Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „MS Teams“ žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. V. 2020 m. rugpjūčio 14 d., apie 21.16 val., (duomenys neskelbtini), parkelyje, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, kas pasireiškė tuo, jog būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,29 promilės girtumas) dėl menkavertės priežasties, priėjęs E. B. iš nugaros, tyčia dūrė jam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu, aštriu, duriančių savybių turinčiu daiktu į pilvo sritį, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė nukentėjusiajam E. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį pilvo sienos akla durtine žaizda.

Šiais savo veiksmais P. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamasis P. V. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad pripažįsta tai, jog buvo išgėręs viešoje vietoje. Apie 21.00 val. išėjo į parką ir susitiko pažįstamą. Sėdint ant suoliuko atėjo E. B. kartu su draugu. Pasisveikino, pašnekėjo ir atskirai atsisėdo ant suoliukų. Po kažkiek laiko atvažiavo policija. Negali pasakyti, kas iškvietė policiją. Jis parke alkoholio nevartojo. Tą dieną buvo išgėręs, tikslaus suvartoto alkoholio kiekio neprisimena, jautėsi apsvaigęs. Nėra aplinkybių, kurių galimai dėl girtumo neprisimena, viską prisimena. Į įvykio vietą atvažiavę policijos pareigūnai jam nieko nesakė apie E. B. padarytą įdūrimą, tik pasakė, kad jis (past. - P. V.) buvo viešoje vietoje girtas. Tą dieną buvo apsirengęs raudonais marškinėliais ir raudona striuke. E. B. yra bendras draugų pažįstamas, su juo nėra turėjęs konfliktų. Nežino, kodėl E. B. nurodė, kad tai jis šiam įdūrė. Jis atvykusiems pareigūnams nurodė, kad jokio peilio nematė. Su D. R. nėra turėjęs konfliktų. Negali pasakyti, kodėl D. R. nurodė, kad jis smogė į pilvą kumščiu E. B. Tą dieną neturėjo peilio ar kito aštraus daikto su savimi.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. D. parodė, kad nuo vaikystės nebendravo su savo tėvu E. B. Apie minėtą įvykį nieko nežino, jam tik po tėvo mirties pranešė apie šį įvykį. Pats tėvas jam nieko nepasakojo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. R. parodė, kad tą dieną pakvietė E. B. išeiti pasėdėti į kavinę, o jis tuo metu sėdėjo parkelyje (duomenys neskelbtini). Ten E. B. sėdėjo ne vienas, jie buvo trise: jis, P. V. ir V. Jis atėjo, pasėdėjo truputį ir jie nusprendė eiti toliau į kavinę. Jam nueinant buvo nuo E. B. apie 10 metrų atstumu, priėjo iš nugaros P. V. ir smogė E. B. į dešinę apatinę pilvo dalį. Iš pradžių pasirodė, kad paprastai sudavė su kumščiu, bet prisėdus ant suoliuko parūkyti, E. B. buvo nemalonu, jis pasakė, kad truputį skauda. Tuomet jis pamatė, kad iš E. B. pilvo bėga kraujas, matėsi durtinė žaizda, iškvietė greitąją ir su ja atvažiavo policija. Įvykis vyko prie baro „(duomenys neskelbtini)“. P. V. pažinojo iki šio įvykio, niekada su juo konfliktų neturėjo. Nematė, kad P. V. turėtų peilį ar kokį kitą aštrų įrankį. Iki šio įvykio nematė, kad E. B. būtų buvęs sužalotas ar kažkuo skundęsis. Jis neturi priežasčių nepagrįstai P. V. apkalbėti. Teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityta dalis liudytojo D. R. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 87). Perskaičius šiuos parodymus, D. R. parodė, kad teisingai, P. V. sakė, jog turi peilį. Parkelyje taip pat buvo vietinė publika – buvo dar ant kitų suoliukų žmonių. Ten visuomet būna visuomet žmonių, ypač vasarą.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas A. K. parodė, kad įvykis buvo praeitą vasarą (duomenys neskelbtini). Atsimena, kad buvo dūris peiliu ar kitu aštriu daiktu. Vienas asmuo nukentėjusysis buvo išvežtas į ligoninę, o kitas asmuo buvo sulaikytas. Įvykio vietoje buvę asmenys buvo gana asocialūs ir smarkiai neblaivūs. Vienas iš jų paaiškino matęs dūrį, tačiau nematė, kuo tiksliai dūrė ir nematė, kur išmestas įrankis, kuriuo dūrė. Jie ieškojo to įrankio, bet nerado. Kiti asmenys nieko daugiau nepaaiškino. Asmuo, kuris sužalojo kitą asmenį, buvo raudonais marškinėliais. Nepamena, ar tas asmuo kažką aiškino. Teisiamojo posėdžio metu perskaitytas policijos pareigūno A. K. tarnybinis pranešimas (b. l. 7). Perskaičius šį tarnybinį pranešimą, liudytojas A. K. parodė, kad jame teisingai nurodytos aplinkybės. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityta dalis liudytojo A. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 83). Perskaičius šiuos parodymus, liudytojas A. K. parodė, kad parodymai teisingi.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityti nukentėjusiojo E. B., mirusio 2020 m. rugpjūčio 28 d., parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. B. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d., nuo 19.00 val., jis kartu su D. R. ir P. V., parkelyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), netoli pastato, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), sėdėjo ant suoliuko, bei vartojo alkoholinius gėrimus. Jiems vartojant alkoholinius gėrimus apie 21.00 val. P. tapo labai agresyvus jo atžvilgiu, tarp jų kilo konfliktas. Konflikto metu P. atsistojo bei iš dešinės rankos kumščiu sudavė jam į pilvą. Po šio smūgio jam pasidarė silpna. D. pasakė, kad jam kraujuoja iš pilvo. Negali pasakyti, ką tuo metu darė P., nes neprisimena. Vėliau D. paskambino 112 ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą, policiją. Atvažiavusi greitoji medicinos pagalbos brigada išvežė jį į ligoninę. Ligoninėje jam diagnozavo paviršutinę durtinę pilvo žaizdą. Dėl jam sukelto fizinio skausmo P. pretenzijų neturi. Nematė, kad P. rankoje laikytų peilį, nežino, kur jį galėjo išmesti (b. l. 55-56). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis E. B. parodė, kad turi pretenzijų P. V., kuris 2020 m. rugpjūčio 14 d. peiliu dūrė jam į pilvo sritį. Jam buvo sutrikdyta sveikata, atlikta operacija. Prie apklausos prideda medicininių dokumentų išrašą. Prašo jam sveikatą sutrikdžiusį asmenį nubausti įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 61).

Iš medicininio mirties liudijimo Nr. 20-35440942 matyti, jog E. B. mirė 2020 m. rugpjūčio 28 d. (b. l. 73).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. R. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d., nuo 18.00 val. kartu su P. V., V. Č., E. B. parkelyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), netoli pastato, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), sėdėjo ant suoliukų bei vartojo alkoholinius gėrimus (alų, degtinę). Jiems vartojant alkoholinius gėrimus apie 21.00 val., P. V. tapo labai agresyvus visų jų atžvilgiu, sakė, jog turi peilį su savimi, muistėsi rankomis, grasino visus juos sumušti. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Po konflikto jis ir E. B. atsistojo ir ketino eiti į barą, bet jiems einant į baro pusę prie E. B. greitu žingsniu priėjo P. V., kuris iš nugaros dešinės rankos kumščiu smogė E. B. į pilvą ir nuėjo atgal prie V. Č., sėdėjusio ant suoliuko. Iš karto prie jo (past. – D. R.) priėjo E. B. ir pasakė, jog jam labai skauda po smūgio pilvą, jaučia silpnumą, nori prisėsti. Priėjus prie suoliuko ir atsisėdus pamatė, jog E. B. pilvas labai kraujuoja. Pakėlus pastarojo marškinėlius jo pilvo srityje pamatė pjautinę žaizdą. Tai pamatęs iškvietė greitosios medicinos pagalbos brigadą ir policiją. Jis nematė, kad P. V. rankoje laikytų peilį, nežino, kur jį galėjo išmesti (b. l. 87).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. parodė, kad 2020 metų rugpjūčio 14 dieną, dirbdamas kartu su vyr. patruliu V. Š., apie 21.15 val. iš Vilniaus apskrities VPK budėtojų gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjo draugą sužeidė peiliu. Atvykus minėtu adresu į juos kreipėsi pranešėjas, kuris paaiškino, kad kartu su savo pažįstamais gėrė alkoholinius gėrimus, vėliau tarp dviejų jo pažįstamų kilo konfliktas ir vienas iš jų kitam dūrė peiliu į pilvo sritį. Nukentėjęs asmuo sakė jiems, kad pareiškimo rašyti nepageidauja. Nukentėjusiajam asmeniui iškvietė medikus, kurie atvykę, jį išvežė jį į Lazdynų ligoninę, o asmenį, kuris sužeidė nukentėjusįjį asmenį sulaikė ir pristatė į Vilniaus apskrities VPK OVS. Pranešėjas, kuris iškvietė policijos pareigūnus jiems paaiškino, kad tarp jo pažįstamų kilo konfliktas ir vyras raudonais marškinėliais dūrė peiliu nukentėjusiajam asmeniui į pilvą. Nukentėjęs jiems taip pat nurodė asmenį raudonais marškinėliais bei pranešė, jog tai būtent šis asmuo dūrė jam peiliu į pilvo sritį. Sulaikytas asmuo iš pradžių nurodė, kad nedūrė nukentėjusiajam į pilvo sritį, vėliau jau sakė, jog peilį išmetė, dar vėliau aiškino, kad peilio neišmetė, painiojosi savo parodymuose. Jis kartu su kolega apieškojo teritoriją, bet peilio nerado. Sulaikytam asmeniui atliko asmens apžiūrą, bet peilio prie jo nerado (b. l. 83).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. D. parodė, kad jo tėvas E. B., su kurio jis nebendravo visiškai, kai jam buvo 2 metai, jis juos paliko, jis augo kitoje šeimoje, todėl su tėvu nebebendravo, apie jo mirtį sužinojo iš draugų. Apie 2020 m. rugpjūčio 14 dienos įvykio aplinkybes jis nieko nežino ir nieko apie tai paaiškinti negali, kadangi kaip jau minėjo su tėvu jokių ryšių nepalaikė ir nebebendravo. Jam buvo išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį, kol kas neapsisprendė, kai apsispręs, praneš. Prašo pripažinti jį šioje byloje nukentėjusiuoju (b. l. 71).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus filialo specialisto išvada Nr. G 288/2020(01) E. B. nustatyta pilvo sienos akla durtinė žaizda. E. B. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytas sužalojimas padarytas aštraus, duriančių savybių turinčio daikto poveikyje, sužalojimas nėra būdingas savęs žalojimui (griūnant, atsitrenkiant, trenkiant pačiam sau). Nustatytas sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ RVUL 2020 m. rugpjūčio 14 d. Neatmetama galimybė, kad E. B. dėl nustatytų įvykių aplinkybėse nurodytų veiksmų (sužalojimų) galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 30-31).

Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, jog apžiūrint įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), prie suoliuko, adresu (duomenys neskelbtini), ant plytelių, pastebėta raudonos spalvos netaisyklingos formos dėmė, nuo kurios buvo paimta nuoplova (b. l. 12-22).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis P. V. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d., apie 21.16 val. buvo (duomenys neskelbtini), parkelyje, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Kartu su juo buvo iš matymo pažįstamas vyras, jo vardo ir pavardės nežino. Parkelyje taip pat buvo E. B., tačiau jis atėjo į parką ne kartu, parke sėdėjo atskirai, ant atskirų suoliukų. E. pažįsta iš seniau, susipažino kažkada parke. Jis neatsimena, kad minėtą dieną konfliktavo su E. B. Jis E. B. nemušė ir juolab nedūrė jam su peiliu nei į pilvo sritį, nei kur kitur. Jis kartu negėrė su E. B. alkoholinių gėrimų, gėrė atskirai. Jam begeriant alkoholinius gėrimus, atvažiavo policijos pareigūnai ir pasakė, kad yra sulaikytas už gėrimą viešoje vietoje. Daugiau apie minėtą įvykį pasakyti nieko negali, buvo stipriai išgėręs, nieko neatsimena (b. l. 94).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-303/2014). Įžūliu elgesiu pagal laikytini ir tie atvejai, kai prieš kitą(-us) asmenį(-is) panaudojamas fizinis smurtas. Kasacinės instancijos praktikoje įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-563/2009). Fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2008, 2K-136/2010, 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-120/2014, Nr. 2K-229/2014, 2K-164-976/2015). Nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėsi veiksmai. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo padariniai – būtinasis BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis – turi būti konkrečiai įvardyti teismų sprendimuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5/2014, 2K-371-696/2015, 2K-54-222/2017).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis P. V. savo kaltės dėl jam pateikto kaltinimo iš esmės nepripažino, nurodė, kad parke alkoholio nevartojo. Atvažiavo policija, pristatė, kad viešoje vietoje buvo išgėręs ir nuvežė jį į nuovadą. Į įvykio vietą atvažiavusi policija jam nieko nesakė apie E. B. padarytą įdūrimą, tik pasakė, kad jis (past. - P. V.) buvo viešoje vietoje girtas. Su E. B. nėra turėjęs konfliktų. Nežino, kodėl E. B. nurodė, kad tą dieną parkelyje P. V. jam įdūrė. Negali pasakyti, kodėl D. R. nurodė, kad jis smogė į pilvą kumščiu E. B. Tą dieną neturėjo peilio ar kito aštraus daikto su savimi.

Pastebėtina, kad nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltę neigė, jo parodymai nebuvo visiškai nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu P. V. parodė, kad parkelyje jam geriant alkoholinius gėrimus atvažiavo policijos pareigūnai ir pasakė, kad yra sulaikytas už gėrimą viešoje vietoje. Daugiau apie minėtą įvykį pasakyti nieko negali, buvo stipriai išgėręs, nieko neatsimena (b. l. 94). Visgi, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. V. jau nurodė, kad tą dieną buvo išgėręs, neprisimena tikslaus suvartoto alkoholio kiekio, jautėsi apsvaigęs. Aplinkybių, kurių galimai dėl girtumo neprisimena, nėra, viską prisimena. Sugretinus šias aplinkybes su tuo, kad jam buvo nustatytas pakankamai žymus neblaivumo laipsnis – 2,29 prom. (b. l. 99), jo parodymų šioje dalyje visiškai neatitinka policijos pareigūno A. K. tarnybinis pranešimas, surašytas iškart po įvykio bei A. K. parodymai ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, teismas kaltinamojo parodymus vertina kaip nepatikimus ir jo gynybinę versiją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės bei jais remiasi tik tiek, kiek jie atitinka kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus.

Teismas, nustatydamas įvykio aplinkybes, vadovaujasi teisiamojo posėdžio metu apklaustais liudytojų parodymais, kitais baudžiamojoje byloje esančiais ir teismo ištirtais įrodymais, o kaltinamojo paaiškinimus vertina kaip jo gynybinę poziciją.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. R. parodė, kad P. V. priėjo iš nugaros ir smogė E. B. į dešinę apatinę pilvo dalį. Iš pradžių pasirodė, kad paprastai sudavė su kumščiu, bet prisėdus ant suoliuko parūkyti E. B. pasakė, kad jam truputį skauda. Jis pamatė, kad iš E. B. pilvo bėga kraujas, matėsi durtinė žaizda, tada iškvietė greitąją ir su ja atvažiavo policija. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas A. K. parodė, jog įvykis buvo praeitą vasarą (duomenys neskelbtini). Atsimena, kad buvo dūris peiliu ar kitu aštriu daiktu. Vienas asmuo nukentėjusysis buvo išvežtas į ligoninę, o kitas asmuo buvo sulaikytas. Asmuo, kuris sužalojo kitą asmenį, buvo su raudonais marškinėliais. Liudytojas A. K. taip pat patvirtino savo surašytame tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes bei ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą.

Tokios faktinės įvykio aplinkybės nustatytos pagal liudytojų parodymus, kurie yra nuoseklūs, tarpusavyje iš esmės neprieštaraujantys, liudytojai buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Nenustatytas ir joks galimas liudytojų suinteresuotumas nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį. Iš esmės tokie patys liudytojų paaiškinimai buvo duoti ir ikiteisminio tyrimo metu bei analogiškos įvykio aplinkybės užfiksuotos BIRT ataskaitų žiūryklėje (b. l. 8-9). Taip pat šiuos liudytojų parodymus patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis E. B., kuris vėliau mirė ne dėl P. V. veiksmų (jo parodymai buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu).

Akcentuotina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, asmuo, sudavęs smūgį E. B., liudytojų buvo apibūdintas kaip asmuo raudonais marškinėliais. Tai, jog įvykio dieną buvo apsirengęs raudonais marškinėliais, teisiamajame posėdyje parodė ir pats kaltinamasis P. V. Įvertinęs šių įrodymų visumą, teismas minėtais liudytojų D. R., A. K. parodymais tiki ir jais vadovaujasi, o kaltinamojo paaiškinimus atmeta.

Taigi teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad P. V. įvykio metu dėl menkavertės priežasties, priėjęs E. B. iš nugaros, tyčia dūrė jam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu, aštriu, duriančių savybių turinčiu daiktu į pilvo sritį. Apibendrinęs aukščiau aprašytą ir teismo nustatytą P. V. įžūlų elgesį teismas sprendžia, kad tokie kaltinamojo veiksmai buvo nusikalstamai veikai būdingo pavojingumo pobūdžio ir laipsnio, nes jais buvo kėsinamasi į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes: sveikatą ir nuosavybę, jie buvo pakankamai intensyvūs ir agresyvūs. Kaip minėta, visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėsi veiksmai.

Šiuo atveju D. R. parodė, kad pamatęs kraujuojantį E. B. pilvą iškart iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą. Teismo posėdžio metu apklaustas A. K. patvirtino, kad į įvykio vietą atvyko gavęs iškvietimą, įvykio vietoje buvo ir daugiau asmenų nei P. V., E. B. ir D. R. Be to, pažymėtina, kad įvykis buvo viešoje vietoje, šalia baro, beveik pačiame miesto centre, kur nuolat būna žmonių. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės rodo, kad į P. V. padarytus veiksmus buvo sureaguota ir įprastas žmonių gyvenimas parkelyje ir šalia jo buvo sutrikdytas, buvo iškviesta ir į įvykio vietą atvyko policija, greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Taigi teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam ir šalia buvusiems žmonėms dėl P. V. veikos buvo sukeltos neigiamos emocijos, jie išsigando, buvo šokiruoti, atitraukti nuo savo įprastinės veiklos bei tokiu būdu buvo sutrikdyta jų rimtis.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad P. V. 2020 m. rugpjūčio 14 d., apie 21.16 val., (duomenys neskelbtini), parkelyje, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, kas pasireiškė tuo, jog būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,29 promilės girtumas), dėl menkavertės priežasties, priėjęs E. B. iš nugaros, tyčia dūrė jam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu, aštriu, duriančių savybių turinčiu daiktu į pilvo sritį, bei padarė nukentėjusiajam E. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį pilvo sienos akla durtine žaizda, tokiu būdu viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiuo atveju nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas atskirai nekvalifikuojamas, nes šiuos padarinius apima viešosios tvarkos pažeidimo norma.

Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 256 straipsniu, kaltinamasis P. V. buvo informuotas apie galimybę kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes pakeisti kitomis, t. y. kaltinamajame akte jis buvo kaltinamas tuo, kad tyčia dūrė E. B. peiliu į pilvo sritį, o teismas informavo, jog ši aplinkybė gali būti pakeista į „tyčia dūrė E. B. nenustatytu įrankiu“. Be to, prokurorės pateiktame prašyme dėl kaltinimo pakeitimo nurodyta, jog minėta aplinkybė gali būti pakeista, nurodant, jog P. V. tyčia dūrė E. B. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu, aštriu, duriančių savybių turinčiu daiktu. Kaltinamajam P. V. buvo išaiškinta teisė prašyti pertraukos pasirengti gynybai, jis šia teise nesinaudojo, tačiau teisiamojo posėdžio pertrauka buvo padaryta tenkinant prokurorės prašymą pateikti rašytinį prašymą dėl kaltinimo aplinkybių pakeitimo. Pažymėtina, kad aptarti įrodymai rodo, jog P. V., veikdamas viešoje vietoje, pasirinkdamas smurtinį veikimo būdą, veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, tačiau bendrais bruožais numatė, kad sutrikdys visuomenės tvarką ir rimtį, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu.

Teismas šalina iš kaltinimo aplinkybę, kad nukentėjusiajam E. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs pilvo sienos akla durtine žaizda, nustatytas pagal 2020 m. spalio 6 d. specialisto išvadą Nr. G 2889/2020(01), ši aplinkybė, teismo vertinimu, yra perteklinė.

P. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Dėl bausmės skyrimo

BK 284 straipsnyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo P. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skirdamas bausmę P. V., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinimasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, į kaltinamojo asmenybę: anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, taigi laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, administracine tvarka baustas (b. l. 100-101), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis. Įvertinus šias aplinkybes, teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytos bausmės rūšies vidurkis, skiriant suderintus įpareigojimus.

Pažymėtina, kad prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė kaltinamajam skirti BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, tačiau šis prašymas nepagrįstas. BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padarius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Byloje nustatyta, jog nukentėjusysis E. B. nėra kaltinamojo P. V. artimasis giminaitis ar šeimos narys, taigi šis prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl civilinio ieškinio

Įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis P. V. atsakingas už nukentėjusiojo E. B. gydymo išlaidas, todėl pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas kaltinamasis turi atlyginti turtinę žalą, susijusią su nukentėjusiojo gydymu. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 234,13 Eur, kurie sumokėti už nukentėjusiojo E. B. gydymą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, atlyginimo. Šios išlaidos atsirado dėl kaltinamojo P. V. padarytos nusikalstamos veikos, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai – minėtos nukentėjusiojo gydymo išlaidos priteistinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis,

nusprendžia:

P. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Priteisti iš P. V. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 234,13 Eur (du šimtus trisdešimt keturis eurus ir trylika euro centų) nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

P. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Bausmę vykdo probacijos tarnybos (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

3. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

4. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

5. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.