Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. M., D. R.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo atsakovams O. D. ir A. D., trečiasis asmuo Viešoji įstaiga „Valsta“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba arba Skyrius) kreipėsi į teismą ieškiniu dėl neterminuoto O. D. ir A. D. tėvų valdžios apribojimo nepilnamečių A. D., gimusios (duomenys neskelbtini), ir J. D., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

2. Atsakovų atstovė, advokatė Tatjana Benetė, atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad O. D. serga IV stadijos vėžiu ir tai yra didelė kliūtis darbui susirasti ir gauti pajamų vaikų išlaikymui. Jai nustatytas tik 30 procentų darbingumas. Bet tai negali būti pagrindas neterminuotai riboti jai motinos valdžią. Dėl savo sveikatos būklės ir vaistų vartojimo ji negali ir nevartojo alkoholio. Nuolat į namus atvyksta be skambučio socialinė darbuotoja, kuri nei karto per 6 mėnesius nefiksavo alkoholio vartojimo. A. D. yra po keturių infarktų.

3. Trečiasis asmuo Viešoji įstaiga „Valsta“ atsiliepimu su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad O. D. su šeiminių namų darbuotojais palaiko labai ribotą santykį, o A. D. visiškai nebendradarbiauja. Dukroms neteikia išlaikymo.

4. (duomenys neskelbtini) vykusio teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė žodžiu patikslino ieškinio reikalavimą ir prašė taikyti ne neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o atsakovų atskyrimą nuo vaikų dėl atsakovų ligų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.179 straipsnis). Nurodė, kad paskutiniu metu alkoholio vartojimo faktų atsakovų šeimoje nefiksuota, nėra ypatingos žalos vaikams darymo. Vaikų nuomonė apie padėtį šeimoje pasikeitusi teigiama linkme. Mergaitės tokios amžiaus, kai jau pačios gali savimi labiau pasirūpinti.

5. Atsakovų atstovė, atsakovai ir trečiojo asmens atstovė su žodžiu patikslintu prašymu dėl ieškinio reikalavimo pakeitimo sutiko, sutiko, kad vaikai būtų atskirti nuo tėvų, sutiko su bylos nagrinėjimu iš esmės to paties teismo posėdžio metu.

6. Atsakovams sutikus su ieškiniu dėl atsakovų atskyrimo nuo vaikų, teismas išklausė šalių nuomonę dėl teisėjo sutrumpintų motyvų surašymo teismo sprendime. Šalys su tuo sutiko, todėl teismas surašo sutrumpintus motyvus, nenurodant argumentų, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (tolau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

7. Atsakovai O. D. ir A. D. yra A. D., gimusios (duomenys neskelbtini), ir J. D., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai (1 Failas, b. l. 7, 75).

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4206-869/2024 nusprendė laikinai apriboti atsakovų O. D. ir A. D. tėvų valdžią nepilnamečių vaikų J. D. ir A. D. atžvilgiu. Nepilnamečiams vaikams nustatė nuolatinę rūpybą, nuolatiniu rūpintoju ir gaunamų lėšų administratoriumi paskirti Viešąją įstaigą ,,Valsta“, vaikų gyvenamąją vietą nustatė globėjo buveinėje. Iš atsakovų priteisė nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 70 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės. Teismas konstatavo, kad nuo laikinosios globos nustatymo praėjo daugiau nei vieneri metai, tačiau per šį laiką teigiamų, esminių pokyčių atsakovų šeimoje neįvyko. Tėvai neužtikrina tinkamos dukrų priežiūros, tik iš dalies bendradarbiauja su specialistais, iš dalies laikosi rekomendacijų ir iš dalies vykdo pagalbos plane iškeltus įsipareigojimus, kas rodo, jog tėvai nėra linkę keisti savo gyvenimo būdo arba nepripažįsta šeimoje egzistuojančių problemų (1 Failas, b. l. 65–74).

9. A. D. yra patyręs keturis miokardo infarktus (paskutinis nustatytas 2025 m. (duomenys neskelbtini)), serga lėtine obstrukcine plaučių liga, cukriniu diabetu, diagnozuotos kitos ligos, nustatytas 30 % darbingumo lygis (2 Failas, b. l. 46, 49).

10. O. D. serga IV stadijos onkologine liga, jai nustatytas 20 % darbingumo lygis, tuštinasi tik per kolonostomą (2 Failas, b. l. 52).

11. Remiantis (duomenys neskelbtini) Vaiko nuomonės išklausymo aktu, išklausius per psichologą, A. D. nurodė, kad gyvena globos namuose jau 2 metus. Ten atsidūrė, nes nepatiko gyventi tėvų namuose. Globos namuose gyventi jai patiko, dėl to nesigaili. Tačiau pastaruoju metu norėtų daugiau asmeninės erdvės. Mergaitė namo grįžti nenori. Su tėvais bendravimas pagerėjęs jau keturis pastaruosius mėnesius. Bendrauti su tėvais mergaitei gera ir ji to nori. Dabar tėtis yra draugiškas, daugiau bendraujantis, palaikantis, su juo galima pabendrauti. Tėtis po truputį parodo savo meilę. Nepastebi, kad tėvai vartotų alkoholį. Kai būna vaikas svečiuose, nepastebi nei butelių, nei stikliukų aplinkoje. Apie buvusius įvykius, kai namuose buvo pašaliniai asmenys, nieko nežino. Pati, kai svečiuojasi pas tėvus, to nepastebėjo. A. patinka, kad su mama tiesiog galima pabendrauti sėdint virtuvėje, paplepėti. Savo santykius su tėvais dabar vertina 9 iš 10, globos namuose – 7 iš 10 (2 Failas, b. l. 81–85).

12. Nepilnametė J. D. nori grįžti gyventi pas tėvus, nurodo, kad bendravimas su tėvais vyksta labai gerai (2 Failas, b. l. 72–75). Remiantis 2025 m. spalio 9 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktu, išklausius per psichologą, J. D. nurodė, kad jai globos namuose dabar labai nepatinka, jaučia, jog labai mažai turi asmeninės erdvės. Į globos namus su seserimi pateko, nes kažkada tėvai vartojo labai daug alkoholio, tėtis tada mušdavo dukras, ir mamą. Mergaitė nurodė, kad tėvų namuose šiuo metu, kad ir kaip keista nebūtų, bet viskas gerai. Mergaitė dažnai nuvažiuoja pas tėvus, bendravimas labai geras, o ypač su tėčiu. Su tėvais santykiai geri. Tėčio teigiamas elgesio pokytis pastebėtas prieš 4–5 mėnesius. Nepastebi, kad tėtis ar mama būtų išgėrę. Taip pat nebūna ir asmenų, kurie jai būtų nepažįstami. Su mama santykis stipresnis. Merginai patinka, kad mama ją palaiko, išklauso. Jaučia mamos rūpestį. Lankydamasi dabar savo tėvų namuose jaučiasi geriau nei vaikų namuose. Po mokyklos visą laiką sėdi pas mamą, grįžta tik vakare į globos namus. Su tėvais santykį vertiną 9 iš 10, globos namuose – 6 ar 7 iš 10 (2 Failas, b. l. 91–95).

Dėl vaikų atskyrimo nuo tėvų

13. Teismas nenustatė pagrindo pratęsti laikiną ar taikyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą (CK 3.180 straipsnio 1 ir 3 dalys). Kaip patvirtino Tarnybos atstovė, tęsti laikino tėvų valdžios apribojimo ar taikyti neterminuoto tėvų valdžios apribojimo pagrindo nėra. Nenustatyta, kad tėvai vartotų alkoholį, kas buvo viena iš pagrindinių priežasčių taikyti laikiną tėvų valdžios apribojimą. Tačiau dėl objektyvių priežasčių – tėvų ligų – Tarnyba prašo taikyti vaikų atskyrimą nuo tėvų.

14. CK 3.155 straipsnio, reglamentuojančio tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

15. Pagal CK 3.179 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių, taikoma laikinai, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių nesant tėvų kaltės. Pažymėtina ir tai, kad teismas sprendžia dėl vienos iš tėvų valdžios apribojimo rūšių (vaikų ir tėvų atskyrimo arba tėvų valdžios apribojimo), taikydamas skirtingas procesines taisykles. Prašymai dėl vaikų ir tėvų atskyrimo nagrinėjami supaprastinto proceso tvarka (CK 3.183 straipsnio 1 dalis), o ieškiniai dėl tėvų valdžios ribojimo – ginčo teisenos tvarka (CPK 400–409 straipsniai). Jei paaiškėja, kad yra pagrindas tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai apriboti, prašymas dėl vaiko atskyrimo perduodamas nagrinėti ieškinio teisena (CK 3.183 straipsnio 1 dalis). Skirtingų proceso taisyklių įtvirtinimas susijęs su bylos nagrinėjimo dalyku bei įrodinėjimo ypatumais. Atsižvelgiant į tai, kad vaikų atskyrimas nuo tėvų yra siejamas su objektyviomis aplinkybėmis, kurioms susiklosčius tėvai laikinai negali rūpintis vaikais ir dėl šių aplinkybių nėra tėvų kaltės, įstatymas nustato operatyvų tokių prašymų nagrinėjimą supaprastinta tvarka.

16. Šiuo atveju, kadangi byloje pradinis ieškinys teiktas dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo, o reikalavimas dėl tėvų atskyrimo nuo vaikų pareikštas teismo posėdžio metu, byla išnagrinėta ginčo teisenos tvarka, nes toks reikalavimas nesaisto teismo (CPK 405 straipsnis).

17. CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Kitaip tariant, vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą.

18. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. Vadinasi, tėvų ir vaiko atskyrimas – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri leidžia veiksmingai suderinti prieštaringus visų suinteresuotų asmenų interesus – užtikrinti vaikui geriausias įmanomas gyvenimo sąlygas, ginti vaiko šeimos gyvenimą su socialiniais tėvais ir kartu nenutraukti ar bereikalingai nesilpninti vaiko ir jo biologinių tėvų ryšio, taikoma iki tol, kol išnyks aplinkybės, dėl kurių vaikas atskirtas nuo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020, 49 punktas). Šio instituto tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020, 52 punktas). Pripažįstama, kad vaiko atskyrimas nuo šeimos galimas tik jei: 1) tai yra nustatyta įstatyme; 2) taikant tokią priemonę yra siekiama teisėtų tikslų; 3) šis atskyrimas yra būtina ir 4) proporcinga priemonė, derinant vaiko teisę augti saugioje aplinkoje ir vaiko teisę būti ugdomam tėvų šeimoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 22 punktas).

19. Nustatyta, kad atsakovams vaikų atžvilgiu buvo taikytas laikinas tėvų valdžios apribojimas. Tarnyba jo tolesnio taikymo pagrindo nebeįrodinėjo. A. D. darbingumo lygis – 30 %, O. D. – 20 %. Ji serga IV stadijos onkologine liga, o A. D. turi rimtų problemų su širdimi (yra patyręs keturis miokardo infarktus, iš kurių paskutinį patyrė 2025 m. (duomenys neskelbtini)). Todėl teismas vertina, kad atsakovų sveikatos būklė yra objektyvi priežastis, kodėl jie negali tinkamai pasirūpinti vaikais.

20. Remiantis (duomenys neskelbtini) pagalbos planu (duomenys neskelbtini) (1 Failas, b. l. 30–38), O. D. vykdo tikslą – stiprinti savo sveikatos priežiūrą. Atsakovai nevykdo tikslo stiprinti emocinę, psichologinę būseną. Tačiau pačiame pagalbos plane yra nurodyta, kad jie šio tikslo nevykdo dėl sveikatos problemų. Nors atsakovai nurodo, kad tam nemato ir poreikio, tačiau iš pagalbos plano matyti, kad šio tikslo nevykdymas yra sąlygotas objektyvių aplinkybių – jų ligų. Nurodoma, kad tikslas – bendras šeimos laikas – iš dalies vykdomas. Nurodoma, kad atsakovai su dukromis bendrauja reguliariai, mergaitės atvyksta į jų namus, kelis kartus miegojo. Mergaičių nuomonės išklausymo aktai patvirtina, kad jų bendravimas su tėvais ženkliai pagerėjęs, joms su tėvais patinka bendrauti. J. D. nurodė, kad po mokyklos būna pas tėvus, o pas globėją grįžti tik nakvoti. Todėl teismas vertina, kad, atsižvelgiant į atsakovų sveikatos būklę, šioje apimtyje pagalbos plano tikslas iš esmės įgyvendinamas tiek, kiek atsakovai turi galimybių. Tikslas stiprinti tėvystės įgūdžius įgyvendinamas iš dalies. Specialistai lankymosi tėvų namuose arba pokalbių su jais metu aptaria jų bendravimą su dukromis. Tačiau jie nelanko pozityvios tėvystės įgūdžių užsiėmimų. Tokį nelankymą galima pateisinti objektyvia priežastimi – atsakovų liga. Išklausyta mergaičių nuomonė patvirtina, kad tėvų elgesys su mergaitėmis ir bendravimas yra tapęs pozityviu. Todėl šis tikslas iš esmės įgyvendinamas tokia apimtimi, kiek leidžia atsakovų sveikata. Remiantis pagalbos planu, atsakovai neįgyvendina tikslo – spręsti žalingo alkoholio vartojimo problemą –, nes nesikreipė dėl gydymosi „Minesotos“ programoje ir (ar) kompleksinių paslaugų RPLC. Tačiau Tarnyba pripažino, kad alkoholio vartojimo faktų nefiksuota lankantis atsakovų namuose. Šias aplinkybes patvirtino ir mergaitės. Todėl bylos duomenys rodo, kad šiuo metu atsakovų alkoholio vartojimo problema arba yra išspręsta, arba yra valdoma. Taigi tikslas pasiektas kitomis priemonėmis, o atitinkamų specialistų nelankymas gali būti paaiškinamas objektyvia priežastimi – atsakovų liga. Atsakovai vykdo tikslą – bendrauti su socialine darbuotoja ir atvejo vadybininke – bendradarbiauja, atsiliepia į telefoninius skambučius, teikia informaciją apie šeimos situaciją, suteikia galimybę specialistėms lankytis šeimos namuose. Atsakovui taip iškeltas tikslas – integruotis į darbo rinką –, tačiau pačiame pagalbos plane nurodoma, kad atsakovas negali rasti nuolatinio darbo dėl sveikatos problemų. Akivaizdu, kad iškeltas tikslas, kurio negalima įgyvendinti. Atsakovai taip pat neteikia vaikams išlaikymo, tačiau, atsižvelgus į atsakovų sveikatos būklę ir dėl jos ribotas galimybes susirasti darbą, šį tikslą įgyvendinti arba neįmanoma, arba labai sudėtinga. Todėl šis iškeltas tikslas taip pat neatitinka situacijos atsakovų šeimoje. Teismas vertina, kad atsakovai pagalbos planą įgyvendina pagal objektyvias galimybes. Todėl teismas neįžvelgia jokių motyvų, kodėl (duomenys neskelbtini) atvejo vadybos posėdžio metu specialistai priėmė sprendimą Tarnybai kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

21. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovai gali patenkinti vaikų poreikius ir pasirūpinti mergaitėmis. Mergaitės patvirtino, kad santykiai su tėvais yra geri, tačiau pagerėjimą nurodo įvykus prieš 4–5 mėnesius. Globos namuose mergaitės gyveno apie dvejus metus.

22. Atsižvelgus į taikytą laikiną tėvų valdžios apribojimą, kad vaikai su tėvais negyvena apie dvejus metus, nustatytus rimtus laikino tėvų valdžios apribojimo taikymo pagrindus (atsakovų vartotas alkoholis), taip pat J. D. nurodytą galimą seniau vaikų patirtą smurtą, nesant pakankamų įrodymų, kad atsakovai jau gali tinkamai pasirūpinti vaikais ar kad pačios mergaitės gali patenkinti tuos poreikius, kurių negali patenkinti tėvai, teismas sprendžia, kad atsakovai dar negali tinkamai pasirūpinti savo vaikais ir to šiuo metu negali padaryti dėl nepalankių aplinkybių – abiejų atsakovų ligų –, todėl yra pagrindas atskirti atsakovus nuo vaikų (CK 3.179 straipsnio 1 dalis).

23. Teismas išaiškina, kad atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 2 ir 3 dalys).

24. Sprendimas dėl vaikų atskyrimo nuo tėvų, kaip viena iš tėvų valdžios apribojimo rūšių, vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis, CK 3.180 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaikų atskyrimo nuo tėvų panaikinimo

25. Teismas atkreipia dėmesį, kad yra preliminarių duomenų, jog mergaitės galėtų būti sugrąžintos į šeimą, tačiau tokių duomenų nepakanka atitinkamam sprendimui priimti šios bylos nagrinėjimo metu. J. D. nori grįžti pas tėvus, o A. D. nori likti globos namuose (iki pilnametystės jai liko keli mėnesiai). Kaip patvirtino abi mergaitės, jos lanko tėvus, su jais bendrauja. Tarnybos ir trečiojo asmens atstovės paaiškino galimybes mergaitėms svečiuotis tėvų namuose ir su nakvynėmis. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė, tikslindama ieškinio reikalavimus, nurodė, kad mergaitės yra tokio amžiaus, kad gali pasirūpinti savimi. Viešosios įstaigos „Valsta“ vaiko individualios socialinės globos planai patvirtina, kad abi mergaitės yra iš dalies savarankiškos arba savarankiškos vaiko poreikių srityse (1 Failas, b. l. 101–110; 118–137). Taigi mergaitės didžiąją dalimi gali pačios savi pasirūpinti. Todėl teismas vertina, kad mergaitės galėtų būti grąžintos į šeimą net ir esant atsakovų sudėtingai sveikatos būklei, jei būtų įrodyta, kad mergaitės gali pačios patenkinti tuos savo poreikius, kurių negali patenkinti atsakovai. Ši aplinkybė galėtų būti vertinama sudarius sąlygas mergaitėms ilgesniam laikui svečiuotis atsakovų namuose, taip pat įvertinus atsakovų finansines galimybes, įskaitant valstybės teikiamas socialines išmokas, patenkinti mergaičių būtinuosius poreikius. Jei atsakovai neturi galimybių patenkinti abiejų dukrų poreikius, turėtų būti vertinama, ar jie gali patenkinti vieno vaiko poreikius (A. D. už kelių mėnesių sulauks pilnametystę ir į šeimą grįžti nenori, o J. D., kuriai bylos nagrinėjimo metu yra šešiolika metų, į šeimą grįžti nori), įvertinus, ar mergaitės iki A. D. pilnametystės sutinka būti atskirtos viena nuo kitos. Tačiau bylos nagrinėjimo metu šios aplinkybės įrodinėjamos nebuvo, o jų nustatyti ir nėra galimybės – ilgesnis vaikų svečiavimasis atsakovų namuose su nakvynėmis nebuvo vykdomas.

26. Todėl, įrodžius minėtas aplinkybes, rodančias, kad atsakovų turimos ligos gali būti valdomos tokia apimtimi, kad mergaitės ar viena iš jų galėtų gauti savo poreikių patenkinimą gyvendamos tėvų namuose, arba pagerėjus atsakovų sveikatos būklei, vaikų atskyrimas nuo tėvų galėtų būti panaikintas (CK 3.181 straipsnio 1 dalis). Tokį prašymą galėtų teikti tiek patys atsakovai, tiek Tarnyba (CK 3.182 straipsnio 4 dalis), o prašymas būtų nagrinėjamas supaprastinto proceso tvarka (CK 3.183 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo

27. CK 3.183 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (vaikų atskyrimas nuo tėvų yra viena iš tėvų valdžios apribojimo rūšių). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4206-869/2024 vaikams nustatyta nuolatinė rūpyba, priteistas išlaikymas. Todėl šie klausimai nebesprendžiami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

28. Pagal CPK 96 straipsnio 4 dalį, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. CPK 83 straipsnio „Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų“ 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad bylos, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami šalys – bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 16 punktą teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į nustatytą turto ir pajamų lygį, turi vaiko tėvai, dėl kurių valdžios apribojimo ar jo panaikinimo sprendžia teismas, taip pat vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą, kai teismas nagrinėja bylą dėl leidimo paimti iš jų vaiką.

29. Todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos (362,50 Eur; DOK-150475) ir procesinių dokumentų siuntimo (4,04 Eur) išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406 straipsnis, 496 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti.

Atskirti nepilnamečius vaikus A. D., gimusią (duomenys neskelbtini), ir J. D., gimusią (duomenys neskelbtini), nuo motinos O. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir tėvo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Civilinėje byloje patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir teismo pašto išlaidas dengti valstybės biudžeto lėšomis.

Sprendimo dalį dėl vaikų atskyrimo nuo tėvų vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.