Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2010-03-31 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), bausmes subendrinus tarpusavyje vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;2013-03-29 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 7 mėnesiams;2013-06-11 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 7 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu ši bausmė subendrinta su 2013-03-29 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 8 mėnesiams, 2013-12-05 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi pritaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis ir paskirta subendrinta bausmė sumažinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 mėnesiams 10 dienų, 2014-04-18 bausmę atliko, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. 2015 m. gegužės 22 d., apie 14.00 val., Šiauliuose, bute esančiame adresu (duomenys neskelbtini), sugriebęs už rankų stumdė ir tampė savo artimą giminaitį - sūnų L. P., gim. (duomenys neskelbtini), taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam L. P. fizinį skausmą.

Apklaustas teisme kaltinamasis R. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2015-05-21 jis su (duomenys neskelbtini) direktoriumi buvo komandiruotėje, iš jos namo grįžo apie 22.30 val. blaivus. Naktį ant miegančio sūnaus jis nesišlapino. Atsikėlęs ryte jis nuėjo į garažą susitvarkyti įrankių. Apie pietus jis grįžo namo, pavalgė. Tada į namus grįžo sūnus L. P.. Jam nuėjus į balkoną parūkyti, L. uždarė jį balkone ir neišleido, o pro langą rodė jam įvairius įžeidžiančius gestus. Po kurio laiko į namus grįžus dukrai E. P., jis prašė dukters atrakinti balkono duris, bet L. E. to padaryti neleido. Tada jis, išstūmęs kabliuką, kuriuo buvo užkabintos durys, išėjo iš balkono. Jis norėjo nueiti į prieškambarį pasiimti savo striukę ir batus, bet L. jam neleido - L. stūmė jį į kambarį. Jis L. nestumdė, tik galėjo paimti už peties ir jį patraukti į šoną, kad nebelįstų prie jo. Po to jis pamatęs, kad iš jo striukės kišenės yra paimti raktai, pinigai, cigaretės, pareikalavo L. atiduoti jo daiktus, bet L. neatidavė, puolė ant jo ir bandė stumti. Jis L. nustūmė nuo savęs, iš jo džemperio kišenės išsitraukė buto raktus, bet, kadangi L. neprileido jo prie buto durų, o jis su L. stumdytis nenorėjo, iššoko iš balkono, nes butas yra pirmame aukšte. Sūnus taip elgiasi ne pirmą kartą, nuolat siekia sukelti konfliktus. Įvykio metu jis buvo blaivus, tik vakare, grįždamas namo sutiko draugą ir su juo kartu išgėrė butelį degtinės. Grįžus namo jį sulaikė policijos pareigūnai. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Nukentėjusysis L. P. teisme parodė, kad 2015-05-22 naktį miegodamas jis pabudo nuo skysčio bėgimo. Pamatė prie lovos stovintį tėvą, kuris ant jo šlapinosi. Paklausus tėvo, ką čia daro, tėvas neigė, kad šlapinosi, ir nuėjo į savo kambarį. Dieną grįžęs iš mokyklos namuose rado tėvą, su kuriuo sukonfliktavo dėl įvykio praėjusią naktį. Kai tėvas nuėjo parūkyti į balkoną, jis užrakino balkono duris. Tėvas duris išlaužė. Jis neleido tėvui išeiti iš buto, liepdamas viską sutvarkyti. Tada tėvas, paėmęs už rankų, jį tempė ir stūmė, dėl ko jis nugriuvo. Dėl šių veiksmų jis pajuto fizinį skausmą, sužalojimų jam nebuvo padaryta. Įvykio metu kambaryje buvo sesuo, bet ji nematė, kaip tėvas jį pargriovė. Kaip tėvas išėjo iš buto, neprisimena, galbūt galėjo ir iššokti per balkoną. Po įvykio kartu su sese nuvažiavo pas mamą į darbą, o po to į policiją, kur parašė pareiškimą.

Nukentėjusiojo L. P. atstovė pagal įstatymą ir liudytoja A. P. parodė, jog 2015-05-21 vėlai vakare R. P. grįžo į namus girtas, namuose jis šūkavo, plūdosi iki 01.30 val., tada nuėjo miegoti. 3 val. nakties ji išgirdo sūnaus klyksmą, nuėjus į L. kambarį, L. sakė, kad tėvas jį apšlapino. Tuo metu R. stovėjo vaikui prie galvos ir movėsi kelnaites. Kai ji pradėjo ant R. šaukti, jis kažką pamurmėjo kaip nesuprasdamas ką daro, nuėjo į tualetą, grįžęs iš tualeto jis dar pašūkavo ir nuėjo į savo kambarį. Ji pakeitė patalynę, L. nusiprausė ir nuėjo miegoti. Kitą dieną, jai būnant darbe, paskambino vaikai, tikriausiai dukra E., ir pasakė, kad L. pešasi su tėvu. Kai vaikai atvyko pas ją į darbą, E. sakė, kad L. tėvas purtė, o L. sakė, kad jis stumdėsi su tėvu, kad tėvas jam pagriebęs už rankos stūmė. Akivaizdžių sužalojimų sūnui dėl to padaryta nebuvo. Pasibaigus darbui jie visi trys nuvyko į policiją parašyti pareiškimo. Į namus R. P. tą dieną grįžo apie 22.30 val. Nuo to įvykio sūnus lankosi pas psichologus. Pareikštą sūnaus civilinį ieškinį palaiko, prašo tenkinti.

Nukentėjusysis L. P., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad 2015-05-22 apie 3 val. nakties jis miegojo, kai pabudęs ir atsimerkęs pamatė tėvo R. P. lytinį organą. Tėvas šlapinosi jam ant galvos, apšlapino antklodę ir pagalvę. Jis pradėjo šaukti, tėvo klausė, ką jis čia daro. Tėvas nuėjo į savo kambarį, jis persiklojo lovą ir nuėjo toliau miegoti. Kitą dieną, jam grįžus iš mokyklos, kai tėvas nuėjo į balkoną parūkyti, jis užrakino balkono duris. Tada tėvas išlaužė balkono duris. Jis tėvui pasakė, kad šis sutvarkytų išlaužtas duris, kitaip neišleis. Tada tėvas pradėjo stumdytis, paėmė jam už megztinio, už rankų ir purtė apie 1 minutę laiko, necenzūriniais žodžiais išvadino, tada nustūmė jį į šoną. Kai tėvas jį purtė, juto skausmą, dėl to žymių neliko. Kadangi jis tėvo neišleido, tėvas išlipo per balkoną. (25-27 b. l.).

Nepilnametė liudytoja E. P. ikiteisminio tyrimo metu, apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad, tikslios datos ji neprisimena, apie 3 valandą nakties ji pabudo nuo brolio šauksmo, atėjęs į kambarį brolis pasakė, kad tėvas jį apšlapino. Ji įvykio nematė, tačiau matė, kad brolis buvo apšlapintas, kaklas, veidas ir plaukai buvo šlapi. Kitą dieną apie 14-15 valandą brolis supyko ant tėvo, kad šis rėkė, išplūdo jį visaip, todėl užrakino tėvą balkone, kai šis nuėjo parūkyti. Po to tėvas išlaužė duris, nuėjo į prieškambarį, brolis stūmė atgal tėvą iš prieškambario kambarį, tada tėvas pradėjo brolį stumdyti. Tėvas brolio nepurtė, už rankų buvo suėmęs, jis laikė ir stūmė brolį, brolis liko stovėti, nenugriuvo, ten buvo komoda ir ten atsitrenkė. Nustūmęs brolį tėvas nuėjo ir per balkoną iššoko. Po to įvykio brolis nesiskundė, kad jam kažkur skaudėtų, mėlynių ji nematė. Brolis po konflikto verkė. (28-30 b. l.).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2015-02-22 buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini), apžiūros metu fotografuota. (7-9 b. l.).

Iš Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus II-ojo poskyrio tyrėjo V. K. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad atvykęs į policijos komisariatą L. P. parodė, kad 2015-05-22 apie 14 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tėvas R. P. stipriai suimdamas už rankų, stumdydamas sukėlė jam fizinį skausmą ir išplūdo necenzūriniais žodžiais, o 2015-05-22 apie 03.00 val. bemiegant apšlapino jam galvą. (10-13 b. l.).

Iš asmens blaivumo testo „Lion alcolmeter 500“ (serijos Nr. 18779, testo Nr. 2453) matyti, kad 2015-05-22 22.25 val. R. P. nustatytas 2,85 promilių girtumas (40 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo R. P. kaltė dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam L. P. įrodyta. Nors kaltinamasis R. P. teigė, jog nukentėjusiojo nestumdė, tik pačiam nukentėjusiajam jį puolant, atstūmė nukentėjusįjį nuo savęs, šiuos parodymus paneigia nukentėjusiojo L. P. teisme bei ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog neleidžiant išeiti iš buto kaltinamasis R. P., stipriai suėmęs jį už rankų tempė ir stūmė, taip sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojos E. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog kaltinamasis R. P. buvo suėmęs nukentėjusįjį L. P. už rankų ir jį stūmė, po ko L. P. verkė. Tokios pačios aplinkybės nurodytos ir tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto. Netikėti šiais įrodymais nėra pagrindo. Be to, pats kaltinamasis pripažino, jog jis pats sūnui iš kišenės ištraukė buto raktus, ką buvo galima padaryti tik panaudojant fizinę jėgą ir kas taip pat rodo, jog nukentėjusysis jo nepuolė ir gintis nuo nukentėjusiojo pagrindo nebuvo. Dėl šių aplinkybių teismas laiko įrodytu, jog kaltinamasis tyčia, suėmęs už rankų tempė ir stūmė nukentėjusįjį L. P., taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. P. suimdamas už rankų, tempdamas ir stumdamas sukėlė fizinį skausmą artimam giminaičiui – sūnui L. P., todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Kaltinamajam R. P. pateiktame kaltinime buvo nurodyta, jog jis 2015-05-22 apie 03.00 val. Šiauliuose, Dariaus ir Girėno g. 14-83 bute, vaiko kambaryje, šlapinosi ant miegančio L. P. galvos bei tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia 2015 m. gegužės 22 d. apie 14.00 val. bute nukentėjusįjį L. P. sugriebęs už rankų stumdė ir tampė, išplūdo necenzūriniais žodžiais, taip sukeldamas fizinį skausmą. Šlapinimasis bei išplūdimas necenzūriniais žodžiais fizinio skausmo nesukelia, todėl šie veiksmai iš kaltinimo pašalintini, taip pat pašalintinos aplinkybės, kad veiksmai padaryti tęsiant nusikalstamą veiką ir veikiant vieninga tyčia.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. P., teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas laiko, jog nėra nustatyta ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kadangi girtumas buvo nustatytas praėjus ilgam laiko tarpui po nusikalstamos veikos padarymo, kaltinamasis neigia įvykio metu buvęs neblaivus, nurodydamas, jog alkoholio išgėrė tik vakare, todėl nėra neginčijamų įrodymų, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis R. P. būtų buvęs apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamasis R. P. anksčiau teistas, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam R. P. skirtina bausmė – laisvės atėmimas.

Nepilnametis nukentėjusysis L. P., atstovaujamas įstatyminės atstovės A. P., pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Teismas sprendžia, jog nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, kadangi patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, stresą, jautėsi nesaugus, todėl jam turi būti atlyginta neturtinė žala, tačiau atsižvelgiant į provokuojantį nukentėjusiojo elgesį įvykio metu, į tai, jog fizinių sužalojimų jam nepadaryta, teismas laiko, jog prašomos priteisti neturtinės žalos dydis aiškiai per didelis ir ją mažina iki 300 eurų.

Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2015-10-08 pažyma Nr. VI-1726(7.1809) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 187,83 EUR, suteikiant teisinę pagalbą nukentėjusiajam L. P., išieškojimo valstybei.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, [...], taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kaltinamasis R. P. dirba, jo turtinė padėtis nėra sunki, valstybė patyrė išlaidas, teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kaltinamojo R. P..

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 metams.

Bausmę R. P. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią R. P. skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, R. P. į atliktą bausmę įskaityti suėmimo laiką nuo 2015-05-22 iki 2015-07-21.

Kardomąją priemonę R. P. iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu.

Nukentėjusiojo L. P. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti iš R. P. nukentėjusiajam L. P. 300 EUR (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Iš R. P. priteisti 187,83 EUR valstybei antrinės teisinės pagalbos, suteiktoms nukentėjusiajam L. P., išlaidoms atlyginti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.