- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-19
- Bylos Nr.
- 1S-260-209/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-3-00013-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Stasys Lemežis
- Pareiškėjas
- A. C.
- Advokatai
- Gintaras Putvinskis
teismo posėdyje, BPK 441 str. tvarka, išnagrinėjęs pareiškėjo A. C. skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nutarties, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylų procesą pagal A. C. skundą privataus kaltinimo tvarka prieš S. C., nustačius jog nepadaryta veika, numatyta BK 154 str. 2 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
A. C. pateikė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui skundą kuriuo prašė teismo pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka ir patraukti S. C. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 str. 2 d. už jo šmeižimą, nes S. C. galimai jį apšmeižė padarius labai sunkų nusikaltimą. Pareiškėjas nurodo, kad S. C. tikrovės neatitinkančius ir nepagrįstai jį kaltinančius faktus nurodė įvairiems asmenims ir institucijoms ir jis ją kaltina tuo, kad ji:
2011-04-05d., Psichologijos ir psichiatrijos centro "(duomenys neskelbtini)", esančio adresu Šeimyniškių g. 16, Vilnius, psichologei I. Š., paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją kad mažametės P. C. tėvas, A. C., kišo pirštus savo dukrai P. C. į makštį ir kad tai jai sakė pati dukra. Šie S. C. teiginiai įtvirtinti 2011-05-02d. Psichologijos ir psichiatrijos centro psichologės I. S. išduotoje pažymoje, Nr. V-02: "Didelį susirūpinimą mama išsakė dėl to, kad dukra galėjo patirti seksualinę prievartą. Mamos teigimu, pastaruoju metu dukra pradėjo pasakoti apie tai, kad tėtis kišo jai į makštį pirštus ir ją nešiodavo, liepdavo neverkti."
2010 pavasarį, tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje ji šmeižė pareiškėją A. C. savo tetai J. S., apie tai, kad A. C. seksualiai prievartauja vaiką. Civilinėje byloje J. S. parodė, kad S. C. apie neva nusikalstamus A. C. veiksmus jai papasakojo 2010 pavasarį. Pasak J. S., apie nederamus veiksmus jai pasakojusi ir pati mergaitė 2010 vasarą o S. C. apie tai tuo metu (2010 vasarą) neva jau žinojo;2010 pavasarį ir 2011 pavasarį, tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje ji šmeižė A. C. savo pažįstamai L. K., apie tai, kad jis terorizuoja vaiką ir, kad kabinėjasi prie vaiko rankomis. Civilinėje byloje L. K. parodė, kad S. C. apie neva nusikalstamus A. C. veiksmus jai papasakojo 2010 pavasarį ir 2011 pavasarį.2011 m. birželio 2 dieną Vilniaus apskrities VPK vyr. tyrėjui A. S., VPK patalpose, esančiose Birželio 23-osios g. Vilniuje, ji melagingai parodė, kad neva iš dukros sužinojusi, kad A. C. kišo dukrai pirštus į makštį ir dar mėgsta žiūrėti pornografinius filmus su mažamečiais vaikais.
- 2011 m. lapkričio 28 dieną Vilniaus apskrities VPK vyr. tyrėjui A. S., VPK patalpose, esančiose Birželio 23-osios g. Vilnius, ji pateikė nuotrauką kurioje A. C. laiko ant kelių apsišlapinusią dukrą ir melagingai parodė, kad A. C. mėgaujasi dukros apsišlapinimu ir tai kelia jam susižavėjimą tokie veiksmai kėliajam malonumą.
Be to, pareiškėjas A. C. nurodė, kad S. C. apie galimai padarytą jo nusikalstamą veiką pirmiausiai pranešė ne prokuratūrai ar policijai, o Psichologijos ir psichiatrijos centro "(duomenys neskelbtini)", psichologei I. Š., o po to dar Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir tik tuomet, kai aptarė visus nekilnojamojo turto, kredito ėmimo, vedybinės sutarties sudarymo klausimus, santuokos iširimo priežastis. Pareiškėjas nurodė, kad jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 str. 4 d. (t.y. dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo). Ikiteisminio tyrimo metu S. C. realizavo nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 2 d., sudėties požymius.
2012-03-13 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylų procesą pagal A. C. skundą privataus kaltinimo tvarka prieš S. C., nustačius jog nepadaryta veika, numatyta BK 154 str. 2 d.
Šalies argumentai
Skundu A. C. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir pradėti privataus kaltinimo bylos procesą S. C. atžvilgiu, pagal A. C. skundą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 2 d. ir nurodo, kad teismas neįvertino, kad nors iš pateiktos S. C. pažymos bei kitų jos paaiškinimų matyti, kad S. C. apie tariamus nederamus veiksmus su dukra P. C. žinojo daug anksčiau, tačiau apie tai pranešė ne policijai ar prokuratūrai, o pasakojo p. I. Š. bei kitiems asmenims ir galiausiai - teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą dėl skyrybų ir tik penktojo teismo posėdžio metu ir tik po to kai aptarė turtinius klausimus. Dukra, būdama vos 4 metukų, negalėjusi tokių duomenų prasimanyti, o ikiteisminis tyrimas dėl mažametės P. C. seksualinio prievartavimo A. C. atžvilgiu buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas neįvertino ir nutartyje nepasisakė apie galimus S. C. turtinius motyvus atlikti veiką numatytą BK 154 str. 2 d.- galimybę draudimą gyventi su dukra, o S. C. - nemokamai gyventi jam priklausančiame bute uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės. Ji skyrybų byloje visais būdais siekia jį diskredituoti, todėl galima tyčia yra akivaizdi. S. C. paskleista šmeižianti informacija neturi jokio faktinio pagrindo ir visiškai prieštarauja egzistuojančių faktinių duomenų esmei. Paskleidimas yra tikrovės neatitinkančios informacijos pranešimas kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Jeigu asmuo tik vylėsi, kad jo skleidžiama informacija yra teisinga, nebuvo tuo įsitikinęs, ši aplinkybė atsakomybės nešalina.
Teismo posėdyje privataus kaltintojo A. C. atstovas advokatas Gintaras Putvinskis prašė skundą patenkinti pilnai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo 2012 m. kovo 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra įstatyminio pagrindo.
Lietuvos Respublikos BPK 412¹ str. numatyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, todėl apylinkės teismas pagrįstai vertino numatytus kriterijus ir įvertinus visas aplinkybes pagrįstai atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylų procesą pagal A. C. skundą privataus kaltinimo tvarka prieš S. C., nustačius jog nepadaryta veika, numatyta BK 154 str. 2 d.
Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad privataus kaltinimo skunde išdėstytų aplinkybių analizė rodo, jog nepadaryta veika, turinti BK 154 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, nes nėra subjektyvinės pusės elemento - tiesioginės tyčios, ir kad pripažintina, kad duomenų apie mažametės mergaitės seksualinį prievartavimą nebuvo daug, faktiškai buvo persakomi tik mažametės mergaitės žodžiai, t.y. iš esmės pasisakė, kad S. C. kaltinama veiksmais, kuriais ji faktiškai persakė tik mažametės mergaitės žodžius.
Atsakomybė pagal BK 154 straipsnį atsiranda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų kolegijos 2008 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-437/2008), jei tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir orumą žeminančią ar niekinančią informaciją skleidžiantis asmuo (kaltininkas) veikia tiesiogine tyčia, t. y. subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai turi atitikti BK 15 straipsnio 2 dalyje numatytą tiesioginės tyčios formą. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, arba supranta, kad skleidžia pramanytas žinias, neva asmuo padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, ir sąmoningai tai daro.
Šiuo atveju, kito asmens, kad ir mažametės mergaitės, žodžių persakymas nerodo šiuos žodžius persakiusio žmogaus tyčios. Teismas vertina tai, kad S. C. kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl minėtos informacijos patikrinimo, kas rodo jos siekį išsiaiškinti ar minėtos žinios atitinka tikrovę, kad ji kaltinta žinias paskleidusi siauram artimų asmenų ratui – pažįstamai ir tetai, kas nerodo jos tyčios apšmeižti pareiškėją, tai, kad dėl žinių, kurių skleidimu privatus kaltintojas kaltina S. C. net buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kas rodo, kad mažametės mergaitės žodžiai, kuriuos persakė S. C., nebuvo akivaizdžiai melagingi, todėl jais galėjo tikėti ir pati S. C. ir daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, kad privataus kaltinimo skunde išdėstytų aplinkybių analizė rodo, jog nepadaryta veika, turinti BK 154 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, nes nėra subjektyvinės pusės elemento - tiesioginės tyčios.
Atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nutarties naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atmesti A. C. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.