- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-18
- Bylos Nr.
- AS-180-67-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Nijolė Piškinaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Vilniaus
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja 2005 m. lapkričio 7 d. (b.l. 1-3) ieškiniu, paduotu bendrosios kompetencijos teismui, prašė pripažinti galiojančia 600 kv.m. žemės sklypo, esančio Grigaičiuose, sklypo Nr. 133, pirkimo – pardavimo sutartį, įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją įstatymų nustatyta tvarka įforminti šią sutartį, 2005 m. gruodžio 28 d. (b.l. 41-43) patikslintu ieškiniu prašė pripažinti galiojančia nuo 1993 m. rugsėjo 9 d. 600 kv.m. žemės sklypo, esančio Grigaičiuose (Nr. 133) pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp V. S. ir Vilniaus miesto savivaldybės (Vilniaus miesto valdybos) bei įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją parduoti daiktą. 2006 m. balandžio 13 d. bendrosios kompetencijos teisme gautas dar kartą patikslintas pareiškėjos ieškinys, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovus Vilniaus apskrities viršininko administraciją ir Vilniaus miesto savivaldybės administraciją atlyginti jai padarytą žalą – per protingą terminą, ne ilgesnį nei trys mėnesiai, atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, t.y., suteikti neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą (atitinkamos teismo sprendimo priėmimo metu vertės ir įrengtais inžinieriniais tinklais), priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Bylą pagal teismingumą perdavus nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, 2006 m. lapkričio 9 d. pareiškėja teismui pateikė atsisakymą nuo 2005 m. spalio 21 d. bei 2005 m. gruodžio 28 d. ieškiniuose pareikštų reikalavimų.
2006 m. gruodžio 4 d. pareiškėja vėl patikslino reikalavimą, prašydama įpareigoti atsakovus atlyginti jai padarytą žalą – per protingą terminą, ne ilgesnį nei trys mėnesiai, atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus ir perduoti pareiškėjai neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą, esantį Grigaičių gyvenamųjų namų kvartale, Vilniaus mieste, sklypo Nr. 117.
Nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovų veiksmų jai nebuvo parduotas 1992 m. vasario 13 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 278V individualiam namui statyti paskirtas 600 kv.m. sklypas, esantis Grigaičiuose, sklypo Nr. 133. Vilniaus miesto valdybos 1993 m. rugsėjo 2 d. potvarkiu Nr. 1640 nuspręsta sudaryti šio sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Pareiškėjos teigimu, ji yra atlikusi visas Žemės reformos įstatymo 9 straipsniu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 bei 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 nustatytas pirkėjo pareigas. Tačiau kadangi minimas žemės sklypas yra perleistas tretiesiems asmenims, kurie laikytini sąžiningais įgijėjais, pareiškėjos teigimu, jai turėtų būti atlyginta neteisėtais atsakovų veiksmais padaryta žala.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 14 d. nutartimi priėmė pareiškėjos atsisakymą nuo dalies skundo reikalavimų ir nutraukė administracinę bylą dalyje dėl reikalavimų, išdėstytų 2005 m. lapkričio 7 d. bei 2005 m. gruodžio 28 d. ieškiniuose, paduotuose, bendrosios kompetencijos teismui. Pareiškėjos reikalavimą įpareigoti atsakovus atlyginti jai padarytą žalą per protingą terminą, ne ilgesnį nei trys mėnesiai, atliekant jų kompetencijai priskirtus veiksmus, t.y., suteikti neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą (atitinkamos teismo sprendimo priėmimo metu vertės ir įrengtais inžinieriniais tinklais), bei reikalavimą įpareigoti atsakovus atlyginti pareiškėjai padarytą žalą, per protingą terminą, ne ilgesnį nei trys mėnesiai, atliekant jų kompetencijai priskirtus veiksmus, t.y., perduoti pareiškėjai neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą, esantį Grigaičių gyvenamųjų namų kvartale, Vilniaus mieste, sklypo Nr. 117, teismas paliko nenagrinėtus. Teismas išaiškino pareiškėjai, kad dėl kilusio ginčo būtina kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administraciją bei Nacionaline žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Teismas nurodė, kad, nors kilęs ginčas yra susijęs su žalos atlyginimo teisiniais santykiais, tačiau reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškėja grindžia neteisėtais savivaldybės valdžios institucijų veiksmais, t.y., kad, esant galiojančiam potvarkiui dėl žemės sklypo pareiškėjai skyrimo individualiai statybai (1992 m. vasario 13 d. potvarkis Nr. 278V), kitu Vilniaus mero potvarkiu (1992 m. balandžio 30 d. potvarkis Nr. 734V-2V) tas pats žemės sklypas skirtas kitam asmeniui, taip pat tuo, kad, esant 1993 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkiui Nr. 1640V dėl žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo su pareiškėja, 2001 m. vasario 27 d. tą patį sklypą Vilniaus apskrities viršininko administracija pardavė kitam asmeniui. Viena pagrindinių žalos atlyginimo sąlygų ir yra minėtų institucijų aktų, t.y. veiksmų (CK 6.271 str. 3 d.), neteisėtumas.
Pareiškėja žalos atsiradimą kildina iš neteisėtų savivaldybės valdžios institucijos bei apskrities viršininko administracijos veiksmų, sprendžiant žemės privatizavimo klausimus 1992 - 2001 metų laikotarpiu. Pagal Žemės reformos įstatymo l straipsnį šis įstatymas reglamentuoja ir žemės privatizavimo tvarką. Vadovaujantis nurodyto įstatymo 18 straipsniu, skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų. Tokia institucija yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 12 d. nutarimas Nr. 709). Tokiu būdu, teismo nuomone, turi būti skundžiami bet kurių institucijų, pagal teisės aktus dalyvaujančių žemės privatizavimo procese, veiksmai. Pareiškėja įrodymų, kad šia ikiteismine tvarka dėl žemės sklypo privatizavimo klausimų sprendimo būtų pasinaudojusi, nepateikė, todėl jos skundas paliktinas nenegrinėtu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p.).
Pareiškėjos atsisakymą nuo 2005 m. spalio 21 d. ir 2005 m. gruodžio 28 d. ieškiniuose pareikštų reikalavimų teismas priėmė ir bylą šioje dalyje nutraukė (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 3 p.).
III.
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį dalyje dėl reikalavimo atlyginti žalą palikimo nenagrinėtu ir perduoti bylą nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui, taip pat pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui disponuoti žemės sklypu, esančiu Grigaičių gyvenamųjų namų kvartale, Vilniuje, sklypo Nr. 117. apeliantės nuomone, teismo minima Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostata yra bendro pobūdžio taisyklė, taikoma tais atvejais, kai nėra specialių, tam tikrus santykius reglamentuojančių taisyklių. Žalos atlyginimo klausimas visada susijęs su veiksmų teisėtumo nustatymu, kadangi tai yra viena iš atsakomybės sąlygų. Aplinkybė, kad žalos atsiradimą pareiškėja motyvuoja atsakovų neteisėtais veiksmais, negali nulemti šios nuostatos taikymo, kadangi žalos atlyginimo atveju galioja speciali nuostata, reglamentuojanti tokių ginčų sprendimo tvarką. Žemės įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad žemės savininkas ar kitas naudotojas dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės ar savivaldybės institucijos veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentą turi teisę kreiptis į instituciją, priėmusią sprendimą arba reikalauti atlyginti žalą teismo tvarka bei vienareikšmiškai nurodo, kad ginčai dėl žalos dydžio ir atlyginimo sprendžiami teisme. Kadangi dėl neteisėtų atsakovų veiksmų pareiškėja prarado turtinę teisę į suteiktą žemės sklypą, turėjo teisę kreiptis tiesiai į teismą su prašymu atlyginti žalą. Kreipimasis į Vyriausybės įgaliotą instituciją ginčuose dėl žalos atlyginimo ne tik kad nepagrįstas įstatymu, bet būtų ir visiškai betikslis, kadangi šios institucijos kompetencijai nepriskirtinas žalos atlyginimo klausimų sprendimas.
Pareiškėja nurodo, kad, atsakovui pateikus duomenis, kad byloje minimoje vietovėje egzistuoja sklypas Nr. 117, kuris nėra niekam paskirtas, pareiškėja patikslino reikalavimą, įvardindama konkretų žalos atlyginimo natūra objektą. Teismui nepagrįstai palikus pareiškėjos reikalavimą nenagrinėtu, atsakovai gali perleisti minimą sklypą tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimas ateityje pasidarytų neįmanomas. Tai sudaro pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, apribojant galimybę atsakovams disponuoti minėtu žemės sklypu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo atskirąjį skundą atmest.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmestinas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja, patikslinusi savo skundo reikalavimus, vadovaudamasi Civilinio kodekso 6.281 straipsnio, Žemės įstatymo 44 straipsnio 3 dalimi, prašo įpareigoti atsakovus atlyginti jai padarytą žalą – per protingą terminą, ne ilgesnį nei trys mėnesiai, atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus ir perduoti pareiškėjai neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą, esantį Grigaičių gyvenamųjų namų kvartale, Vilniaus mieste, sklypo Nr. 117. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, nagrinėja bylas dėl turtinės ir moralinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai teritorinių valstybės ar vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų bei jų tarnautojų, einančių tarnybines pareigas, neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Darytina išvada, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, ginčijama nutartimi pripažindamas, kad ginčas kilęs dėl žalos atlyginimo, nepagrįstai nutarė pareiškėjos skundą palikti nenagrinėtu Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punkto pagrindu, t.y., jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka. Ginčams dėl žalos atlyginimo įstatymai išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos nenumato. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 14 d. nutartis dalyje dėl pareiškėjos skundo palikimo nenagrinėtu naikintina, grąžinant bylą nagrinėti tam pačiam teismui.
Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsnį teismo pareiga yra padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises. Konstatavus, kad ginčas kilęs dėl žalos atlyginimo, atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.273 straipsnio nuostatas, svarstytinas atsakovų administracinėje byloje tinkamumo klausimas. Pažymėtina ir tai, kad iš pačios pareiškėjos reikalavimo taip pat nėra visiškai aišku, ar ji prašo žalos atlyginimo, ar įpareigoti atsakovus atlikti atitinkamus veiksmus. Svarstytina galimybė tikslinti skundo reikalavimą. Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad Žemės reformos įstatymo 18 straipsnis ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką numato skundams dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo. Šiuo atveju tokie reikalavimai nekeliami.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pagal nurodytas Administracinių bylų teisenos įstatymo normas asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą. Tik esant realiai grėsmei, t.y., konstatavus konkrečias aplinkybes, faktus, leidžiančius daryti prielaidą, kad, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo vykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, jos gali būti taikomos. Pareiškėja prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, uždraudžiant atsakovui disponuoti žemės sklypu, esančiu Grigaičių gyvenamųjų namų kvartale, Vilniuje, sklypo Nr. 117. Toks prašymas negali būti tenkinamas. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad atsakovas ketintų kokiu nors būdu perleisti minėtą sklypą tretiesiems asmenims, be to, kaip matyti iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovės paaiškinimo, duoto pirmosios instancijos teismo 2006 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio metu, net nėra aišku, ar pareiškėjos nurodytas sklypas yra laisvas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsniu, 151 straipsnio 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 14 d. nutartį dalyje, kuria pareiškėjos skundas paliktas nenagrinėtu, panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistą.
Prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.