Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant pareiškėjos atstovei S. K.,

trečiajam suinteresuotam asmeniui K. K., Lietuvos turto vertintojų asociacijos atstovui Audriui Šešplaukiui, trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovei advokatei Erikai Jurgutytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Turto ir verslo vertintojų asociacijos skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos turto vertintojų asociacijai, Lietuvos turtą ir verslą vertinančių įmonių asociacijai, K. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tarnyba 2016-02-12 raštu kreipėsi į informaciją pateikusias asociacijas su prašymu nurodyti po vieną asociacijos narį, siūlomą į Turto arba verslo garbės teismo narius.

LTVA 2016-02-18 raštu ir LTVVĮA 2016-02-18 raštu pasiūlė vieną pretendentą į Garbės teismo narius – Lietuvos turtą ir verslą vertinančių įmonių asociacijos valdybos pirmininką ir UAB korporacijos (duomenys neskelbtini) prezidentą K. K..

Tarnyba, atsižvelgdama į tai, jog K. K. atitinka Turto arba verslo vertintojų garbės teismo narių skyrimo, kai juos skiria Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tvarkos (toliau – ir Tvarka) 8 punkte nurodytus kriterijus bei sutinka eiti Garbės teismo nario pareigas, 2016-02-19 priėmė įsakymą Nr. V1-64 „Dėl turto arba verslo vertintojų Garbės teismo nario skyrimo“ (toliau – Įsakymas), kuriuo paskyrė K. K. Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nariu.

Pareiškėja teismui teikia skundą dėl Įsakymo panaikinimo, kadangi, jos manymu, jis priimtas neteisėtai.

Pažymi, jog Garbės teismo nariu trečiasis suinteresuotasis asmuo paskirtas neteisėtai, kadangi LTVA jo kandidatūrą Tarnybai pasiūlė neteisėtai ir pažeisdama įstatų nuostatas. Pažymi, jog Tarnyba, prieš skirdama Garbės teismo narį, privalo patikrinti, ar asociacija tinkamai ir nepažeisdama savo įstatuose nustatytos tvarkos, pasiūlė jo kandidatūrą.

Tarnyba kartu su Atsakymu TVVA pateikė LTVVĮA neeilinio visuotinio narių susirinkimo protokolo Nr. 18 kopiją, valdybos posėdžio protokolo Nr. 76 kopiją bei LTVVĮA ir LTVA jungtinių valdybos posėdžio protokolo kopiją.

LTVA nepateikė jokių vidinių dokumentų, išskyrus LTVVĮA ir LTVA jungtinių valdybos posėdžio protokolą, iš kurio matyti, jog abi asociacijos siūlo Garbės teismo nariu skirti K. K..

Atkreipia dėmesį, jog LTVA Garbės teismo nario kandidatūrą pasiūlė pažeisdama LTVA įstatuose nustatytą visuotinio narių susirinkimo kompetenciją, kadangi K. K. kandidatūrą LTVA pasiūlė ir patvirtino ne visuotinis narių susirinkimas, kaip numatyta įstatuose, tačiau LTVVĮA ir LTVA jungtinė valdyba. Pažymi, jog valdybai pagal LTVA įstatus nėra suteikta teisė priimti sprendimus siūlyti kandidatūras į Garbės teismo narius, todėl Tarnyba, nepatikrinusi, ar LTVA tinkamai patvirtino kandidatūrą, pažeidė Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 28 str. 1 d. 1 p.

LTVA valdybai nėra numatyta teisė siūlyti kandidatūras į Garbės teismo narius. Ši teisė numatyta visuotiniam narių susirinkimui. Taigi, LTVA siūlydama K. K. kandidatūrą, patvirtintą ne visuotiniame narių susirinkime, tačiau jungtinės valdybos posėdyje, akivaizdžiai pažeidė LTVA įstatus, dėl ko LTVA siūlymas negali būti laikomas teisėtai priimtu. Skunde pabrėžiama, jog Tarnyba privalėjo patikrinti, ar LTVA tinkamai ir nepažeisdama įstatuose nustatytos valdymo organų kompetencijos, pasiūlė kandidatūrą į Garbės teismo narius.

Šiuo atveju, Tarnyba tinkamai neįvykdė savo pareigų, numatytų Įstatymo 28 str. 1 d. 1 p., Tvarkos 6.1. p., nuostatų 14.1-14.3 p., kadangi patvirtino LTVA kandidatūrą, kuri pasiūlyta akivaizdžiai pažeidžiant LTVA įstatų nuostatas, dėl ko Įsakymas pripažintas priimtu neteisėtai.

Pareiškėja pažymi, jog Tarnybos paskirtas Garbės teismo narys K. K. yra UAB korporacijos (duomenys neskelbtini) prezidentas. Pastaroji aplinkybė patvirtina, jog šias pareigas užimantis asmuo negali būti laikomas nešališku ir objektyviu Garbės teismo nariu, kadangi jis tuo pačiu metu eina vienos iš didžiausios turto vertinimo įmonės prezidento pareigas.

Pareiškėjos manymu, K. K. negali būti laikomas nešališku Garbės teismo nariu, kadangi jis, būdamas šio teismo nariu, kurio pareigos nešališkai, objektyviai ir laikantis įstatymo nuostatų nagrinėti vertintojų drausmės bylas, užima prezidento pareigas vienoje iš didžiausių vertintojų įmonių. Tokia situacija sukuria viešųjų ir privačių interesų konfliktą, kurio Tarnyba neturėtų ignoruoti.

Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nesutinka su pareiškėjos teiginiais ir laiko juos visiškai nepagrįstais.

Tarnyba, vadovaudamasi Tvarkos 4 punktu, 2016-02-03 raštu kreipėsi į Asociacijas, prašydama pateikti informaciją, kiek asociacijos vienija narių bei asociacijų narių sąrašą.

Tarnybos prašomą informaciją pateikė dvi asociacijos – LTVA ir LTVVĮA. TVVA sąrašo nepateikė.

LTVA ir LTVVĮA 2016-02-18 raštais pasiūlė vieną pretendentą į Garbės teismo narius - LTVVĮA valdybos pirmininką ir UAB korporacijos (duomenys neskelbtini) prezidentą K. K..

Tarnyba priėmė skundžiamą 2016-02-19 įsakymą Nr. V1-64 „Dėl Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nario skyrimo“, kuriuo K. K. skirtas Garbės teismo nariu. Apie tai Tarnyba 2016-02-22 raštu informavo asociacijas ir Lietuvos Respublikos finansų ministeriją.

Garbės teismo nario skyrimas, pasak atsakovės, vyko griežtai laikantis tiek Įstatyme, tiek Tvarkoje nustatytų skyrimo taisyklių, jokios skyrimo procedūros nebuvo pažeistos.

Iš Tarnybai pateiktų dokumentų matyti, kad LTVA ir LTVVĮA nutarė siūlyti vieną kandidatą į Garbės teismo narius. Minėtų asociacijų pateikti dokumentai Tarnybos buvo pripažinti tinkamais siūlymais, todėl, remdamasi Tvarka bei atsižvelgdama į tokį LTVA ir LTVVĮA siūlymą, atsakovė priėmė Įsakymą.

Pareiškėja nenurodo, kokiais konkrečiai veiksmais Tarnyba pažeidė Įstatymo, Tvarkos ir Tarnybos nuostatų nuostatas. Tik nurodo, kad Tarnyba pažeidė Įstatymo 28 str. 1 d. 1 p. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog ši teisės norma nereglamentuoja Tarnybos veiksmų, todėl pastaroji negali būti laikoma ją pažeidusi.

Tarnyba pažymi, kad Garbės teismo narys buvo skirtas atsižvelgiant į LTVA ir LTVVĮA tinkamai Tarnybai pateiktus siūlymus ir laikantis Įstatyme bei Tvarkoje nustatytų taisyklių, todėl Pareiškėjos argumentai dėl neva Tarnybos padarytų pažeidimų yra visiškai nepagrįsti.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės dėl Garbės teismo nario K. K. galimo šališkumo ir neobjektyvumo vien tuo pagrindu, kad jis yra vienos didžiausių vertinimo įmonių prezidentas, atsižvelgiant į Garbės teismo nuostatuose įtvirtintus nešališkumo ir objektyvumo principų apibrėžimus, nepatenka į tuos atvejus, kai Garbės teismo narys negali eiti tokių pareigų ir nagrinėti vertintojų drausmės bylų.

LTVVĮA valdybai nutarus skirti K. K. antrajai kadencijai į Garbės teismo narius, 2015-07-09 neeilinio visuotinio narių susirinkimo metu patvirtino šį valdybos sprendimą. Trečiasis suinteresuotasis asmuo atkreipia dėmesį, jog, net ir tuo atveju, jeigu LTVA būtu pažeidusi savo organų narių kompetenciją siūlydama kandidatą į Garbės teismo narius, K. K. vis tiek būtu išrinktas Garbės teismo nariu pagal LTVVĮA pasiūlyta kandidatūra.

Pretendento turimas darbo turto arba verslo vertinimo srityje stažas, skaičiuojamas nuo vertintojo (aukštesnės) kvalifikacijos įgijimo, yra ne mažesnis kaip 10 metų. Pretendentas turi ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamo darbo patirtį vertinimo srityje, turi vertintojo (aukštesnę) kvalifikaciją ne mažiau kaip 2 vertinimo srityse. Pretendentas neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Dėl jo veiklos, susijusios su vertinimu, per pastaruosius 3 metus nebuvo priimta drausminių nuobaudų. Pretendentas dalyvauja (yra dalyvavęs) vertinimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų projektų rengimo darbo grupių veikloj; vertintojų kvalifikacijos egzaminų komisijų veikloje. Atstovauja asociaciją, nurodytą Įstatymo 28 str. 1 d. 1 p., kuri dar nėra skyrusi savo atstovo į Garbės teismo narius.

Trečiajam suinteresuotajam asmeniui šioje byloje nėra aiškus pareiškėjos suinteresuotumas paties Įsakymo panaikinimu, kadangi neaišku, kokias teisines pasekmes ginčijamas Įsakymas jai sukėlė. Prašo atmesti Turto ir verslo vertintojų asociacijos skundą dėl įsakymo panaikinimo; priteisti iš pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

K. K. ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai nesutiko su skundo reikalavimais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas keliamas dėl Tarnybos 2016-02-19 įsakymo Nr. V1-64 (b. l. 7), kuriuo trečiasis suinteresuotas asmuo K. K. buvo paskirtas Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nariu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Taigi, sprendžiant pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia, būtina įvertinti skundžiamo įsakymo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-06-30) 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad, nagrinėdamas individualų ginčą, teismas vertina konkrečius skunde nurodytus faktus ir su jais susijusius byloje esančius įrodymus, tačiau negali analizuoti visų įmanomų prielaidų, galinčių turėti įtakos tiriamų viešojo administravimo sprendimų teisėtumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-17 nutartis adm. b. Nr. A492-163/2013 ir kt.).

Taigi, šioje administracinėje byloje teisminis ginčo nagrinėjimas ir ginčijamo sprendimo tyrimas yra apibrėžiamas tik tokių konkrečių aplinkybių ir faktų, kuriais pareiškėja grindžia skundo reikalavimus, taip pat nurodo kaip pažeidžiančius jos teises, vertinimu.

Iš pareiškėjos skundo ir jos paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad ji su skundžiamu administraciniu aktu nesutinka, nes: 1) K. K. negali būti garbės teismo nariu dėl šališkumo.

Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 28 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad turto arba verslo vertintojų garbės teismą sudaro penki nariai: tris narius jų sutikimu, turinčius ne žemesnę kaip vertintojo (aukštesnę) kvalifikaciją, tarpusavio sutarimu skiria asociacijos, vienijančios tik turto ir (arba) verslo vertintojus ir (arba) turto arba verslo vertinimo įmones, iš tik turto ir (arba) verslo vertintojus vienijančių asociacijų narių ir (arba) tik turto arba verslo vertintojų, kurie turto arba verslo vertinimo įmonių asociacijų narėse dirba darbo sutarties pagrindais arba kurie yra individualios įmonės savininkai ar ūkinės bendrijos tikrieji nariai.

Tvarkos 1 p. numatyta, kad Tarnyba Garbės teismo narį skiria gavusi informaciją, jog asociacijos, nurodytos Įstatymo 28 str. 1 d. 1 p., neskyrė Garbės teismo nario Įstatymo 28 str. 3 d. nurodytais atvejais. Tarnyba Garbės teismo nariu skiria Pretendentą, atitinkantį daugiausia iš šiame punkte nurodytų kriterijų: Pretendento turimas darbo turto arba verslo vertinimo srityje stažas, skaičiuojamas nuo vertintojo (aukštesnės) kvalifikacijos įgijimo, yra ne mažesnis kaip 10 metų (8.1 p.); pretendentas turi ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamo darbo patirtį vertinimo srityje (8.2 p.); pretendentas turi vertintojo (aukštesnę) kvalifikaciją ne mažiau kaip 2 vertinimo srityse (8.3 p.); pretendentas neturi galiojančių drausminių nuobaudų (8.4 p.); dėl Pretendento veiklos, susijusios su vertinimu, per pastaruosius 3 metus nebuvo priimta drausminių nuobaudų (8.5 p.); pretendentas dalyvauja (yra dalyvavęs) vertinimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų projektų rengimo darbo grupių veikloje (8.6 p.); pretendentas dalyvauja (yra dalyvavęs) vertintojų kvalifikacijos egzaminų komisijų veikloje (8.7 p.); pretendentas atstovauja asociaciją, nurodytą Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kuri dar nėra skyrusi savo atstovo į Garbės teismo narius (8.8 p.).

Byloje nustatyta, kad atsakovė 2016-02-03 raštu Nr. D2-306 (b. l. 49) kreipėsi į LTVA, LTVVĮA, TVVA ir prašė pateikti informaciją, kiek asociacijos vienija narių ir asociacijos narių sąrašą.

LTVVĮA ir LTVA raštais (b. l. 52, 54–56) pateikė narių sąrašus bei išreiškė poziciją dėl garbės teismo nario skyrimo.

Atsakovė 2016-02-12 raštu Nr. D2-430 (b. l. 59–60) kreipėsi į LTVA ir LTVVĮA su prašymu pateikti po vieną asociacijos narį, siūlomą į garbės teismo narius.

LTVA ir LTVVĮA raštais (b. l. 62, 64) pritarė trečiojo suinteresuoto asmens K. K. kandidatūrai.

Pažymėtina, kad pareiškėja nesutinka (procedūrine prasme) tik su LTVA pateiktu pasiūlymu, tačiau LTVVĮA pasiūlymo nekvestionuoja. Byloje nėra ginčo, kad K. K. atitinka Įstatymo ir Tvarkos keliamus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad buvo pateiktas tik vienas kandidatas (K. K.), kurį pateikė tiek LTVA, tiek ir LTVVĮA, atsakovė ir vertino tik vienintelį kandidatą. Nevertinant LTVA pateikto kandidato į garbės teismo narius teisėtumo (procedūrine prasme), teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad net ir pripažinus LTVA kandidato pateikimą netinkamu, LTVVĮA tą patį kandidatą pateikė tinkamai (tą pripažįsta ir pareiškėja).

Nors pareiškėja teismo posėdžio metu kėlė klausimą dėl LTVA kandidato pateikimo skaidrumo, LTVA narių teisių pažeidimo, tačiau šie argumentai deklaratyvūs. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad nei vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 str. 4 d. numatytų asmenų nesikreipė į teismą dėl juridinio asmens organų sprendimo pripažinimo negaliojančiais. Tai suponuoja išvadą, kad šių asmenų teisės minėtais sprendimais nėra pažeidžiamos. Taigi, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė negalėjo K. K. paskirti garbės teismo nariu, kadangi buvo pažeistos LTVA įstatuose numatytos procedūros.

Be to, pareiškėja kelia ginčą, kad trečiasis suinteresuotasis asmuo negali būti laikomas nešališku ir objektyviu garbės teismo nariu, nes jis tuo pačiu metu eina vienos iš didžiausios turto vertinimo įmonės prezidento pareigas.

Vadovaujantis Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų 3.2 p., tas pats asmuo negali būti garbės teismo nariu ir nagrinėti savo drausmės bylą; garbės teismo narys negali nagrinėti vertintojo, kuris yra jo artimasis giminaitis, kaip jis suprantamas pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, drausmės bylos; garbės teismo narys negali nagrinėti tokio vertintojo drausmės bylos, jeigu Garbės teismo narys pastaruosius 3 metus buvo tos įmonės, kurioje dirba vertintojas, darbuotojas arba dalyvis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad garbės teismo nario šališkumo (suinteresuotumo) nereiškia aplinkybė, kad garbės teismo narys yra kitos įmonės, kuri verčiasi turto ir verslo vertinimo veikla, akcininkas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-821-14).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad K. K. per se buvimas garbės teismo nariu reiškia jo šališkumą. Iš kitos pusės, vadovaujantis pareiškėjos logika, joks vertintojas negalėtų būti garbės teismo nariu, kadangi arba jis būtų konkurentų atstovas, arba jis būtų tos įmonės, kurioje dirba vertintojas, darbuotojas arba dalyvis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad K. K. a priori yra šališkas. Pažymėtina, kad esant aplinkybėms dėl garbės teismo nario šališkumo, jis turėtų pats nusišalinti arba jį nušalinti garbės teismas (Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų 17 ir 18 p.).

Nors pareiškėja skunde ir teismo posėdžio metu išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas šiame sprendime nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Įvertinus nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimų ir panaikinti skundžiamą administracinį aktą. Tarnybos 2016-02-19 įsakymas Nr. V1-64 priimtas iš esmės nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu (redakcija, galiojusi iki 2016-06-30), 132 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01),

nusprendžia:

Pareiškėjos Turto ir verslo vertintojų asociacijos skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.