Panevėžio apygardos teismo nutarimas

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eligijus Gladutis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-25 nutarimo M. A. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Apeliaciniame skunde pažymima, kad skundžiamame nutarime nebuvo atsižvelgta į tai, kad 2011-09-15 paaiškinime M. A. pripažino, kad tiek kioskas, tiek jame esanti kebabų gamybos įranga priklauso jam, kad jis moka už prekybos vietą, kad sutarė D. S. ir V. S. parodyti darbo eigą, padėti sutvarkyti dokumentus ir supirkti reikalingus produktus. Pažymėjo, kad teikdamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme jis papildomai nurodė, kad D. S. ir V. S. kioską su jame esančia įranga išnuomojo, nors tai patvirtinančių dokumentų nepateikė.

Bylos nagrinėjimo metu D. S. teigė, kad dukra dirbo jos verslo liudijimo pagrindu ir kad ji iš M. A. išsinuomojo kasos aparatą, nors 2011-10-27 PAVMI rašto Nr. (duomenys neskelbtini) raštas patvirtina, kad kasos aparatas M. A. perėjo tik nuo 2011-09-23. Apelianto nuomone D. S. parodymai, kad priklausomai nuo apyvartos būtų su M. A. sutarę dėl nuomos mokesčio ir būtų surašę nuomos sutartį iš esmės prieštarauja M. A. aiškinimams dėl kiosko nuomos aplinkybių.

Institucija taip pat prašo kritiškai vertinti V. S. parodymus duotus teisme, pažymėdamas, kad Operatyvaus patikrinimo metu 2011-08-13 V. S. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad prekybą kebabais ir gira ji vykdo pagal jos motinai D. S. išduotą verslo liudijimą, kuriame ji įrašyta kaip šeimos narė, kad 2011 m. liepos pabaigoje su M. A. buvo susitarta dėl darbo kebabinėje, 40 Lt už kiekvieną darbo dieną atlygį, kurį pastarasis buvo įsipareigojęs mokėti kiekvienos dienos 13 val., kad būtent jis pristatys į kioską produktus kebabų gamybai ir girą ir kad jos darbo laikas bus nuo 8 val. iki 12 val. 30 min. Liudytoja pripažino, kad ji jau dirbo rugpjūčio 5, 6, 12 d. ir už tai gavo 120 Lt atlygį. Pirminiuose paaiškinimuose ji nurodė, kad M. A. suteikė jai darbo vietą (kioskelį), darbo priemones (įrengimus), nurodė išsipirkti verslo liudijimą, už kurį jis atlygino. Ji patvirtino, kad jokios darbo sutarties su M. A. nesudarė bei, kad, nors verslo liudijimas išimtas jos motinos D. S. vardu, kioske dirbo tik ji pati. Tačiau jau nagrinėjant bylą teisme V. S. aiškino, kad darbą pas M. A. susirado per savo draugę, kad su motina D. S. dirbo rugpjūčio mėn. savaitgaliais, sutarusi su M. A. tik dėl to, kad ji iš suprekiautų pinigų sau pasiliks apie 40 Lt, o kitus perduos M. A. maisto produktų nupirkimui ir reikalingų mokesčių sumokėjimui.

Institucija prašo įvertinti aplinkybę, kad PAVMI specialistai Š. R., V. B. ir E. M. aiškino, kad V. S. M. A. priklausančiame kioske, su jo įranga dirbo kaip M. A. samdoma darbuotoja, kuri nevykdė jokios savarankiškos veiklos ir šioje veikloje nieko savarankiškai nesprendė, pakluso darbdavio nustatytai darbo tvarkai.

Apelianto nuomone apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi tik teismo posėdžio metu duotais suinteresuotų asmenų (M. A., D. S. ir V. S.) parodymais, neatsižvelgdamas į V. S. pirminį paaiškinimą ir nesant jokio pagrindo atmetė pareigūnų, užfiksavusių pažeidimą parodymus, kuriuos traktavo kaip spėliones.

Institucija skunde pažymi, kad surinktų įrodymų visuma įrodo, kad tarp M. A. ir V. S. buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai: M. A., kaip darbdavys, organizavo visą prekybinę veiklą (iš UAB (duomenys neskelbtini) nuomojosi prekybinę vietą, jam priklausė kioskas, kurį buvo suteikęs V. S. kaip darbo vietą, jam priklausė kebabų gamybos įranga, kuri buvo suteikta kaip darbo priemonė, nuo 2005-06-23 jam yra išduotas Panevėžio apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), jis rūpinosi produktais, reikalingais kebabų gamybai, juos, o taip pat ir girą atveždavo į kioskelį, jis buvo nustatęs darbo dienas ir darbo laiką V. S., be to tarp jų buvo susitarimas dėl darbo užmokesčio - 40 Lt už dieną), o V. S. atliko pardavėjos funkcijas (iš M. A. įsigytų ir pristatytų produktų gamino kebabus ir juos bei girą parduodavo) ir pati neveikė kaip savarankiškas veiklą vykdantis subjektas, nes šioje veikloje pati nieko nesprendė ir jokių veiklos sąnaudų nepatyrė (M. A. užsakinėjo prekes, jis atlygino už išsipirktą verslo liudijimą, mokėjo nuomos mokestį už prekybinę vietą). Be to, akcentuoja, kad verslo liudijimas išduotas D. S. vardu dėl to, kad jai buvo taikomos lengvatos (mokami mažesni mokesčiai), o taip pat su tuo tikslu, kad būtų įteisinta vykdoma veikla bei būtų nuslėptas V. S. nelegalus darbas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. apibrėžianti apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribas apygardos teisme numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 41³ str. 1 d. numato atsakomybę už nelegalų darbą ir užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 str. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

DK 99 str. 2 d. numato, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale. Toks žurnalas neprivalomas, jei darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis tris ir mažiau darbuotojų. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą). Darbo sutarties pavyzdinę formą, registravimo taisykles, taip pat darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento formą, jo išdavimo, nešiojimo bei pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarką nustato Vyriausybė. To paties straipsnio 3 dalis įtvirtina pareigą darbdaviui užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Bei už tinkamą darbo sutarties sudarymą numato atsakomybę išimtinai darbdaviui.

Iš aptartų teisės aktų analizės seka, kad nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad šioje byloje M. A. buvo kaltinamas pagal ATPK 41³ str. dėl to, kad 2011 m. rugpjūčio 5-6,12-13 dienomis jam nuosavybės teise priklausančiame kebabų kioske esančiame (duomenys neskelbtini) automobilių turguje, adresu (duomenys neskelbtini) leido dirbti V. S. (gim. (duomenys neskelbtini) pardavėjos pareigose, suteikė jai darbo vietą, leido naudotis savo asmeniniu turtu – kebabų kepimo įranga, nepasirašęs su ja rašytinės darbo sutarties, neįteikęs jai antrojo darbo sutarties egzemplioriaus ir neišdavęs tapatybę patvirtinančio dokumento, t. y. darbo pažymėjimo, tuo pažeidė DK 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. 2 d. ir 3 d. reikalavimus.

Taigi, M. A. kaltinamas numatyto pažeidimo padarymu, kadangi leido dirbti nelegalų darbą, nesudarius darbo sutarties.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Panevėžio miesto apylinkės teismas priimtą ginčijamą nutarimą iš esmės grindė išvada, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalys susitarė dėl kiosko ir kebabų gamybos įrengimų nuomos, jų pardavimo ir apmokėjimo už darbą, kuris priklausė nuo darbo rezultatų, kebabų gaminimo ir prekybos kiekio per tam tikrą laiką bei konstatavo, jog byloje nėra įrodymų, leidžiančių patvirtinti tarp M. A. ir V. S. darbo teisinius santykius.

Pagal suformuotą teismų praktiką, pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose yra laikomi nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, bei liudytojų – pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2917/2009).

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo medžiagos V. S. 2011-08-13 atlikto patikrinimo metu, rasta dirbanti M. A. priklausančiame kioske, šio asmens iš UAB (duomenys neskelbtini) išsinuomotos prekybos vietoje, kur gamino ir pardavinėjo kebabus. PAVMI patikrinimo metu ji pateikė savo motinos vardu išduotą galiojantį verslo liudijimą į kurį ji buvo įrašyta kaip šeimos narys. Tačiau nustatyta, jog ji dirbo nesavarankiškai, o buvo nelegaliai įdarbinta M. A..

Vertinant byloje esančius duomenis atsižvelgtina į tai, kad vienas iš nelegalaus darbo sudėties objektyviųjų požymių yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas. Šiuo atveju tiek V. S., tiek M. A. teikdami paaiškinimus Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams patvirtino, kad būtent M. A. per D. S. susiradęs jos dukrą V. S. susitarė su pastarąja, kad ji prekiaus jo kioske kebabais, o jis padės pirmą mėnesį supažindinti su visa darbo eiga, parengs visus reikiamus dokumentus, supirks produktus kebabų gamybai. Be to, ir teismo posėdžio 2011-08-30 metu M. A. nurodė, kad jis pasisakė pažįstamam, kad ieško pardavėjo savo kioske ir susitikęs su D. S. ir jos dukra, leido jai pačiai dirbti pagal verslo liudijimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo patvirtino, kad būtent jis sumokėjo tiek už produktus reikiamus kebabų gamybai, tiek už D. S. verslo liudijimą, kartu nurodydamas, kad jokių sutarčių nei su D. S., nei su jos dukra nebuvo sudaręs.

Liudytoja D. S. priešingai nei M. A. teisme teigė, kad verslo liudijimą ji įsigijo pati ir tarp jos dukros ir M. A. buvo susitarimas, kad jei joms seksis prekiauti tai ji perims iš M. A. mokesčių mokėjimą, kartu patvirtindama, kad reikiamus produktus už savo pinigus supirko ne ji ar jos dukra, bet M. A..

Tuo tarpu teismo posėdyje 2011-11-02 apklausta V. S. teigė, kad darbą susirado per savo draugę, M. A. kioske dirbo verslo liudijimo pagrindu, o atlyginimą – 40 Lt už darbo dieną jai mokėdavo o po darbo, apie 13 val. į kioską atvažiuojantis M. A.. Liudytoja tvirtino, kad buvo ketinimų verslą perimti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, tačiau tai iki aptariamo patikrinimo nebuvo spėta tai padaryti.

Taigi aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad M. A. leidus, V. S. dirbo kebabų gamintojos ir pardavėjos darbą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, t.y. atiduodama jam uždirbtus pinigus, ką iš esmės patvirtino ne tik V. S., bet ir iš dalies M. A., kuris nurodydamas, kad jam nuo gautų už prekybą pajamų buvo mokoma už produktus ir už kiosko vietos nuomą bei suvartotą elektros energiją (b. l. 9). Dėl V. S. paaiškiname nurodyto teiginio, jog ji su mama ateityje norėjo savarankiškai prekiauti šiame kioske, o pradžiai dirbo pagal verslo liudijimą, teismas pažymi, jog išduotas verslo liudijimas suteikia teisę verstis tam tikra veikla savarankiškai, bet jo išdavimo faktas neturi reikšmės nelegalaus darbo konstatavimui, nustačius darbo sutarties požymius. V. S. ketinimai ateityje dirbti savarankiškai nešalina M. A. kaltės. Teismas kritiškai vertina nenuoseklius V. S. ir D. S. paaiškinimus, susijusius su verslo liudijimo įsigijimu, kadangi šie parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Kaip minėta, M. A. teismo posėdžio metu, kaip ir V. S. teikdama paaiškinimus Institucijos pareigūnams tvirtino, kad už jos motinai išduotą verslo liudijimą sumokėjo būtent jis, o teismo posėdžio metu, kad jį įsigijo D. S..

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos medžiaga nepagrindžia, kad V. S. vykdė tam tikrą tęstinę darbo funkciją, nesiejamą su darbo rezultatu, laikėsi tam tikros darbo tvarkos ir pakluso darbdavio nurodymams yra paneigti ne tik M. A., V. S. ir D. S., bet ir patikrinimą atlikusių Š. R., V. B. ir E. M. parodymais, kurie nepagrįstai įvertini kaip spėlionės.

Pažymėtina, kad vienas iš esminių darbo sutarties požymių yra tas, kad asmuo turi dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas. Tai reiškia, kad dirbantis asmuo vykdo tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją. Šiuo atveju darytina išvada, kad V. S. ir M. A. susitarė, kad ji jam priklausančiame kioske prekiaus iš M. A. pristatytų produktų, jam priklausančia įranga gamins kebabus ir jais prekiaus ir už parduotas prekes gaus 40 Lt atlyginimą už kiekvieną darbo dieną. Teismo vertinimu, šios aplinkybės įrodo, jog V. S. ir M. A. susitarė dėl būsimo atlyginimo. Tai, kad ji dirbo paklusdama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nustatytai darbo tvarkai patvirtina aplinkybės, jog M. A. pats susirado V. S., jos motinai nupirko verslo liudijimą, nupirko produktų iš ko gaminti kebabus, leido naudotis kebabų gamybai savo įranga, iš esmės savo veiksmais, t.y. atvykdamas kiekvienos darbo dienos 13 val. į kioską, suskaičiuoti tos dienos pelno ir sumokėdamas V. S. 40 Lt nustatė jai darbo laiką ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju kioske dirbantis asmuo nebuvo visiškai savarankiškas – jam vadovavo darbdavys, t.y. M. A..

Pažymėtina, kad byloje jokių duomenų apie sudarytą kiosko ar įrangos nuomos sandorį tarp D. S., jos dukros ir M. A. nėra, priešingai pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo patvirtino, kad V. S. pradėjus dirbti, jis ne tik pristatydavo reikiamus produktus, toliau rūpinosi, kad būtų surinkti pinigai mokesčiams už elektros energiją ir prekybos vietą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nurodo, kad bylos duomenys nepagrindžia, kad V. S. vykdė tam tikrą tęstinę darbo funkcijos, nesiejamą su darbo rezultatu (kurį įvardijo kebabų gaminimo ir prekybos kiekiu per tam tikrą laiką), tačiau iš esmės šios išvados nemotyvavo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. liepos mėn. 14 d. aprobuotoje Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose yra pasisakęs, kad darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė - šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Antra, atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra“. Byloje esantys duomenys susiję su V. S. darbo pobūdžiu ir eiga patvirtina, kad ji vykdė tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją (kas laikytina vienu iš esminių darbo sutarties požymių) ir tarp jos bei M. A. susiklosčiusių santykių laikyti civiliniais, o ne darbo nėra jokio pagrindo.

Įvertinęs tai, kas pasakyta, teismas konstatuoja, kad byloje yra nustatyti visi nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyvieji požymiai: darbas buvo dirbamas realiai, V. S. ir M. A. dėl darbo ir atlyginimo buvo susitarę, V. S. dirbo kebabų gamintojos ir pardavėjos darbą, su ja nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, tačiau jai buvo mokamas atlyginimas, ji pakluso ir vykdė darbdavio M. A. nurodydamas.

Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas, nes teismas nukrypo nuo teisminės praktikos, vertinant įrodymus šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, objektyviai neištyrė ir neįvertino surinktų įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą bei atsižvelgdamas į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę, jį charakterizuojančią medžiagą, į jo atsakomybę sunkiančių aplinkybių nebuvimą ir tai, kad dėl padaryto pažeidimo tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, tiek pirmosios instancijos teisme - savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) ir skirtina minimali ATPK 41³ str. sankcijoje numatyta nuobauda – 3000 Lt piniginė bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 5 p., teismas,

nutaria:

Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą tenkinti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-25 nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – M. A. už Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 41³ straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą paskirti - 3000 (tris tūkstančius) Lt baudą

Šis nutarimas neskundžiamas.