Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

iš­nag­ri­nė­jusi E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Plungės m., ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo by­lą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. 2014 m. spalio 23 d., apie 01 val. nakties, būdamas (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo laiptinėje, iš chuliganiškų paskatų trankė R. R. buto, es. (duomenys neskelbtini), Plungės m., duris, tuo pažeisdama viešąją tvarką ir visuomeninę rimtį.

Be to, E. V. 2014 m. spalio 23 d., apie 01 val. nakties, trankydamas R. R. buto, es. (duomenys neskelbtini), Plungės m., duris, pažadino iš miego bute miegojusią savo dukrą K. V., gim. 2008-01-09, kuri išsigando ir pradėjo verkti, taip panaudodamas tėvo valdžią priešingai vaiko interesams.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. V. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino, paaiškinęs, jog 2014-10-2 pasveikino dukros mamą nukentėjusiąją R. R. su gimtadieniu, simboliškai atšventė gimtadienį jos bute, o po to padedamas pažįstamo R. M. dažė savo buto sienas, baigęs darbus, nakvojo pas R. M. Nukentėjusiosios nurodytu laiku prie jos buto nebuvo, durų netrankė. Tarp jo ir nukentėjusiosios kyla ginčai dėl bendravimo su dukra, todėl mano kad R. R. tokiu būdu siekia apriboti jo bendravimą su dukra.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas prašė administracinę E. V. atžvilgiu nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Nors E. V. kaltės nepripažino, jo kaltė įrodyta sekančiais įrodymais.

Nuk. R. R. parodė, kad 2014-10-22 buvo jos gimtadienis, todėl gerai pamena, kaip po to vėlai vakare (naktį) išgirdo stiprų beldimą į duris, beldė E. V. Atsisakius įleisti, beldė dar smarkiau ir intensyviau. Nukentėjusioji skambino telefonu, prašydama pasitraukti nuo durų. Neįleidus į butą, trenkė stiprų smūgį į duris (mano, kad spyrė koja). Nuo stipraus beldimo buvo pažadinta dukra, kuri dėl triukšmo labai išsigando ir verkė. Nukentėjusiajai išėjus į laiptinę, E. V. pasišalino. Dėl įvykio iškarto į policiją nesikreipė, tačiau, kai E. V. nesiliovė ją ir toliau persekiojęs, pareigūnams paminėjo ir šį įvykį. Prie durų beldimo metu buvo nuėjęs brolis M. V., buvęs jos bute tuo metu, kuris taip pat pastebėjo laiptinėje E. V.

Analogiškas įvykio aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir pareiškime PK bei 2014-12-18 paaiškinime.

Liudytojas M. V. parodė, kad 2014 m. spalio 23 naktį buvo sesers R. R. bute, kai naktį išgirdo stiprų beldimą į duris. Nuo triukšmo pabudo išsigandusi sesers dukra. Durų neatidarė, tačiau per durų akutę pastebėjo, kaip nuo jų pasišalino E. V. Beldimas į duris buvo labai intensyvus, stiprus.

Analogiškas aplinkybes liudytojas nurodė ir apklausiamas policijos komisariate 2014-12-04.

Vertinant surinktus ir ištirtus įrodymus dėl E. V. pareikštų administracinių kaltinimų pagal ATPK 174 str. ir 181 str., teismas remiasi nuosekliais nukentėjusiosios R. R. ir liudytojo M. V. parodymais. Jų parodymus iš dalies patvirtino ir nepilnametė K. V., kuri nurodė, kad „tėtis yra buvęs atėjęs naktį, barškino mamai į buto duris, bet mama neįsileido, aš išsigandau“. Apklausiant nepilnametę dalyvavo jos mama, todėl teismas neturi pagrindo šiais parodymais netikėti.

R. R. parodymus apie tai, kad įvykio naktį buvo konfliktas, kad ji skambino E. V. netiesiogiai patvirtina jos pateikta skambučių išklotinė, kurioje 2014-10-23 00.34:58 val. fiksuotas skambutis į E. V. naudojamą mobilų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini). Nors šio pokalbio turinį nukentėjusioji ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo aiškina skirtingai, tačiau po šio skambučio nukentėjusiosios E. V. siųstos SMS žinutės į jo naudojamą tarnybinį telefoną, leidžia daryti išvadą, kad jie įvykio naktį bendravo telefonu. Kad R. R. rašydama SMS žinutes prašė E. V. liautis trankyti duris, patvirtino liudytojas M. V.

Liudytojas R. M. teismo posėdžio metu parodė, kad 2014-10-22 vakare ir naktį buvo kartu su E. V., dažė sienas, vėliau E. V. nakvojo pas liudytoją, nebuvo niekur išėjęs, tačiau tokius liudytojo parodymus teismas vertina kritiškai, kadangi liudytojas apklausiamas policijos komisariate (2014-12-22) nepatvirtino, jog E. V. nakvojo pas jį bute būtent 2014 m. spalio 23 naktį.

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Visuma ištirtų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad E. V. padarė veikas, kuriomis yra kaltinamas.

Nukentėjusioji R. R., liudytojas M. V. nuosekliai parodė aplinkybes, susijusias su E. V. veiksmais 2014 m. spalio 23 naktį, teismas neturi pagrindo minėtų asmenų parodymais netikėti, kadangi esminių prieštaravimų ir neatitikimų jų parodymuose nėra. Tai, kad liudytojas apklausiamas PK neteisingai nurodė sesers R. R. gimimo dieną, liudytojo parodymų esmės nekeičia ir tai nėra pagrindas netikėti jo parodymais bei juos atmesti, kadangi liudytojas įvykį siejo ne su konkrečia data, o su R. R. gimtadieniu. Kaip nustatyta R. R. gimusi spalio 22 dieną, todėl liudytojo M. V. parodymuose teismas prieštaravimų neįžvelgia. Nepaneigia šio liudytojo parodymų ir pateiktas garso įrašas, kuriame fiksuotas liudytojo ir E. V. pokalbis, šiame pokalbyje liudytojas patvirtino nurodęs policijos komisariate visas jam žinoma aplinkybes, t.y. liudytojas nepaneigė, kaip bando teigti E. V., įvykį buvus. E. V. pateiktas garso įrašas, kuriame fiksuotas pokalbis su jo mažamete dukra, nepaneigia, jog E. V. 2014-10-23 naktį trikdė visuomeninę rimtį. Natūralu, kad mažametis vaikas kalbinamas tėvo nenurodys aplinkybių, susijusių su neleistinu paties tėvo elgesiu, kai tėvas turi jai didelę įtaką ir autoritetą

Tai, kad R. R. skirtingai nurodė įvykio laiką, E. V. veikos kvalifikavimui įtakos neturi, kadangi nukentėjusioji teismo posėdžio metu detaliai paaiškino ir nurodė aplinkybes, kodėl jos paaiškinimuose laikas skyrėsi, patikslindama, jog beldimas į duris buvo jau 00.34:58 val. Atsižvelgiant į šiuos parodymus patikslintina, kad E. V. nedidelį chuliganizmą įvykdė apie 1 val.

Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Esminis šio pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešoje vietoje ir pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų .

Nagrinėjamu atveju veika buvo padaryta daugiabučio namo laiptinėje, naktį, taigi ši vieta atitinka viešos vietos kriterijų, nors konflikto metu pašalinių asmenų ir nebuvo, apklausti laiptinės gyventojai nurodė triukšmo negirdėję, tačiau durų trankymas naktį daugiabučio gyvenamojo namo laiptinėje pažeidžia viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma įrodo, kad R. V. įvykdė nedidelį chuliganizmą, todėl tokie E. V. veiksmai atitinka ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo, nu­ma­ty­to Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., sudėtį.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, kuriame įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Pastarieji veiksmai, kurie gali pasireikšti ir tėvų piktnaudžiavimu savo valdžia, jų amoraliu elgesiu, pagal susiklosčiusią teismų praktiką, taip pat laikytini priešingais vaiko interesams.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios R. R., liudytojo M. V. parodymais nustatyta, kad dėl E. V. beldimo į duris buvo sutrikdytas E. V. nepilnametės dukros poilsis, dukra buvo išgąsdinta, verkė, tokiais veiksmais E. V. psichologiškai traumavo dukrą. Teismo vertinimu E. V. panaudojo tėvo valdžią priešingai vaiko interesams, todėl jo veika atitinka pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d., požymius.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR ATPK 31, 32 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30² str. 1 d. nuostatomis dėl baudos skyrimo nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

- padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 57 Eur (penkiasdešimt septynių Eur) baudą;

- padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d., ir paskirti jam administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinti ir nustatyti E. V. galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 57 Eur (penkiasdešimt septynių Eur) baudą.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. 247300010112394300, banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6030.

Neturint galimybės sumokėti baudą, numatyta teisė per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo (ATPK 313 str. 4 d. nustatyta tvarka) kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą ją išieško antstolis (ATPK 314 str. 1 d.).