- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2008-08-28
- Bylos Nr.
- II-1388-121/2008
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Šidagienė
- Pažeidėjas
- E. R.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Gražinai Kovger, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. R. skundą dėl Molėtų rajono policijos komisariato (RPK) Viešosios policijos (VP) Viešosios tvarkos skyriaus (VTS) Patrulių būrio (PB) nutarimo administracinio teisės pažeidimo (ATP) byloje panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Molėtų RPK VP VTS PB įgaliotas pareigūnas E. R. 2008m. birželio 6d. surašė ATP protokolą Nr.E870917 už tai, kad šis 2008m. birželio 6d., 15.35 val., Vilniaus g., Molėtų mieste, vairavo automobilį Citroen Berlingo, v.n. (duomenys neskelbtini) ir pastatė transporto priemonę stovėti ten, kur tai daryti draudžia kelio ženklas Nr.302, taip savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (KET) 52 punkto reikalavimus (b.l.19).
Molėtų RPK VP VTS PB (toliau- institucija, nagrinėjusi administracinę bylą, institucija) įgaliotas pareigūnas 2008m. birželio 9d. nutarime Nr.E870917 nustatė, kad E. R. 2008m. birželio 6d., 15.35 val., Vilniaus g., Molėtų mieste, pastatė automobilį Citroen Berlingo, v.n. (duomenys neskelbtini) aikštelėje, į kurią įvažiuoti draudžia kelio ženklas Nr. 302 „eismas draudžiamas“, pastatytas išilgai važiuojamosios dalies, ir už pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 2 dalyje, padarymą E. R. skyrė 100 Lt baudą (b.l.20).
Šalies argumentai
E. R. prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Paaiškina, kad nutarimas nepagrįstas ir neteisėtas, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais, jis naikintinas, o byla nutrauktina. Skundą pareiškėjas grindžia šiais motyvais:
1) pagal ATPK 284 str. 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinės teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Institucija netinkamai ir nevisapusiškai išsiaiškino visas bylos aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą nutarimą. Siekiant nustatyti, ar pareiškėjas pažeidė KET 52 punkto reikalavimus, reikia išsiaiškinti šio punkto turinį ir susijusių KET punktų nuostatas, reguliuojančias kelio ženklų galiojimo taisykles. Pažymi, jog pastatyto kelio ženklo galiojimas konkrečiam keliui yra nulemtas tos aplinkybės, kaip konkrečiai yra pastatytas kelio ženklas, šiuo gi atveju kelio ženklas, kurio reikalavimus neva jis pažeidė, buvo pastatytas taip, jog jis neturėjo galimybės jo nei pamatyti, nei jo laikytis, be to, tokiu būdu pastatytas kelio ženklas šiuo konkrečiu atveju negaliojo jo pastatytam automobiliui. Atkreipia dėmesį, kad tokiu būdu (t.y., kai kelio ženklas yra nusuktas nuo kelio) pastatyti kelio ženklai dažnai būna automagistralėse, iš ko kiekvienas vairuotojas supranta, jog tokiu būdu pasuktas ne į atvažiuojančią transporto priemonę kelio ženklas, kurio realiai net ir pamatyti nėra galimybės, neturi jokio galiojimo vairuojančiam transporto priemonę vairuotojui, ar kitam eismo dalyviui ir už tokiu būdu pastatytų kelio ženklų tariamą nesilaikymą niekas nėra ir negali būti baudžiamas. Šiuo atveju susiklosčiusi situacija yra visiškai identiška aukščiau aprašytai situacijai. Be to, 2008-06-09 prašyme Molėtų rajono savivaldybei dėl kelio ženklų sugadinimo ir atsakyme į jį nurodytos aplinkybės taip pat turi tiesioginę reikšmę sprendžiant pareiškėjo administracinės atsakomybės klausimą. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas objektyviai negalėjo pamatyti kelio ženklo, bei į tai, šis kelio ženklas negaliojo keliui, kur stovėjo jo automobilis, pareiškėjas negalėjo padaryti jokio KET pažeidimo, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti jį padarius ATPK 124¹ str. 2 dalyje numatytą pažeidimą;
2) ATPK 9 straipsnis numato, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veiksmas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę, t.y., būtina nustatyti asmens kaltę, kuri yra esminis administracinio teisės pažeidimo elementas. Tik visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjus bylą, ištyrus ir įvertinus įrodymus, galimas pagrįsto ir teisėto nutarimo priėmimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 124¹ str. 2 dalyje, visų privalomų sudėties požymių, jo kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo taip pat nėra nustatyta, todėl, vadovaujantis ATPK 250 str. 1 punktu, ATP byla nutrauktina;
3) ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai numato, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Kadangi nutarimu administracinė nuobauda pareiškėjui paskirta nepadarius pažeidimo, nutarimas prieštarauja administracinės nuobaudos tikslams. Dėl tokio paties tariamai jo padaryto pažeidimo tas pats policijos pareigūnas- Molėtų RPK vyresnysis inspektorius A. J. - priėmė nutarimą, kurį yra apskundęs Vilniaus apygardos administraciniam teismui, šioje ATP byloje pareiškėjui taip pat nepagrįstai ir be jokio teisinio pagrindo paskirta administracinė nuobauda pagal identiškas faktines aplinkybes (b.l.2-3).
E. R., bylą nagrinėjant teisme, skundą palaikė, papildomai paaiškino, kad jis į aikštelę įvažiavo iš Turgaus, o ne iš Vilniaus gatvės ir taip įsukant ginčo kelio ženklas nėra gerai matomas, jo nuomone, taip pastatytas ženklas galioja tik vienai automobilio stovėjimo vietai. Rajono kelių policijos pareigūnai yra prieš jį nusiteikę, nes jis atsisakęs pasirašyti vieną dokumentą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn už veikos, įtvirtintos ATPK 124¹ str. 2 dalyje ir numatančios, jog administracinę atsakomybę užtraukia kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus nurodytas šio straipsnio pirmojoje dalyje, nevykdymas, stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako arba važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, padarymą. Šis pažeidimas buvo priežastiniu ryšiu susietas su KET 52 punkto, numatančio, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (aptarti šių taisyklių 1 priede), kelių ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kitose šalyje galiojančiuose norminiuose eismo reguliavimo aktuose. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu, reikalavimų pažeidimu.
Pareiškėjas savo kaltę, pažeidus KET 52 punkto reikalavimus ir padarius ATPK 124¹ str. 2 dalyje numatytą pažeidimą, neigia ir nurodo, kad jis objektyviai negalėjo pamatyti kelio ženklo Nr.302 „eismas draudžiamas“, be to, šis kelio ženklas negaliojo keliui, kur stovėjo jo automobilis, o kadangi pareiškėjo kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 2 dalyje, padarymo nenustatyta, jo veiksmuose nėra visų privalomų ATP sudėties požymių, todėl byla nutrauktina.
Molėtų rajono PK VP VTS PB patrulio A. R. 2008-06-06 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2008m. birželio 6dieną dirbant kartu su patruliu R. K., 15.30 val. gavo pranešimą, jog Vilniaus gatvėje, Molėtų mieste, autobusų stotyje stovi automobilis, kuris trukdo kitų transporto priemonių eismui. Nuvykus į nurodytą vietą, autobusų stotyje rado stovintį automobilį Citroen Berlingo, v.n. (duomenys neskelbtini) už kurio vairo sėdėjo E. R.. E. R. minėtą automobilį pastatė kelio ženklo Nr.302 galiojimo zonoje ir tokiais savo veiksmais pažeidė KET 52 p. reikalavimus. E. R. paaiškinti ir pasirašyti atsisakė (b.l.21).
Teisme liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. R. teigė, kad iki pažeidimo jis pareiškėjo nei kaip pareigūnas, nei kaip privatus asmuo nepažinojo, motyvų jį apkalbėti neturi. Tikslios pažeidimo datos nebepamena, tačiau tai buvo šią vasarą, jiems pranešė iš RPK Budėtojų dalies, kad autobusų stoties teritorijoje stovi automobilis ir trukdo eismą. Nuvykę pareiškėjo automobilį rado stovintį priešingoje stovėjimo aikštelės pusėje (b.l.5 nuotraukoje Nr.1, liudytojui parodžius, teisėjos pažymėta X ženklu), iš kur jis atvažiavo- jie nežino, bet ženklas pastatytas toje vietoje, kur susikerta Vilniaus ir Turgaus gatvės. Jo nuomone, ženklas galioja visai autobusų stoties teritorijai.
Teisme liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. K. teigė, kad iki pažeidimo pareiškėją pažinojo kaip molėtiškį. Į autobusų stotį nuvyko gavę iš Budėtojų dalies pranešimą, kad joje „po ženklu“ stovi automobilis ir trukdo eismą. Nuvykę pareiškėjo vairuotą automobilį rado vietoje, kurį teisėja (b.l.5) nuotraukoje Nr.1 pažymėjo X ženklu, o tai yra 302 ženklo galiojimo zona. Iš kur jis įvažiavo jie nežino, tačiau, iš kur beįvažiuojant, visur pastatyti ženklai, draudžiantys eismą autobusų stotyje. Liudytojo nuomone, taip pastatytas ženklas turėjo būti pareiškėjui gerai matomas ir galioja visai autobusų stoties teritorijai.
Kelio ženklų įrengimo tvarką reglamentuoja Lietuvos standartizacijos departamento 1995-12-29 įsakymu Nr.229 patvirtintas Lietuvos standartas LST 1405:1995 „Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas“ (toliau- Standartas), parengtas vadovaujantis Kelio ženklų ir signalų konvencija (Viena, 1968 m.), Europos susitarimu, papildančiu Kelio ženklų ir signalų konvenciją (Ženeva, 1971 m.) ir Jungtinių tautų Vidaus transporto komiteto 1993m. patvirtintais Kelio ženklų ir signalų konvencijos keitimais. Standarto 2.2 punktas nustato, kad „Ženklai ir šviesoforai turi būti įrengiami taip, kad jie būtų geriausiai matomi tiems arba matomi tik tiems eismo dalyviams, kuriems jie yra skirti. Ženklų ir šviesoforų neturi užstoti jokios kliūtys, taip pat jie neturi užstoti vienas kito arba trukdyti matomumui“; 3.1.1 punktas nustato, kad „Kelio ženklai, išskyrus standarte nurodytus atvejus, statomi dešinėje kelio, važiuojamosios dalies, pėsčiųjų ar dviratininkų tako pusėje arba virš jų“; 3.1.3 punktas nustato, kad „Ženklai galioja tai važiuojamajai daliai, pėsčiųjų ar dviratininkų takui šalia kurių, ant kurių arba virš kurių jie yra pastatyti“; 3.1.13 punktas nustato, kad „Šalia kelio (važiuojamosios dalies) statomų ženklų plokštuma turi būti statmena kelio (juostos) ašiai arba pasukta ne didesniu kaip 15? kampu į važiuojamąją dalį, kad ženklas būtų geriau matomas vairuotojams. Kelio važiuojamojoje dalyje ženklai įrengiami kiek galima statmeniau kelio ašiai. Virš važiuojamosios dalies ženklai įrengiami statmenai važiuojamajai daliai arba palenkti į ją ne didesniu kaip 5? kampu“. Kelio ženklas (302), dėl kurio šioje byloje kilo ginčas, KET yra priskirtas draudžiamųjų ženklų grupei. Standarto 3.4.1 punktas nustato, kad „Draudžiamieji ženklai naudojami eismui uždrausti ir apriboti arba tiems draudimams (apribojimams) panaikinti. Draudžiamieji ženklai gali būti naudojami tik tada, kai jie yra būtini saugiam eismui organizuoti arba aplinkos apsaugai. Neturi būti naudojami ženklai, kurie nepagrįstai draustų ar apribotų eismą“; 3.4.2 punktas nustato, kad „Draudžiamieji ženklai, išskyrus šiame standarte numatytas išimtis, statomi prieš pat kelio ruožo, kuriame draudžiamas ar apribojamas eismas, pradžią arba ties šio ruožo pabaiga“; 3.4.5 punktas nustato, kad „Ženklas 302 „Eismas draudžiamas“ naudojamas tuose keliuose ar jų ruožuose, kuriuose būtina uždrausti transporto priemonių eismą. Ženklas statomas iš abiejų (visų) pusių prieš pat kelio ruožo, kuriame draudžiamas eismas, pradžią. Apie ruožo, kuriame draudžiamas eismas, pradžią vairuotojai turi būti informuojami iš anksto, pastatant artimiausioje sankryžoje ženklus 302 su lentelėmis 801 – 803 arba 812 – 814. Leidžiama naudoti ženklus 601 – 603 su ženklo 302 atvaizdu. Jeigu ženklas 302 naudojamas eismo uždraudimui tiesiai arba naudojamas su lentelėmis 803, 813 ar 814, keliuose, turinčiuose važiavimo kryptimi dvi ar daugiau eismo juostų, jis turi būti dubliuojamas“. Į bylą pateiktų fotolentelių (b.l.5-8) analizė leidžia teismui teigti, kad kelio ženklas „302“ yra įrengtas ant šaligatvio prie pat gatvės važiuojamosios dalies, ties Turgaus gatvės ir įvažiavimo į autobusų stoties teritoriją sankirta; kelio ženklo diskas (jo plokštuma) pasuktas lygiagrečiai įvažiavimui (arba šaligatviui), į kelio ženklą stovint veidu, priekyje matomas šaligatvis, kairiau- paviljono pastatas, autobusų stovėjimo vietos (b.l.5, fotolentelė Nr.1).
Teismas, išanalizavęs į bylą surinktų įrodymų visetą, daro išvadą, jog ginčo kelio ženklas, į autobusų stoties teritoriją įvažiuojant būtent iš Turgaus gatvės, nėra gerai matomas, nes pasuktas 180 laipsnių kampu kelio (šiuo atveju- įvažiavimo) ašies bei vairuotojo atžvilgiu; toks kelio ženklo įrengimas neatitinka cituoto Standarto reikalavimų, cituotas normas įvertinus darnioje visumoje ir sistemiškai, darytina išvada, kad 90 laipsnių kampu pastatytas kelio ženklas galioja į priekį, tuomet išeitų, kad byloje minimas kelio ženklas galioja šaligatvio, esančio į priekį nuo ženklo, teritorijai.
Dėl pasakyto teismas daro išvadą, kad E. R. jam inkriminuotų pažeidimų nepadarė, tad byla turi būti nutraukta ATPK 250 str.1d. 1 punkto pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2p., 128 str., teisėja
nutarė:
Molėtų rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus 2008m. birželio 9 d. nutarimą Nr.E870917, kuriuo E. R. (asm.k. (duomenys neskelbtini) paskirta 100 Lt bauda, panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo bylą- nutraukti.
Nutarimas per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.