- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-08
- Bylos Nr.
- T-367-470/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nuteistasis
- V. M.
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja S. J. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo klausimą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
nuteistasis V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2015-12-17 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., taikant BK 64¹ str., - galutine bausme 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimu; 2016-03-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., taikant BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., - galutine bausme 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimu. Bausmės pradžia 2015-11-17, bausmės pabaiga 2017-08-17. Atliko įstatymu numatytą 1/3 bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
Komisija, išnagrinėjusi nuteistojo prašymą, 2016 m. rugpjūčio 10 d. priėmė nutarimą lygtinai paleisti nuteistąjį V. M. iš pataisos įstaigos, jam neatlikus 1 metų 7 dienų laisvės atėmimo bausmės, rekomenduojant per likusios neatliktos bausmės dalį skirti auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones. Nutarimą motyvavo tuo, kad nuteistasis pripažįsta savo kaltę ir už ją prisiima atsakomybę, pagal Klaipėdos apygardos teismą teistumai iki 2010 metų išnykę, drausmine tvarka nebaustas, emociškai stabilus, sugeba analizuoti ir vertinti savo elgesį, turi ilgalaikius planus, neturi finansinių įsipareigojimų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, pataisos namuose pateikęs prašymą dėl darbo suteikimo bei mokslo, nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Komisija padarė išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam atliekant likusią bausmę neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.
Komisijos 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos BVK 157 straipsnio 4 dalies nustatyta tvarka pateiktas patvirtinti apylinkės teismui.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė, nesutikdama su Komisijos 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš pataisos namų, pateikė skundą, kuriuo prašė pakeisti Komisijos nutarimą ir netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Nurodė, kad, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistojo V. M. amžius pirmojo teistumo metu - 15 metų. V. M., būdamas jauno amžiaus, šiuo metu jam yra (duomenys neskelbtini) metai, teistas net vienuolika kartų, teistumų sąraše dominuoja teistumai už vagystes ir plėšimus. Šiuo metu V. M. bausmę atlieka taip pat už plėšimą, vagystę bei turto sunaikinimą. Nuteistajam anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas, tačiau tiek bausmės vykdymo atidėjimo, tiek lygtinio paleidimo sąlygos buvo pažeistos. Pakartotinis analogiškų nusikaltimų darymas rodo nuteistojo didesnį pavojingumą bei polinkį nusikalsti ir leidžia manyti, kad jam paskirtos kriminalinės bausmės bei anksčiau jam teismo parodytas pasitikėjimas, taikant bausmės vykdymo atidėjimą ir lygtinį paleidimą, neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra svarbios vertinant ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nėra nei baustas už drausmės pažeidimus, nei skatintas už nepriekaištingą elgesį. Tai rodo, kad nuteistasis savo elgesiu neišsiskiria iš kitų nuteistųjų, nesistengia elgtis nepriekaištingai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, 77 balai (pagal OASys). Be to, nuteistajam likusi didelė neatliktos bausmės dalis. Didelis teistumų už vagystes ir plėšimus skaičius, stabilaus pajamų šaltinio laisvėje neturėjimas, darbo įgūdžių ir patirties stoka suponuoja išvadą, kad nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, neturėdamas darbo ir toliau darys naujas nusikalstamas veikas, taip plėsdamas nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų ratą. Visos išvardintos aplinkybės rodo, jog nuteistasis V. M. linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.
Motyvuojamoji dalis
Prokurorės skundas tenkintinas, Komisijos nutarimą atsisakytina patvirtinti.
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis V. M. yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai jis atitinka įstatymo – BVK 157 straipsnyje numatytas sąlygas. Nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose. Bausmės atlikimo metu drausminėmis nuobaudomis nebaustas. Šios nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės yra svarbios, tačiau nėra pakankamos lygtinio paleidimo taikymui. Teismas tokią išvadą daro, įvertinęs ir kitas aplinkybes, reikšmingas vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis pataisos namuose nedirbo ir dėl darbo nesikreipė, prieš nuteisimą taip pat buvo bedarbis, pagal turimą specialybę niekada nėra dirbęs, kas reiškia, kad laisvėje neturėjo pastovaus pragyvenimo šaltinio, pelnėsi iš neoficialios ir nusikalstamos veiklos. Atliekant bausmę neskatintas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad lėšų trūkumas ir draugų įtaka skatino nusikalsti. Nuteistojo elgesyje pasitaikydavo impulsyvumo ar savitvardos praradimo atvejų, anksčiau darant nusikaltimus pasižymėjo perdėtu agresyvumu, kai kuriose situacijose elgdavosi neapgalvotai. Linkęs minimalizuoti turimas problemines sritis ir žvelgti į jas paviršutiniškai, ne visada pasirinkdavo tinkamas strategijas joms išspręsti, taip pat jam ne visada pavykdavo apgalvoti savo elgesio pasekmes, nes koncentruodavosi į trumpalaikius sprendimus, neįvertindamas ilgalaikių pasekmių, kartais kyla sunkumų suprantant kitų požiūrį. Be to, yra pažeidęs teismo įpareigojimus, t. y. nevykdęs lygtinio paleidimo ir bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų. Darytina išvada, kad nuteistasis savo nepriekaištingu elgesiu neįrodė padaręs reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir toliau išlieka vidutinė – 77 balai pagal OASys, ir tai nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, nuteistojo mąstymas ir elgesys nėra pakankamai teigiamai pasikeitę. Darbo patirties ir darbo įgūdžių stoka, stabilaus pajamų šaltinio neturėjimas, ankstesni nusikalstami veiksmai, netinkamas laisvalaikio praleidimas laisvėje ir netinkamos gyvenimiškos nuostatos ir toliau išlieka kriminogeniniais veiksniais.
Neatlikta bausmės dalis, palyginti su atliktąja, yra pakankamai didelė, o per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Be to, tokiu atveju būtų pažeistas ir visuomenės saugumo interesas, nes į ją būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, susiformavęs klaidingą nuomonę dėl jo padaryto labai sunkaus nusikaltimo, kadangi jis buvo pernelyg švelniai nubaustas.
Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės intereso užtikrinimą, priima sprendimą. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Vien dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir nepriekaištingas elgesys pataisos įstaigoje, kai būdamas laisvėje asmuo daro naujus labai sunkius tyčinius nusikaltimus, dar nėra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistojo asmenybė tiek progresavo, kad jo pavojingumas visuomenei žymiai sumažėjo. Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas problemas, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis V. M. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl Komisijos 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnį yra nepagrįstas, dėl ko nutarimą atsisakytina patvirtinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalimi, BPK 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 364 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
tenkinti Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės A. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pakeitimo ir atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą Nr. 357-352.
Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.