- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-23
- Bylos Nr.
- 2YT-2771-559/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02168-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Ramanauskienė
- Pareiškėjas
- T. A.
- Suinteresuotas asmuo
- R. C.
- Advokatai
- Antanas Jarašius
- Kategorijos
išvadą teikiančios institucijos Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Andriui Baranauskui,
nedalyvaujant Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,
teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. A. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo; suinteresuotas asmuo R. C., išvadą teikiančios institucijos: Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko, ją šioje byloje atstovauja advokatas Antanas Jarašius, kurio dalyvavimas teismo posėdyje yra laikytinas tinkamu šalies dalyvavimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 5 dalis).
Šalies argumentai
Pareiškėja T. A. prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą nepilnametės globotinės A. C. vardu po šios tėvo Ž. C., mirusio 2014-07-31, mirties. Taip pat prašo išduoti teismo leidimą priimti globotinės vardu palikimą pagal apyrašą, likusį po globotinės tėvo mirties, bei pavesti antstoliui sudaryti turto apyrašą. Savo pareiškime pareiškėja nurodė, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-04-28 sprendimu neterminuotai apribota motinos R. C. valdžia ir Ž. C. tėvo valdžia į dukterį A. C.. A. C. nustatyta nuolatinė globa, pareiškėja paskirta globėja. A. C. tėvas Ž. C. mirė 2014-07-31. Šių metų vasarą antstolė R. M. pranešė, kad Ž. C. savo vardu turi nekilnojamojo turto, taip pat paaiškino, kad nepilnametės globotinės A. C. vardu ji turi kreiptis į teismą su prašymu dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu po jos tėvo Ž. C. mirties. Kreipėsi į notarinę kontorą, notarė išdavė liudijimą apie palikimo nepriėmimą. Terminą kreiptis į teismą dėl teismo leidimo išdavimo praleido dėl svarbių priežasčių: A. C. tėvas Ž. C. vartojo narkotikus, dukters neprižiūrėjo, jam neterminuotam laikui apribota tėvo valdžia į dukterį. Apie Ž. C. mirtį nieko nežinojo, su juo nebendravo jau daug metų, giminingų santykių nepalaikė, kadangi jis turėjo žalingų įpročių, kurie galėjo pakenkti vaiko augimui bei vystymuisi. Taip pat pareiškėja neturi specialių teisinių žinių, todėl ir negalėjo žinoti, kad reikia kreiptis į teismą su prašymu dėl teismo leidimo išdavimo priimti palikimą nepilnametės A. C. vardu. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 28 d. sprendimu ne tik neterminuotai apribojo tėvų valdžią, bet ir priteisė materialinį išlaikymą. 2012-08-30 pateikė Kėdainių rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-622-736 dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo, buvo įsitikinusi, kad jis jokio turto neturi, išlaikymo skola iki 2014-07-31 yra 3236,05 Eur. Po Ž. C. mirties vienintelė įpėdinė priimti palikimą pagal įstatymą – jo nepilnametė dukra A. C.. Po Ž. C. mirties liko turtas: 1/12 žemės sklypo dalis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).; 2 kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) automobilis Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis Honda Civic, valst. Nr. 9duomenys neskelbtini) 2017-07-05 pareiškėja kreipėsi į Jonavos rajono 4-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo. Notarė paliudijo, kad po Ž. C., mirties Jonavos rajono 4-ajame notaro biure paveldėjimo byla neužvesta. Notaro biure nėra gauta pareiškimų apie palikimo priėmimą. Anūkė A. C. yra nepilnametė, negali savarankiškai priimti palikimo - tam reikalingas teismo leidimas, t. y. leidimas jai A. C. vardu priimti jai priklausantį palikimą. Šiuo metu pareiškėja nedirba, pajamos - neįgalumo pensija, augina dukters R. C. du vaikus - anūkus. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. C. į teismo posėdį neatvyko, gautas jos pranešimas, kuriame ji nurodė, kad sutinka su visomis pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, pretenzijų į palikimą ji nereiškia, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, kad duomenų, jog pareiškėja netinkamai atlieka globėjos pareigas globojamo vaiko A. C. atžvilgiu, skyrius nėra gavęs. Sutinka, kad pareiškėjos prašymas būtų patenkintas. Skyriaus atstovas Andrius Baranauskas teismo posėdyje su pareiškimu iš esmės sutiko.
Šalies argumentai
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėja reiškia du savarankiškus reikalavimus, nagrinėjamus ypatingosios teisenos tvarka: pirmasis – dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, nagrinėtinas CPK XXXVIII skyriuje „Bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo“ nustatyta žodinio proceso tvarka, o antrasis - dėl teismo leidimo išdavimo, nagrinėtinas CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Remiantis aukštesnės instancijos teismų formuojama praktika, kada pareikšti du skirtinga tvarka nagrinėjami prašymai, teismas gali juos išnagrinėti vienoje byloje, arba savo iniciatyva išskirti į atskiras bylas, priklausomai nuo to, kuris procesas bus ekonomiškesnis. Šiuo atveju vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu bei atsižvelgiant į viešąjį interesą (nepilnamečio vaiko interesus) abu pareiškėjos prašymai yra nagrinėjami vienoje byloje.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei pareiškėjos ir jos atstovo paaiškinimais nustatyta, kad 2014 m. liepos 31 d. mirė Ž. C., įrašas Nr. 384 apie tai mirties metrikų knygoje įrašytas 2014 m. rugpjūčio 5 d. (mirties liudijimas AA Nr. 763975; b. l. 10). Vienintelė palikėjo įstatyminė įpėdinė yra jo nepilnametė dukra A. C., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9), tačiau Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro duomenimis paveldėjimo byla po Ž. C. mirties neužvesta ir notaro biure nėra gauta pareiškimų apie palikimo priėmimą (2017-07-05 liudijimas Nr. VP-4174; b. l. 12), t. y. palikėjo nepilnametės dukters įstatyminis atstovas per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė nustatyta tvarka į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vaiko vardu.
Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-622-736/2011 buvo neterminuotai apribota R. C. ir Ž. C. tėvų valdžia nepilnamečio vaiko – dukters A. C., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Nepilnamečiui vaikui buvo nustatyta nuolatinė globa, o jos globėja paskirta pareiškėja T. A.. Tuo pačiu teismo sprendimu iš vaiko tėvų buvo priteistas materialinis išlaikymas A. C., o priteisto išlaikymo lėšas pavesta tvarkyti vaiko globėjai. Kadangi vaiko tėvas Ž. C. nevykdė pareigos mokėti materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai, pareiškėja, būdama įstatymine vaiko atstove, dėl priverstinio išlaikymo lėšų išieškojimo kreipėsi į antstolį A. Š..
Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad palikėjas iki mirties nuosavybės teisėmis valdė: butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) 1/12 dalį 6,11 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dvi transporto priemones (Mazda 323, valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)).
Dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Pareiškėjos paaiškinimu, ji ir jos globotinė su palikėju iki jo mirties jokių ryšių nepalaikė, nes norėjo apsaugoti globojamą vaiką nuo neigiamos tėvo įtakos, todėl apie atsiradusį palikimą po vaiko tėvo mirties ji nieko nežinojo, apie paveldimą turtą sužinojo tik gavusi antstolės R. M. 2016-04-12 raštą Nr. S-3658 (b. l. 11), kuriame antstolė informavo pareiškėją, kad skolininkas Ž. C. 2014 m. liepos 31 d. mirė, bei nurodė turtą, kuris yra užregistruotas skolininko vardu.
Suinteresuotas asmuo (kitas galimas įpėdinis), nepilnamečio vaiko mama R. C. neprieštarauja dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo. Duomenų apie tai, kad yra kitų galimų palikėjo įpėdinių, byloje nėra, o palikimas po jo mirties, kaip jau buvo minėta, nepriimtas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Vienintelė palikėjo Ž. C. įstatyminė pirmos eilės įpėdinė (jo dukra) yra nepilnametė, palikimo atsiradimo momentu ji buvo šešerių metų amžiaus, todėl akivaizdu, kad savarankiškai ji negalėjo įgyvendinti savo teisių priimant tėvo palikimą, o mergaitės globėjai apie paveldimą turtą ir palikimo atsiradimą nebuvo žinoma, apie tai ji sužinojo jau pasibaigus terminui priimti palikimą, todėl atsižvelgdamas į pareiškėjos nurodytas aplinkybes bei viešąjį interesą, teismas daro išvadą, kad įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti po palikėjo Ž. C. mirties yra praleistas dėl svarbių priežasčių.
Teismo nustatytos aplinkybės yra įrodytos pareiškėjos ir jos atstovo paaiškinimais, kuriuos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į suinteresuoto asmens sutikimą, teismui konstatavus, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, vadovaujantis CPK 578 straipsniu, CK 5.57 straipsniu, jis yra atnaujintinas.
Dėl teismo leidimo išdavimo.
Pareiškėja taip pat prašo išduoti teismo leidimą priimti nepilnamečio vaiko A. C. vardu palikimą, likusį po jos tėvo Ž. C. mirties, pagal turto apyrašą ir pavesti antstoliui sudaryti turto apyrašą. Šioje dalyje prašymas tenkintinas iš dalies.
Ž. C. mirus, pagal įstatymą jo pirmos eilės įpėdinė yra dukra A. C., kuri šiuo metu yra nepilnametė. Kadangi paveldėtoja yra nepilnametė, o jos tėvams buvo apribota tėvų valdžia nepilnamečio vaiko atžvilgiu, vaiko įstatyminis atstovas yra globėja T. A.. Nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą tėvai arba globėjai gali tik gavę išankstinį teismo leidimą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktu). Teismo leidimas yra papildoma nepilnamečio vaiko turtinių teisių apsaugos garantija.
Palikėjas Ž. C. iki mirties nuosavybės teise valdė du nekilnojamuosius daiktus ir dvi transporto priemones. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad palikėjo nekilnojamųjų daiktų (ar jų dalyje) atžvilgiu yra taikytas areštas trijose vykdomosiose bylose, t. y. iš palikėjo iki jo mirties buvo vykdomas skolų išieškojimas. Antstolės R. M. pateikta informacija (2016-04-12 raštas Nr. S-3658; b. l. 11) nustatyta, kad jos kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0064/14/00787 pagal 2014-05-02 Jonavos rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-716-813 dėl 1171,26 Eur skolos išieškojimo iš skolininko Ž. C. išieškotojo UAB „Jonavos paslaugos“ naudai.
Teismui nėra pateikti išsamūs duomenys apie visas palikėjo skolas, be to pareiškėja nepateikė teismui paveldimo turto vertinimo duomenų, patvirtinančių, kad paveldimo turto vertė yra didesnė už palikėjo skolinius įsipareigojimus kreditoriams, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjai priėmus palikimą nepilnamečio vaiko vardu vienu iš įstatyme numatytų būdų (paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui), gali būti pažeisti nepilnamečio vaiko interesai didesnės apimties finansinių įsipareigojimų kreditoriams neįvykdymo atveju. Tokiu atveju vaiko interesai gali būti užtikrinti tik palikimą priėmus pagal apyrašą (CK 5.53 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad įpėdinis, kuris priima palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, bei siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, šiuo atveju išduotinas teismo leidimas priimti nepilnamečio vaiko vardu palikimą pagal apyrašą CK 5.53 straipsnyje nustatyta tvarka, nes tokiu atveju už palikėjo skolas įpėdinis atsako tik paveldėtu turtu.
Pareiškėjos prašymas pavesti antstoliui sudaryti turto apyrašą netenkintinas, nes palikimo priėmimas pagal turto apyrašą vykdomas įstatymo nustatyta tvarka su pareiškimu kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos notarą (CK 5.53 straipsnis), o ankstesnė įstatymo redakcija, reglamentavusi teismo pavedimą antstoliui sudaryti turto apyrašą nebegalioja nuo 2011-11-01 (pakeista 2011-06-21 įstatymu Nr. XI-1484).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 ir 582 straipsniais,
nutaria:
Pareiškimą tenkinti iš dalies.
Pareiškėjai T. A. a. k. (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. sausio 30 d. atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą nepilnamečio vaiko (globotinės) A. C. gim. (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą pagal įstatymą po vaiko tėvo Ž. C. a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2014 m. liepos 31 d., mirties.
Išduoti leidimą pareiškėjai T. A. a. k. (duomenys neskelbtini) priimti nepilnamečio vaiko (globotinės) A. C. gim. (duomenys neskelbtini), vardu palikimą, likusį po vaiko tėvo Ž. C. a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2014 m. liepos 31 d., mirties, pagal apyrašą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.53 straipsnyje nustatyta tvarka.
Likusioje dalyje pareiškimo netenkinti.
Nutartis dalyje dėl termino atnaujinimo per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą, o nutartis dalyje dėl teismo leidimo išdavimo apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.