Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-12-17 · Civilinė byla Nr. 2S-1152-520/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-17
Bylos Nr.
2S-1152-520/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė, Virginija Volskienė, Neringa Švedienė
Ieškovas
J. V., M. V.
Kategorijos
  • 94.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1152-520/2009Procesinio sprendimo kategorija 94.2.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. gruodžio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjos Neringa Švedienė, Virginija Volskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. V. ir M. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. nutarties, kuria ieškovų J. V. ir M. V. ieškinį dėl Vilniaus miesto valdybos potvarkio pakeitimo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, Vilniaus apskrities viršininko įsakymų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, atsisakyta priimti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai J. V. ir M. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto valdybos 1993-01-21 potvarkio Nr.57V „Dėl žemės sklypų pardavimo ne konkurso tvarka privačių namų valdų savininkams“ dalį pagal priedėlį Eilės Nr.8 – J. V., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-04-28 įsakymą Nr.30-819 ir įpareigoti atlikti įstatymo jam priskirtus veiksmus dėl faktiškai eksploatuojamo 3195 kv. m namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo ne konkurso tvarka, Vilniaus apskrities viršininko 2007-12-12 įsakymą Nr.2.3-13781- (01). Nurodė, kad nuo 1962 m. faktiškai gyvena namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir naudojasi 3195 kv. m žemės sklypu, esančiu prie namų valdos. Šiame sklype yra jų gyvenamasis namas, ūkio pastatai, garažas, kiemo statiniai, šulinys, kiemo aikštelė, daržas, gėlynas, vaiskrūmiai ir vaismedžiai, požeminis rūsys. 1992-04-21 jie padavė prašymą pirkti naudojamą 3195 kv. m žemės sklypą. Vilniaus miesto valdybos 1993-01-21 potvarkiu Nr.57V jiems buvo leista nusipirkti 1000 kv. m ploto žemės sklypą prie namų valdos, už kurį jie sumokėjo vienkartinėmis įmokomis, tačiau pirkimo – pardavimo sutartis su jais nebuvo sudaryta. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-04-28 įsakymu Nr.30-819 buvo nustatytos jiems parduodamo sklypo ribos, leista pirkti Vilniaus miesto valdybos 1993-01-21 potvarkiu Nr.57V nustatytą 1000 kv. m žemės sklypą. Vilniaus apskrities viršininko 2007-12-12 įsakymu Nr.2.3-13781- (01) buvo pakartotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-04-28 įsakymas. 2008-01-24 su jais buvo pasirašyta 1000 kv. m valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau dalis statinių, vejos, gėlynų, vaiskrūmių, vaismedžių liko už jiems parduoto žemės sklypo ribų. Dėl to jie kreipėsi su prašymu parduoti jiems likusią sklypo dalį, tačiau atsakovai nesutiko parduoti, siūlė kreiptis į teismą. Atsakovų leistas jiems privatizuoti 1000 kv. m ploto žemės sklypas yra tik dalis faktiškai naudojamo žemės sklypo ir šis namų valdos žemės sklypas yra suformuotas pažeidžiant įstatymo nuostatas, todėl atsakovų sprendimai turi būti panaikinti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2009 m. birželio 12 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų J. V. ir M. V. ieškinį. Teismas nustatė, kad ieškovų pareikštas ieškinys neatitinka CPK 135 str. 1 d. 1 p. reikalavimų, t. y. nėra nurodyta ieškinio suma. Teismas, įvertinęs ieškovų pareikštus reikalavimus, nustatė, kad reikalavimai yra turtinio pobūdžio, t. y. yra susiję su nuosavybės teisių įgijimu į 2195 kv. m žemės sklypo dalį. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovams nuosavybės teise priklausančio 1000 kv. m žemės sklypo vidutinė rinkos kaina yra 347 094 Lt, teismas padarė išvadą, kad ginčo žemės sklypo vertė viršys 100 000 Lt, todėl, vadovaudamasis CPK 27 str. 1 p., konstatavo, kad ieškinys yra teismingas Vilniaus apygardos teismui. Taip pat teismas nurodė, kad ieškinys yra pareikštas su trūkumais, todėl kreipdamiesi į Vilniaus apygardos teismą ieškovai turėtų tuos trūkumus pašalinti.

Šalies argumentai

Ieškovai J. V. ir M. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto 3-iajam apylinkės teismui bei nurodė kreiptis į Vilniaus apygardos teismą. Pagal teismo pateiktą dabartinę žemės kainą ieškinio suma būtų apie 700 000 Lt, nuo kurios jie turėtų sumokėti 10000 Lt žyminį mokestį. Tai prieštarautų galiojantiems teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, užkirstų kelią jiems ginti pažeistas teises. Tuo atveju, jei teismas mano, kad ieškinys yra turtinio pobūdžio, teismas ieškinio sumą turėjo nustatyti pagal 2008-01-24 žemės pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytą žemės sklypo vertę pagal 1993 m. įkainojimą. Tačiau ieškinys nėra turtinio pobūdžio, kadangi ginčas vyksta dėl iki šio laiko nesuformuoto jų naudojamo žemės sklypo. Be to, ieškinio suma turi būti nurodyta tuomet, jeigu ieškinys yra įkainotas, tačiau teismas nenurodė, kokia forma galima įkainoti ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo. Teismas turėjo pagrindą nustatyti terminą formaliems ieškinio trūkumams pašalinti ir priimti bylą nagrinėti iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 3 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo argumentus, pateiktus dokumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatęs termino ieškinio trūkumams pašalinti atsisakė priimti ieškovų J. V. ir M. V. ieškinį dėl Vilniaus miesto valdybos 1993-01-21 potvarkio dalies pakeitimo (kitur reikalavimas formuluojamas - panaikinimo), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-04-28 įsakymo, Vilniaus apskrities viršininko 2007-12-12 įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus dėl faktiškai naudojamo 3195 kv. m namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo ne konkurso tvarka, CPK 137 str. 2 d. 2 p. pagrindu.

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovai J. V. ir M. V. pateikė teismui ieškinį dėl Vilniaus miesto valdybos 1993-01-21 potvarkio Nr.57V „Dėl žemės sklypų pardavimo ne konkurso tvarka privačių namų valdų savininkams“ dalies pagal priedėlį Eilės Nr.8 – J. V. pakeitimo (kitur reikalavimas formuluojamas - panaikinimo), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-04-28 įsakymo Nr.30-819 Vilniaus apskrities viršininko 2007-12-12 įsakymo Nr.2.3-13781- (01) panaikinimo. Taip pat ieškovai prašė įpareigoti atlikti įstatymo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai priskirtus veiksmus dėl faktiškai eksploatuojamo 3195 kv. m namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo ne konkurso tvarka. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškinys yra turtinio pobūdžio, pareikštas su trūkumais, t. y. ieškinyje nėra nurodyta ieškinio suma. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovams nuosavybės teise priklausančio 1000 kv. m žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, nurodytą VĮ Registrų centro pažymėjime (347 094 Lt), atsisakė priimti ieškinį, kaip neteismingą Vilniaus miesto 3-iajam apylinkės teismui, kadangi padarė išvadą, jog ieškovų pareikšti reikalavimai, susiję su nuosavybės teisės įgijimu į likusią 2195 kv. m žemės sklypo dalį, viršija 100 000 Lt sumą, todėl ieškinys yra teismingas Vilniaus apygardos teismui. Ieškovai atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perdavė nagrinėti bylą bendrosios kompetencijos teismui, nes jie pareiškė ieškinį dėl valstybės ir savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo, vilkinimo atlikti šiuos veiksmus, ieškinys nėra turtinio pobūdžio, nes ginčas vyksta dėl nesuformuoto jų naudojamo žemės sklypo. Dėl teismingumo nustatymo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2009-11-23 nutartyje nurodė, kad ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme ir keliamo ginčo esmė yra ta, jog ieškovai siekia įsigyti nuosavybėn didesnį (naudojamą) valstybinės žemės sklypą, negu jiems buvo leista įsigyti ginčijamais savivaldos bei apskrities valdymo organų aktais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ieškinio reikalavimus, atskirajame skunde nurodytus argumentus, kad ieškinys yra reiškiamas dėl pažeistų teisių, į tai, kad ieškovai nėra pareiškę reikalavimo sudaryti valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, reikalauja įpareigoti savivaldybės instituciją atlikti veiksmus dėl faktiškai ieškovų naudojamo 3195 kv. m namų valdos sklypo, pardavimo ne konkurso tvarka, daro išvadą, kad ieškinyje yra neaiškiai ir nekonkrečiai suformuluotas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Iš šio reikalavimo t. y. įpareigoti atsakovus atlikti įstatymo jiems priskirtus veiksmus dėl faktiškai eksploatuojamo 3195 kv. m namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo ne konkurso tvarka, nėra aišku, ar ieškovai reiškia reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo parduoti žemės valstybinės žemės sklypą, sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, ar reiškia reikalavimą tik įpareigoti suformuoti sklypą. Reikalavimas įpareigoti atsakovą ieškovams parduoti ar sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį yra turtinis, o įpareigojimas suformuoti žemės sklypą - neturtinis. Todėl tik ieškovams suformulavus konkretų ieškinio dalyką bus galima įvertinti ir nustatyti, ar yra pareikštas turtinio ar neturtinio pobūdžio reikalavimas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byla yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, kadangi ieškinio suma viršija 100 000 Lt. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė vadovaudamasis 1000 kv. m žemės sklypo vidutine rinkos kaina. Kaip nustatyta aukščiau, ieškovai pareiškė reikalavimą įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių atlikti įstatymo priskirtus veiksmus dėl faktiškai eksploatuojamo namų valdos žemės sklypo pardavimo ne konkurso tvarka, t. y. lengvatine tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį įkainojo pagal minėto sklypo rinkos vertę. Ieškinio suma šiuo atveju turi būti nustatoma pagal lengvatine tvarka siekiamo įsigyti turto vertę, o ne pagal rinkos vertę, todėl ginčas nėra teismingas Vilniaus apygardos teismui.

CPK 135 str. 1 d. nustatyti formalūs reikalavimai ieškinio turiniui. Kaip vienas iš būtinų ieškinio elementų yra ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas (CPK 135 str. 1 d. 1 p.). Taip pat ieškinyje turi būti tiksliai ir aiškiai suformuluotas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Ieškovams tiksliai nesuformulavus savo reikalavimo, teismas negali teisingai taikyti CPK normų, reglamentuojančių civilinės bylos iškėlimą, t. y. negali apskaičiuoti, ar ieškovai tinkamai sumokėjo žyminį mokestį, nustatyti, kokios yra bylos nagrinėjimo ribos, atsakovai taip pat negalėtų tinkamai pareikšti atsikirtimų į ieškovų argumentus. CPK 115 str. 2 d. nustato, kad jeigu teismui pateikti procesiniai dokumentai neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, pirmosios instancijos teismas nustatė ieškinio trūkumus, t. y. ieškinyje nėra nurodyta ieškinio suma, ieškovų nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, informacija, ar byla bus vedama per advokatą, pridėta tiek procesinių dokumentų nuorašų, kad po vieną tektų priešingoms šalims ir teismui, nurodė pateikti dokumentų originalus arba tinkamai patvirtintus dokumentų nuorašus, formuojant reikalavimus ir prašant priimtus sprendimus panaikinti iš dalies, konkrečiai nurodyti, kokios šių sprendimų dalys turi būti panaikintos, nurodyti, kokius konkrečius veiksmus prašoma įpareigoti atlikti. Dėl to pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškinys yra pareikštas su trūkumais, privalėjo nustatyti terminą ieškovams ieškinio trūkumams pašalinti, o ne atsisakyti priimti ieškinį, kaip neteismingą tam teismui.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria ieškovų M. V. ir J. V. ieškinį atsisakyta priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto 3-iajam apylinkės teismui, panaikinti ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 3 d.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkė Dalia VišinskienėTeisėjos Neringa ŠvedienėVirginija Volskienė