- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-06
- Bylos Nr.
- e2-24-330/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01204-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Verenta“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Verenta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Juridinė paslauga“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Verenta“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Euromisa“, „Krynicki Recykling S. A.“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Juridinė paslauga“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento tarp ieškovės ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB ,,Verenta“) sudarytą sutartį Nr. 2016-07-25/2, kurios pagrindu ieškovė 2016 m. rugpjūčio 2 d., 2016 m. rugpjūčio 3 d. ir 2016 m. rugpjūčio 4 d. bankiniais pavedimais pervedė į atsakovės banko sąskaitą 12 900 Eur, 30 000 Eur ir 940 Eur; taikyti restituciją – priteisti ieškovei iš atsakovės 43 840 Eur ir 6 proc. procesines palūkanas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 43 840 Eur sumos dydžiui areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei lėšas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 27 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei nuosavybės teise priklausantį konkretų nekilnojamąjį turtą: pastatą – automobilių remonto dirbtuves, esančias Ežero g. 13, Vilūnų k., Kruonio sen., Kaišiadorių r. sav.
4. Trečiasis asmuo UAB „Euromisa“ pateikė prašymą pakeisti teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nustatant, kad 43 840 Eur sumos dydžiui areštuojamas atsakovei priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas bei piniginės lėšos, pavedant nutartį vykdyti antstoliui.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo nurodė, kad teismo areštuotas pastatas, kaip ir visi kiti atsakovei priklausantys pastatai, esantys Vilūnų k., Kaišiadorių r. sav., yra avarinės būklės, jis yra užverstas itin dideliu kiekiu atliekų ir šiuo metu nenaudojamas, todėl Nekilnojamojo turto registre nurodyta šio pastato vertė (147 000 Eur) neatitinka tikrosios jo rinkos vertės. Dėl avarinės būklės visus pastatus, esančius Ežero g. 11 ir Ežero g. 13, Vilūnuose, Kaišiadorių r. sav., atsakovė 2014 m. lapkričio 12 d. pirkimo– pardavimo sutartimi įsigijo tik už 2 896,20 Eur. Kadangi joks šių pastatų remontas nuo 2014 metų nebuvo atliktas, akivaizdu, kad jų vertė per septynerius metus savaime negalėjo padidėti. Būtent visų šių pastatų įsigijimo kaina (2 896,20 Eur) atitinka jų tikrąją vertę, kadangi pastatų įsigijimas vyko rinkos sąlygomis. Trečiojo asmens teigimu, antstolis turi geriausias galimybes realiai įvertinti atsakovei priklausančio nekilnojamojo ir kito turto vertę (esant būtinybei, jį apžiūrėdamas vietoje).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi tenkino prašymą ir pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, kitą turtą ar turtines teises, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, o turto nesant arba esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, neviršijant bendros 43 840 Eur sumos.
7. Teismas nurodė, kad abi laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos sąlygos šioje byloje konstatuotos teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartyje.
8. Teismas nusprendė, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta areštuoto turto vidutinė rinkos vertė – 147 000 Eur (nustatyta 2015 m. balandžio 10 d.) neatitinka tikrosios vertės. Tokią išvadą teismas grindė tuo, kad pagal trečiojo asmens UAB „Euromisa“ pateiktą 2014 m. lapkričio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį atsakovė šį pastatą kartu su kitais pastatais įsigijo tik už 2 896,20 Eur, o pagal 2021 m. rugsėjo 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenis bei užfiksuotą vaizdą teritorija ir pastatai užversti itin dideliu atliekų kiekiu. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie šiuo metu esančią realią turto vertę ar atliktą individualų turto vertinimą. Teismas, nustatęs, kad esant dideliam kainų (turto vertės) skirtumui, t. y. 2014 metais visas nekilnojamasis turtas, įskaitant ir automobilių remonto dirbtuves, parduotas už 2 896,20 Eur, o 2015 metais vien automobilių remonto dirbtuvės įkainotos 147 000 Eur, padarė išvadą, jog šiuo metu reali 2021 m. spalio 27 d. nutartimi areštuoto turto vertė nėra aiški, todėl to konkretaus turto areštas, tikėtina, neužtikrintų ieškovės ieškiniu pareikštų reikalavimų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Atsakovė UAB „Verenta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti trečiojo asmens UAB „Euromisa“ prašymo. Kartu su atskiruoju skundu pateikia naują įrodymą.
10.1. Trečiasis asmuo nepateikė teismui objektyvių duomenų, kurie galėjo sukelti abejones dėl tikrosios areštuoto turto vertės, o nurodė tik prielaidas.
10.2. Taikytu areštu yra sutrikdyta įprasta atsakovės ūkinė komercinė veikla, nėra galimybės vykdyti atsiskaitymus ir įmonė patiria nuostolius. Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo siekė ne užtikrinti ieškinio reikalavimų tinkamą įvykdymą, bet padaryti spaudimą atsakovei.
10.3. Pagal 2021 m. lapkričio 11 d. UAB „Inrea“ pateiktą konsultaciją dėl galimos turto pardavimo kainos, darant prielaidą, kad teritorija ir pastatų vidus būtų išvalytas, t. y. išvežtos turto apžiūros dieną pastatuose buvusios transporto priemonių stiklų, jų perdirbimo ir kitos atliekos, turtinio komplekso pardavimo kaina galėtų būti 90 000 – 100 000 Eur.
10.4. Atliekos atsakovei priklausančiose patalpose ir teritorijoje priklauso UAB „Lithuanian glass recycling“, kurios bankrotas yra pripažintas tyčiniu ir iš dėl tyčinio bankroto kaltų asmenų įsiteisėjusiu sprendimu jau yra priteistas žalos atlyginimas (atliekų sutvarkymui), kur vienu iš dėl tyčinio bankroto kaltų asmenų yra ir trečiasis asmuo „Krynicki Recykling S.A.“.
Atsiliepimas
11. Ieškovė BUAB „Juridinė paslauga“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Atsakovės pateiktoje konsultacijoje teigiama, kad viso pastatų komplekso galima vertė yra 90 000 – 100 000 Eur. Taigi konsultacijoje yra kalbama apie penkių pastatų bendrą kainą. Atsakovė nepateikė duomenų, kiek yra vertas vienas konkretus atsakovei priklausantis pastatas. Konsultacijoje pateikiama kaina yra hipotetinė, neatitinkanti šiuo metu esančios situacijos. Pati atsakovė teigia, kad atliekos jai nepriklauso ir dėl jų išvežimo vyksta teisminiai ginčai, todėl nėra aišku, nei kada atliekos bus išvežtos, nei kas jas turi išvežti.
11.2. Atsakovė nepaaiškino, kodėl pastatai buvo įsigyti ne rinkos sąlygomis, taip pat nepateikė įrodymų, kad pastatus ji įsigijo pagal kažkokius specifinius susitarimus.
12. Trečiasis asmuo „Krynicki Recykling S.A.“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
13.1. Atsakovė iš esmės neginčija teismo išvados dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvimo. Atsakovės skundo argumentai yra susiję tik su atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymu.
13.2. Teismas nesprendė dėl arešto masto, jis liko nepakitęs ir atitinka pareikšto ieškinio sumą. Teismas taip pat nepadarė konkrečių išvadų dėl kokio nors atsakovei priklausančio turto vertės. Tikėtina, kad ieškinio reikalavimų užtikrinimui užteks antstoliui areštuoti tik vieną pastatą, jeigu paaiškėtų, kad jo vertė neviršija 43 840 Eur. Šiuo atveju atsakovės teisinė padėtis nebuvo pakeista, jos teisių suvaržymai nepadidėjo.
Atsiliepimas
13.3. Atsakovė pateikė rašytinę konsultaciją dėl galimos turto kainos, kurioje nurodyta, kad visi atsakovės pastatai yra verti tik 90 000 – 100 000 Eur. Taigi pačios atsakovės pateiktas rašytinis įrodymas patvirtina, kad pastatas yra vertas mažiau nei 147 000 Eur. Visi teritorijoje esantys pastatai yra skirtingos paskirties, skirtingo ploto ir būklės, todėl areštuoto pastato vertės neįmanoma įvertinti proporcingai pagal bendrą komplekso kainą.
14. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas trečiojo asmens „Krynicki Recykling S. A.“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos.
Dėl naujo įrodymo priėmimo
16. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – konsultaciją dėl galimos turto pardavimo kainos. Nors apeliantė neprašė pridėti šio įrodymo prie bylos, bet juo remiasi atskirajame skunde, todėl spręstinas šio rašytinio įrodymo priėmimo klausimas.
17. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas (CPK 314 straipsnis), todėl spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, apeliacinės instancijos teismas turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.
18. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantė pateikė naują įrodymą, kuriuo siekia paneigti skundžiamos nutarties pagrįstumą, taip pat įvertinus įrodymo turinį, jo ryšį su nagrinėjamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas priima su atskiruoju skundu pateiktą naują įrodymą.
Dėl atskirojo skundo argumentų
19. Šioje byloje ginčas kilo dėl atsakovės konkretaus nekilnojamojo turto vertės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad byloje nėra duomenų nei apie realią atsakovei priklausančio turto, t. y. pastato – automobilių remonto dirbtuvių, esančių Ežero g. 13, Vilūnų k., Kruonio sen., Kaišiadorių r. sav., vertę, nei duomenų, patvirtinančių Nekilnojamojo turto registre nurodytą šio turto vertę. Padaręs tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimų patenkinimo užtikrinimui būtina areštuoti 43 840 Eur vertės atsakovei priklausantį nekonkretizuotą turtą, kurį surastų ir aprašytų antstolis. Apeliantės įsitikinimu, paminėto turto (dirbtuvių) areštas visiškai užtikrina ieškovės reikalavimų patenkinimą jai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju.
20. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo galimai ieškovės palankaus teismo sprendimui įvykdyti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17, 146 straipsniai). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie paminėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principų pažeidimą. Apeliantė savo argumentams, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės užkirto kelią jai toliau vykdyti savo veiklą, pagrįsti jokių konkrečių duomenų nenurodė ir nepateikė. Pirmosios instancijos teismo nutartimi visų pirma taikytinas nekilnojamojo turto areštas, o tik tokio turto nesant ar jo nepakankant – kitas kilnojamasis turtas ir lėšos. Tokia turto arešto taikymo eiliškumo tvarka iš esmės paneigia apeliantės teiginius dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių sukeliamų suvaržymų.
21. Apeliantė, teigdama, kad areštuoto nekilnojamojo turto – dirbtuvių vertės visiškai pakaktų ieškovės reikalavimams patenkinti, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių tokį teiginį. Civilinis procesas yra grindžiamas rungtyniškumo, dispozityvumo principais ir kiekviena šalis privalo įrodyti jos nurodomas aplinkybes (CPK 12, 13 ir 178 straipsniai). Apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikta konsultacija dėl galimos turto pardavimo kainos nepatvirtina paminėtų apeliantės argumentų. Kaip teisingai nurodoma atsiliepimuose, konsultacijoje nurodoma kaina yra tik sąlyginė, apytikslė, be to, tikėtina, kaina pateikiama ne dėl konkretaus nekilnojamojo turto, o dėl viso turto komplekso. Taip pat sutiktina su ieškovės ir trečiųjų asmenų argumentais, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nepadarė konkrečių išvadų dėl apeliantei priklausančio turto vertės, tačiau nurodė, jog konkretus areštuotinas turtas ir jo vertė bus nustatyta antstoliui vykdant teismo nutartį. Antstoliui nustačius, kad atsakovės turimo nekilnojamojo turto arešto pakanka ieškovės pareikštiems reikalavimams užtikrinti, kitas atsakovės turtas nebūtų areštuotas.
Dėl procesinės baigties
22. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl jis atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Trečiasis asmuo „Krynicki Recykling S. A.“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prigimtis, jų atlyginimo paskirstymo principai lemia, jog tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).
25. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju sprendžiamas procesinio pobūdžio klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tol, kol nėra priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas byloje, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas sprendžiant atskirus procesinio pobūdžio klausimus, laikytinas pernelyg ankstyvu bei neatitinkančiu CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.