Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė, sekretoriaujant Eglei Valinčienei, dalyvaujant ieškovei N. T. Andriušienei ir jos atstovei advokatei Vilijai Kavaliauskienei, atsakovui A. J. Andriušiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. T. Andriušienės ieškinį atsakovui A. J. Andriušiui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad 1967 m. lapkričio 18 d. Marijampolės (buvusio Kapsuko) rajono civilinės metrikacijos skyriuje tarp šalių buvo sudaryta santuoka. Šalys turi du vaikus : sūnų ir dukrą, kurie yra suaugę ir gyvena savarankiškai. Su atsakovu ieškovė negyvena kaip šeima ir neveda bendro ūkio nuo 2000 metų, santuoka iširusi visiškai ir nėra jokios galimybės ją atkurti, kadangi kiekvienas iš jų gyvena atskirai ir savarankiškai daugiau kaip penkiolika metų, jų nesieja jokie bendri interesai, todėl nėra jokio tikslo teismui bandyti juos taikyti, skiriant tam terminą. Ieškovė pageidauja, kad nebūtų analizuojamos santuokos nutraukimo priežastys ir nurodomos sprendime. Taip pat ieškinyje nurodoma, kad ieškovė nepageidauja išlaikymo sau iš atsakovo, kadangi turi pastovias pajamas pragyvenimui – senatvės pensiją. Nurodo, kad santuokoje transporto priemonių neįgijo, baldus ir kitus namų apyvokos daiktus su atsakovu pasidalino geruoju prieš 15 metų, kai pradėjo gyventi atskirai. Teigia, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalys turi : 1 kambario butą su rūsiu (2,70 kv.m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 13 800 Eur, esantį (duomenys neskelbtini); garažą (boksą) Nr. 43, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1310 Eur, ir žemės sklypą 0,0503 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 4270 Eur. Santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą ieškovė prašo padalinti jai paskiriant 2/3 dalis, o atsakovui 1/3 dalį turto, natūroje prašo jai paskirti 1 kambario butą, o atsakovui – garažą ir žemės sklypą. Turtą natūra prašo padalinti, atsižvelgiant į nusistovėjusią naudojimosi šiuo turtu tvarką. Nukrypti nuo lygių dalių principo ieškovė prašo atsižvelgus į tai, kad butas yra įgytas 1998-08-17 pirkimo-pardavimo sutartimi už ieškovės asmenines lėšas, kurias ji gavo po motinos mirties, pasidalinus su seserimi motinos palikimą. Taip pat ieškovė nurodė, kad atsakovo vardu yra registruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., tačiau šis turtas yra asmeninė atsakovo nuosavybė, kadangi jis įgytas atstačius nuosavybės teises į atsakovo tėvų nacionalizuotą turtą. Nurodė, kad ji su atsakovu kreditorių neturi.

Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdyje visiškai palaikė ieškinio reikalavimus ir ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad atsakovas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra pasistatęs sodo namą, kuris neregistruotas ir neįteisintas, nėra jo statybą pateisinančių dokumentų, todėl ieškovė šio namo neįtraukė į dalintiną turtą, nes tam nėra teisinio pagrindo, kadangi viešuose registruose nėra jokių duomenų apie tokį objektą. Teigė, kad iki ieškinio pateikimo įteisinti sodo namo statybą ji neturėjo lėšų, o atsakovas visiškai tuo nesirūpina. Nurodė, kad jei atsakovui ateityje pavyktų įteisinti sodo namo statybą, ji jokių pretenzijų į šį turtą neturi ir neturės, sutinka, kad tai būtų asmeninė atsakovo nuosavybė. Taip pat ieškovė nurodė, kad su atsakovu susitarė, jog jis iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), išsikraustys per tris dienas nuo teismo posėdžio.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (26 b.l.).

Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad ieškiniui neprieštarauja. Paaiškino, kad sutinka su ieškovės siūlomu turto padalinimu, pritarė, kad nebūtų analizuojamos santuokos nutraukimo priežastys ir nurodomos sprendime, taip pat kad santuoka faktiškai iširusi jau labai seniai, susitaikyti nėra galimybių. Pripažino, kad naudojasi sodo namu, kurio statyba nėra įteisinta, nurodė, kad galutinai išsikraustyti iš Vytenio g. esančio buto jam dar reikės 3 dienų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių įrodymų ir ieškinyje nurodytų aplinkybių nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota 1967 m. lapkričio 18 d. Marijampolės (buvusio Kapsuko) rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 564 (5 b. l.-santuokos liudijimo originalas, prijungtas prie nagrinėjamos bylos atskirame voke). Šalys turėjo du vaikus, kurie bylos nagrinėjimo metu yra pilnamečiai ir gyvena savarankiškai, ieškovės šeimą sudaro ji ir atsakovas (7 b.l.). Pažyma iš VĮ Regitra patvirtina, kad gyvendamos santuokoje šalys privalomai registruotino kilnojamojo turto (transporto priemonių neįgijo (9-10 b. l.). Ieškovės pajamas sudaro gaunama senatvės pensija (8 b.l.). Išrašai ir VĮ Registrų centras patvirtina, kad šalys santuokoje yra įgiję :1) 1 kambario butą su rūsiu 2,70 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 36,38 kv.m., vidutinė rinkos vertė 13 800 Eur, esantį (duomenys neskelbtini); 2) garažą (boksą) Nr. 43, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 17,25 kv.m., vidutinė rinkos vertė 1310 Eur; 3) mėgėjų sodo žemės sklypą 0,0503 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 4270 Eur (11-16, 23 b.l.). Taip pat atsakovo vardu registruotos 84/168 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., įgyto 2012-07-23 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr.20S-61 (17-18 b.l.).

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.61 str. įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).

Nagrinėjamu atveju iš šalių paaiškinimų matyti, kad šalių santuokiniai ryšiai nutrūkę, šalys kartu negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2000 metų, yra tvirtai apsisprendę santuoką nutraukti ir siekdami išsaugoti asmeninio gyvenimo privatumą prašo santuoką nutraukti dėl abiejų kaltės. Todėl teismas, atsižvelgdamas į šalių nuomonę, tenkina ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo : pripažįsta, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės CK 3.61 str. 2 d. Taip pat teismas išaiškina šalims, kad remiantis CK 3.61 str. 3 d., pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (šio kodekso 3.51–3.54 straipsniai).

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jam santuokinę pavardę Andriušienė, o atsakovui – jo prigimtinę pavardę Andriušis. Atsakovas neprieštaravo tokiam ieškinio reikalavimui, todėl po santuokos nutraukimo ieškovės prašymu jai paliekama santuokinė pavardė - Andriušienė, o atsakovui – jo prigimtinę pavardę Andriušis.

Ieškovė nurodė, kad turi pastovias pajamas pragyvenimui – gauna senatvės pensiją, todėl sau išlaikymo po santuokos nutraukimo nereikalauja (2-4 b. l.). Todėl teismas patvirtina ieškovės atsisakymą nuo išlaikymo.

Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72.).

Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas (CPK 385 str.).

Kaip jau buvo minėta, pažyma iš VĮ Regitra patvirtina, kad gyvendamos santuokoje šalys privalomai registruotino kilnojamojo turto (transporto priemonių neįgijo (9-10 b. l.), o išrašai ir VĮ Registrų centras patvirtina, kad šalys santuokoje yra įgiję :1) 1 kambario butą su rūsiu 2,70 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 36,38 kv.m., vidutinė rinkos vertė 13 800 Eur, esantį (duomenys neskelbtini); 2) garažą (boksą) Nr. 43, esantį (duomenys neskelbtini)ė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 17,25 kv.m., vidutinė rinkos vertė 1310 Eur; 3) mėgėjų sodo žemės sklypą 0,0503 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.1801-0010-0386, kurio vidutinė rinkos vertė 4270 Eur (11-16, 23 b.l.). Taip pat atsakovo vardu registruotos 84/168 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), įgyto 2012-07-23 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr.20S-61 (17-18 b.l.).

Ieškovė prašė nekilnojamąjį turtą padalinti nukrypstant nuo lygių dalių principo, atsižvelgti į tai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas už ieškovės asmenines lėšas, kurias ji gavo po motinos mirties, pasidalinus su seserimi motinos palikimą, o taip pat atsižvelgti į nusistovėjusią naudojimosi šiuo turtu tvarką. Ieškovė prašo dalinant turtą nukrypti nuo lygių dalių padalinti jai paskiriant 2/3 dalis, o atsakovui 1/3 dalį turto, natūroje prašo jai paskirti 1 kambario butą, o atsakovui – garažą ir žemės sklypą.

Įstatymas įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją (CK 3.117 st. 1 d.), pagal kurią bendras turtas sutuoktiniams padalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 str. 4 d.). Tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais galima nukrypti nuo šio lygių dalių principo (CK 3.117 str. 2 d., 3.118 str. 4 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neprieštaravo ieškovės siūlomam turto padalinimo būdui, sutiko su juo, nurodydamas, kad toks turto padalinimas atitinka jo ir ieškovės tarpusavio susitarimą, todėl teismas tenkina ieškovės prašymą ir padalina santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą tarp šalių tokia tvarka : ieškovei pripažįsta nuosavybės teisę į 2/3 dalis turto ir natūroje paskiria jai asmeninėn nuosavybėn 1 kambario butą su rūsiu 2,70 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 36,38 kv.m., vidutinė rinkos vertė 13 800 Eur, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovui pripažįsta nuosavybės teisę į 1/3 dalį turto ir natūroje paskiria jam asmeninėn nuosavybėn garažą (boksą) Nr. 43, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 17,25 kv.m., vidutinė rinkos vertė 1310 Eur, ir mėgėjų sodo žemės sklypą 0,0503 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 4270 Eur (CK 3.117 str., 3.123 str.).

Atsakovo vardu registruotos 84/168 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., įgyto 2012-07-23 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr.20S-61, pripažintina asmenine atsakovo nuosavybe - CK 3.89 str.

Teismo posėdyje šalys teigė, kad atsakovas žemės sklype, esančiame(duomenys neskelbtini), yra pasistatęs sodo namą, kuris neregistruotas ir neįteisintas, nėra jo statybą pateisinančių dokumentų. Kadangi VĮ Registrų centro išrašuose apie ieškovės ir atsakovo vardu registruotus nekilnojamuosius daiktus nėra duomenų apie žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą statybą ar pastatytus statinius, todėl teismas, neturėdamas jokių objektyvių duomenų apie statinį žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neįtraukia jo į dalintino turto balansą ir dėl jo nepasisako.

Šalys nurodė, kad neturi kreditorių. Byloje nėra duomenų, paneigiančių šią šalių nurodytą aplinkybę.

Kadangi šalys nepilnamečių vaikų neturi, todėl nutraukiant šalių santuoką vaikų išlaikymo ir kreditorinių prievolių padalinimo klausimai byloje nesprendžiami.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

CPK 96 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė prašo bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo. Ieškovė nagrinėjamojoje byloje turėjo 28,28 Eur išlaidų už pažymas apie savo ir atsakovo turtą ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (9, 19, 21 b.l.). Todėl ieškinį patenkinus iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – CPK 93 str. 1 d.

Nagrinėjamojoje byloje 2015-05-26 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr.TP-2-(2.2.)-15-T-1926-2250 ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, ieškovę atleidžiant 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma, kurioje nurodoma, kad valstybė, suteikdama ieškovei antrinę teisinę pagalbą nagrinėjamojoje byloje, patyrė 115,80 Eur išlaidų (35 b.l.).

CPK 96 str. 1 d. numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Atsižvelgdamas į tai, kad santuoka tarp šalių nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abi šalys yra garbaus amžiaus, jų pajamas sudaro tik gaunama senatvės pensijos išmoka, šalys priskirtinos socialiai pažeidžiamų asmenų grupei, susidarę valstybei bylinėjimosi išlaidos nėra didelės, todėl teismas sprendžia, kad vadovaujantis protingumo, teisingumo ir lygiateisiškumo principais tikslinga atsakovą taip pat atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei –CPK 96 str.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 3 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265 str., 270 str.

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą 1967 m. lapkričio 18 d. Marijampolės (buvusio Kapsuko) rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 564, tarp A. J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio 1940-04-13 Marijampolės r., Jūrės k., ir N. T. A. (iki santuokos sudarymo M.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios 1945-04-26 Marijampolės m., pripažįstant, kad jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei N. T. A. palikti santuokinę pavardę – A., o atsakovui A. J. A. – prigimtinę pavardę A..

Patvirtinti ieškovės N. T. A. atsisakymą nuo išlaikymo priteisimo.

Patvirtinti, kad santuokos nutraukimo metu šalys kreditorių neturi.

Padalinti santuokoje įgytą turtą tokia tvarka : ieškovei N. T. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teisę į 2/3 dalis turto ir natūroje paskirti jai asmeninėn nuosavybėn 1 kambario butą su rūsiu 2,70 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 36,38 kv.m., vidutinė rinkos vertė 13 800 Eur, esantį (duomenys neskelbtini)

- atsakovui A. J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teisę į 1/3 dalį turto ir natūroje paskirti jam asmeninėn nuosavybėn garažą (boksą) Nr. 43, esantį Suvalkiečių g. 13 K7, Marijampolė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 17,25 kv.m., vidutinė rinkos vertė 1310 Eur, ir mėgėjų sodo žemės sklypą 0,0503 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 4270 Eur. Atsakovo A. J. Andriušio, a. k. (duomenys neskelbtini) vardu registruotos 84/168 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., įgyto 2012-07-23 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr.20S-61, pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe.

Priteisti iš atsakovo A. J. A. ieškovei N. T. A. 28,28 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 28 centus) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Atleisti atsakovą A. J. A. nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.