Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, I3-5226-484/2022

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-10-25
Bylos Nr.: I3-5226-484/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00454-2021-1
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjas: Ina Kirkutienė (pirm.)
Pareiškėjas: "Agrochemijos paslaugų centras"
Trečiasis asmuo: Kauno teritorinė muitinė
Atsakovas: Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Kategorijos

12.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas

Administracinė byla Nr. I3-5226-484/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00454-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos:12.2.3; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Agrochemijos paslaugų centras“ atstovams advokatei A. K., D. K.,

atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui L. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Agrochemijos paslaugų centras“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Agrochemijos paslaugų centras“ (toliau – ir pareiškėja ar Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2021 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. S-9(7-10/2019) „Dėl UAB „Agrochemijos paslaugų centras“ skundo“ (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas ar Muitinės departamentas) 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 1A-426 „Dėl UAB „Agrochemijos paslaugų centras“ skundo“ (toliau – ir Muitinės departamento sprendimas); 3) panaikinti Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Kauno teritorinė muitinė) 2018 m. liepos 26 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 8KM320036M (toliau – ir Ataskaita); 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodo, kad mokestinis ginčas kilo dėl 2017 m. liepos–rugsėjo mėn. laikotarpiu pareiškėjos importuotų prekių – trąšų mišinio NPK 30:4:4 klasifikavimo.

Pareiškėja nurodo, kad trąšų mišinį NPK 30:4:4 įsigijo iš Rusijos įmonės PAO „Dorogobuž“ 2017 m. liepos 5 d. sutarties Nr. 11-1-17288 (sąskaita Nr. 11-2473) ir 2017 m. liepos 28 d. sutarties Nr. 11-1-17304 (sąskaitos Nr. 11-2564 ir Nr. 11-2595) pagrindu. Šalys sutartyse susitarė, kad parduodamo trąšų mišinio NPK 30:4:4 kokybė (tiksli cheminė sudėtis, fizinės ir techninės savybės) bus patvirtinta PAO „Dorogobuž“ išrašomuose kokybės sertifikatuose, tačiau parduodamų trąšų parametrai turi atitikti šias normas: azoto (N) kiekis – ne daugiau kaip 30 proc.; fosforo pentoksidas (P₂O₅) – ne mažiau kaip 4 proc.; kalio oksidas (K₂O) – ne mažiau kaip 4 proc.; drėgmė – ne daugiau kaip 0,7 proc. Įsigytas ir importuotas trąšų mišinys NPK 30:4:4 pagal prekių pardavėjo dokumentus, muitinės deklaracijose buvo klasifikuotas TARIC kodais 3105 20 90 00 ir 3105 20 10 90.

Pareiškėja skunde paaiškina, kad Kauno teritorinės muitinės pareigūnai 2018 m. kovo 28 d. paėmė trąšų mišinio NPK 30:4:4 (importuoto iš tiekėjo PAO „Dorogobuž“ pagal išrašytą sąskaitą Nr. 11-2473) mėginį, kurį perdavė Kauno teritorinės muitinės laboratorijai. Ši, ištyrusi paimtą trąšų mišinio NPK 30:4:4 mėginį, nustatė, jog trąšų mišinio NPK 30:4:4 sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis neva sudaro daugiau kaip 80 proc. masės (atlikus skaičiavimus – 83 proc.), todėl trąšų mišinys NPK 30:4:4 muitinės deklaracijose turėjo būti klasifikuotas TARIC kodu 3105 20 10 50 (kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės, o fosforo kiekis, išreikštas P₂O₅ ir kalio kiekis, išreikštas K₂O, sudaro 6 proc. masės arba daugiau, bet mažiau kaip 9 proc. masės) ir joms taikomas 42,83 Eur/1 000 kg galutinis antidempingo muitas ir papildomas TARIC kodas A999.

Pareiškėja skunde pažymi, kad Kauno teritorinė muitinė surašė Ataskaitą, kurioje nurodė, kad, remiantis Kauno teritorinės muitinės laboratorijos pateiktais trąšų mišinio NPK 30:4:4 mėginio tyrimo rezultatais, nutarta pakeisti Bendrovės importuoto trąšų mišinio NPK 30:4:4 TARIC kodus į 3015 20 10 50, o mokesčių mokėtojui (pareiškėjui) apskaičiuoti mokesčio nepriemoką 210 721 Eur antidempingo muitą ir 44 250 Eur importo pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM), taip pat apskaičiuoti 3 873 Eur muito delspinigių, 4 440 Eur PVM delspinigių ir paskirti 20 proc. dydžio baudą, kas sudaro 50 992 Eur.

Pareiškėja skunde pažymi, kad Bendrovė, siekdama išsklaidyti abejones dėl galbūt netinkamo importuoto trąšų mišinio NPK 30:4:4 klasifikavimo, kreipėsi į nepriklausomą trąšų ir kalkinimo medžiagų tyrimų laboratoriją UAB „Inspectorate Klaipėda“, kurios paprašė ištirti trąšų mišinio NPK 30:4:4 sudėtį. UAB „Inspectorate Klaipėda“ (tyrimo protokolai Nr. 180608-13, Nr. 180608-14, Nr. 180608-15) nustatė, kad trąšų mišinio NPK 30:4:4 mėginiuose esantis amonio nitratas neviršija 80 proc. ribos ir sudaro ne daugiau kaip 74,4 – 74,9 proc. Tai reiškia, kad Bendrovė, priešingai nei teigia Kauno teritorinė muitinė, deklaruodama trąšų mišinį NPK 30:4:4, nurodė teisingą prekių TARIC kodą ir jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Todėl, ginčydama Ataskaitą, Bendrovė kreipėsi į Muitinės departamentą su skundu, prašydama panaikinti Ataskaitą, pateikdama UAB „Inspectorate Klaipėda“ laboratorijos trąšų mišinio NPK 30:4:4 tyrimo protokolus. Tačiau Muitinės departamentas sprendimu Bendrovės skundą atmetė, o Ataskaitą patvirtino.

Pareiškėjos teigimu, nors Muitinės departamentas patvirtino Ataskaitą, tačiau Muitinės departamento sprendime pateikti nauji sprendimo pagrindai ir motyvai, Muitinės departamento sprendimas grindžiamas nauju teisės aktu – 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 945/2005, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 658/2002, įvedantį galutinį antidempingo muitą Rusijos kilmės amonio nitrato importui, ir Reglamentą (EB) Nr. 132/2001, įvedantį galutinį antidempingo muitą amonio nitrato, kurio kilmės šalis, inter alia, yra Ukraina, importui po dalinės tarpinės peržiūros pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 3 dalį (toliau – ir Reglamentas 945/2005), lyginant su tais, kurie buvo nurodyti Ataskaitoje.

Pareiškėja skunde pažymi, kad nuo teisingo amonio nitrato kiekio trąšų mišinyje NPK 30:4:4 apskaičiavimo priklauso tai, kokiu TARIC kodu turėjo būti klasifikuotas Bendrovės importuotas trąšų mišinys NPK 30:4:4 ir, ar trąšų mišiniui NPK 30:4:4 turėjo būti taikomas antidempingo muitas.

Pareiškėja paaiškina, kad 2014 m. rugsėjo 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 999/2014, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį, importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui nustatomas galutinis antidempingo muitas (toliau – ir Reglamentas 999/2014) nurodyta, kad produktas, kurio TARIC kodas 3105 20 10 50, aprašomas taip: „kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės, o fosforo kiekis, išreikštas P₂O₅, ir (arba) kalio kiekis, išreikštas K₂O, sudaro ne mažiau kaip 6 proc., bet mažiau kaip 9 proc. masės“. Šiam produktui nustatomas galutinis antidempingo muitas – 42,83 Eur/1 000 kg. Lygiai taip pat šis produktas yra aprašomas ir Reglamento 945/2005 1 straipsnyje pateiktoje lentelėje. Taigi, teisės aktuose, sprendžiant klausimą dėl trąšų mišiniui NPK 30:4:4 taikytino TARIC kodo ir su tuo susijusio galutinio antidempingo muito, yra nurodomas kietosiose trąšose esantis amonio nitrato (o ne azoto) kiekis.

Pareiškėja pažymi, kad tam, jog produkte esantis amonio nitratas būtų apmokestinamas antidempingo muitu, jo masė kietosiose trąšose turi būti didesnė nei 80 proc. Tai reiškia, kad produkte esantis azoto kiekis teisiniam kvalifikavimui dėl prekės apmokestinimo reikšmės neturi.

Pareiškėja nesutinka su Muitinės departamento pozicija, jog, sprendžiant klausimą dėl trąšų mišinio NPK 30:4:4 kvalifikavimo, nereikia atlikti jokių trąšų mišinio NPK 30:4:4 tyrimų amonio nitrato kiekiui nustatyti, o pakanka vadovautis Reglamente 945/2005 nurodyta prezumpcija, t. y. jei NPK trąšų sudėtyje esančio azoto kiekis yra didesnis kaip 28 proc. masės, amonio nitrato kiekis visada didesnis kaip 80 proc. Tai reiškia, kad pagal Muitinės departamentą užtenka žinoti tik produkte esančio azoto kiekį, pagal kurį amonio nitrato kiekį galima preziumuoti.

Pareiškėja skunde pažymi, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) 2020 m. spalio 15 d. sprendime byloje akcinė bendrovė „L. A.“ prieš MD C-117/19 (toliau – ir ESTT sprendimas) išaiškino, kad, atliekant produkto tarifinį klasifikavimą, kas yra tiesiogiai susiję su galimu antidempingo muito taikymu, svarbiausia nustatyti faktinį amonio nitrato kiekį trąšose. Reglamente 945/2005 įtvirtinta prezumpcija gali būti nuginčijama ir ji negali būti taikoma, jei yra įrodymų, kad nepaisant to, jog azoto kiekis trąšose viršija 28 proc. masės, amonio nitrato kiekis aptariamose trąšose iš tikrųjų yra ne didesnis kaip 80 proc. masės.

Pareiškėja skunde atkreipia dėmesį, kad UAB „Inspectorate Klaipėda“ tyrimo protokole yra nurodyta, jog tiriamas trąšų mišinys NPK 30:4:4 (tos pačios trąšos, kurių mėginį paėmė ir Kauno teritorinės muitinės atstovai) yra dviejų trąšų mišinys: amonio salietros ir NPK 16:16:16. Amonio salietros kiekis mišinyje sudaro 74,4 proc., o NPK 16:16:16 granulių kiekis – 25,6 proc., kuriame amonio nitrato nėra. Tai reiškia, jog trąšų mišinyje NPK 30:4:4 esantis amonio nitratas yra tik mišinyje, esančiame amonio salietros granulėse, kurių mišinyje yra tik 74,4 proc., t. y. amonio nitratas gali sudaryti ne daugiau kaip 74,4 proc. bendros masės.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, surinkti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad Bendrovės importuotame trąšų mišinyje NPK 30:4:4 esantis amonio nitratas neviršija aktualios 80 proc. masės ribos, todėl trąšų mišinys NPK 30:4:4 neturi būti klasifikuojamas Kauno teritorinės muitinės nurodytu TARIC kodu ir trąšų mišiniui NPK 30:4:4 antidempingo muitas netaikomas.

Pareiškėja skunde taip pat atkreipia dėmesį, kad kompetentingas asmuo Kauno technologijos universiteto prof. dr. K. B., išanalizavęs trąšų mišinio NPK 30:4:4 gamybos būdą, nurodė, jog trąšų mišinyje NPK 30:4:4 esančio amonio nitrato kiekis negali būti preziumuojamas pagal Muitinės departamento nurodomą prezumpciją, o turi būti nustatomas tik laboratorinių tyrimų būdu. Atlikęs papildomus skaičiavimus, profesorius apibendrino, jog apskaičiuota amonio salietroje amonio nitrato vertė atitinka amonio nitrato kiekį trąšų mišinio NPK 30:4:4 masės sudėtyje ir yra lygi 72,01 proc., t. y. neviršija 80 proc. bendros masės.

Pareiškėjos tvirtinimu, prezumpcija, kuria vadovavosi Muitinės departamentas, net, jeigu ji ir nurodyta E. S. teisės akte, nėra laikytina neginčijamu įrodymu, kuriuo galima pagrįsti mokesčių mokėtojo (pareiškėjo) kaltę padarius teisei priešingą veiką ir kuriuo remiantis mokesčių mokėtojui galima taikyti neigiamo poveikio priemones.

Pareiškėja skunde pažymi, kad Kauno teritorinės muitinės pareigūnai trąšų mišinio NPK 30:4:4 mėginius paėmė vos iš 4 didmaišių, nors pareiškėjas importavo 9 840 vnt. didmaišių. Imant mėginius nebuvo naudojami jokie specialūs įrankiai, kuriais būtų užtikrintas trąšų mišinio NPK 30:4:4 mėginių paėmimas iš viso didmaišio gylio. Trąšų mišinio NPK 30:4:4 mėginys buvo suformuotas naudojant vien elementarų kastuvėlį bei kibirą. Tokie mėginiai negali būti objektyvūs. Tuo tarpu UAB „Inspectorate Klaipėda“ ėminius paėmė iš dvidešimties maišų ir ėminiams naudojo specialų įrankį, kuris užtikrina, jog mėginys būtų paimtas iš viso didmaišio gylio, o ne tik iš paviršiaus.

Pareiškėjos nuomone, Kauno teritorinės muitinės laboratorija, atlikdama mėginių tyrimus, naudojo nepatikimus metodus, tyrimas atliktas neakredituotoje laboratorijoje, o Kauno teritorinės muitinės pareigūnai, imdami trąšų mišinio NPK 30:4:4 mėginius, juos paėmė tik iš pagal vieną sąskaitą įsigytų maišų, nors turėjo visas galimybes patikrinti ir trąšų mišinio NPK 30:4:4, įsigyto ir pagal kitas dvi sąskaitas, mėginius. Tai pašalina bet kokią galimybę Kauno teritorinei muitinei naudotis ekstrapoliacijos teise, kadangi tiek ESTT, tiek ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinę, jog ekstrapoliacija galima tik egzistuojant būtinajai sąlygai – „prekės šiuo metu negali būti patikrintos“. Todėl nepagrįstas Kauno teritorinės muitinės sprendimas ekstrapoliuoti trąšų mišinio NPK 30:4:4, įsigyto pagal 2017 m. liepos 5 d. sutartį Nr. 11-1-17288, tyrimus trąšų mišiniui NPK 30:4:4, įsigytam pagal 2017 m. liepos 28 d. sutartį Nr. 11-1-17304.

Pareiškėjos tvirtinimu, priimti sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes grindžiami prielaidomis ir spėjimais (b. l. 1-31, t. 1).

Šalies argumentai

Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su pareiškėjos skundu nesutinka ir pareiškėjos skundą prašo atmesti, kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad teisinius ginčo santykius reglamentuoja 2016 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1821, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (toliau – ir Reglamentas 2016/1821), Reglamentas 999/2014.

Atsakovo tvirtinimu, nepaisant į produktus įdėtų pagrindinių maistinių medžiagų ir neatsižvelgiant į produktų gavimo būdą (cheminį ar maišymo), produkto sudėtyje esančio amonio nitrato cheminės savybės, t. y. azoto išraiška ir bendras azoto bei amonio nitrato kiekis, proceso metu nepakinta – azoto kiekis išlieka didesnis kaip 28 proc. masės, amonio nitrato – didesnis kaip 80 proc. masės.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime pažymi, kad, atsižvelgus į tyrimo metu nustatytą trąšų mišinyje NPK 30:4:4 esantį fosforo ir kalio kiekį, padaryta išvada, jog Bendrovės importuotas trąšų mišinys NPK 30:4:4 turėjo būti klasifikuojamas TARIC 3105 20 10 50 kodu, nes fosforo ir kalio kiekis sudaro 6 proc. masės arba daugiau, bet mažiau kaip 9 proc.

Atsakovo teigimu, nevertinant UAB „Inspectorate Klaipėda“ imtų mėginių atitikimo trąšų mišiniui NPK 30:4:4, t. y. jų tapatumo, šios laboratorijos tyrimo išvados taip pat patvirtina, kad azotas sudaro daugiau kaip 28 proc. masės, nitratinio ir amoniakinio azoto santykis apytiksliai 1:1, fosforas ir kalis sudaro apytiksliai po 4 proc. masės. Pagal šios laboratorijos nustatytus parametrus trąšų mišinys NPK 30:4:4 turėtų būti klasifikuojama TARIC 3105 20 10 50 kodu.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Muitinės departamentas, priimdamas sprendimą, vadovavosi ESTT sprendimu, kuriame išaiškinta, kad, jeigu amonio nitrato trąšų sudėtyje esantis azoto kiekis didesnis kaip 28 proc. masės, amoniako azoto ir nitratinio azoto santykis apytiksliai 1:1, o fosforo ir kalio kiekis neviršija 12 proc. masės, siekiant taikyti šiame straipsnyje nustatytą galutinį antidempingo muitą gali būti preziumuojama, kad amonio nitrato kiekis šiose trąšose yra didesnis kaip 80 proc., ir nereikia atlikti laboratorinių tyrimų tiksliam amonio nitrato kiekiui nustatyti, nebent įrodoma kitaip.

Atsakovo tvirtinimu, esant patikimiems įrodymams dėl trąšų sudėties ir nesant patikimo metodo amonio nitrato kiekiui tiesiogiai nustatyti, skundžiamoje Ataskaitoje pagrįstai vadovautasi Reglamente 945/2005 įtvirtinta prezumpcija, kad nurodytomis sąlygomis amonio nitrato kiekis trąšų mišinyje NPK 30:4:4 yra didesnis kaip 80 proc. ir kad tikslus amonio nitrato kiekio nustatymas trąšų mišinyje NPK 30:4:4 nėra teisiškai reikšmingas prekės klasifikavimo prasme.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pagal nustatytus sutartinius žymėjimus Bendrovės importuotas trąšų mišinys NPK 30:4:4 reiškia: NPK – azotas, fosforas, kalis; 30:4:4 – maistinių medžiagų kiekis. Pagal muitinio įforminimo metu pateiktą prekių kokybės sertifikatą nustatyta, kad importuotas trąšų mišinys NPK 30:4:4 atitinka technines sąlygas ir trąšose esantis azotas sudaro 30 proc. masės, fosforas – 4 proc., kalis – 4 proc. Taigi, trąšų mišinyje NPK 30:4:4 azotas sudaro 30 proc. masės (nitratinio azoto ir amoniakinio azoto santykis apytiksliai 1:1), t. y. didesnis kaip 28 proc., o fosforas ir kalis sudaro po 4 proc. masės. Tai nustačius pagrįstai konstatuota, kad amonio nitrato kiekis ginčo prekėje yra didesnis kaip 80 proc. masės.

Atsakovo teigimu, nėra oficialiai patvirtinto tyrimo metodo nustatyti amonio nitrato kiekį, todėl, naudojant skirtingus laboratorinius tyrimo ir (ar) skaičiavimo metodus, gali būti gaunami skirtingi amonio nitrato kiekiai. Ši priežastis ir buvo pagrindas taikyti Reglamento 945/2005 nuostatas ir šiame mokestiniame ginče.

Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad Bendrovės importuotas trąšų mišinys NPK 30:4:4, nors ir įsigytas pagal skirtingas sutartis, tačiau yra to paties gamintojo pagamintos trąšos, pagal tas pačias technines sąlygas ir patvirtintas receptūras, trąšų pavadinimas ir jų aprašymas tiek Bendrovės apskaitoje, tiek ir muitinio įforminimo metu gamintojo išduotose sąskaitose yra identiški.

Atsakovo nuomone, esant pakankamam teisiniam ir faktiniam pagrindui trąšų mišinį NPK 30:4:4 klasifikuoti TARIC kodu 3105 20 10 50, aplinkybė dėl dalies prekių tyrimo rezultatų ekstrapoliavimo kitų prekių atžvilgiu teisiškai nereikšminga.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime pažymi, kad Komisija teisingai nurodė, kad, nustatant trąšų mišinio NPK 30:4:4 TARIC kodą ir priskiriant šį produktą galutinio antidempingo muito objektui, pakankamas teisinis pagrindas yra Reglamento 999/2014 nuostatos bei Reglamente 945/2005 įtvirtinta prezumpcija, o faktinis pagrindas – prekių gamintojo PAO „Dorogobuž“ kokybės sertifikatuose, paaiškinimuose nurodyti duomenys apie maistinių medžiagų kiekį prekių sudėtyje (b. l. 103-107, t. 1).

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė su pareiškėjos skundu taip pat nesutinka, prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė atsiliepime nurodo, kad Muitinės departamento pozicija, kad, esant patikimiems įrodymams dėl trąšų mišinio NPK 30:4:4 sudėties, kur azoto kiekis didesnis kaip 28 proc. masės, fosforo ir kalio kiekis neviršija 12 proc. masės, ir nesant patikimo metodo amonio nitrato kiekiui nustatyti, vadovaujamasi Reglamente 945/2005 įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią tikslus amonio nitrato kiekio nustatymas ginčo prekėje nėra teisiškai reikšmingas ginčo prekės klasifikavimo prasme, teisinga ir pagrįsta. Tikslus amonio nitrato kiekio nustatymas trąšų mišinyje NPK 30:4:4 nėra teisiškai reikšmingas jų klasifikavimo prasme, nes nėra patikimo metodo amonio nitrato kiekiui nustatyti.

Kauno teritorinės muitinės tvirtinimu, pareiškėjos argumentai dėl neteisėto vienoje pareiškėjos deklaracijoje nurodytos prekės patikrinimo rezultatų pritaikymo (ekstrapoliavimo) vėlesnėse pareiškėjo deklaracijose nurodytai prekei nepagrįsti, nes pareiškėjos importuotas ir deklaruotas trąšų mišinys NPK 30:4:4 pagamintas to paties gamintojo, pagal vienodas technines sąlygas ir patvirtintas receptūras, o jų pavadinimas, išvaizda, sudėtis, kokybė ir reputacija rinkoje yra tokia pati, kaip ir prekės, įsigytos pagal 2017 m. liepos 5 d. sutartį Nr. 11-1-17288, kurios mėginys patikrinimo metu ir buvo paimtas (b. l. 116-120, t. 1).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai skundą prašė tenkinti remdamiesi skunde nurodytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas teismo posėdyje skundą prašė atmesti vadovaudamasis atsiliepime nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Kauno teritorinės muitinės 2018 m. liepos 26 d. patikrinimo ataskaitos Nr. 8KM320036M, kuria pareiškėjai už iš Rusijos bendrovės PAO „Dorogobuž“ (toliau – ir Gamintojas) įsigytą ir 2017 m. į Sąjungos muitų teritoriją importuotą trąšų mišinį NPK 30:4:4, papildomai apskaičiuota ir nurodyta sumokėti 210 721 Eur antidempingo muito, 3 873 Eur šio muito delspinigių, 44 250 Eur importo PVM ir 4 440 Eur šio mokesčio delspinigių, taip pat skirta 50 992 Eur (20 proc. dydžio) bauda už neteisėtą mokėtino mokesčio sumažinimą.

Byloje nustatyta, kad Bendrovė iš Rusijos įmonės PAO „Dorogobuž“ pagal 2017 m. liepos 24 d. sąskaitą Nr. 11-2473 (Komisijos byla Nr. 7-10/2019, b. l. 113, 134, 142, 161, 177, 200, t. 2; b. l. 3, 9, t. 3), 2017 m. rugpjūčio 23 d. sąskaitą Nr. 11-2654 ( Komisijos byla Nr. 7-10/2019, b. l. 26, 54, t. 3) ir 2017 m. rugsėjo 4 d. sąskaitą Nr. 11-2595 (Komisijos byla Nr. 7-10/2019, b. l. 60, 68, 111, 129, 146, 159, 167, t. 2) importavo amonio-nitrato trąšas NPK30-4-4, kurias deklaravo importo deklaracijose: Nr.17LTVG2000IM037DA2, Nr.17LTVG2000IM038008, Nr.17LTVG2000IM038107, Nr.17LTVG2000IM0399A6, Nr.17LTVG2000IM039E76, Nr.17LTVG2000IM03A114, Nr. 17LTVG2000IM03A502, Nr. 17LTVG2000IM03AAC4, Nr. 17LTVG2000IM0423C1, Nr.17LTVG2000IM0428F1, Nr. 17LTVG2000IM04DE09, Nr. 17LTVG2000IM04E3A6, Nr. 17LTVG2000IM04E6C8, Nr. 17LTVG2000IM050EB0, Nr. 17LTVG2000IM0514C3, Nr. 17LTVG2000IM051573 ir Nr. 17LTVG2000IM051621, TARIC 3105 20 90 00 ir 3105 20 10 90 kodais (Komisijos byla Nr. 7-10/2019, b. l. 90-93, 114-116, 135-136, 143-145, 162-165, 178-181, 192-195, t. 2; b. l. 1-3, 10- 13, 38-40, 55-58, 101-104, 112-115, 130-132, 147-149, 160-162, t. 3).

Kauno teritorinė muitinė, atlikusi importuotų ir deklaruotų prekių patikrinimą, 2018 m. liepos 26 d. surašė patikrinimo ataskaitą Nr. 8KM320036M (toliau - ir Ataskaita), kuria nusprendė, kad importuota prekė turi būti klasifikuojama TARIC 3105 20 10 50 kodu ir nustatė papildomą TARIC kodą A999, mokesčių apskaičiavimui taikant 6,5 % importo muito normą ir atitinkamai 42,83 Eur/1000 kg galutinio antidempingo muitą (b. l. 61-78, t. 1; Komisijos byla Nr. 7-10/2019, b. l. 24-42 t. 2).

Kauno teritorinė muitinė Bendrovei įregistravo 210 721 Eur antidempingo muito, 44 250 Eur importo PVM. 3 873 Eur muito delspinigių, 4 440 Eur PVM delspinigių ir 50 992 Eur baudos mokestinę prievolę.

Kauno teritorinė muitinė Ataskaitoje nurodė, kad, ištyrus amonio-nitrato trąšas NPK30:4:4, kurias Bendrovė deklaravo importo deklaracijose: Nr. 17LTVG2000IM037DA2, Nr. 17LTVG2000IM038008. Nr. 17LTVG2000IM03 8107, Nr. 17LTVG2000IM0399A6, Nr. 17LTVG2000IM039E76, Nr. 17LTVG2000IM03A114, Nr. 17LTVG2000IM03A502, Nr. 17LTVG2000IM03AAC4, Nr. 17LTVG2000IM0423C1, Nr. 17LTVG2000IM0428F1, Nr. 17LTVG2000IM04DE09, Nr. 17LTVG2000IM04E3A6, Nr. 17LTVG2000IM04E6C8, Nr. 17LTVG2000IM050EB0, Nr. 17LTVG2000IM0514C3, Nr. 17LTVG2000IM051573 ir Nr. 17LTVG2000IM051621, TARIC 3105 20 90 00 ir 3105 20 10 90 kodais, nustatyta, kad tiriamų trąšų NPK 30:4:4 sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės (atlikus tyrimus ir skaičiavimus 83 proc.), o fosforo kiekis, išreikštas P₂O₅ ir kalio kiekis, išreikštas K₂O, sudaro ne mažiau kaip 8 proc. masės.

Kauno teritorinė muitinė, vadovaudamasi 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas) 57 straipsniu, Reglamentu 2016/1821, bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, skyrių, skirsnių ir subpozicijų pastabomis, pozicijų ir subpozicijų pavadinimais, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais (HSENs, 2017), Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimais (OL C 76/01, 2015), TARIC duomenimis, Ataskaitoje konstatavo, kad mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra trys trąšų elementai: azotas, fosforas ir kalis, o azotas jose sudaro daugiau kaip 10 proc. sauso bevandenio produkto masės, klasifikuojamos KN 3105 20 10 subpozicijoje; kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės, o fosforo kiekis išreikštas P₂O₅ ir kalio kiekis, išreikštas K₂O, sudaro 5 proc. masės arba daugiau, bet mažiau kaip 9 proc. masės, klasifikuojamas TARIC kodu 3105 20 10 50.

Kauno teritorinė muitinė, vadovaudamasi Reglamentu 999/2014, padarė išvadą, kad amonio-nitrato trąšoms NPK30:4:4, kurias Bendrovė deklaravo importo deklaracijose: Nr. 17LTVG2000IM037DA2, Nr. 17LTVG2000IM038008, Nr. 17LTVG2000IM038107,Nr. 17LTVG2000IM0399A6, Nr. 17LTVG2000IM039E76, Nr. 17LTVG2000IM03A114,Nr. 17LTVG2000IM03A502, Nr. 17LTVG2000IM03AAC4, Nr. 17LTVG2000IM0423C1, Nr. 17LTVG2000IM0428F1, Nr. 17LTVG2000IM04DE09, Nr. 17LTVG2000IM04E3A6, Nr. 17LTVG2000IM04E6C8, Nr. 17LTVG2000IM050EB0, Nr. 17LTVG2000IM0514C3, Nr. 17LTVG2000IM051573 ir Nr. 17LTVG2000IM051621, TARIC 3105 20 90 00 ir 3105 20 10 90 kodais, nustatytinas TARIC kodas 3105 20 10 50, 42,83 Eur/1 000 kg galutinis antidempingo muitas ir papildomas TARIC kodas A999.

Bendrovė, nesutikdama su Ataskaita, kreipėsi su skundu į Muitinės departamentą (Komisijos byla Nr. 7-10/2019, b. l. 196-202, 98, t. 1).

Muitinės departamentas, išnagrinėjęs Bendrovės skundą, 2018 m. gruodžio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 1A-426 „Dėl UAB „Agrochemijos paslaugų centras“ skundo“, kuriuo Kauno teritorinės muitinės 2018 m. liepos 26 d. ataskaitą Nr. 8KM320036M patvirtino (b. l. 56-60, t. 1; Komisijos byla Nr. 7-10/2019, b. l. 91-93, t. 1).

Muitinės departamentas 2018 m. gruodžio 14 d. sprendime Nr. 1A-426 „Dėl UAB „Agrochemijos paslaugų centras“ skundo“ konstatavo, kad Bendrovės importuota prekė (amonio nitrato trąšos markė NPK 30:4:4), pagrįstai suklasifikuota TARIC 3105 20 10 50 kodu (kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 % masės, o fosforo kiekis, išreikštas P₂O₅ ir kalio kiekis, išreikštas K₂0, sudaro 6 % masės arba daugiau, bet mažiau kaip 9 % masės) ir šiai prekei taikomas 42,83 Eur/1000 kg galutinio antidempingo muitas.

Muitinės departamentas, remdamasis muitinio įforminimo metu pateiktais dokumentais ir prekės aprašymu muitinės deklaracijose, nustatė kad Bendrovė visais atvejais importavo trąšas NPK 30:4:4, todėl darė išvadą, jog trąšose esantis azotas sudaro 30 % masės, fosforas – 4 %, kalis – 4 %. Muitinės departamentas, remdamasis trąšų gamintojo pateiktais įrodymais, kad ginčo prekėje azoto kiekis sudaro 30 % masės, t. y. jis yra didesnis, kaip 28 %, o fosforas ir kalis sudaro po 4 % masės, sprendime konstatavo, kad amonio nitrato kiekis ginčo prekėje yra didesnis kaip 80 % masės ir Bendrovės importuotos trąšos NPK 30:4:4 atitinka Reglamente Nr. 945/2005 aprašytą produktą ir todėl, atsižvelgdamas į jose esantį maistinių medžiagų kiekį (nitratinio azoto daugiau kaip 80 % masės, bendras fosforo ir kalio kiekis 8% masės), darė išvadą, jog jos turi būti klasifikuotos TARIC 3105 20 10 50 kodu (kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 % masės, o fosforo kiekis, išreikštas P₂O₅ ir kalio kiekis, išreikštas K₂0 sudaro 6 % masės arba daugiau, bet mažiau kaip 9 % masės) ir šiai prekei turi būti taikomas 42,83 Eur/1000 kg galutinio antidempingo muitas.

Muitinės departamentas, pasisakydamas dėl UAB „Inspectorate Klaipėda“ atliktų tyrimų ir jų rezultatų įtakos prekės klasifikavimui, sprendime pažymėjo, kad nurodytų tyrimų rezultatai taip pat patvirtina, kad tirtose trąšose azotas sudaro daugiau kaip 28 % masės, o fosforas ir kalis sudaro daugiau kaip 6 %, bet nedaugiau kaip 9 % masės, t. y. ir pagal tyrimų metu nustatytus parametrus tirta prekė taip pat turėtų būti klasifikuojama TARIC 3105 20 10 50 kodu.

Muitinės departamentas 2018 m. gruodžio 14 d. sprendime Nr. 1A-426 „Dėl UAB „Agrochemijos paslaugų centras“ skundo“ nurodė, kad Kauno teritorinė muitinė, skirdama 20 % dydžio baudą Bendrovei, nepagrįstai aplinkybę - neteisingą importuotų prekių klasifikavimą laikė Bendrovės atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Tačiau Muitinės departamentas Bendrovės atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikė didelį pažeidimo mastą (210 721 Eur antidempingo muito ir 44 250 Eur importo PVM). Muitinės departamentas, atsižvelgdamas į nustatytą Bendrovės atsakomybę lengvinančią aplinkybę (Bendrovė geranoriškai bendradarbiavo su muitine), ir į Bendrovės atsakomybę sunkinančią aplinkybę (dėl padarytų pažeidimų atsirado didelė turtinė žala), darė išvadą, kad nėra pagrindo Bendrovei skirti minimalią baudą, todėl Muitinės departamentas sutiko su Kauno teritorinės muitinės paskirta 20 % dydžio bauda.

Kaip matyti iš Muitinės departamento sprendimo, Muitinės departamentas Bendrovės prašymo atleisti Bendrovę nuo apskaičiuotų delspinigių ir paskirtos baudos nenagrinėjo.

Muitinės departamentas sprendime nurodė, kad Bendrovė 2018 m. rugpjūčio 20 d. su prašymu kreipėsi į Kauno teritorinę muitinę dėl atleidimo nuo paskirtos baudos ir apskaičiuotų delspinigių mokėjimo. Kauno teritorinė muitinė 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. 8KM32/04 nusprendė neatleisti nuo 3 873 Eur muito delspinigių, 4 440 PVM delspinigių ir dalies baudos (37 185 Eur). Nesutikdama su tokiu muitinės sprendimu, Bendrovė pateikė skundą Muitinės departamentui, kuris 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 1A-392 sustabdė skundo nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl Kauno teritorinės muitinės 2018 m. liepos 26 d. patikrinimo ataskaitos Nr. 8KM320036M.

Pareiškėja, nesutikdama su Muitinės departamento 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 1A-426 „Dėl UAB „Agrochemijos paslaugų centras“ skundo“, 2019 m. sausio 14 d. pateikė skundą Komisijai (Komisijos byla Nr. 7-10/2019, b. l. 2-27, t. 1).

Komisija, išnagrinėjusi Bendrovės skundą, 2021 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. S-9(7-10/2019) „Dėl UAB „Agrochemijos paslaugų centras“ skundo“, Muitinės departamento 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 1A-426 „Dėl UAB „Agrochemijos paslaugų centras“ skundo“ patvirtino, o Bendrovės skundą atmetė (b. l. 33-54, t. 1; Komisijos byla Nr. 7-10/2019, b. l. 208-229, t. 3).

Komisija 2021 m. sausio 22 d. sprendime Nr. S-9(7-10/2019) „Dėl UAB „Agrochemijos paslaugų centras“ skundo“ nurodė, kad Muitinės departamentas, priimdamas sprendimą, pagrįstai vadovavosi produktų kokybės sertifikatais ir Reglamento 945/2005 preambulėje nustatyta prezumpcija.

Pagal Europos Sąjungos muitinės kodekso 56 ir 57 straipsniuose įtvirtintas nuostatas, mokėtinas importo ir eksporto muitas nustatomas vadovaujantis Bendruoju muitų tarifu, taikant Bendrąjį muitų tarifą, o prekių tarifinis klasifikavimas reiškia Kombinuotosios nomenklatūros subpozicijos ar subpozicijos dalies, kuriai priskiriamos atitinkamos prekės, nustatymas. Kombinuotoji nomenklatūra (toliau – ir KN) buvo patvirtinta 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr.2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo. Kombinuotoji nomenklatūra kasmet atnaujinama, įtvirtinama minėto reglamento I priede ir paskelbiama Europos Sąjungos oficialiame leidinyje. Todėl prekių klasifikavimas atitinkamoje KN pozicijoje yra teisės akto taikymas. Šiuo atveju pareiškėja 2017 metais importavo amonio-nitrato trąšas, todėl ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2016 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr.2016/1821, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr.2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (toliau – ir Reglamentas Nr.2016/1821), taip pat 2014 m. rugsėjo 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr.999/2014, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį, importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui nustatomas galutinis antidempingo muitas.

Vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr.2016/1821, pirmos dalies preliminarių nuostatų bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, skyrių ir subpozicijų pastabomis, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais (HSENs, 2017), KN paaiškinimais (OL C 76/01, 2015), mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra trys trąšų elementai: azotas, fosforas ir kalis bei kurių sudėtyje esantis azotas sudaro daugiau kaip 10 % sauso bevandenio produkto masės klasifikuojamos KN 3105 20 10 subpozicijoje, o kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 % masės, o fosforo kiekis, išreikštas P₂O₅ ir kalio kiekis, išreikštas K₂O, sudaro 6 % masės arba daugiau, bet mažiau kaip 9 % masės klasifikuojamos TARIC 3105 20 10 50 kodu.

E. S. Teisingumo teismas (toliau – ir ESTT), išnagrinėjęs Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. vasario 8 d. sprendimu pateiktą prašymą dėl SESV 267 straipsnio taikymo, importuotoms AB „L. A.“ amonio nitrato trąšoms, byloje Nr. C-117/19, 2020 m. spalio 15 d. sprendimu (toliau – ir Sprendimas), nusprendė, kad 2014 m. rugsėjo 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 999/2014, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį, importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui nustatomas galutinis antidempingo muitas, 1 straipsnis, siejamas su 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 945/2005, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 658/2002, įvedantį galutinį antidempingo muitą Rusijos kilmės amonio nitrato importui, ir Reglamentą (EB) Nr. 132/2001, įvedantį galutinį antidempingo muitą amonio nitrato, kurio kilmės šalis, inter alia, yra Ukraina, importui po dalinės tarpinės peržiūros pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 3 dalį, 20–23 konstatuojamosiomis dalimis, turi būti aiškinamas taip, kad, jeigu amonio nitrato (AN) trąšų sudėtyje esantis azoto (N) kiekis yra didesnis kaip 28 % masės, amoniako azoto ir nitratinio azoto santykis apytiksliai 1:1, o fosforo ir kalio kiekis neviršija 12 % masės, siekiant taikyti šiame straipsnyje nustatytą galutinį antidempingo muitą gali būti preziumuojama, kad amonio nitrato (AN) kiekis šiose trąšose yra didesnis kaip 80 %, ir nereikia atlikti laboratorinių tyrimų tiksliam amonio nitrato kiekiui nustatyti, nebent įrodoma kitaip.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno teritorinė muitinė ir Muitinės departamentas, klasifikuodami Bendrovės importuotas ir deklaruotas prekes, rėmėsi Muitinės laboratorijos 2018 m. gegužės 15 d. tyrimo protokolu Nr. 18MLT0874 (Komisijos byla Nr. 7-10/2019, b. l. 52-57, t. 2).

Muitinės laboratorijos 2018 m. gegužės 15 d. tyrimo protokole Nr. 18MLT0874 nurodyta, kad tyrimui pateiktas mėginys – sumaišytos sausos trąšos NPK 30:4:4 (azoto, fosforo, kalio trąšos), baltai-gelsvos spalvos, sferos formos, dauguma apie 2-3 mm skersmens sausos birios granulės su dalimi pilkšvai rusvos šviesios spalvos granulėmis (toliau – ir Mėginys). Prekės Mėginys pateiktas specialiame saugiame vienkartiniame Lietuvos Respublikos muitinės mėginių maišelyje su mėginio etikete, užklijavimas nepažeistas.

Kaip matyti iš Muitinės laboratorijos 2018 m. gegužės 15 d. tyrimo protokolo Nr. 18MLT0874, naudojant laboratorijos tyrimo metodus SDP 4310:2016 ir SDP 5810:2016 Mėginyje rasta 14,9 proc. amoniakinio azoto, ir ne mažiau nei 8 proc. fosforo pentoksido P₂O₅ ir kalio oksido K₂O.

Muitinės laboratorijos 2018 m. gegužės 15 d. tyrimo protokole Nr. 18MLT0874 nurodyta, kad baltos-gelsvos granulės sudaro apie 75,3 proc. bendro produkto masės, o pilkšvai-rusvos spalvos granulės sudaro apie 25 proc. bendro produkto masės.

Muitinės laboratorijos 2018 m. gegužės 15 d. tyrimo protokole Nr. 18MLT0874 pažymėta, kad pilkšvai-rusvos spalvos granulės, kurios, sudaro apie 25 proc. bendro produkto masės yra azoto-fosforo- kalio trąšos NPK, jų IR spektrai atitinka laboratorijoje turimus azoto-fosforo-kalio trąšų NPK (Ammofoso/nitroammof oska) IR spektrų pavyzdžius, šių granulių sudėtyje yra amonio nitrato, kalio chlorido, fosforo junginių; amoniakinio azoto kiekis yra 8,9 proc., o baltai-gelsvos spalvos granulių, kurios sudaro apie 75,3 proc. bendro produkto masės, IR spektro smailių absorbcijos sritys charakteringos amonio nitrato absorbcijos smailių sritims.

Muitinės laboratorija 2018 m. gegužės 15 d. tyrimo protokole Nr. 18MLT0874 konstatavo, kad remiantis tyrimo ir pateiktais duomenimis, tyrimui pateiktų granuliuotų sumaišytų azoto, fosforo, kalio trąšų NPK 30:4:4, kurių sudėtyje esantis azotas sudaro daugiau kaip 10 proc. sauso bevandenio produkto masės, o sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. (atlikus tyrimus ir skaičiavimus 83 proc.), o fosforo kiekis, išreikštas P₂0₅ ir kalio kiekis, išreikštas K₂O, sudaro 6 proc. masės arba daugiau, bet mažiau kaip 9 proc. masės, ir gabenamų nesupakuotų į pakuotes, kurių masė ne didesnė kaip 10 kg., rekomenduojamas TARIC kodas 3105 20 10 50.

Mėginys, kurio tyrimą atliko Muitinės laboratorija, paimtas 2018 m. kovo 28 d. Mėginio paėmimo protokolas Nr. 18KM320458 patvirtina, kad Mėginys paimtas prekės, įsigytos pagal 2017 m. liepos 24 sąskaitą Nr. 11-2473. Paimti trys Mėginio vienetai, vieno mėginio masė, tūris – 1,0000 kgm, trijų – 3,0000 kgm (Komisijos byla Nr. 7-10/2019, b. l. 50, t. 2).

Visų Bendrovės importuotų pagal 2017 m. liepos 24 d. sąskaitą Nr. 11-2473, 2017 m. rugpjūčio 23 d. sąskaitą Nr. 11-2654, 2017 m. rugsėjo 4 d. sąskaitą Nr. 11-2595 ir deklaruotų prekių Kokybės sertifikatuose nurodyta, kad trąšų NPK 30:4:4 sudėtyje azotas sudaro 30 proc. masės, kalis ir fosforas – po 4 proc. masės. Šių Kokybės sertifikatuose nurodytų duomenų pareiškėja nekvestionuoja.

Muitinės laboratorija 2018 m. gruodžio 28 d. rašte Nr. (1.5) 2B-411, adresuotame Bendrovei, nurodė, kad Muitinės laboratorijos 2018 m. gegužės 15 d. tyrimo protokole Nr. 18MLT0874 nurodyti trąšų NPK 30:4:4 sudėtyje esančio azoto, kalio ir fosforo kiekiai atitinka kartu su Mėginiu pateiktuose dokumentuose nurodytais duomenimis, pagal kuriuos trąšų NPK 30:4:4 sudėtyje esantis azotas sudaro 30 proc., fosforas – 4 proc., kalis – 4 proc. masės (Komisijos byla Nr. 7-10/2019, b. l. 43, t. 1).

Muitinės laboratorija 2018 m. gruodžio 28 d. rašte Nr. (1.5) 2B-411 atkreipė dėmesį, kad Muitinės laboratorijos 2018 m. gegužės 15 d. tyrimo protokole Nr. 18MLT0874 nurodyta, kad trąšos NPK 30:4:4 yra pagamintos sumaišius amonio nitratą, kuris sudaro 75 proc. galutinio produkto masės ir kitas trąšas NPK, kurios sudaro 25 proc. galutinio produkto masės. Muitinės laboratorija taip pat pažymėjo, kad NPK sudėtyje yra amonio nitrato.

Byloje ginčo, kad NPK sudėtyje yra amonio nitrato, nėra. Šią aplinkybę pareiškėja pripažįsta. Pareiškėja kvestionuoja Muitinės laboratorijos tyrimo metu nustatytą NPK sudėtyje amonio nitrato kiekį.

Kaip matyti iš Muitinės laboratorijos 2018 m. gruodžio 28 d. rašto Nr. (1.5) 2B-411, amonio nitrato kiekis Mėginyje nustatytas atlikus skaičiavimus pagal nitratinį azotą, kurio kiekis įvertintas iš bendro azoto kiekio atėmus amoniakinio azoto kiekį, trąšų NPK 16:16:16 sudėtyje amonio ir kalio nitratai kartu sudaro ne mažiau kaip 40,5 proc. masės: kalio nitratas sudaro 8 proc. masės, todėl amonio nitratas, atitinkamai – 32,5 proc. Kadangi trąšų NPK 30:4:4 sudėtyje trąšos NPK 16:16:16 sudaro 25 proc. masės, amonio nitrato kiekis, įeinantis į galutinį produktą iš trąšų NPK 16:16:16 yra 8,1 proc. masės. Amonio nitrato kiekis galutiniame produkte (trąšos NPK 30:4:4) apskaičiuotas pridėjus šį kiekį prie 75 proc. masės amonio nitrato kiekio ir sudaro 83 proc. masės.

Pareiškėja, nesutikdama su Muitinės laboratorijos 2018 m. gegužės 15 d. tyrimo protokole Nr. 18MLT0874 nurodytomis išvadomis ir siekdama jas paneigti, Muitinės departamentui su skundu pateikė UAB „Inspectorate Klaipėda“ Tyrimo protokolus: Nr. K180608-13 (Komisijos byla Nr. 7-10/2019, b. l. 10-12, t. 2), Nr. K180608-14 (Komisijos byla Nr. 7-10/2019, b. l. 13-15, t. 2), Nr. K180608-15 (Komisijos byla Nr. 7-10/2019, b. l. 16-18, t. 2) bei Kauno technologijos universiteto Chemijos technologijos fakulteto Silikatų technologijos katedros darbuotojo K. B. ataskaitą „Unikalios metodikos kūrimas ir taikymas amonio nitrato kiekiui apskaičiavimui NPK trąšose“ (Komisijos byla Nr. 7-10/2019, b. l. 44-79, t. 1).

Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224 patvirtintų Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių (toliau – Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklės) 15 punktas nustato, kad taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Sąjungos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių tarifiniam klasifikavimui atlikti būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis.

Analogiškas teisinis reglamentavimas buvo įtvirtintas ir 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/ 92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6 punkte, kuris Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224 nuo 2016 m. gruodžio 10 d. neteko galios.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje, kuri yra suformuota dėl Taisyklių 6 punkte įtvirtintos nuostatos yra pažymėta, kad atsižvelgiant į Muitinės laboratorijos tyrimų protokolo vertinimo įrodinėjimo procese specifiką, nenustačius teisinių pagrindų, kuriais vadovaujantis toks protokolas galėtų būti pripažintas neteisėtu įrodymu, eliminuojančiu galimybę teismui juo remtis nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, Muitinės laboratorijos tyrimo protokole suformuluota išvada dėl prekės klasifikavimo gali būti paneigta tik Taisyklių 6 punkte numatytu analogišku tyrimu (žr., pvz., 2012 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-218/2012).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog pagal LVAT jurisprudencijoje suformuluotą Taisyklių 6 punkto nuostatų aiškinimą, kuris galioja ir aiškinant Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 15 punktą, pareiškėjos pateiktuose UAB „Inspectorate Klaipėda“ Tyrimo protokoluose: Nr. K180608-13, Nr. K180608-14, Nr. K180608-15 nurodyti tyrimo metodai nepateikti kaip akredituoti pagal Nacionalinio akreditacijos biuro prie Ūkio ministerijos reikalavimus, nes nėra pateikta dokumentų, patvirtinančių, kad tyrimai minėtoje laboratorijoje atlikti akredituotais tyrimo metodais. Pateiktas UAB „Inspectorate Klaipėda“ akreditavimo pažymėjimas apie jos Cheminės analitinės laboratorijos atitiktį LST EN ISO/IEC 17025:2005 reikalavimams ir akreditaciją atlikti trąšų ir kalkinimo medžiagų tyrimus (Komisijos byla, Nr. 7-10/2019, b. l. 19, t. 2) nepatvirtina šios institucijos kompetencijos atlikti trąšų tyrimus dėl Kombinuotosios nomenklatūros kodo nustatymo.

Teismo vertinimu, kompetentingos institucijos išvada, kuria būtų galima paneigti Muitinės laboratorijos tyrimo protokole suformuluotą išvadą dėl prekės klasifikavimo, nelaikytina ir pareiškėjos pateikta Kauno technologijos universiteto Chemijos technologijos fakulteto Silikatų technologijos katedros darbuotojo K. B. ataskaita „Unikalios metodikos kūrimas ir taikymas amonio nitrato kiekiui apskaičiavimui NPK trąšose“.

Muitinės laboratorija yra specialioji Lietuvos Respublikos muitinės įstaiga, kurios tyrimo išvadomis teisės aktų nustatyta tvarka remiasi visos muitinės įstaigos ir kiti asmenys (Muitinės laboratorijos nuostatų, patvirtintų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1B-668 (toliau – Nuostatai) 1 punktas).

Pagal Nuostatų 5 punktą, Muitinės laboratorija vykdo savo veiklą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL 2013 L 269, p. 1), kitais E. S. teisės aktais, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, Pasaulio muitinių organizacijos Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais, sprendimais ir nuomonėmis dėl klasifikavimo, jos Suderintos sistemos komiteto ir Mokslo pakomitečio rekomendacijomis, Europos Komisijos patvirtintais Europos Sąjungos Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimais ir šiais nuostatais.

Nuostatų 9.1. papunktyje nustatyta, kad Muitinės laboratorija atlieka prekių pavyzdžių (mėginių) tyrimus ir teikia tyrimo išvadas muitinės įstaigoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms dėl prekių klasifikavimo pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, E. S. integruotą tarifą (TARIC), Žemės ūkio produktų, už kuriuos skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, nomenklatūrą ir kitas muitinės naudojamas nomenklatūras (toliau – muitinės naudojamos nomenklatūros).

Pagal Nuostatų 10.1. papunktį, Muitinės laboratorija tiria prekių pavyzdžius (mėginius), nustato prekių klasifikavimą pagal muitinės naudojamas nomenklatūras ir teisės aktų nustatyta tvarka teikia tyrimo dokumentus.

Lietuvos Respublikos muitinės (toliau – muitinė) pareigūnų ir asmenų (jų atstovų), kurių prekės tikrinamos, veiksmus muitinei imant ir tvarkant neatlyginamai paimamus prekių mėginius arba pavyzdžius (toliau – mėginiai) prekių muitinio įforminimo ir tikrinimo metu bei po muitinio įforminimo (prekes išleidus) dėl jų tarifinio klasifikavimo taikant Kombinuotąją nomenklatūrą bei Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą, sudarytas remiantis 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 2 skyrius, 2 tomas, p. 382) (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. gegužės 25 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 494/2010 (OL 2010 L 140, p. 19), ir Žemės ūkio produktų, kuriems skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, nomenklatūrą, nustatytą 1987 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 3846/87, nustatančiu žemės ūkio produktų, kuriems skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, nomenklatūrą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 7 tomas, p. 325) (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 326/2010 (OL 2010 L 100, p. 1) ir kitas vadovaujantis Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos muitų teisės aktais pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras (toliau – muitinės nomenklatūros) reglamentuoja Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklės, patvirtintos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1B-443.

Bylos duomenimis Mėginys paimtas 2018 m. kovo 28 d. Mėginio ėmimo protokole Nr. 18KM320458 nurodytas detalus Mėginio aprašymas, jo kiekis, pakuotė, Mėginio ėmimo priežastis, dalyvavę asmenys (Komisijos byla Nr. 7-10/2019, b. l. 50, t. 2).

Nors pareiškėja skunde ir teigia, kad Mėginys buvo paimtas netinkamai, tačiau konkrečių Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių nuostatų pažeidimo nenurodo, o byloje duomenų, patvirtinančių Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių pažeidimą, imant Mėginį, nenustatyta.

Pagal Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių 25 punktą ištyręs ir suklasifikavęs mėginį, Muitinės laboratorijos pareigūnas užpildo Tyrimo protokolą, vadovaudamasis Tyrimų atlikimo Muitinės laboratorijoje nuostatais, patvirtintais Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 1B-664 „Dėl Tyrimų atlikimo Muitinės laboratorijoje nuostatų patvirtinimo“.

Kaip matyti iš Kauno teritorinės muitinės 2018 m. gegužės 17 d. Prekės klasifikavimo akto Nr. 18K0175, Mėginio KN kodas nustatytas vadovaujantis 2016 m. spalio 6 Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1821 (KN,2017) 1 ir 6 bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, remiantis Muitinės laboratorijos 2018 m. gegužės 15 d. Tyrimo protokolu Nr. 18 MLT0874 ir pateiktais duomenimis, o TARIC kodas – ES integruoto tarifo duomenimis (Komisijos byla Nr. 7-10/2019, b. l. 51, t. 1).

Muitinės laboratorijos 2018 m. gegužės 15 d. Tyrimo protokole Nr. 18 MLT0874 yra nurodyti metodai, kuriuos naudojo Muitinės laboratorija, atlikdama tyrimus. Muitinės laboratorijos 2018 m. lapkričio 19 d. rašte Nr. (1.5) 2B-373 paaiškinta, kad IR spektroskopijos metodas yra kokybinis, jį taikant lyginami tiriamos ir etaloninės medžiagos spektrai, siekiant nustatyti jų tapatumą. Kokybiniams metodams paklaidos nevertinamos. WDXRF spektrometrijos metodas skirtas cheminiams elementams nustatyti, kuris buvo pritaikytas nustatant kalio ir fosforo kiekį trąšų NPK 30:4:4 sudėtyje. Minėtame rašte pažymėta, kad gauti rezultatai atitiko Kokybės sertifikato duomenis (Komisijos byla Nr. 7-10/2019, b. l. 32, t. 1). Teismas abejoti Muitinės laboratorijos atliktu tyrimu ir jo rezultatais neturi jokio pagrindo. Muitinės laboratorijos 2018 m. gegužės 15 d. Tyrimo protokolas Nr. 18 MLT0874 yra pakankamai išsamus ir motyvuotas. Muitinės laboratorijos 2018 m. gegužės 15 d. Tyrimo protokolas Nr. 18 MLT0874 atitinka Tyrimų atlikimo Muitinės laboratorijoje nuostatus ir laikomas dokumentu, pagrindžiančiu trąšos NPK 30:4:4 priskirtinumą TARIC kodui 3105 20 10 50.

Muitinės laboratorijos išvada nėra paneigta Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 15 punkte numatytu analogišku tyrimu.

Pareiškėja įrodymų, pagrindžiančių, kad trąšos NPK 30:4:4 atitinka Bendrovės deklaruojamiems TARIC kodams (3105 20 90 00 ir 3105 20 10 90) keliamus reikalavimus, nepateikė.

Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes daro išvadą, jog Kauno teritorinės muitinė vadovaudamasi Reglamentu 999/2014, pagrįstai amonio-nitrato trąšoms NPK 30:4:4, kurias Bendrovė deklaravo importo deklaracijose: Nr. 17LTVG2000IM037DA2, Nr. 17LTVG2000IM038008, Nr. 17LTVG2000IM038107, Nr. 17LTVG2000IM0399A6, Nr. 17LTVG2000IM039E76, Nr. 17LTVG2000IM03A114, Nr. 17LTVG2000IM03A502, Nr. 17LTVG2000IM03AAC4, Nr. 17LTVG2000IM0423C1, Nr. 17LTVG2000IM0428F1, Nr. 17LTVG2000IM04DE09, Nr. 17LTVG2000IM04E3A6, Nr. 17LTVG2000IM04E6C8, Nr. 17LTVG2000IM050EB0, Nr. 17LTVG2000IM0514C3, Nr. 17LTVG2000IM051573 ir Nr. 17LTVG2000IM051621, TARIC 3105 20 90 00 ir 3105 20 10 90 kodais, nustatė TARIC kodą 3105 20 10 50, 42,83 Eur/1 000 kg galutinį antidempingo muitą ir papildomą TARIC kodą A999.

Dėl ekstrapoliacijos taikymo teismas pažymi, kad Bendrovės importuotos prekės pagamintos to paties gamintojo PAO „Dorogobuž“ pagal tas pačias technines sąlygas ir patvirtintas receptūras (Techninės sąlygos 2189-104-00203815-2006; Komisijos byla Nr. 7-10/2019, b. l. 143-179, t. 1), prekių pavadinimas bei jų aprašymas tiek pirkimo sąskaitose, tiek pareiškėjos buhalterinėje apskaitoje yra identiški, vienoda prekės sudėtis nurodyta muitinio įforminimo metu pateiktuose gamintojo PAO „Dorogobuž“ išduotuose kokybės sertifikatuose Nr. 5023, 5590, 5591, 5592, 5593, 5595, 5596, 5597, 5598, 5599, 5600, 5601, 5604, 5594, 5603, 5602, 5714, 5715, 5716, 5709, 5710, 5711, 5712, 5713, 5717, 5718, 5719, 5720, 5721, 5722, 5723, 5724, 5725, 5779, 5781, 5782, 5783, 5784, 5775, 5776, 5777, 5778, 5780, 5785, 5788, 5787, 5786, 4818, 4819, 4820, 4821, 4822, 4823, 4824, 4825, 4813, 4814, 4815, 4816, 4817, 4826, 4827, 4828, 5014, 5015, 5016, 5017, 5019, 5020, 5025, 5026, 5027, 5028, 5021, 5024, 5022, 5018. Byloje ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Teismo nuomone, šie duomenys patvirtina, kad Bendrovės importuotos prekės buvo tapačios. Pareiškėjos skundo argumentai apie prekių netapatumą grindžiami prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais, ir dėl to teismo atmetami.

Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad Kauno teritorinė muitinė, atlikdama Bendrovės importuotų ir deklaruotų trąšų mišinio NPK 30:4:4 patikrinimą, veikė savo kompetencijos ribose, vadovaudamasi jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Kauno teritorinės muitinės 2018 m. liepos 26 d. patikrinimo ataskaita Nr. 8KM320036M pagrįsta nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu reglamentavimu, yra išsami ir motyvuota. Pareiškėjos skundo argumentas, jog Kauno teritorinės muitinės 2018 m. liepos 26 d. patikrinimo ataskaita Nr. 8KM320036M neatitinka VAĮ 8 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2021 m. lapkričio 1 d.), yra nepagrįsta.

Muitinės departamentas ir Komisija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo naikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. S-9(7-10/2019) „Dėl UAB „Agrochemijos paslaugų centras“ skundo“, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 1A-426 „Dėl UAB „Agrochemijos paslaugų centras“ skundo“ ir Kauno teritorinės muitinės 2018 m. liepos 26 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 8KM320036M.

Tenkinti pareiškėjos skundą remiantis jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnis 1 punktas).

Teismui nusprendus atmesti pareiškėjos skundą, kaip nepagrįstą, pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Todėl pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. Prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 -87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Agrochemijos paslaugų centras“ skundą atmesti.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Agrochemijos paslaugų centras“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaIna Kirkutienė