Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-04-24 · Civilinė byla Nr. 2A-631-265/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-24
Bylos Nr.
2A-631-265/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Žerlauskas (pirm.), Albina Pupeikienė, Žydrūnas Bertašius
Atsakovas
Ž. V.
Ieškovas
I. B.
Pranešėjas A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-631-265/2015Teisėjas R. Dilys (Proceso Nr. 2-06-3-14604-2013-2)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 121.14;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. balandžio 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Žydrūno Bertašiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo Ž. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui Ž. V. dėl išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo Ž. V. išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. V., gim. X, po 900 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-02-08 iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskirti ieškovę nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-02-08 iki ieškinio padavimo teismui dienos.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo Ž. V. išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. V. po 500 Lt (144,81 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-12-19 iki vaiko pilnametystės (2027-02-08), priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat priteisė 17 166,70 Lt (4 971,82 EUR) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-02-08 iki 2013-12-19. Paskyrė ieškovę I. B. nepilnamečio vaiko N. V. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisdamas išlaikymą teismas atsižvelgė į tokio amžiaus vaiko būtinus ir protingus poreikius, į tai, kad vaikas turi sveikatos sutrikimų. Priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog nuo vaiko gimimo teikė jam išlaikymą. Dėl to ieškovės reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo tenkino.

Atsakovas Ž. V. su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo priteistas įsiskolinimas, nesutiko. Šią teismo sprendimo dalį prašė pakeisti sumažinant priteistą įsiskolinimą iki 1 317,77 Eur. Apelianto įsitikinimu, ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus yra nesąžiningas. Atsakovas, kol gyveno su ieškove, visiškai išlaikė sūnų, pagal galimybes teikė išlaikymą vaikui šalims pradėjus gyventi skyrium, tačiau nemanė, kad ieškovė nesąžiningai teisme pareikš reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, todėl įrodymų neišsaugojo. Nurodo, kad pati ieškovė pripažino, jog atsakovas yra nupirkęs vaikui planšetinį kompiuterį, telefoną. Akivaizdu, kad šie daiktai vaikui buvo nupirkti jau šalims gyvenant skyrium, laikotarpiu, už kurį ieškovė visgi reikalauja priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Apeliantas nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra viena minimali mėnesio alga (MMA). Nuo 2012-08-01 1 MMA buvo tik 400 Lt (Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368), nuo 2012-08-01 – 450 Lt (Vyriausybės 2012-06-20 nutarimas Nr. 718), ir tik nuo 2013-01-01 – 500 Lt (Vyriausybės 2012-12-19 nutarimas Nr. 1543). Taigi, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, išlaikymo įsiskolinimas daugiausiai galėjo sudaryti tik 15 325 Lt (18 mėn. x 400 Lt + 5 x 425 + 12 x 500). Nei ieškovė, nei teismas nepagrindė didesnio išlaikymo įsiskolinimo įstatyme nustatytais kriterijais, t. y. nepilnamečio vaiko poreikiais bei šalių turtine padėtimi.

Šalies argumentai

Ieškovė su apelianto skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo. Taip pat nurodė, kad pagrindas nustatyti įsiskolinimo dydį buvo ir atsakovo argumentai, kuriuose jis teigė, kad vaikui kas mėnesį teikė 600 – 700 Lt išlaikymą, tačiau negali pateikti tai patvirtinančių įrodymų. Šie atsakovo teiginiai, ieškovės vertinimu, suteikia pagrindo konstatuoti, jog atsakovas pripažįsta, jog būtent tokio dydžio išlaikymas vaikui ir buvo reikalingas tuo laikotarpiu, kai išlaikymas jam nebuvo teikiamas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir teismo precedentais, bei atsižvelgusi į apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį bei faktinius bylos duomenis, pripažįsta nepagrįstais apeliantės nurodytus argumentus ir sutinka su bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos išvada dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo įsiskolinimo. Aiškindamas ir taikydamas CK 3.200 straipsnį kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šias teismų praktikoje suformuotas aplinkybes įvertino priteisdamas išlaikymo įsiskolinimo dydį. Nagrinėjamu atveju taip pat negalima sutikti su apelianto argumentu, jog maksimalus įsiskolinimas, priteistinas vaikui, turėjo būti 15 325 Lt įvertinus minimalios mėnesinės algos dydį atitinkamu laikotarpiu. Pažymėtina, jog minimalus atlyginimo dydis suformuotas teismų praktikoje yra tik orientacinis, tačiau tai nereiškia, jog šiuo dydžiu apsiriboja vaiko poreikiai. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepime nurodytu argumentu jog atsakovas, nurodydamas, kad vaikui teikė 600-700 Lt išlaikymą per mėnesį, iš esmės pripažino, jog vaikui ši suma reikalinga. Tuo tarpu įsiskolinimas buvo priteistas skaičiuojant išlaikymo dydį po 500 Lt per mėnesį. Dėl to jo apeliavimas į mažesnio įsiskolinimo dydį ji susiejant netgi ne minimalios algos dydžiu, o minimaliu pragyvenimo lygiu, yra teisiškai nepagrįstas. Taip pat negalima sutikti su apelianto argumentu, jog ieškovė elgiasi nesąžiningai reikalaudama priteisti įsiskolinimą vaikui, kadangi jis niekada nevengė pareigos išlaikyti vaiką, tačiau neišsaugojo tai patvirtinančių įrodymų. Pasak apelianto, jis vaikui nupirko planšetinį kompiuterį ir telefoną. Teisėjų kolegijos vertinimu, išlaikymo teikimas neapsiriboja vien tik kompiuterio ir telefono nupirkimu. Šios teisinės pareigos turinys platesnis ir apima visų būtinų poreikių tenkinimą. Dėl to, atsakovui nepateikus įrodymų apie teiktą nuoseklų ir visus vaiko poreikius atitinkantį atlyginimą, konstatuotina, jog jis prie vaiko išlaikymo už ieškovės prašomą priteisti laikotarpį neprisidėjo.

Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė turėjo 173,78 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Ž. V. 173,78 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės I. B. naudai.

Kolegijos pirmininkas Alvydas ŽerlauskasKolegijos teisėjai Albina PupeikienėŽydrūnas Bertašius