Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Viktoras Dovidaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-1010-533/12

Teisėja Aušra Valinskienė Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00231-2011-1

2012 m. gruodžio 7 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Dovidaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės I. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo I. F. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos BK 24 str. 3 d., 307 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką pagal E. K. laidavimą. Nustatytas vienerių metų laidavimo terminas be užstato, I. F. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL dydžio (2600 litų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant dviejų mėnesių įmokos sumokėjimo terminą.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti J. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 3 d., 307 str. 1 d. ir A. Š. pagal BK 24 str. 6 d., 307 str. 1 d., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. F. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos BK 24 str. 3 d., 307 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką už tai, kad ji ir J. G., veikdamos bendrininkų grupėje kartu su A. Š., Vilniuje, 2008 m. balandžio 19 d. pelnėsi iš L. S. prostitucijos, o būtent:

A. Š. užsakė skelbimą, kuris buvo išspausdintas 2008 m. balandžio 19 d. (duomenys neskelbtini), skelbimų skiltyje paskelbė mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini) su tekstu „Paskambinkit“, kuriuo klientų užsakymus priėmė J. G., ir pastaroji kartu su I. F. išnuomojo butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) name, buto numeris tyrimo metu nustatytas nebuvo, kur L. S. vertėsi prostitucija - suteikė seksualinio pobūdžio paslaugas trims asmenims už materialinį atlygį - 550 Lt, iš kurių L. S. teko 280 Lt, o likusius 270 Lt pasiliko I. F., taip kompensuodama turėtas buto nuomos ir kitas su tuo susijusias išlaidas.

Teismo posėdyje dalyvavusi atleisto asmens nuo baudžiamosios atsakomybės gynėja prašė skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, sumažinant įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą dydį iki 15 MGL.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d., apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde apeliantė neginčija priimto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo įrodymų vertinimų aspektu, neginčija savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 24 str. 3 d., 307 str. 1 d., nuo kurios baudžiamosios atsakomybės ji buvo atleista pagal laidavimą (BK 40 str.). I. F. nesutinka su jai paskirta baudžiamojo poveikio priemone – 20 MGL dydžio, t.y. 2600 litų, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant dviejų mėnesių įmokos sumokėjimo terminą.

Pažymima, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalies nuostatą baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje (kuris apima ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą) numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tame tarpe ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 2 d.). Taigi, priešingai nei teigiama skunde, baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, skiriama asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, bei kuriam bausmė nėra paskirta. Tuo tarpu kai kurios kitos baudžiamojo poveikio priemonės, išvardintos BK 67 str. 3 d. (t.y. uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, draudimas prisiartinti prie nukentėjusio asmens, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas), gali būti skiriamos kartu su bausme.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, jog I. F. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, pripažino savo kaltę ir gailisi dėl padaryto, nagrinėjama veika žala nebuvo padaryta, praeityje nebuvo teista, šiuo metu ji dirba, yra ištekėjusi, augina nepilnamečius vaikus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio ir ateityje I. F. naujų nusikalstamų veikų nedarys. Be to, teismas, nusprendęs atleisti I. F. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal E. K. laidavimą, bei atsižvelgęs į laiduotojos asmenines savybes ir turtinę padėtį, neskyrė užstato.

Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus visas aukščiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje, pagrįstai apeliantei, atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio tvarka, paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Šios baudžiamosios poveikio priemonės taikymą įstatymas, priešingai nei teigiama skunde, nesieja su asmens, pripažinto nukentėjusiuoju, nustatymu byloje. Kaip jau buvo minėta, baudžiamųjų poveikio priemonių, tame tarpe ir įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, taikymo reikšmė yra ta, kad jos padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Šia įmoka nėra atlyginama žala padaryta konkrečiam asmeniui, prižintam toje byloje nukentėjusiuoju. Pažymima, jog teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą sudaro tam tikrą specialiosios Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo programos lėšų dalį. Šios programos tikslas yra užtikrinti smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą.

Skunde nurodomos aplinkybės dėl apeliantės turtinės padėties, šeiminės padėties, taip pat dėl nusikalstamos veikos pobūdžio, žalos nebuvimo ir kitos jau buvo apylinkės teismo įvertintos, svarstant I. F. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės bei baudžiamosios poveikio priemonės parinkimo klausimus. Šios aplinkybės nepaneigia paskirtos apeliantei baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrįstumo.

Įvertinus visas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo apeliantei I. F. skirti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą didesnę už BK 71 straipsnyje numatytą vidurkį, t.y. 15 MGL dydžio, pažymint ir tai, jog skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje apylinkės teismas taipogi nurodė skirsiąs I. F. 15 MGL dydžio įmoką, tuo tarpu rezoliucinėje dalyje nustatė – 20 MGL dydžio įmoką. Be to, atkreipiamas apylinkės teismo dėmesys, jog pagal BPK 305 str. 1 d. apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomi tik bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai, tuo tarpu sprendimai dėl bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės nurodomi tik nuosprendžio rezoliucinėje dalyje.

Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nuosprendis keistinas, sumažinat paskirtos I. F. baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydį iki 15 MGL (BPK 328 str. 4 d.), tačiau kitoje dalyje nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį, sumažinat paskirtos I. F. baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydį iki 15 MGL (1950 litų).

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.