimo aikštelės su įvaža Vytauto g. 88, Trakų m., projektinius pasiūlymus, juos 2016 m. gruodžio 20 d. pateikė derinti Direkcijai. Tačiau Direkcija 2017 m. spalio 18 d. raštu Nr. S-(3.6)-24 informavo pareiškėją, kad pateikti projektiniai pasiūlymai prieštarauja Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimo (reg. Nr. 010792000005), patvirtinto Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 1996 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 71, sprendiniams, nes, pagal galiojančio Specialiojo plano sprendinius, nagrinėjama teritorija patenka į zoną D – sodybinio užstatymo išsaugojimas, šios zonos nustatymo tikslas – išsaugoti užstatymo struktūros elementus, sudaryti istorinio užstatymo foną, riboti teritorijos užstatymo intensyvumą tam, kad būtų išsaugotas Trakų senamiesčiui būdingas sodybinio užstatymo charakteris. Taip pat, apibendrindama rašte pateikiamą informaciją, Direkcija pažymėjo, kad pateiktuose projektiniuose pasiūlymuose žemės sklype Vytauto g. 88, Trakuose, numatomas užstatymo charakteris neatitinka anksčiau nurodytų Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimo (reg. Nr. 010792000005) sprendinių, taikomų būtent šiai teritorijai, todėl Direkcija nepritaria parengtiems projektiniams pasiūlymams.
13.9. Todėl pareiškėja, atsižvelgusi į Direkcijos pastabas, iš projektinių pasiūlymų teritorijos pašalino žemės sklypą Vytauto g. 88, Trakuose, ir įtraukė šiuos su žemės sklypu Vytauto g. 90 besiribojančius žemės sklypus: žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0829-2734, kadastro Nr. 7977/0002:415, Bernardinų g., Trakai, ir žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0829-3264, kadastro Nr. 7977/0002:417, Bernardinų g., Trakai. Pagal šias Direkcijos pastabas pareiškėja pakoregavo ir parengė projektinius pasiūlymus – Prekybos paskirties pastato su autobusų stoties administracinėmis patalpomis Vytauto g. 90 ir automobilių stovėjimo aikštelės (sklypo kadastro Nr. 7977-0002:415) bei mokamos automobilių stovėjimo aikštelės (sklypo kadastro Nr. 7977/0002:417) Trakų mieste. Direkcija, pareiškėjai pateikus šiuos projektinius pasiūlymus preliminariai derinti, 2017 m. vasario 9 d. raštu Nr. S-(3.6)-44 pritarė projektinių pasiūlymų sprendiniams paaiškindama, kad, išanalizavusi ir įvertinusi pateiktų Prekybos paskirties pastato su autobusų stoties administracinėmis patalpomis Vytauto g. 90 ir automobilių stovėjimo aikštelės (sklypo kadastro Nr. 7977-0002:415) bei mokamos automobilių stovėjimo aikštelės (sklypo kadastro Nr. 7977/0002:417) Trakų m. projektinių pasiūlymų atitiktį nurodytiems teisės aktams, pagal savo kompetenciją pritaria Projektinių pasiūlymų sprendiniams.
13.10. Pagal Reglamento 61 punkto nuostatas, savivaldybės administracijos direktorius ar įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas statytojo prašymą ir pateiktus dokumentus per 3 darbo dienas nuo jų gavimo kartu su pranešimu paskelbia (pateikia nuorodą) savivaldybės interneto svetainės pirmajame puslapyje. Vadovaujantis minėtomis Reglamento nuostatomis, informacija Trakų rajono savivaldybės interneto puslapyje apie parengtus Projektinius pasiūlymus buvo paskelbta 2017 m. vasario 13 d. Parengtoje ir kartu su skelbimu paviešintoje parengtų Projektinių pasiūlymų medžiagoje yra šių institucijų derinimai: Administracijos Architektūros skyriaus 2017 m. vasario 6 d. derinimas Nr. 3, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus 2017 m. vasario 6 d. derinimas Nr. 02-PP, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos 2017 m. vasario 9 d. derinimas su pastaba, kad derinimas taip pat pateiktas 2017 m. vasario 9 d. raštu Nr. S-(3.61-44). 2017 m. kovo 6 d. įvyko viešas susirinkimas dėl parengtų Projektinių pasiūlymų.
13.11. Administracijos direktorius 2017 m. kovo 16 d. pritarė Projektiniams pasiūlymams. Viešame susirinkime atsakant į visuomenės pateiktus pasiūlymus buvo akcentuojama, kad Projektiniuose pasiūlymuose numatyta rekonstruoti esamą pastatą – Trakų miesto autobusų stotį, kuris nėra nei architektūriškai, nei istoriškai vertingas, neturi išliekamosios vertės. Taigi Direkcija suderino būtent rekonstrukcijos Projektinius pasiūlymus ir po viešinimo Trakų rajono savivaldybė pritarė būtent rekonstrukcijos Projektiniams pasiūlymams. Vadovaujantis Direkcijos suderintais Projektiniais pasiūlymais ir gautais bei priimtinais visuomenės pasiūlymais buvo parengtas Projektas. Nors Projektinių pasiūlymų pavadinime nėra konkrečiai nurodyta statybos rūšis – rekonstravimas, pagal šiuos Projektinius pasiūlymus parengto galutinio Projekto pavadinime nurodytos visos planuojamos statinių statybos rūšys – rekonstravimas ir nauja statyba, parengto Projekto sprendiniai atitinka Projektinių pasiūlymų sprendinius, t. y. Projektas parengtas remiantis Projektiniais pasiūlymais. Taigi Direkcijos argumentai, kad pateiktam derinti Projektui projektiniai pasiūlymai nėra pateikti, o vietoje jų teikiami kito projekto projektiniai pasiūlymai, yra nepagrįsti.
13.12. Taip pat projektiniams pasiūlymams pritarė ir Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyrius dar 2015 m. spalio 16 d. rašte Nr. (1.29-V)2V-1290 pažymėdamas, kad „sklypui Vytauto g. 90 tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai nenustatyti, užstatymas gali būti planuojamas“, taip pat 2017 m. vasario 6 d. raštu Nr. 02-PP pritarė statybos darbams, t. y. autobusų stoties rekonstrukcijos darbams žemės sklype Vytauto g. 90, Trakuose, suderino projektinius pasiūlymus.
13.13. Pareiškėjos pateiktame 2017 m. lapkričio 23 d. specialiosios ekspertizės akte Nr. 23-02 aiškiai konstatuota, kad Projekte numatomi darbai nedarys įtakos Trakų senamiesčio (17114) vertingosioms savybėms – teritorija į Trakų senamiestį nepatenka, apsaugos zona šiam objektui nenustatyta. Projekto sprendiniai atitinka detaliojo plano reglamentus, suderintus projektinius pasiūlymus ir specialiuosius paveldosaugos reikalavimus.
13.14. Taigi pagal suderintus projektinius pasiūlymus pareiškėja parengė Rekonstrukcijos Projektą ir 2017 m. gruodžio 14 d. pateikė Trakų rajono savivaldybei prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą.
14. Teismas nesutinka su Direkcijos argumentu, kad vykstančių teisminių procesų baigtis turės tiesioginės įtakos objektui (teritorijai) ir pateikto projekto derinimo realizavimui, nes šiuo metu nagrinėjant šią administracinę bylą yra nustatytos papildomos aplinkybės, t. y. Direkcijos inicijuoti skundai prokurorui dėl viešojo intereso, kai prokurorai kreipėsi į teismą, jau yra išnagrinėti (LVAT sprendimai administracinėse byloje Nr. eA-3782-602/2020, Nr. eAS-24-525/2021, LITEKO sistema).
14.1. LVAT administracinėje byloje Nr. eA-3782-602/2020 konstatavo, kad Trakų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. S1-232 „Dėl Trakų miesto bendrojo plano sprendinių koregavimo tvirtinimo“ 1 punktas tiek, kiek juo patvirtintas Trakų miesto bendrojo plano, patvirtinto Trakų rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. S1-46, sprendinių koregavimas teritorijoje, priskirtoje inžinerinės infrastruktūros objektų funkcinei zonai (uI*) (t. y. žemės sklypui, kurio unikalus Nr. 4400-2183-0333, kadastro Nr. 7977/0002:482, esančiam adresu: Vytauto g. 90, Trakų m., Trakų r. sav.), numatant papildomus plėtros būdus – „konversiją“ ir „naują plėtrą“, neprieštarauja: 1) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-407 redakcija) 8 straipsnio 1 dalies 2 punktui ir 28 straipsnio 4 daliai; 2) Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 1 daliai (2001 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. IX-628 redakcija); 3) Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154, tekstinės dalies Įvado 4 skyriaus „Teritorijos raidos strateginių tikslų sistema“ 1 punktui ir „III. Šalies teritorijos raidos erdvinis integravimas“ „7. Integruotos raidos strategija“ 15 punktui; 4) Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912, tekstinės dalies „2. Bendri TINP planavimo ir tvarkymo principai“ pirmai, antrai pastraipoms, ketvirtos pastraipos pirmai–trečiai įtraukoms bei „Trakų istorinio nacionalinio parko zonos“ „2. Draustiniai“ 2.2 punktui; 5) Kultūrinių draustinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1086, 20.1, 20.2 ir 21 punktams. Likusią norminės administracinės bylos dalį nutraukė. Taigi Bendrojo plano koregavimas, atliktas 2016 m., teismo buvo pripažintas teisėtu ir neprieštaraujančiu nurodytiems teisės aktams.
14.2. LVAT kitoje administracinėje byloje Nr. eI2-45-1047/2020 (proceso Nr. 3-61-3-01381-2017-6) patenkino pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės, ginančios viešąjį interesą, 2020 m. spalio 1 d. pareiškimą dėl administracinės bylos nutraukimo, nes prokurorė atsisakė pareiškimo. Šia nutartimi konstatuota, kad nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas negalėtų priimti pareiškimo atsisakymo, todėl pareiškimo atsisakymas priimamas ir byla nutraukiama.
14.3. Taip pat, Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, Lietuvos apeliacinis teismas yra išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2A-14-798/2021 (proceso Nr. 2-55-3-01011-2017-8), kurioje nutartimi patvirtino tarp ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir atsakovių pareiškėjos ir bendrovės „Trakų autobusai“ sudarytą 2020 m. spalio 2 d. taikos sutartį.
15. Direkcijos teigimu, Projektui, kuris nustato pastato rekonstrukciją, nebuvo parengti projektiniai pasiūlymai, kad parengti ir patvirtinti Projektiniai pasiūlymai yra skirti tik naujai statybai ir negali būti pagrindas rengti Projektą, kuriame numatoma pastato rekonstrukcija.
15.1. Todėl teismas toliau pasisakys dėl šių Direkcijos pateiktų argumentų. Pagal Reglamento 7.2 punktą, projektiniai pasiūlymai rengiami išreikšti numatomo projektuoti visuomenei svarbaus statinio ar statinio dalies, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nurodytais atvejais numatomo projektuoti statinio ar statinio dalies architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją. Bylos medžiaga aiškiai patvirtina, kad 2017 m. kovo 6 d. įvyko viešas susirinkimas dėl parengtų Projektinių pasiūlymų. Iš viešo susirinkimo protokolo matyti, kad jis vyko dėl Trakų autobusų stoties rekonstrukcijos projekto, apie tai pranešimą padarė Trakų rajono savivaldybės merė, paaiškindama, jog viešo susirinkimo metu buvo gautas vienas pasiūlymas iš bendrovės „Trakų autobusai“, kuriame siūloma techniniame projekte užtikrinti mainų sutartyje nustatytą statybos rūšį – autobusų stoties rekonstrukciją. Pareiškėjos atstovas visiems susirinkusiems paaiškino, kad šis pasiūlymas įvertintas, į jį bus atsižvelgta, projekto statybos rūšis bus patikslinta. Taip pat šiame viešame susirinkime dalyvavo Direkcijos vadovas. Iš šio viešojo susirinkimo protokolo aiškiai matyti, kad tiek viešo susirinkimo metu, tiek atsakant į visuomenės pateiktus pasiūlymus buvo akcentuojama, kad Projektiniuose pasiūlymuose numatyta rekonstruoti esamą pastatą – Trakų miesto autobusų stotį.
15.2. Todėl, pagal Reglamento 13 priedo nuostatas, Projektinių pasiūlymų paskirtis yra išreikšti statytojo sumanyto projektuoti statinio ar statinio dalies architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją. Atkreiptinas dėmesys, kad Projektiniuose pasiūlymuose nebuvo paaiškinta, jog yra projektuojami tik naujų statinių statybos darbai, nes konkreti statybos rūšis Projektinių pasiūlymų rengimo stadijoje dar nebuvo pasirinkta, todėl buvo nurodoma, kad tai yra statybos projektas, neišskiriant konkrečių statybos darbų rūšių. Pagal SĮ 2 straipsnio 85 dalies nuostatas, statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį. Teismas, įvertinęs šią teisės normą, daro išvadą, kad žodis „statyba“ apima visas statybos rūšis, įskaitant ir naują statybą bei rekonstrukciją. Pareiškėjos Projektiniuose pasiūlymuose buvo teigiama, kad tai pasiūlymai dėl statybos darbų, nebuvo detalizuota, kokie konkrečiai statybos darbai bus vykdomi pagal jų rūšį, tačiau iš 2017 m. kovo 6 d. viešo susirinkimo protokolo aiškiai matyti, kad susirinkime svarstyti Projektiniai pasiūlymai dėl Trakų autobusų stoties rekonstrukcijos projekto, susirinkime dalyvavo Direkcijos vadovas, tačiau jokių pastabų nepareiškė, nors jau buvo pritaręs Projektiniams pasiūlymams.
15.3. Iš pateiktų į bylą Projektinių pasiūlymų aiškiai matyti, kad Projekto pavadinime išsamiai nurodytos visos planuojamos statinių statybos rūšys: rekonstravimas, nauja statyba, parengto Projekto sprendiniai atitinka Projektinių pasiūlymų sprendinius: statinių parametrus, tūrius, išdėstymą, architektūrinius sprendimus, todėl teismas daro išvadą, kad Projektas parengtas remiantis Projektiniais pasiūlymais, nes projektinių pasiūlymų rengimo tikslas yra išreikšti statytojo sumanyto projektuoti statinio ar statinio dalies architektūros, kitų pagrindinių sprendinių idėją ir apie tai informuoti visuomenę. Teismo įsitikinimu, pareiškėja būtent tai ir padarė, ji išreiškė statytojo idėją, kaip galėtų būti rekonstruojama Trakų autobusų stotis, kokie galėtų būti rekonstruoto Trakų autobusų stoties architektūriniai sprendiniai, pritaikant pastatą prie vyraujančio kraštovaizdžio. Šiems Projektiniams pasiūlymams tiek raštu, tiek viešame susirinkime pritarė Direkcijos vadovas, nes jokių pastabų ar pasiūlymų svarstant Projektinius pasiūlymus viešame susirinkime jis nepateikė.
15.4. Bylos medžiaga patvirtina, kad Projektiniai pasiūlymai ir Projektas buvo pristatyti visuomenei viešajai svarstyti, jie nesikeitė ir rengiant Projektą. Tiek Projektiniuose pasiūlymuose nurodyti statinių parametrai, statinių išsidėstymas, kiti sprendiniai, tiek sprendiniai, nurodyti Projekte, sutampa. Projekto pavadinime nurodytos visos statybos rūšys, vadovaujantis Projektu bus rekonstruojamas transporto (autobusų stoties) pastatas, statomi nauji statiniai, autobusų sustojimo aikštelės. Teismo įsitikinimu, Projekto sprendiniai, nurodyti Projektiniuose pasiūlymuose, nesikeitė, jie liko tokie patys, vadinasi, tai negali būti pagrindas pakartotinai rengti naujus projektinius pasiūlymus ir negali būti pagrindas Direkcijos teiginiams, kad Projektiniai pasiūlymai buvo parengti dėl kito projekto, kad pateiktas Projektas parengtas nesivadovaujant jokiais Projektinių pasiūlymų sprendiniais. Taigi Direkcijos teiginiai, kad nėra pateikti Projektiniai pasiūlymai, kad vietoje jų teikiami kito projekto Projektiniai pasiūlymai, yra teisiškai nepagrįsti ir atmestini.
16. Teismas, įvertinęs Direkcijos ginčijamo rašto turinį daro išvadą, kad Direkcija ginčijamame sprendime, kuriuo nepritarė pareiškėjos parengtam Projektui, konkrečiai nenurodė, nei kokie specialiųjų saugomos teritorijos reikalavimų nustatyti teisės aktai ar teritorijų planavimo dokumentų reikalavimai yra pažeisti, kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. Direkcija nevertino pareiškėjos Projekto atitikties Detaliojo plano ir Bendrojo plano sprendiniams, SĮ, Teritorijų paveldo įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimams, nepasisakė dėl Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus ir Trakų rajono savivaldybės pozicijų, kuriomis buvo pritarta Projektiniams pasiūlymams, apskritai nepasisakė dėl autobusų stoties išliekamosios vertės, kaip Projektas daro įtaką Trakų miesto senamiesčio kraštovaizdžiui, todėl ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ nustatytų reikalavimų. Teismo įsitikinimu, Direkcija, kaip viešąjį administravimą vykdanti institucija, turėjo vadovautis VAĮ nuostatomis, gero administravimo principais, t. y. nuodugniai, objektyviai vertinti pateiktą Projektą, nepiktnaudžiauti savo galia, būti nešališka, objektyvi, nuosekli savo sprendimuose, vertinti pareiškėjos teisėtus lūkesčius, išklausyti besikreipiančio asmens prašymus, pastabas ir pareiškimus, sprendimai turi būti priimti nustatytais terminais ir pagrįsti.
16.1. Pažymėtina, kad Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyrius atsiliepime aiškiai konstatavo, kad ginčas susijęs su sklypu Vytauto g. 90, Trakuose, kuris nepatenka į kultūros paveldo vietovę, bei su sklypu, esančiu Vytauto g. 88, Trakuose, kuris patenka į kultūros paveldo vietovę – Trakų senamiestį (unikalus kodas kultūros vertybių registre 17114). Bylos medžiaga patvirtina, kad Kultūros paveldo departamentas 2016 m. rugsėjo 29 d. pritarė prekybos paskirties pastato su autobusų stoties administracinėmis patalpomis Vytauto g. 90 ir automobilių stovėjimo aikštelės su įvaža Vytauto g. 88, Trakų m., projektiniams pasiūlymams (reg. Nr. 60-PP), o 2017 m. vasario 6 d. pritarė prekybos paskirties pastato su autobusų stoties administracinėmis patalpomis Vytauto g. 90 ir automobilių stovėjimo aikštelės bei mokamos stovėjimo aikštelės statybos projektiniams pasiūlymams (reg. Nr. 02-PP). 2018 m. sausio 15 d. „Infostatyboje“ buvo pritarta Transporto (autobusų stoties) pastato (unikalus Nr. 7998- 7021-7011) paskirties keitimo į prekybos paskirties pastatą su autobusų stoties patalpomis, rekonstravimo, susisiekimo komunikacijų: autobusų sustojimo aikštelės, automobilių stovėjimo aikštelės Vytauto g. 90, Trakų m., statybos projektas. Susisiekimo komunikacijų: automobilių stovėjimo aikštelių Bernardinų g. Trakų m., sklypo kadastro Nr. 7977/0002:415 ir sklypo kadastro Nr. 7977/0002:417, statybos projektui (reg. Nr. CPR-180115-09917). Kultūros paveldo departamentas pažeidimų paveldosaugos srityje nenustatė.
16.2. Be to, Direkcijos ginčijamame rašte nurodytas teiginys „Direkcija, manydama, jog priimant atitinkamus sprendinius, susijusius su dabartinės autobusų stoties teritorija, galimai nesilaikyta teisės aktų reikalavimų“, teismo įsitikinimu, neatitinka VAĮ įstatymo reikalavimų, nes administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Todėl individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Bylos medžiaga aiškiai patvirtina, kad Projektiniams pasiūlymams Direkcija raštu pritarė, jos vadovas dalyvavo viešame svarstyme, jokių pastabų dėl Projektinių pasiūlymų ar siūlymų koreguoti Projektą nepateikė, todėl vėliau ginčijamu raštu Direkcija nepritarusi Projektui, jo nederinusi, nebendraudama su pareiškėja, neatsižvelgdama į jos teisėtus lūkesčius, būdama nenuosekli, taip pat pažeidė gero administravimo principą.
16.3. Teisės į gerą administravimą plėtojimui, be kita ko, yra reikšmingas Europos Parlamento patvirtintas Europos gero administracinio elgesio kodeksas, pateikiantis minėtos teisės suvokimą ir įtraukiantis tokius aspektus kaip teisėtumas, diskriminacijos nebuvimas, proporcingumas, piktnaudžiavimo galia nebuvimas, nešališkumas ir nepriklausomumas, objektyvumas, teisėti lūkesčiai, nuoseklumas ir patarimas, sąžiningumas, etiketas, teisė būti išklausytam ir pateikti pareiškimus, pagrįstas sprendimų priėmimo terminas, pareiga pagrįsti sprendimą, apskundimo galimybių nurodymas ir kt. Administraciniai teismai, nagrinėdami viešojo administravimo srityje kylančius ginčus, remiasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatomis bei atsižvelgia į iš tarptautinių susitarimų kylančius rekomendacinio pobūdžio aktus. Plėtodamas teisminę praktiką viešojo administravimo srityje, LVAT, be kita ko, dažnai atsižvelgia į Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijas, pavyzdžiui, rekomendaciją Nr. R(84)15 „Dėl viešosios atsakomybės“, rekomendaciją Nr. 80(2) „Dėl administravimo subjektų diskrecinių galių įgyvendinimo“, rekomendaciją Nr. CM/Rec(2007)7 „Dėl gero administravimo“ 7 (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A552-3088/2012, Nr. AS 602-223/2013, Nr. AS261-1180/2014 ir kt.).
16.4. Teismas daro išvadą, kad Direkcija, kaip viešąjį administravimą vykdanti institucija, viešojo administravimo veiklą privalo vykdyti realiai valstybės bendravimo ir bendradarbiavimo su jos gyventojais bei kitais suinteresuotais asmenimis pagrindu. Todėl viešasis administravimas daro tiesioginę įtaką gyventojų ir kitų suinteresuotų asmenų požiūriui į valstybę, lemia pasitikėjimą ja, formuoja aktyvią ir sąmoningą visuomenę. Geras administravimas ir atviros, darnios (vieningos), atsakingos, skaidrios, efektyvios, į piliečius nukreiptos Europos viešosios administracijos kultūros paieškos sulaukia itin didelio dėmesio. Todėl Direkcija privalo prisidėti prie tokios viešosios administracijos kultūros formavimo ir tikimasi, kad tai taps svarbia priemone įgyvendinant iš gero administravimo principo kylančius imperatyvus praktikoje bei padedant gyventojams, taip pat kitiems suinteresuotiems asmenims suvokti savo teises ir jomis efektyviai pasinaudoti.
16.5. Atsižvelgus į gero administravimo principą, darytina išvada, kad Direkcija ir Trakų rajono savivaldybės administracija, kaip viešąjį administravimą vykdančios institucijos, nustačiusios, kad tarp specialiųjų architektūros reikalavimų, Specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, Specialiųjų paveldosaugos reikalavimų yra nesuderinamumas, privalėjo geranoriškai, nepiktnaudžiaudamos savo galiomis, būti nešališkos, objektyvios, stengtis specialiuosius reikalavimus suderinti, o suderintus specialiuosius reikalavimus išduoti pareiškėjai. Tačiau to nebuvo padaryta, specialieji reikalavimai nebuvo suderinti dėl viešąjį administravimą vykdančių institucijų Direkcijos ir Administracijos kaltės, nes šios institucijos apskritai nesistengė susitarti, neorganizavo pasitarimo tiek su Direkcijos, tiek su Administracijos specialistais, nesistengė paaiškinti specialiųjų reikalavimų nesuderinamumo, nebandė nustatyti, ar pareiškėjos parengto Projekto pažeidimai yra dideli, ar mažareikšmiai, ar jie gali būti ištaisomi. Negana to, kad Direkcija ir Administracija nesutarė dėl specialiųjų reikalavimų nesuderinamumo, jų neišdavė pareiškėjai, tačiau Direkcija atsisakė derinti Projektą, o Administracija neišdavė statybą leidžiančio dokumento, nesant pareiškėjos kaltės. Teismas pažymi, kad, pagal SĮ 24 straipsnio 8 dalies nuostatas, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius architektūros reikalavimus nagrinėja, derina, jeigu reikia, šiuos reikalavimus nustačiusioms institucijoms siūlo pakeisti (siekdamos rasti sprendimą, tenkinantį statytojo (užsakovo), trečiųjų asmenų, visuomenės, savivaldybės ir valstybės interesus) savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Todėl bendrą sprendimą dėl specialiųjų reikalavimų turi rasti suinteresuotos viešojo administravimo institucijos, šiuo atveju – Trakų rajono savivaldybė, Direkcija, Kultūros paveldo departamentas, o ne pareiškėja. Iš proceso šalių argumentų aiškiai matyti, kad Projektui nepritaria tik Direkcija, tačiau ginčijamame sprendime konkrečių nesutikimo aplinkybių nenurodė, nepaaiškino nesutikimo su Projektu, su specialiųjų reikalavimų nesuderinamumu konkrečių priežasčių, nepaaiškino pareiškėjai, kodėl neišduoti specialieji reikalavimai, kas kaltas, kad specialieji reikalavimai nustatyta tvarka ir terminais pareiškėjai nebuvo pateikti.
16.6. Taip pat Direkcija ginčo rašte nenurodo konkrečių, imperatyvių teisės aktų reikalavimų, prieštaraujančių pateiktiems Projektiniams pasiūlymams ar Projektui, o Direkcijos manymas, kad galimai nesilaikyta teisės aktų reikalavimų, neatitinka VAĮ ir gero administravimo principų. Todėl bet koks procedūrinis pažeidimas, net jeigu ir būtų nustatytas, galėtų būti ištaisytas vadovaujantis gero administravimo principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Tačiau Direkcija, pasinaudodama savo teise, inicijavo du prašymus prokurorui ginti viešąjį interesą, taip vilkino Projekto įgyvendinimą, pažeidė gero administravimo principus, nors teismai konstatavo, kad nebuvo pažeistas viešasis interesas. Todėl Direkcijos, kaip viešąjį administravimą vykdančios institucijos, veikla ir ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ, gero administravimo principo, t. y. nėra realaus valstybės bendravimo ir bendradarbiavimo su jos žmonėmis bei kitais suinteresuotais asmenimis. Teismo įsitikinimu, viešasis administravimas daro tiesioginę įtaką gyventojų ir kitų suinteresuotų asmenų požiūriui į valstybę, lemia pasitikėjimą ja, formuoja aktyvią ir sąmoningą visuomenę. Taip pat atmestini Direkcijos argumentai, kad Projektui, kuris nustato pastato rekonstrukciją, nebuvo parengti projektiniai pasiūlymai, kad parengti ir patvirtinti Projektiniai pasiūlymai yra skirti tik naujai statybai ir negali būti pagrindas rengti Projektą, kuriame numatoma pastato rekonstrukcija.
17. Teismas toliau pasisakys dėl Direkcijos 2017 m. balandžio 26 d. išduotų specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų.
17.1. SĮ 2 straipsnio 47 dalyje nustatyti specialieji reikalavimai, kurie neprivalomi, statytojo (užsakovo) pageidavimu statiniui nustatytų specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų rinkinys, kurį išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Taigi specialieji reikalavimai nėra privalomi ir išduodami tik tais atvejais, kai to pageidauja pats statytojas, t. y. tik nuo statytojo priklauso, ar jis nori projektą rengti pagal išduodamus specialiuosius reikalavimus, ar projektas bus rengiamas be šių reikalavimų. Be to, specialiųjų reikalavimų rinkinys gali būti išduodamas savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgaliojo tarnautojo. Todėl specialieji reikalavimai statytojui išduodami ne tiesiogiai atsakingų institucijų, o tik per savivaldybę, kuri, gavusi visus specialiuosius reikalavimus, patikrina jų suderinamumą ir tik po to gali šiuos reikalavimus kartu išduoti statytojui.
17.2. Bylos medžiaga patvirtina, kad po atliktų Projektinių pasiūlymų viešinimo procedūrų, gavusi pritarimą parengtiems Projektiniams pasiūlymams, pareiškėja 2017 m. kovo 17 d. pateikė Administracijai prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus parengtam Projektui. Pagal pateiktą prašymą Administracijai buvo parengti šie specialieji reikalavimai: Administracijos 2017 m. balandžio 21 d. Specialieji architektūros reikalavimai Nr. 053A ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos 2017 m. balandžio 26 d. Specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai Nr. ST-(10.8)-17 (toliau – ir specialieji reikalavimai). Be to, pagal pareiškėjos prašymą Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyrius parengė ir išdavė Specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (laikinąjį apsaugos reglamentą) Nr. EV-202 (toliau – Specialieji paveldosaugos reikalavimai), kurie buvo pateikti el. paštu pareiškėjai 2017 m. balandžio 3 d.
17.3. Trakų rajono savivaldybei nustačius, kad tarp savivaldybei pateiktų specialiųjų reikalavimų yra nesuderinamumas, vadovaudamasi SĮ 24 straipsnio 8 dalimi išduotus specialiuosius reikalavimus derino Administracija ir sudaryta komisija. 2017 m. gegužės 4 d. posėdyje komisijai suderinti specialiųjų reikalavimų nepavyko, buvo nutarta perduoti ginčą nagrinėti aplinkos ministro ir kultūros ministro sudarytai komisijai (toliau – ir Komisija). Pastaroji Komisija 2017 m. liepos 20 d. posėdyje nusprendė, kad Trakų rajono savivaldybės 2017 m. gegužės 8 d. raštu Nr. AP3-1969 pateikti klausimai nepriskirti Komisijos kompetencijai, todėl šių klausimų nenagrinės. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, Administracija pasiūlė pareiškėjai projektą rengti vadovaujantis paminėtų teisės aktų nuostatomis be specialiųjų reikalavimų.
17.4. Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. 3R-2619AG-208/03-2017, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, panaikino Komisijos 2017 m. liepos 20 d. protokolinį sprendimą Nr. D4-118 ir įpareigojo ją pakartotinai išnagrinėti Trakų rajono savivaldybės administracijos teiktą informaciją bei priimti VAĮ reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl Projektui išduotų specialiųjų reikalavimų. Tačiau Komisija, pakartotinai išnagrinėjusi Administracijos 2017 m. gegužės 8 d. raštu Nr. AP3-1969 pateiktus klausimus, konstatavo, kad šie klausimai nepriskirtini nagrinėti Komisijai.
17.5. Taigi šios aplinkybės aiškiai parodo, kad pareiškėjai nebuvo išduoti jokie specialieji reikalavimai, nes dėl jų nesuderinamumo nesutarė Trakų rajono savivaldybė, Komisija ir Direkcija. Atkreiptinas dėmesys, kad, pagal SĮ 24 straipsnio 8 dalies nuostatas, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius architektūros reikalavimus nagrinėja, derina, jeigu reikia, šiuos reikalavimus nustačiusioms institucijoms siūlo pakeisti (siekdamas rasti sprendimą, tenkinantį statytojo (užsakovo), trečiųjų asmenų, visuomenės, savivaldybės ir valstybės interesus) savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Jeigu dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų neiškyla poreikis kreiptis į jas išdavusias institucijas dėl jų pakeitimo, specialieji reikalavimai išduodami per 3 darbo dienas nuo specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų ir specialiųjų architektūros reikalavimų gavimo dienos. Jeigu savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas priima sprendimą teikti siūlymus dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų ar specialiųjų architektūros reikalavimų pakeitimo, šie reikalavimai turi būti suderinti per 3 darbo dienas nuo jų gavimo dienos. Jeigu per šį terminą savivaldybės administracijos direktoriui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui pavyksta suderinti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus ar specialiuosius architektūros reikalavimus su juos išdavusiomis institucijomis, specialieji reikalavimai išduodami per 3 darbo dienas nuo suderintų specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ar apsaugos reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų gavimo dienos. Jeigu šių reikalavimų suderinti nepavyksta, savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas perduoda ginčą dėl specialiųjų reikalavimų suderinamumo nagrinėti savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytai komisijai. Išnagrinėjus ginčą, savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas išduoda specialiuosius reikalavimus per 3 darbo dienas nuo ginčą išsprendusios institucijos sprendimo priėmimo dienos.
17.6. Paminėta teisės norma imperatyviai nustato, kaip turi būti sprendžiamas specialiųjų reikalavimų nesuderinamumas, t. y. jeigu šių specialiųjų reikalavimų suderinti nepavyksta, savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas perduoda ginčą dėl specialiųjų reikalavimų suderinamumo nagrinėti savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytai komisijai. Išnagrinėjus ginčą, savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas išduoda specialiuosius reikalavimus per 3 darbo dienas nuo ginčą išsprendusios institucijos sprendimo priėmimo dienos. Taigi, vadovaujantis šia teisės norma, Administracija po specialiųjų architektūros reikalavimų, Specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, Specialiųjų paveldosaugos reikalavimų suderinamumo nagrinėjimo komisijos 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimo, įforminto 2018 m. sausio 5 d. protokolu Nr. D4-2, turėjo išduoti specialiuosius reikalavimus (jų rinkinį) pareiškėjai, o ne teikti prašymą Komisijai. Todėl Trakų rajono savivaldybė be teisėto pagrindo kreipėsi į aplinkos ministro ir kultūros ministro sudarytą komisiją, nes SĮ 24 straipsnio 8 dalimi ši kompetencija deleguota savivaldybei, tai konstatavo ir Komisija.
17.7. Kaip minėta, specialiuosius reikalavimus statytojui turi išduoti tik savivaldybė, prieš tai suderinusi visus jų reikalavimus. Tačiau Savivaldybė įstatymų nustatyta tvarka specialiųjų reikalavimų nesuderinamumo neišsprendė, jokių specialiųjų reikalavimų pareiškėjai neišdavė, taip pažeidė pareiškėjos teisę tinkamai užbaigti Projektą. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad, Trakų rajono savivaldybei neišsprendus klausimo dėl specialiųjų reikalavimų nesuderinamumo, pareiškėja turėjo pagrįstą teisę, vadovaudamasi SĮ 2 straipsnio 47 punktu ir 24 straipsnio 3 dalimi, kreiptis į Administraciją su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą parengtam Projektui. Kadangi jokių galutinių specialiųjų reikalavimų rinkinio savivaldybė iki pareiškėjos prašymo pateikimo taip ir neišdavė, todėl Direkcijos Trakų rajono savivaldybei siųsti Specialieji saugomos teritorijos reikalavimai pareiškėjai nebuvo išduoti bei nebuvo privalomi.
17.8. Teismas nesutinka su Direkcijos pozicija, kad rengiant Projektą nesivadovauta Direkcijos 2017 m. balandžio 26 d. išduotais specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais, nes jie pareiškėjai nebuvo išduoti. Bylos medžiaga patvirtina, kad specialieji Direkcijos reikalavimai buvo pateikti tik savivaldybei, o nustačius institucijų specialiųjų reikalavimų nesuderinamumą, šio nesuderinamumo teisės aktų nustatyta tvarka neišsprendė, pareiškėjai neišdavė jokių specialiųjų reikalavimų iki kol pareiškėja 2017 m. gruodžio 14 d. pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą be specialiųjų reikalavimų.
17.9. Teismas, atsižvelgdamas į LVAT motyvus, kad „pirmosios instancijos teismas savo sprendime visiškai nesigilino į bylos aplinkybes, netyrė ir neanalizavo, ar iš tikrųjų tarp institucijų išduotų specialiųjų reikalavimų pagrįstai nustatytas nesuderinamumas“, daro išvadą, kad specialieji reikalavimai pareiškėjai nebuvo išduoti dėl viešąjį administravimą vykdančių institucijų (Direkcijos ir Administracijos) veiksmų, o statybą leidžiantis dokumentas pareiškėjos pasirinkimu turėjo būti išduotas be specialiųjų reikalavimų, nes jos kaltės dėl to, kad nebuvo išduoti specialieji reikalavimai, nėra, pareiškėja geranoriškai bendradarbiavo su Trakų rajono savivaldybe, Direkcija, Kultūros paveldo departamentu, stengėsi ištaisyti visas nurodytas klaidas, Projektinius pasiūlymus apsvarstė viešame susirinkime, kuriame dalyvavo tiek Trakų savivaldybės merė, tiek Direkcijos vadovas, tačiau jokių pastabų ar pasiūlymų nepateikė.
17.10. Taigi teismas daro išvadą, kad, atsižvelgus į tai, kad specialieji reikalavimai pareiškėjai nebuvo išduoti, todėl jie jai nebuvo privalomi, pareiškėja pasinaudojo savo teise vadovaudamasi SĮ 2 straipsnio 47 dalimi ir 24 straipsnio 3 dalimi parengti Projektą be specialiųjų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad apie tokią teisę pareiškėją raštu informavo ir Trakų rajono savivaldybė. Todėl Direkcijos ginčo spendime nurodytas argumentas, kad rengiant Projektą nesivadovauta Direkcijos 2017 m. balandžio 26 d. išduotais specialiaisiais saugomos teritorijos reikalavimais, atmestinas, nes šie reikalavimai pareiškėjai apskritai nebuvo išduoti iki pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, be to, pagal SĮ 2 straipsnio 47 dalį, specialieji reikalavimai neprivalomi rengiant Projektą, jeigu jų neprašė statytojas, šiuo atveju pareiškėja.
18. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, kad Direkcija ginčijamame sprendime, kuriuo nepritarė pareiškėjos parengtam Projektui, konkrečiai nenurodė, nei kokie specialiųjų saugomos teritorijos reikalavimų teisės aktai ar teritorijų planavimo dokumentų reikalavimai yra pažeisti, kaip šie pažeidimai pasireiškė, neanalizavo nei Detaliojo, nei Bendrojo plano sprendinių, apskritai nepasisakė dėl specialiųjų reikalavimų nesuderinamumo, nenurodė, dėl kieno kaltės pareiškėjai nebuvo įteikti specialieji reikalavimai, o nurodyti argumentai ginčijamame sprendime apskritai nepagrįsti, neatitinka VAĮ, gero administravimo principo ir kitų teisės aktų reikalavimų, todėl Direkcijos 2018 m. sausio 23 d. sprendimas Nr. S-(3.1)-38 naikintinas.
19. Teismui panaikinus Direkcijos sprendimą, kurio pagrindu buvo priimtas Administracijos sprendimas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, yra pagrindas panaikinti ir Administracijos 2018 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. AP3-761 kaip neatitinkantį teisės aktų reikalavimų. Administracija įpareigotina per 20 dienų (dvidešimt dienų) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateiktam Projektui.
20. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Patenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Trastas“ skundą iš dalies.
Panaikinti Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos 2018 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. S-(3.1)-38 „Dėl techninio projekto“.
Panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos 2018 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. AP3-761 „Dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo“.
Įpareigoti Trakų rajono savivaldybės administraciją per 20 dienų (dvidešimt dienų) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Trastas“ prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateiktam projektui „Transporto (autobusų stoties) pastato (unikalus Nr. 7998-7021-7011) paskirties keitimo į prekybos paskirties pastatą su autobusų stoties patalpomis, rekonstravimo, susisiekimo komunikacijų: autobusų sustojimo aikštelės, automobilių stovėjimo aikštelės Vytauto g. 90, Trakų m., statybos projektas. Susisiekimo komunikacijų: automobilių stovėjimo aikštelių Bernardinų g. Trakų m., sklypo kadastro Nr. 7977/0002:415 ir sklypo kadastro Nr. 7977/0002:417, statybos projektas“.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.